fc5b6285-8358-4b9e-a39e-4e48b4c4eb8f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                             Civilinė byla Nr. 2A-1381-513/2013Teisėja Giedrė Seselskytė                             (Proceso Nr. 2-06-3-00158-2012-0)                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos (S)                           73.2; 121.21.                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. lapkričio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Keliauk“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Keliauk“ ieÅ¡kinį atsakovui Česka pojiÅ¡tovna A.S atstovaujamam įstatyminio atstovo UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 13 820,01 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su transporto priemonės sužalojimu, 36 934 Lt netiesioginių nuostolių, tai yra negautas pajamas už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2012-01-04; 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011 m. sausio 5 d. Å vedijoje įvyko autoįvykis dėl Å vedijos piliečio A. F. kaltės. Å vedijos pilietis A. F. buvo sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Å vedijos draudimo bendrove „ČeÅ¡ka PojiÅ¡tovna“. Dėl 2011-01-05 autoįvykio Å vedijos karalystėje nukentėjęs UAB „Keliauk“ kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“, kaip į kompanijos „ČeÅ¡ka PojiÅ¡tovna'“ atstovÄ pretenzijoms nagrinėti Lietuvos teritorijoje.

UAB „Keliauk“ dėl autoįvykio įvykusio 2011 m. sausio 5 d. Å vedijoje, patyrė nuostolius dėl užsakomojo reiso, kurio metu įvyko autoįvykis. UAB DK „PZU Lietuva“ (veikianti kaip draudimo bendrovės ČeÅ¡ka PojiÅ¡tovna A.S. atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje) iÅ¡mokėjo UAB „Keliauk“ 45 019,99 Lt. draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintÄ autobusÄ Neoplan 116, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdami su iÅ¡mokėtu draudimo iÅ¡mokos dydžiu, kreipėsi į teismÄ , kad apgintų pažeistas savo teises. 2011-10-28 UAB „Verlita“ atlikdama minėtos transporto priemonės vertinimÄ Å¾alos nustatymui nustatė, kad apgadintos transporto priemonės Neoplan 116, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atstatomoji remonto vertė 58 840 Lt.

Remiantis nepriklausomo specialisto iÅ¡vada tiesioginė žala bendrovei sudaro 58 840 Lt. Su atsakovo nustatyta ir iÅ¡mokėta žalos iÅ¡moka nesutinka, nes iÅ¡mokos nepakanka net tiesioginės žalos atlyginimui. Skirtumas tarp nepriklausomo specialisto nustatytos atstatomosios autobuso remonto vertės ir atsakovo iÅ¡mokėtos 13 820,01 Lt (58 840 Lt - 45 019,99 Lt = 13 820 Lt). Atsakovui laiku neįvykdžius pareigos iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei priklausančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ už autobuso remontÄ , ieÅ¡kovė negalėjo minėtu autobusu naudotis įprastinei įmonės veiklai vykdyti ir negavo įprastų pajamų.

Kadangi vienas ieÅ¡kovės autobusas per metus uždirbdavo 36 934 Lt, tai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės negavo 36 934 Lt pajamų ir taip ieÅ¡kovei buvo padaryta nurodyto dydžio žala. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-03 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o kitoje dalyje bylÄ nutraukė. Priteisė atsakovui Česka pojiÅ¡tovna A.S iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Keliauk“ 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad skolininkas, privalantis grÄ Å¾inti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rÅ«Å¡ies skolas, mokėdamas gali pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina (CK 6.55 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pareiÅ¡kimu nurodė, kad 13 820,24 Lt draudimo iÅ¡moka sumokėta ieÅ¡kovei už transporto priemonės sugadinimÄ , todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje dėl reikalavimo priteisti 13 820,01 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su ieÅ¡kovo transporto priemonės sužalojimu, buvo atsakovo gera valia patenkintas, ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus bylÄ teisme, todėl netenkintinas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad dėl reikalavimo priteisti 36 934 Lt netiesioginių nuostolių (negautos pajamos), ieÅ¡kovė remiasi bendromis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis civilinio kodekso normomis, o bÅ«tent CK 6.249 straipsnio 1 dalimi.

Teismas konstatavo, kad draudikas privalo atlyginti netiesioginius nuostolius tik tuo atveju, jeigu prievolė atlyginti netiesioginius nuostolius buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (tai yra pateko į privalomojo draudimo apsaugÄ ), draudikas privalo atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalÄ netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) forma tik tuo atveju, jeigu prievolė atlyginti netiesioginius nuostolius yra draudimo objektas pagal atitinkamÄ Ä¯statymÄ â€“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ .

Å iems specifinio pobÅ«džio teisiniams santykiams bendrosios CK nuostatos netaikytinos. Teismas padaręs iÅ¡vadÄ , kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) pagal TPVPCAD įstatymÄ nepatenka į transporto priemonių privalomojo draudimo sutarties objektÄ , reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetė.IeÅ¡kovė UAB „Keliauk“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai pritaikė teisės normÄ , reglamentuojančiÄ CK 6.55 straipsnio 1 dalį.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo sumokėta 13 820,24 Lt draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovei yra už transporto priemonės sugadinimÄ ir dėl to laikė, jog ieÅ¡kinys dalyje dėl 13 820,01 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su transporto priemonės sužalojimu, buvo atsakovo gera valia patenkintas. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės byloje pateiktÄ 2012-03-09 įsakymÄ dėl 13 820,01 Lt draudiminės iÅ¡mokos paskirstymo. Minėto įsakymo atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, reikalavimo pripažinti įsakymÄ neteisėtu nereiÅ¡kė, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pripažino, jog pervesta 13 820,24 Lt draudimo iÅ¡moka už ieÅ¡kovės patirtus tiesioginius nuostolius (dėl autoįvykio turėtas iÅ¡laidas).

Teismas neturėjo teisės savo iniciatyva perskirstyti pervestÄ draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė laikydama, kad atsakovo pervesta 13 820,24 Lt draudimo iÅ¡moka yra susijusi su tiesioginiais nuostoliais (su transporto priemonės sužalojimu) savo reikalavimo dėl 14 445,64 Lt tiesioginių nuostolių (dėl autoįvykio turėtas iÅ¡laidas) nebÅ«tų atsisakiusi. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl 36 934 Lt netiesioginių nuostolių (negautos pajamos už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2012-01-04), kadangi atsakovo atsisakymas laiku mokėti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ yra pagrindinė priežastis, lėmusi ieÅ¡kovės nuostolius (negautas pajamas).

Byloje esantys įrodymai patvirtina ne tik ieÅ¡kovės nuostolius (negautas pajamas), bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Nei pagal CK, nei pagal draudimo įstatymo normas draudikas neatleidžiamas nuo prievolės atlyginti žalÄ dėl nepagrįsto bei neteisėto atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir neribojama draudimo civilinė atsakomybė dėl tokio atsisakymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos nepakako suremontuoti įvykio metu apgadinto autobuso, todėl ieÅ¡kovė neteko galimybės naudotis autobusu bei negavo pajamų, kurias galėjo gauti jei nebÅ«tų buvę autoįvykio.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, net nenagrinėdamas, kad į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėto atsisakymo sumokėti ieÅ¡kovei visÄ draudimo iÅ¡mokÄ ir ieÅ¡kovei atsiradusių nuostolių.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Česka pojiÅ¡tovna A.S, atstovaujamas įstatyminio atstovo UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nustatyta, kad 2011-01-05 Švedijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas autobusas Neoplan 116, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Keliauk“.

Å io eismo įvykio kaltininku pripažintas Čekijos Respublikos pilietis A. F.. Atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio kaltininkas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudimo bendrove Česka pojiÅ¡tovna A.S, ieÅ¡kovė dėl patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į UAB „PZU Lietuva“, kaip į kompanijos Česka pojiÅ¡tovna A.S. atstovÄ pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UAB „PZU Lietuva“, remdamasi autobuso atstatomųjų darbų sÄ mata, 2011-07-15 iÅ¡mokėjo UAB „Keliauk“ 45 019,99 Lt draudiminę iÅ¡mokÄ .

Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių ginčo tarp Å¡alių nekyla. Byloje pateiktas 2012-02-28 mokėjimo nurodymas Nr. 73237, kuriuo mokėtojas UAB DK „PZU Lietuva“ pervedė gavėjui UAB „Keliauk“ 13 820,24 Lt draudimo iÅ¡mokos. Dėl 36 934 Lt netiesioginių nuostoliųIeÅ¡kovė UAB „Keliauk“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 36 934 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2012-01-04). IeÅ¡kovė reikÅ¡dama reikalavimÄ atsakovei dėl 36 934 Lt netiesioginių nuostolių remiasi bendromis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žalos definicija yra įtvirtinta CK 6.249 straipsnio nuostatose, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo/negavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Pagal įstatymÄ nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 36 934 Lt negautų pajamų, kurias ieškovė tikėjosi uždirbti. Įstatyme nustatytas netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimas. Nagrinėjamu atveju žala nepreziumuojama, todėl ieškovė turi įrodyti, kad negautos pajamos yra realios, bet ne tikėtinos. Ieškovės teiginiai, kad vienas autobusas jai atneša 36 934 Lt gryno pelno, negali būti laikomi realiomis gautomis pajamomis.

Siekiant apskaičiuoti realias galutines pajamas, svarbu tiksliai nustatyti, kuris autobusas, kokiu marÅ¡rutu ir kaip dažnai eksploatuojant gali uždirbti atitinkamas pajamas. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti netiesioginiai nuostoliai yra nepagrįsti ir nėra realÅ«s.Dėl 14 445,64 Lt tiesioginių nuostoliųCPK 42 straipsnyje yra įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė atsisakyti ieÅ¡kinio. Minėtos teisės įgyvendinimas yra detalizuotas 140 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad ieÅ¡kovas bet kurioje civilinio proceso stadijoje turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui atsisakÄ s nuo ieÅ¡kinio.

Kai ieÅ¡kinio atsisakoma žodžiu, teismas iÅ¡aiÅ¡kina ieÅ¡kovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasiraÅ¡yti standartinę ieÅ¡kinio atsisakymo formÄ (Å¡ios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). IeÅ¡kovė UAB „Keliauk“ 2013-03-27 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė nuo ieÅ¡kinio 3 punkto reikalavimo (priteisti 14 445,64 tiesioginių nuostolių) dėl to, kad savo iniciatyva paskirstė papildomai pervestas lėšas kaip bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Iš 2013-03-27 pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas šio ieškovės prašymo neišsprendė įstatymų nustatyta tvarka, kadangi neišaiškino ieškovei procesines atsisakymo pasekmes (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvaujantys byloje asmenys su ieškovės atsisakymu nuo ieškinio 3 punkto reikalavimo susipažino tik teismo posėdžio metu, tačiau teismas netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su atsisakymo pagrindu, nesiaiškino, ar atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja įstatymui, nes ieškovas, atsisakydamas nuo dalies reikalavimų, taikė įmokų paskirstymo taisykles.

Netinkamai iÅ¡spręsdamas ieÅ¡kovės atsisakymo nuo ieÅ¡kinio reikalavimų klausimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, neiÅ¡tyrė visų byloje surinktų įrodymų, dėl ko galėjo netinkamai iÅ¡spręsti bylÄ . Å ių trÅ«kumų iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme negalima, nes bÅ«tina atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 14 445,64 Lt tiesioginių nuostolių naikintina ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnis, 330 straipsnis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuriÄ nutraukta bylos dalis dėl 14 445,64 Lt tiesioginių nuostolių priteisimo panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                              Irma Čuchraj Kolegijos teisėjos                                                             Albina Pupeikienė                                                                                                    AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė