fc596785-08bd-4c82-a84a-c9c2bb3bb22f · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00016-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10, 1.1.8.1.1, 1.2.18.8.1, 1.2.18.4, 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, nuteistiesiems D.

B., R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Sigutės Malinauskienės, nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo: D. B. pripažinta kalta ir nuteista: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ Å¡iuo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei paskiriant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti penkiasdeÅ¡imt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

D. B. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį Å¡iuo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei paskiriant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti penkiasdeÅ¡imt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2012 m. birželio 26 d. iki 2012 m. liepos 13 d. R. B. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuotos piniginės lėšos – 7 095,69 Eur (24 500 Lt), rastos ir paimtos iÅ¡ R. B. darbo vietoje esančio seifo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R. p.“ bei subsidiariai iš R. B. ir D. B. priteista 34 586,13 Eur valstybei; iš UAB „Ro.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. priteista 41 608,83 Eur valstybei; iš UAB „R.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. priteista 15 031,38 Eur valstybei; iš R. B., D. B. ir R. D. subsidiariai priteista 51 320,38 Eur valstybei (dėl buvusios bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „V. t. p.“ veiklos).

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti juridiniai asmenys UAB „Ro.“, UAB „R.“, UAB „R. p.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, R. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, o juridiniam asmeniui UAB „V. t. p.“ baudžiamoji byla nutraukta, tačiau Å¡i nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininku grupe su R. D., t. y. R. B. organizavo, o D. B. apgaulingai tvarkė bendrovių teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti juridinių asmenų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. Nustatytos Å¡ios veikos padarymo aplinkybės: 1.1. D. B. nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. bÅ«dama UAB „Ro.“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. rugpjūčio 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vyriausiÄ ja buhaltere, nuo 2006 m. birželio 14 d. bÅ«dama UAB „R. p.“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. gegužės 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vyriausiÄ ja buhaltere ir akcininke, nuo 2007 m. liepos 1 d. bÅ«dama UAB „R.“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. gegužės 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vyriausiÄ ja buhaltere ir nuo 2010 m. vasario 26 d.

UAB „V. t. p.“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. spalio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vyriausiÄ ja buhaltere, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdama vieninga tyčia, bendrininkų grupe su R. B., ir nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. su UAB „V. t. p.“ direktoriumi R. D., įgyvendindama R. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2007 m. sausio 1 d. parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ â€“ nuslėpti vykdančių keleivių vežimÄ lengvaisiais taksi automobiliais UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ tikrÄ jį gaunamÄ turtÄ (pajamas bei iÅ¡laidas), veikdama bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , R.

B. nurodymu, vykdė nurodytų bendrovių apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o R. B. įgyvendindamas šį planÄ , veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe su D. B. ir R. D., tyčia organizavo apgaulingÄ nurodytų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , vadovavo bendrininkų grupės nariams D. B. ir R. D., kurie veikė bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . 1.2. R. B. vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ ir bÅ«damas UAB „R.“(bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. gegužės 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vieninteliu akcininku ir nuo 2007 m. liepos 1 d. direktoriumi;

UAB „Ro.“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. rugpjūčio 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vieninteliu akcininku ir nuo 1996 m. rugpjūčio 15 d. direktoriumi; UAB „R. p.“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. gegužės 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), kurios penkiasdešimt procentų akcijų priklauso D. B., nuo 2006 m. sausio 12 d. direktoriumi;

UAB „V. t. p.“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. spalio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), kurios vienintelė akcininkė nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. tapo R. D. (B.), o jis (R. B.) kartu su D. B. tapo bendrovės realiais valdytojais, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sÄ lygas suplanuotai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje iÅ¡vengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2009 m. rugpjūčio 5 d., sutarė su R.

D., kad pastarasis tęs darbÄ UAB „V. t. p.“ direktoriaus pareigose. 1.3. R. B. organizuodamas nurodytų bendrovių veiklÄ bei veikdamas vieninga tyčia su D. B. ir R. D., įgyvendindami nusikalstamÄ sumanymÄ bei siekdami, kad dalis Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių bÅ«tų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir BAÄ®) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nustatė pirmiau minėtų bendrovių taksi vairuotojams iÅ¡ realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas – „arendas“ (planus), kurios vienam taksi vairuotojui sudarė:

UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ne mažiau nei 190,57 Eur (658 Lt) per mėnesį; UAB ,,Ro.“ 2007 metais ne mažiau nei 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį, 2008 metais ne mažiau nei 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį, 2009 metais ne mažiau nei 86,89 Eur (300 Lt) per mėnesį, 2010 metais ne mažiau nei 86,89 Eur (300 Lt) per mėnesį, 2011 metais ne mažiau nei 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį; UAB ,,R. p.“ ne mažiau nei 173,77 Eur (600 Lt) per mėnesį, 2008 metais ne mažiau nei 188,25 Eur (650 Lt) per mėnesį, 2009 metais ne mažiau nei 231,70 Eur (800 Lt) per mėnesį, 2010 metais ne mažiau nei 231,70 Eur (800 Lt) per mėnesį, 2011 metais ne mažiau nei 188,25 Eur (650 Lt) per mėnesį;

UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., ne mažiau nei 189,12 Eur (653 Lt) per mėnesį, 2010 metais ne mažiau nei 198,10 Eur (684 Lt) per mėnesį, 2011 metais ne mažiau nei 199,26 Eur (688 Lt) per mėnesį. 1.4. R. B. siekdamas asmeniÅ¡kai kontroliuoti bei koordinuoti jo vadovaujamų bendrovių finansus, nurodė UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ dirbantiems taksi vairuotojams privalomas grynųjų pinigų sumas pristatyti asmeniÅ¡kai jam arba Å¡ių bendrovių apskaitÄ tvarkančiai D.

B. į biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jiems nesant, grynuosius pinigus palikti dirbančioms dispečerėms, o dirbantiems UAB „V. t. p.“ taksi vairuotojams per direktorių R. D., nurodė grynuosius pinigus perduoti asmeniÅ¡kai R. D. arba buhalterijoje dirbusioms M. K. (P.) arba A. S. (kurioms ikiteisminis tyrimas nutrauktas). 1.5. Vykdydami R. B. nurodymÄ , taksi vairuotojai dirbantys nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“, taip pat vykdydami R.

D. nurodymÄ taksi vairuotojai, dirbantys UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nepriklausomai nuo gautų per mėnesį pajamų už teikiamas taksi paslaugas, pristatė bei perdavė R. B., o jam nesant D. B. ar paliekant dispečerinėje arba buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas“ (planus) bendrÄ ne mažesnę sumÄ nei 757 079,47 Eur (2 614 044 Lt), kuriÄ sudarė: UAB „R.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 54 350,67 Eur (187 662 Lt) (2007 metais – 26 267,38 Eur (90 696 Lt), 2008 metais – 18 980,24 Eur (65 535 Lt), 2009 metais – 8 798,37 Eur (30 379 Lt), 2010 metais – 304,97 Eur (1 053 Lt);

UAB „Ro.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 295 651,36 Eur (1 020 825 Lt) (2007 metais – 60 153,21 Eur (207 697 Lt), 2008 metais – 65 200,71 Eur (225 125 Lt), 2009 metais – 49 099,28 Eur (169 530 Lt), 2010 metais – 59 411,20 Eur (205 135 Lt), 2011 metais – 213 338 Lt (61 786,95 Eur (213 338 Lt); UAB ,,R. p.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 145 206,79 Eur (501 370 Lt) (2007 metais – 38 458,64 Eur (132 790 Lt), 2008 metais – 24 123,90 Eur (83 295 Lt), 2009 metais – 25 072,41 Eur (86 570 Lt), 2010 metais – 14 437 56 Eur (49 850 Lt), 2011 metais – 43 114,28 Eur (148 865 Lt);

UAB „V. t. p.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 261 870,66 Eur (904 187 Lt) (2009 metų rugpjūčio mėnesį – 9 474,92 Eur (32 715 Lt), 2009 metų rugsėjo mėnesį –10 888,26 Eur (37 595 Lt), 2009 metų spalio mėnesį – 11 364,98 Eur (39 241 Lt), 2009 metų lapkričio mėnesį – 7 487,83 Eur (25 854 Lt), 2009 metų gruodžio mėnesį – 8 608,09 Eur (29 722 Lt), 2010 metais – 103 898,57 Eur (358 741 Lt), 2011 metais – 110 148 Eur (380 319 Lt). 1.6.

R. B. žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“ (planas), D. B. ir R. D. nurodė likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaityti bendrovių buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams kaip darbo užmokestį. D. B. veikdama kartu su R. B. ir R. D., įgyvendindama nusikalstamÄ sumanymÄ ir žinodama, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“ (planas), R.

B. nurodymu, likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė bendrovių buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams kaip darbo užmokestį. Tokiu bÅ«du, į UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė dalies Å«kinių finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiÅ¡kai neapskaitė likusių taksi vairuotojų realiai gautų piniginių lėšų – dalies pajamų gautų iÅ¡ klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasiliko sau kaip darbo užmokestį, ir bendrai bendrovių buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų – grynųjų pinigų sumų, kurios yra ne mažesnės kaip bendrovėse dirbusiems vairuotojams priskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokesčio ir su juo susijusių įmokų sumos, kurių dydis:

UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 45 338,86 Eur (156 546 Lt) pajamų (2007 metais – 19 906,16 Eur (68 732 Lt), 2008 metais – 18 408,25 Eur (63 560 Lt), 2009 metais – 6 795,35 Eur (23 463 Lt), 2010 metais – 229,09 Eur (791 Lt); UAB „Ro.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt) pajamų (2007 metais – 3 318,47 Eur (11 458 Lt), 2008 metais – 5 194,91 Eur (17 937 Lt), 2009 metais – 8 173,08 Eur (28 220 Lt), 2010 metais – 7 738,07 Eur (26 718 Lt), 2011 metais – 6 790,43 Eur (23 446 Lt);

UAB „R. p.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 60 576,05 Eur (209 157 Lt) pajamų (2007 metais – 15 114,80 Eur (52 187 Lt), 2008 metais – 11 944,22 Eur (41 241 Lt), 2009 metais – 9 125,64 Eur (31 509 Lt), 2010 metais – 6 902,51 Eur (23 833 Lt), 2011 metais – 17 489,28 Eur (60 387 Lt); UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė ne mažiau kaip 100 690,16 Eur (347 663 Lt) pajamų (2009 metų rugpjūčio mėnesį – 3 981 Eur (13 747 Lt), 2009 metų rugsėjo mėnesį – 4 149,67 Eur (14 328 Lt), 2009 metų spalio mėnesį – 4 527,34 Eur (15 632 Lt), 2009 metų lapkričio mėnesį – 3 832,83 Eur (13 234 Lt), 2009 metų gruodžio mėnesį – 3 712,35 Eur (12 818 Lt), 2010 metais – 38 513,09 Eur (132 978 Lt) ir 2011 metais – 41 973,47 Eur (144 926 Lt), kurios sudaro viso ne mažiau nei 237 821,19 Eur (821 149 Lt). 1.7.

R. B. veikdamas vieninga tyčia su D. B., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, savo vadovavimo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., turėdamas teisę atstovauti juridiniams asmenims UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, priimti sprendimus jų vardu bei kontroliuoti jų veiklÄ ir, kuris veikė juridinių asmenų vardu, jų naudai ir interesais, bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad ,,už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingu už juridinių asmenų kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimÄ , siekdamas nuslėpti realiai iÅ¡ UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ Å«kinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, kartu su buhalterinę apskaitÄ nurodytose bendrovėse tvarkančia D.

B., kuri veikdama vieninga tyčia kartu su R. B., turinčiu teisę atstovauti juridiniams asmenims UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ ir R. D., turinčiu teisę atstovauti juridiniam asmeniui UAB „V. t. p.“, priimti sprendimus jų vardu bei kontroliuoti jų veiklÄ , veikė juridinių asmenų vardu, jų naudai ir interesais bei bÅ«dami atsakingais už juridinių asmenų kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. D. B. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d.

įstatymo (Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad „už buhalterinių įrašų teisingumÄ atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba struktÅ«rinio padalinio, tvarkančio apskaitÄ , vadovas ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuslėpti realiai iÅ¡ UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, ir nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

UAB „V. t. p.“ Å«kinės finansinės veiklos gautas pajamas bei suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, tyčia klastojo finansinius dokumentus – kasos pajamų orderius, juose įraÅ¡ydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašė mažesnę grynųjų pinigų sumÄ , negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomÄ â€žarendÄ â€œ (planÄ ) arba Å¡ių pajamų visiÅ¡kai neįtraukė į bendrovių buhalterinę apskaitÄ , bei juos pasirašė. 1.8.

Tokiu bÅ«du į UAB „R.“ buhalterinę apskaitÄ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukė ne mažiau kaip 23 102,41 Eur (79 768 Lt) pajamų (2007 metais – 15 848 Eur (54 720 Lt), 2008 metais – 4 485,92 Eur (15 489 Lt), 2009 metais – 4 754,40 Eur (6 416 Lt), 2010 metais – 910,27 Eur (3 143 Lt); į UAB „Ro.“ buhalterinę apskaitÄ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukė ne mažiau kaip 133 409,12 Eur (460 653 Lt) pajamų (2007 metais – 37 422,38 Eur (129 212 Lt), 2008 metais – 28 478,05 Eur (98 478,05 Lt), 2009 metais – 18 127,61 Eur (62 591 Lt), 2010 metais – 28 561,17 Eur (98 616 Lt), 2011 metais – 20 819,34 Eur (71 885 Lt);

į UAB „R. p.“ buhalterinę apskaitÄ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukė ne mažiau kaip 91 702,97 Eur (316 692 Lt) pajamų (2007 metais – 28 855,71 Eur (99 633 Lt), 2008 metais – 15 644,70 Eur (54 018 Lt), 2009 metais – 14 272,47 Eur (49 280 Lt), 2010 metais – 34 004 Lt (9 848,24 Eur (34 004 Lt), 2011 metais – 23 775,20 Eur (82 091 Lt). 1.9. R. B. ir D. B. tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«dami realiais UAB „V. t. p.“ valdytojais, veikdami vieninga tyčia su UAB „V. t. p.“ direktoriumi R.

D., siekdami nuslėpti realiai iÅ¡ UAB „V. t. p.“ Å«kinės finansinės veiklos gautas pajamas, R. B. asmeniÅ¡kai ar per D. B., nurodė R. D. tyčia nefiksuoti finansinių operacijų UAB „V. t. p.“ buhalterinėje apskaitoje. R. D. vykdydamas realių valdytojų nurodymÄ , UAB „V. t. p.“ apskaitÄ iki 2010 m. vasario 26 d. tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nurodė parengti kasos pajamų orderius pagal R. B. ar D. B. arba jo (R. D.), pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y.

įraÅ¡yti į kasos pajamų orderius mažesnę grynų pinigų sumÄ , negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomÄ â€žarendÄ â€œ (planÄ ) arba Å¡ių pajamų visiÅ¡kai neįtraukti į buhalterinę apskaitÄ , bei juos pasiraÅ¡yti. Tokiu bÅ«du, į UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukė ne mažiau kaip 130 779,08 Eur (451 554 Lt) pajamų (2009 metų rugpjūčio mėnesį – 5 070,38 Eur (17 507 Lt), 2009 metų rugsėjo mėnesį – 5 056,19 Eur (17 458 Lt), 2009 metų spalio mėnesį – 5 848 Eur (20 192 Lt), 2009 metų lapkričio mėnesį – 2 106,41 Eur (7 273 Lt), 2009 metų gruodžio mėnesį – 4 030,93 Eur (13 918 Lt), 2010 metais – 50 238,36 Eur (173 463 Lt), 2011 metais – 58 428,81 Eur (201 743 Lt). 1.10.

UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ iÅ¡ viso buhalterinėje apskaitoje tyčia neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su nurodytų bendrovių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, kurios sudaro ne mažiau kaip 379 010,95 Eur (1 308 649 Lt) pajamų. 1.11. R. B. ir D. B. toliau tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , siekdami iÅ¡vengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondÄ , apskaitomų UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ buhalterinėje apskaitoje nuo iÅ¡mokamo darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimÄ darbuotojams, o D.

B. iÅ¡mokėjo, R. B. nurodymu, ofise, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartÄ , darbo sutartyse nenumatytÄ , darbo užmokesčio dalį darbuotojams, dirbusiems nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neįtraukiant Å¡ių iÅ¡laidų į UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitÄ , kurios sudarė viso ne mažiau nei 74 040,33 Eur (255 646,45 Lt):

UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d., ne mažiau kaip 6 442,60 Eur (22 245 Lt) pajamų; UAB ,,Ro.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt) pajamų; UAB ,,R. p.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ne mažiau kaip 4 474,63 Eur (15 450 Lt) pajamų; UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ne mažiau kaip 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt) pajamų. 1.12.

R. B. bÅ«damas UAB „R.“, UAB Ro.“ ir UAB „R. p.“ direktoriumi, turinčiu teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , bÅ«damas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimÄ , su D. B., žinodamas, kad jo vadovaujamų bendrovių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovių buhalterinės apskaitos registruose bei žinodamas, jog yra atsakingas už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui, o D.

B. toliau tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , veikdama vieninga tyčia su R. B. ir R. D., žinodama, kad nurodytų bendrovių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovių buhalterinės apskaitos registruose, bÅ«dama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ , nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. tvarkydama UAB „R.“, UAB „Ro.“ UAB „R. p.“ bei nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitÄ , tyčia į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, bei įrašė į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasiraÅ¡ydavo. 1.13. R. B. ir D. B. bÅ«dami realiais UAB „V. t. p.“ valdytojais, veikdami vieninga tyčia su UAB „V. t. p.“ direktoriumi R.

D., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, R. B. nurodžius R. D. į UAB „V. t. p.“ darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įraÅ¡yti tikrovės neatitinkančius duomenis, o R. D. vykdant D. B. ar R. B. nurodymus, bei žinant, kad UAB „V. t. p.“ veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, ir žinant, jog jis (R. D.) yra atsakingas už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui, vykdydamas R.

B. nurodymÄ , nurodė UAB „V. t. p.“ iki 2010 m. vasario 26 d. buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai vyriausiajai buhalterei M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), parengti bei įraÅ¡yti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įraÅ¡yti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasiraÅ¡ydavo. 1.14.

D. B. ir apskaitÄ tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), jų darbo laikotarpiu minėtose taksi paslaugas teikiančiose bendrovėse, parengus bei pateikus pasiraÅ¡yti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, R. B. ir R. D. pasirašė Å¡iuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, grÄ Å¾ino juos buhalterinę apskaitÄ tvarkantiems asmenims.

Po to D. B. ir M. K. (PilÅ«tė) apskaitė bendrovių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias patirtas iÅ¡laidas bei pateikė Å¡iuos duomenis valstybinėms institucijoms. 1.15. Dėl Å¡ių R. B., D. B. ir R. D. nusikalstamų veiksmų, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisingai apskaitant ir deklaruojant iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį UAB ,,R.“, UAB „Ro.“, UAB ,,R. p.“, ir nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

UAB ,,V. t. p.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įraÅ¡ant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių buvo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio nuostata, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktÅ«rinio padalinio, tvarkančio apskaitÄ , vadovas, arba kiti Å¡io Ä®statymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ â€œ; 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ bei 4 dalies nuostata, kad „Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ nuostatas; 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“; 16 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus bei 3 dalies nuostatas, kad „Apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka.

Apskaitos registrÄ pasiraÅ¡o jį sudaręs asmuo“; 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, kad ,,Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“. 1.16. Pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto nuostatÄ , kad „...pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį.

Priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei Å¡ių taisyklių 41 punkto nuostatÄ , kad „kasos pajamų orderius pasiraÅ¡o Å«kio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius“. 1.17. Pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pinigų priėmimo ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų naudojimo, iÅ¡raÅ¡ymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 13 punkto nuostatas, kad „Kvitai iÅ¡raÅ¡omi Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“. 1.18.

Pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-575) 15 straipsnio 1 dalį, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 27 straipsnį, kad „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“ ir 28 straipsnį, kad „už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka Å¡io įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“. 1.19.

Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už mokestinius 2007 metus, 2008 metus, 2009 metus, 2010 metus, 2011 metus bei UAB „V. t. p.“ – už mokestinius 2009 metus, 2010 metus, 2011 metus.

2. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., įgyvendindami nusikalstamÄ sumanymÄ ir siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – iÅ¡vengti mokesčių, R. B. davė nurodymÄ Ä¯raÅ¡yti, o D. B. įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, o nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

UAB „V. t. p.“ pajamas, pelnÄ , turtÄ , kurias pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms. Nustatytos Å¡ios veikos padarymo aplinkybės: 2.1. R. B. bÅ«damas UAB „R.“, UAB Ro.“ ir UAB „R. p.“ direktoriumi, turinčiu teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , bÅ«damas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimÄ , bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d.

įstatymo (Nr. IX-575) 28 straipsnį, atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ Juridinių asmenų registrui, veikdamas vieninga tyčia su apskaitÄ tvarkančia D. B., kuri pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , bÅ«dama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ , per tęstinį laikotarpį iÅ¡ anksto žinodami, kad R. B. vadovaujamų bendrovių veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, atliko Å¡iuos veiksmus: 2.2.

D. B. parengė UAB „R.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572); metines A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei iÅ¡skaitytÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį; metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, ir į Å¡iuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R.“ gaunamas realias pajamas, iÅ¡laidas, pelnÄ bei darbo užmokestį ir pasirašė.

Po to R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumÄ , o apskaitÄ tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „R.“ pažeidė: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d.

įstatymo (toliau – ir PVM arba Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 86 straipsnį, 92 straipsnio 1 dalį, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju, neapskaičiavo gautų pajamų nuo 100 257,18 Eur (346 168 Lt), jų nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 11 010,48 Eur (38 017 Lt) pardavimo PVM; Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d.

įstatymo (toliau – ir GPM arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) (Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 6 442,60 Eur (22 245 Lt) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 1 550,63 Eur (5 354 Lt) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus;

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (toliau – ir VSDÄ® arba Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, nes nuo iÅ¡mokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 6 442,60 Eur (22 245 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., bendrovė neiÅ¡skaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ nesumokėjo VSD įmokų viso 2 188,95 Eur (7 558 Lt);

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymo (toliau – ir SDĮ arba Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymas) (Nr. I-1343) (2009 m. vasario 19 d. įstatymo redakcija Nr. XI-183) 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Nr. I-1336) (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo nauja redakcija Nr. IX-2535) 7 straipsnio 1 dalį, nes nuo darbuotojams 2009 metais buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto 3 375 Lt darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 58,79 Eur (203 Lt) PSD;

Lietuvos Respublikos Garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo (toliau – ir GFÄ® arba Garantinio fondo įstatymo) (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, ir už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 22 245 Lt darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 11,01 Eur (38 Lt) garantinio fondo įmokų; Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (toliau – ir PMÄ® arba Pelno mokesčio įstatymas) (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 47 888 Lt apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo bei į biudžetÄ nesumokėjo 2 121,18 Eur (7 324 Lt) pelno mokesčio;

Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio 2005 m. birželio 7 d. įstatymo (toliau – ir LSDĮ arba Laikinojo socialinio mokesčio įstatymas) 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, nes neapskaičiavo, nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) socialinio mokesčio deklaracijų (forma KIT702) už 2007 metus, bei nedeklaravo ir nesumokėjo 337,99 Eur (1 167 Lt) (38 898 x 3 / 100) socialinio mokesčio; 2.3.

D. B. parengė UAB „Ro.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572); metines A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei iÅ¡skaitytÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį; pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (FR0600); metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204); Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, ir į Å¡iuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ro.“ gaunamas realias pajamas, iÅ¡laidas, pelnÄ bei darbo užmokestį, ir pasirašė.

Po to R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumÄ , o apskaitÄ tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., bei deklaracijas elektroniniu bÅ«du už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „Ro.“ pažeidė:

Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, nes nuo 104 447,12 Eur (360 635 Lt) gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 23 865,27 Eur (82 402 Lt) pardavimo PVM; Gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo (Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, nes nuo iÅ¡mokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 31 214,96 Eur (107 779 Lt) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 5 401,70 Eur (18 651 Lt) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių iÅ¡mokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymÄ (Nr. VA-145) „Dėl Metinės A klasės iÅ¡mokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes metinėse A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2007 metais – 3 318,47 Eur (11 458 Lt) iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, 2008 metais – 5 194,91 Eur (17 937 Lt) iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, 2009 metais – 8 173,08 Eur (28 220 Lt) iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, 2010 metais – 7 738,07 Eur (26 718 Lt) iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, 2011 metais – 6 790,43 Eur (23 446 Lt) iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų;

Valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, nes nuo iÅ¡mokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 31 214,96 Eur (107 779 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bendrovė neiÅ¡skaičiavo ir į VSDF fondo biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 12 001,27 Eur (41 438 Lt) VSD įmokų; 2000 m. rugsėjo 12 d. GF įstatymo (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, nes už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 31 214,96 Eur (107 779 Lt) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 34,75 Eur (120 Lt) GF įmokų;

Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 86 405,53 Eur (298 341 Lt) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo 11 613,47 Eur (40 099 Lt) pelno mokesčio; Laikinojo socialinio mokesčio 2005 m. birželio 7 d. įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, „Metinės mokesčio deklaracijos formÄ ir jos užpildymo tvarkÄ nustato centrinis mokesčių administratorius“ nuostatas, nes neapskaičiavo, nepateikė VMI socialinio mokesčio deklaracijų (forma KIT702) už 2007 metus bei nedeklaravo ir nesumokėjo 693,64 Eur (2 395 Lt) (79 818 x 3 / 100) socialinio mokesčio; 2.4.

D. B. parengė UAB „R. p.“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572); metines A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei iÅ¡skaitytÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį; Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204); Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitÄ (FR0608); Socialinio mokesčio deklaracijas (KIT702) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, ir į Å¡iuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R. p.“ gaunamas realias pajamas, iÅ¡laidas, pelnÄ bei darbo užmokestį ir pasirašė.

Po to R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumÄ , o apskaitÄ tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., bei deklaracijas elektroniniu bÅ«du už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „R. p.“ pažeidė:

Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 86 straipsnį, 92 straipsnio 1 dalį, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju nuo 205 782,84 Eur (710 527 Lt) gautų pajamų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 20 208,24 Eur (69 775 Lt) pardavimo PVM; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. liepos 26 d.

įsakymÄ (Nr. VA-145) „Dėl Metinės A klasės iÅ¡mokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes metinėse A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2009 metais – 695,09 Eur (2 400 Lt) iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, 2010 metais – 1 911,49 Eur (6 600 Lt) iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų, 2011 metais – 1 868,05 Eur (6 450 Lt) iÅ¡mokėtų A klasės iÅ¡mokų;

Valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, nesilaikė Valstybinio socialinio draudimo 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo (Nr. IX-2535) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 7 straipsnio 1 dalies (įstatymas galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d.), nes nuo neapskaityto 4 474,63 Eur (15 450 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bendrovė neiÅ¡skaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ nesumokėjo Valstybinio socialinio draudimo įmokų iÅ¡ viso 1 788,98 Eur (6 177 Lt);

Garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, nes už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 4 474,63 Eur (15 450 Lt) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 11,01 Eur (15 Lt) GF įmokų; Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 85 770,97 Eur (296 150 Lt) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo 13 534,52 Eur (46 732 Lt) pelno mokesčio;

Laikinojo socialinio mokesčio 2005 m. birželio 7 d. įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, „Metinės mokesčio deklaracijos formÄ ir jos užpildymo tvarkÄ nustato centrinis mokesčių administratorius“ nuostatas, nes už 2007 metus nedeklaravo (forma KIT702) ir nesumokėjo 839,03 Eur (2 897 Lt) (96 558 x 3 / 100) socialinio mokesčio. 2.5. R. B. ir D. B. tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«dami realiais UAB „V. t. p.“ valdytojais, R.

B. asmeniÅ¡kai ar per D. B., UAB „V. t. p.“ direktoriui R. D., kuris pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-575) 28 straipsnį, atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ Juridinių asmenų registrui, nurodė parengti UAB „V. t. p.“ deklaracijas pagal R. B. ar D. B. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V. t. p.“ gaunamas realias pajamas, iÅ¡laidas, pelnÄ , bei darbo užmokestį.

R. D. vykdydamas R. B. ar D. B. nurodymus ir žinodamas, kad UAB „V. t. p.“ veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., apskaitÄ tvarkančiai M. K. (P.) nurodė parengti UAB „V. t. p.“ deklaracijas ir, kuriai parengus Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitÄ Â (FR0608), Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei iÅ¡skaitytÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį ir jas pasiraÅ¡ius, o už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., D.

B. parengus UAB „V. t. p.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei iÅ¡skaitytÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį, Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas ir į Å¡iuos dokumentus įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „V. t. p.“ gaunamas realias pajamas, iÅ¡laidas, pelnÄ , bei darbo užmokestį ir pasiraÅ¡ius, R.

D. nurodytus dokumentus pasirašė taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumÄ , o apskaitÄ tvarkanti M. K. (PilÅ«tė) popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., bei apskaitÄ tvarkanti D. B. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ Â (PLN204) ir deklaracijas (FR0572, FR0573, PLN204, FR0600) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „Vilnius taksi plius“ pažeidė:

Pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo (Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį, nes nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo iÅ¡ viso 27 362,43 Eur (94 477 Lt) pardavimo PVM; Gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo (Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1, 3 dalis, 24 straipsnio 1, 2 dalis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. VA-7 „Dėl mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 punktÄ , Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145 „Dėl metinės A klasės iÅ¡mokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (2007 m. gruodžio 10 d.

įstatymo redakcija Nr. VA-75) 23 punktÄ , 37 punktÄ , 39 punktÄ , nes nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuo iÅ¡mokėto, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo 5 184,64 Eur (17 901,53 Lt) GPM; Valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo (Nr. IX-I-1336) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, bei Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis, nes nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bendrovė neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo iÅ¡ viso 12 769,33 Eur (44 089,94 Lt) VSD ir PSD įmokų;

Garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo (Nr. VIII-1926) 4 straipsnį, nes už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 31,91 Eur (110,17 Lt) GF įmokų; Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 6 dalį, nes neapskaitė 130 779,08 Eur (451 554 Lt) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo 13 238,24 Eur (45 709 Lt) pelno mokesčio. 2.6.

Tokiais veiksmais R. B. ir D. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., R. B. davus nurodymÄ D. B. ir R. D. įraÅ¡yti, o D. B. įraÅ¡ius į UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovių pajamas, pelnÄ ir turtÄ , R. B. davė nurodymÄ jas pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu bÅ«du, nurodytais laikotarpiais neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetÄ nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma sudaro 165 011,77 Eur (569 752,64 Lt), iÅ¡ jų 12 136,97 Eur (41 906,53 Lt) GPM, 82 446,42 Eur (284 671 Lt) PVM, 40 507,41 Eur (139 864 Lt) pelno mokesčio, 82,01 Eur (283,17 Lt) įmokų į GF, 1 031,63 Eur (3 562 Lt) socialinio draudimo įmokų, 28 807,33 Eur (99 465,94 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo.

3. R. B. ir D. B. buvo kaltinami pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1992) tuo, kad veikdami vieninga tyčia, siekdami nuslėpti ir įteisinti savo pačių ir kito asmens pinigus bei jų Å¡altinį, žinodami, jog pinigai įgyti nusikalstamu bÅ«du, dalį pinigų panaudojo sudarydami sandorius, o kitÄ pinigų dalį naudojo bendrovių Å«kinėje veikloje. 3.1. R. B. ir D. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdami vieninga tyčia, bÅ«dami UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ realiais valdytojais bei veiklos koordinatoriais, siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamų veikų rezultatÄ â€“ ne mažiau nei 379 010,95 Eur (1 308 649 Lt), gautų sÄ moningai apgaulingai tvarkant nurodytų bendrovių buhalterinę apskaitÄ , įraÅ¡ant į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, privalomai teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, žinomai neteisingus duomenis apie nurodytų bendrovių pajamas, pelnÄ ir turtÄ bei tokiu bÅ«du apgaule iÅ¡vengdami savo ir juridinių asmenų naudai ir interesais didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, dalį, t. y. ne mažiau kaip 74 040,33 Eur (255 646,45 Lt) grynųjų pinigų naudojo UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ Å«kinėje veikloje – iÅ¡mokėdami, biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R.

B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurie sudarė sutartÄ , darbo sutartyse nenumatytÄ , darbo užmokesčio dalį bendrovių darbuotojams, t. y. UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 6 442,60 Eur (22 245 Lt), UAB ,,Ro.“ iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt), UAB ,,R. p.“ iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 4 474,63 Eur (15 450 Lt) ir UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt); taip pat nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., R.

B. vardu, sudarė finansinius sandorius nuslepiant gautų pinigų kilmę ir šaltinius, bei įgijo (97 vnt.) transporto priemonių už 139 326,88 Eur (481 067,84 Lt), iš kurių ne mažiau kaip 51 585,44 Eur (178 114,22 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, kurias naudojo bendrovių ūkinėje veikloje; taip pat pagal 2010 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1015 / 2650 dalį 0,2650 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Džiaugsmo g. 17 / Grūdų g. 11, Vilniuje, už 107 159,41 Eur (370 000 Lt), kurių ne mažiau kaip 38 083,99 Eur (131 496,41 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų. 3.2.

Tokiu bÅ«du, R. B. ir D. B. sudarydami sandorius ir panaudodami pinigus bendrovių Å«kinėje veikloje, įteisino dalį pinigų, įgytų iÅ¡ nusikalstamos veikos. II. Apeliacinių skundų argumentai 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė (toliau – ir prokurorė) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį dėl R. B. ir D. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį: 4.1.

R. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, paskiriant trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, ir R. B. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį Å¡iuo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei paskirti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti penkiasdeÅ¡imt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. 4.2.

D. B. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį, paskiriant trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, ir D. B. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ Å¡iuo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei paskirti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti penkiasdeÅ¡imt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. 4.3.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. B. ir D. B. iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas pinigines lėšas – 55 830 Eur. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. 4.4. Apeliaciniame skunde prokurorė cituoja skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisino R. B. ir D. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas Å¡ioje skundžiamo nuosprendžio dalyje pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, Å¡aliÅ¡kai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 4.5.

BK 216 straipsnyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) buvo nustatyta, kad baudžiamas tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtÄ , žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos Å«kinėje, komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos. BÅ«tinas Å¡ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytus pinigus ar turtÄ .

Be to, kaltininkas atlikdamas Å¡iuos alternatyvius veiksmus suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu bÅ«du ir siekia taip veikti. Tuo tarpu, konstatuojant objektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius, bÅ«tina nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamÄ kilmę; 2) bent vienÄ alternatyviÄ veikÄ , dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legaliÄ apyvartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012;

Nr. 2K-251/2014; Nr. 2K-384-648/2016; Nr. 2K-304-895/2018 ir kt.). 4.6. Prokurorė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog R. B. bÅ«damas UAB „Ro.“, UAB „R.“, UAB „R. p.“ akcininku ir direktoriumi, atsakingu už Å¡ių bendrovių buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o D. B. eidama Å¡ių bendrovių ir UAB „V. t. p.“ vyr. buhalterės pareigas, bÅ«dama UAB „R.“ akcininke bei atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , taip pat tiek R.

B., tiek D. B. bÅ«dami bendrovės „V. t. p.“ realiais valdytojais bei veiklos koordinatoriais, žinojo, kad pirmiau nurodytose bendrovėse taksi vairuotojais dirbusių asmenų uždirbti pinigai, ne visi buvo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , o piniginės lėšos, kurios galimai buvo gaunamos už nuomojamus automobilius, visiÅ¡kai nebuvo pajamuojamos. Be to, Å¡ias nustatytas aplinkybes parodymų metu patvirtino tiek patys nuteistieji R. B., D. B., R. D., tiek liudytojais apklausti bendrovėse dirbę taksi vairuotojai bei buhalterės A.

S. ir M. K. (P.). Todėl apeliantės vertinimu, R. B. ir D. B. žinojo, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., piniginės lėšos – 379 010,95 Eur (1 308 649 Lt) buvo gautos nusikalstamu bÅ«du, nes patys sÄ moningai apgaulingai organizavo ir tvarkė bendrovių buhalterinę apskaitÄ . 4.7. Skunde nurodoma, kad prieÅ¡ingai, nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. B. ir D. B. nepanaudojo visų nusikalstamu bÅ«du gautų piniginių lėšų tik bendrovių veikloje.

Prokurorės vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. ir D. B. siekdami nuslėpti nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų kilmę, dalį Å¡ių lėšų įteisino (legalizavo) atlikdami įvairias finansines operacijas bei sudarydami sandorius. IÅ¡ bankų pateiktų duomenų matyti, kad R. B. ir D. B. tiek į savo asmenines, tiek į dukters R. B. banko sÄ skaitas įneÅ¡davo bei iÅ¡imdavo grynuosius pinigus, kurių dalį panaudojo transporto priemonių įsigijimui (t. y. ne mažiau kaip 51 585,44 Eur (178 114,22 Lt);

žemės sklypo su jame esančiu pastatu įsigijimui (t. y. ne mažiau kaip 38 083,99 Eur (131 496,41 Lt); 2011 metais suteikė paskolas fiziniams asmenims. 4.8. Prokurorė pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Renata Učkuronienė įvertinusi R. B. ir D. B. pirmosios instancijos teisme pateiktus papildomus dokumentus, sumažino nesumokėtÄ Gyventojų pajamų mokesčio sumÄ ir nustatė, jog R. ir D. B. už tiriamÄ jį laikotarpį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, nedeklaravo 246 053 Eur (849 573,38 Lt) kitų pajamų, todėl nesumokėjo 55 830 Eur (192 770 Lt) gyventojų pajamų mokesčio.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Å¡ie papildomai pateikti duomenys apie teisėtai gautas pajamas, prieÅ¡tarauja metinėse pajamų mokesčio deklaracijose esantiems duomenims, kuriuos R. B. ir D. B. teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2003–2011 metus. Prokurorės teigimu, akivaizdu, kad Å¡ie R. B. ir D. B. veiksmai patvirtina jų siekį dirbtinai pagrįsti nusikalstamu bÅ«du įgytų pajamų teisėtumÄ . 4.9. Prokurorės vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. B. ir D.

B. veiksmai turi būti kvalifikuojami ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

5. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir bylÄ jam nutraukti. 5.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pažeidė BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, taip pat nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, atmetė gynybos praÅ¡ymus dėl papildomo įrodymų tyrimo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 5.2.

Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog R. D. vykdydamas jo (apelianto) ir D. B. nurodymus, apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitÄ . Apelianto vertinimu, Å¡iÄ konstatuotÄ aplinkybę paneigia ir paties R. D. 2012 m. birželio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. vykusių apklausų metu duoti parodymai. Be to, R. D. UAB „V. t. p.“ vadovavo nuo 2005 m. kovo 16 d., todėl bendrovė dirbo pagal nustatytÄ tvarkÄ ir tuomet, kai bendrovės akcininkais 2009 metais tapo R.

B. ir D. B., nes akcininkai nesikiÅ¡o į bendrovės valdymÄ bei nekeitė darbo sÄ lygų ir tvarkos. 5.3. Nuteistojo R. B. vertinimu tai, kad bÅ«damas UAB „V. t. p.“ akcininku bendravo su R. D., nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog tokiu bÅ«du koordinavo bendrovės veiklÄ . Pažymi, kad UAB „V. t. p.“ finansinė padėtis buvo labai sunki, todėl jis (R. B.) kartu su sutuoktine D. B. tapę Å¡ios bendrovės akcininkais nuomojo savo automobilius, davė kompiuterį bei suteikė patalpas, o nuo 2010 m. vasario 26 d.

D. B. perėmė buhalterijos tvarkymÄ . Be to, R. D. dirbo jo (R. B.) vadovaujamose UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ pavaduotoju. 5.4. Skunde apeliantas kritikuoja liudytojos M. K. (P.) dirbusios UAB „V. t. p.“ buhaltere parodymus, kurių metu ji tvirtino, kad R. B. buvo nurodęs kokios informacijos neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ bei pajamuoti kartÄ Ä¯ mėnesį ir tik tiek, kiek reikia atlyginimų iÅ¡mokėjimui. Pažymi, kad Å¡ios liudytojos parodymai yra nelogiÅ¡ki, nes UAB „V. t. p.“ dirbusiems vairuotojams buvo nustatytas fiksuotas mėnesinis plano mokestis, kurio surinkimÄ kontroliavo R.

D.. Be to, M. K. (P.) bendrovėje vyr. buhaltere dirbo nuo 2008 metų, t. y. iki akcininkų pasikeitimo, ir tuo laikotarpiu taip pat pajamavo mažesnes sumas nei buvo nurodytos R. D. neoficialioje buhalterijoje (užraÅ¡uose). 5.5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais nustatė, jog UAB „V. t. p.“ vairuotojai pildydavo kelionių lapus, tačiau faktinis darbo laikas juose neatspindėjo bei kiekvienÄ dienÄ kelionės lapų į buhalterijÄ pristatyti nereikėjo, taip pat realiai negaudavo ir atlyginimo.

Tačiau apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „V. t. p.“ tokia tvarka buhalterijoje vyravo iki vyr. buhalterės D. B. paskyrimo. 5.6. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų Ž. Š., I. P. (I. P.), N. K., R. V., I. B., J. D., J. A. (Y. A.), M. P., A. K., A. M., Ž. M., A. J., V. D., J. J. (J. J.), I. B., A. B., A. S. parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra nuoseklūs bei patikimi, tačiau apelianto vertinimu, priešingai, šių liudytojų parodymai tiek nurodant mokesčių plano dydžius, tiek šių mokesčių perdavimo aplinkybes, yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Be to, atkreipia dėmesį, kad liudytojo I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo perskaityti pirmosios instancijos teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes liudytojas proceso metu mirė. 5.7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog specialisto Česlovo Maculevičiaus pateiktos išvados negali būti tinkamu įrodymu šioje nagrinėjamoje byloje, nes tyrimo metu neįvertino visų duomenų. Nuteistojo vertinimu, teismas neteisingai vertino specialisto Česlovo Maculevičiaus paaiškinimus, duotus teisiamajame posėdyje.

Pažymi, kad specialistas paaiÅ¡kino, jog tyrimo metu vertino ne bendrovių finansinę bÅ«klę, o Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų iÅ¡vadas, kurios ekonomiÅ¡kai nepagrįstos, nes buvo taikomi netinkami tyrimo metodai bei pažeisti norminiai aktai reglamentuojantys tokių iÅ¡vadų suraÅ¡ymÄ . Tuo tarpu, tyrimo metu specialistas Česlovas Maculevičius nesirėmė pateikta Sodros, VÄ® Registrų centro informacija bei bendrovių finansine atskaitomybe tik todėl, kad Å¡i informacija nebuvo susijusi su tyrimo objektu. 5.8.

Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių atlikti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „V. t. p.“ Å«kinės finansinės veiklos, taip pat R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-iÅ¡laidų patikrinimai, akivaizdžiai, prieÅ¡tarauja specialisto (auditoriaus) Česlovo Maculevičiaus pateiktoms iÅ¡vadomis. Tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių pateiktos iÅ¡vados yra tik sÄ lyginės, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tačiau Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino ir papildomų tyrimų nepaskyrė. 5.9.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės, atlikusios bendrovių patikrinimus, teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, jog atlikti skaičiavimai buvo grindžiami ikiteisminio tyrimo metu liudytojų (vairuotojų) parodymuose nurodytais „plano vidurkiais“, o ne pagal bendrovės buhalterinius dokumentus. Be to, specialistė Rita Prieskienienė atlikusi UAB „R.“ patikrinimÄ , paaiÅ¡kinimų metu pripažino, kad iÅ¡vada gali bÅ«ti neteisinga, nes tyrimo metu neįtraukė duomenų apie darbuotojų atostogas, nebuvo tyrimui pateikta ir bendrovės kolektyvinė sutartis. 5.10.

Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Renata Učkuronienė, atlikusi R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-iÅ¡laidų patikrinimÄ , teisiamajame posėdyje taip pat pripažino padarytas skaičiavimo klaidas ir pateikė 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. paaiÅ¡kinimus dėl 2015 m. birželio 29 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (4.65)-86-30 patikslinimo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje negalėjo remtis Å¡iais specialistės paaiÅ¡kinimais ir juos vertinti kaip patikslintÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nes Å¡ie paaiÅ¡kinimai tiek pagal formos, tiek pagal turinio reikalavimus prieÅ¡tarauja ir neatitinka Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto iÅ¡vados (paaiÅ¡kinimų) pateikimo taisyklėms, patvirtintoms Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2011 m. lapkričio 18 d.

įsakymu (Nr. V-388). 5.11. Nuteistasis R. B. skunde prašo pašalinti specialistų išvadose esančius prieštaravimus ir paskirti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizes, pavedant jas atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertams. 5.12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai patenkino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį.

Pažymi, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija naujÄ civilinį ieÅ¡kinį pateikė įrodymų tyrimo teisme pabaigoje ir pažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad Å¡is civilinis ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme negalėjo bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas. 5.13. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra nemotyvuotos ir per griežtos.

6. Nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir bylÄ jai nutraukti. 6.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pažeidė BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, taip pat nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, atmetė gynybos praÅ¡ymus dėl papildomo įrodymų tyrimo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 6.2.

Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog R. D. vykdydamas jos (apeliantės) ir R. B. nurodymus, apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitÄ . Apeliantės vertinimu, Å¡iÄ konstatuotÄ aplinkybę paneigia ir paties R. D. 2012 m. birželio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. vykusių apklausų metu duoti parodymai. Be to, R. D. UAB „V. t. p.“ vadovavo nuo 2005 m. kovo 16 d., todėl bendrovė dirbo pagal nustatytÄ tvarkÄ ir tuomet, kai bendrovės akcininkais 2009 metais tapo R.

B. ir D. B., nes akcininkai nesikiÅ¡o į bendrovės valdymÄ bei nekeitė darbo sÄ lygų ir tvarkos. Pažymi ir tai, kad ji (apeliantė) iÅ¡ UAB „V. t. p.“ vairuotojų pinigų niekada nerinko. 6.3. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „V. t. p.“ finansinė padėtis buvo labai sunki, todėl ji (D. B.) kartu su sutuoktiniu R. B. tapę Å¡ios bendrovės akcininkais nuomojo automobilius, davė kompiuterį bei suteikė patalpas, o nuo 2010 m. vasario 26 d. ji (D. B.) perėmė tvarkyti buhalterijÄ , nes pastebėjo, kad bendrovėje pilnu etatu dirbančių vairuotojų atneÅ¡amos pajamos (960 Lt), nepadengia net jų pačių darbo užmokesčio dydžio. 6.4.

Skunde apeliantė kritikuoja liudytojos M. K. (PilÅ«tės) dirbusios UAB „V. t. p.“ buhaltere parodymus, kurių metu tvirtino, kad R. B. buvo nurodęs kokios informacijos neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ bei pajamuoti kartÄ Ä¯ mėnesį ir tik tiek, kiek reikia atlyginimų iÅ¡mokėjimui. Pažymi, kad Å¡ios liudytojos parodymai yra nelogiÅ¡ki, nes UAB „V. t. p.“ dirbusiems vairuotojams buvo nustatytas fiksuotas mėnesinis plano mokestis, kurio surinkimÄ kontroliavo R. D..

Be to, M. K. (PilÅ«tė) bendrovėje vyr. buhaltere dirbo nuo 2008 metų, t. y. iki akcininkų pasikeitimo, ir tuo laikotarpiu taip pat pajamavo mažesnes sumas nei buvo nurodytos R. D. neoficialioje buhalterijoje (užraÅ¡uose). Tuo tarpu, kai ji (apeliantė) pradėjo dirbti buhaltere, UAB „V. t. p.“ tapo pelninga bei grÄ Å¾ino skolas kreditoriams. 6.5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais nustatė, jog UAB „V. t. p.“ vairuotojai pildydavo kelionių lapus, tačiau faktinis darbo laikas juose neatspindėjo bei kiekvienÄ dienÄ kelionės lapų į buhalterijÄ pristatyti nereikėjo, taip pat realiai negaudavo ir atlyginimo.

Tačiau apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „V. t. p.“ tokia tvarka buhalterijoje vyravo iki jos paskyrimo vyr. buhaltere. 6.6. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų Ž. Š., I. P., N. K., R. V., I. B., J. D., J. A., M. P., A. K., A. M., Ž. M., A. J., V. D., J. J., I. B., A. B., A. S. parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra nuoseklūs bei patikimi, tačiau apeliantės vertinimu, priešingai, šių liudytojų parodymai tiek nurodant mokesčių plano dydžius, tiek šių mokesčių perdavimo aplinkybes, yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Be to, atkreipia dėmesį, kad liudytojo I. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo perskaityti pirmosios instancijos teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes liudytojas proceso metu mirė. 6.7. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog specialisto Česlovo Maculevičiaus pateiktos išvados negali būti tinkamu įrodymu šioje nagrinėjamoje byloje, nes tyrimo metu neįvertino visų duomenų. Nuteistosios vertinimu, teismas neteisingai vertino specialisto Česlovo Maculevičiaus paaiškinimus, duotus teisiamajame posėdyje.

Pažymi, kad specialistas paaiÅ¡kino, jog tyrimo metu vertino ne bendrovių finansinę bÅ«klę, o Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų iÅ¡vadas, kurios ekonomiÅ¡kai nepagrįstos, nes buvo taikomi netinkami tyrimo metodai bei pažeisti norminiai aktai, reglamentuojantys tokių iÅ¡vadų suraÅ¡ymÄ . Tuo tarpu, tyrimo metu specialistas Česlovas Maculevičius nesirėmė pateikta Sodros, VÄ® Registrų centro informacija bei bendrovių finansine atskaitomybe tik todėl, kad Å¡i informacija nebuvo susijusi su tyrimo objektu. 6.8.

Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių atlikti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „V. t. p.“ Å«kinės finansinės veiklos, taip pat R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-iÅ¡laidų patikrinimai, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja specialisto (auditoriaus) Česlovo Maculevičiaus pateiktoms iÅ¡vadomis. Tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisčių pateiktos iÅ¡vados yra tik sÄ lyginės, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tačiau Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino ir papildomų tyrimų nepaskyrė. 6.9.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės, atlikusios bendrovių patikrinimus, teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, jog atlikti skaičiavimai buvo grindžiami ikiteisminio tyrimo metu liudytojų (vairuotojų) parodymuose nurodytais „plano vidurkiais“, o ne pagal bendrovės buhalterinius dokumentus. Be to, specialistė Rita Prieskienienė, atlikusi UAB „R.“ patikrinimÄ , paaiÅ¡kinimų metu pripažino, kad iÅ¡vada gali bÅ«ti neteisinga, nes tyrimo metu neįtraukė duomenų apie darbuotojų atostogas, nebuvo tyrimui pateikta ir bendrovės kolektyvinė sutartis. 6.10.

Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Renata Učkuronienė, atlikusi R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-iÅ¡laidų patikrinimÄ , teisiamajame posėdyje taip pat pripažino padarytas skaičiavimo klaidas ir pateikė 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. paaiÅ¡kinimus dėl 2015 m. birželio 29 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (4.65)-86-30 patikslinimo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje negalėjo remtis Å¡iais specialistės paaiÅ¡kinimais ir juos vertinti kaip patikslintÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nes Å¡ie paaiÅ¡kinimai tiek pagal formos, tiek pagal turinio reikalavimus prieÅ¡tarauja ir neatitinka Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto iÅ¡vados (paaiÅ¡kinimų) pateikimo taisyklėms, patvirtintoms Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2011 m. lapkričio 18 d.

įsakymu (Nr. V-388). 6.11. Nuteistoji D. B. skunde prašo pašalinti specialistų išvadose esančius prieštaravimus ir paskirti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizes, pavedant jas atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertams. 6.12. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai patenkino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį.

Pažymi, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija naujÄ civilinį ieÅ¡kinį pateikė įrodymų tyrimo teisme pabaigoje ir pažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad Å¡is civilinis ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme negalėjo bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas. 6.13. Skunde nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra nemotyvuotos ir per griežtos.

7. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės skundÄ atmesti, prokurorė prašė tenkinti prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ , o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Sigutės Malinauskienės bei nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliaciniai skunda atmetami. Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį 9.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. B. ir D. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas juos kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino nuteistojo R. D., liudytojų ir VMI specialistų parodymuose, taip pat VMI specialistų pateiktose sÄ lyginėse iÅ¡vadose esančių prieÅ¡taravimų ir abejonių, nepagrįstai atmetė gynybos praÅ¡ymus dėl specialių žinių reikalaujančių tyrimų atlikimo, t. y. nuteistiesiems pateiktame kaltinime nurodytų įmonių finansinės veiklos ekspertizės, todėl pažeidė apeliantų teises į sÄ Å¾iningÄ ir objektyvų bylos nagrinėjimÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , paskyrė per griežtas bausmes ir nepagrįstai tenkino byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , skundžiamo nuosprendžio motyvus ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nei įrodymų vertinimo nei įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų nuteistųjų apeliacinių argumentai iÅ¡ esmės sutampa, dėl jų bus pasisakoma bendrai.

10. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininku grupe su R. D., t. y. R. B. organizavo, o D. B. apgaulingai tvarkė bendrovių teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , ir dėl R. B., D. B. ir R. D. nusikalstamų veiksmų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisingai apskaitant ir deklaruojant iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį UAB ,,R.“, UAB „Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

UAB ,,V. t. p.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių buvo pažeistos 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 14 straipsnio 2 dalių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 ir 41 punktų nuostatos, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d.

įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 13 punkto nuostatos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio, 28 straipsnio nuostatos, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais ir UAB „V. t. p.“ 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais.

11. R. B. ir D. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., įgyvendindami nusikalstamÄ sumanymÄ ir siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – iÅ¡vengti mokesčių, R. B. davė nurodymÄ Ä¯raÅ¡yti, o D. B. įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, o nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „V. t. p.“ pajamas, pelnÄ , turtÄ , kurias pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms.

12. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo R. D., tiek byloje apklaustų liudytojų ir specialistų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, Å¡ių reikalavimų nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį.

Nuteistųjų R. B. ir D. B. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai bei motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo, duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

13. IÅ¡ nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad R. D. apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitÄ vykdydamas R. B. ir D. B. nurodymus. Apklausiamas teisme nuteistasis R. B. teigė, kad į UAB „V. t. p.“ veiklÄ nesikiÅ¡o, jokių nurodymų niekam Å¡ioje įmonėje nedavė. Apklausiama teisme nuteistoji D. B. taip pat teigė, kad į Å¡ios įmonės veiklÄ nesikiÅ¡o, taip pat parodė, kad jie su vyru prieÅ¡ įsigydami UAB „V. t. p.“ prašė, kad R. D., ėjęs Å¡ios įmonės direktoriaus pareigas, nuramintų joje dirbusius vairuotojus, jog darbo sÄ lygos jiems nesikeis, viskas bus kaip buvę, o visÄ minėtos įmonės buhalterijÄ tvarkė M.K. P. ir R. D..

14. PrieÅ¡ingai apeliantų teiginiams, aplinkybes, jog UAB „V. t. p.“ buhalterinę apskaitÄ R. D. organizavo apgaulingai, veikdamas bendrai su apeliantais, patvirtina nuoseklÅ«s nuteistojo R. D., liudytojų M. K. (P.), A. S., J. A., A. K., Ž. M., V. D. parodymai, o iÅ¡ dalies ir nuteistojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu, o nuteistosios D. B. – teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

15. Apklausiamas teisme nuteistasis R. D. parodė, kad UAB „V. t. p.“ akcininke buvo R. ir D. B. dukra R. B., tačiau realiai Å¡ios įmonės veiklÄ koordinavo R. B. ir D. B.. PrieÅ¡ pasikeičiant akcininkams jis (R. D.), buvo informuotas buvusių akcininkų, kad įmonėje buvusi tvarka nesikeis, tiesiog pasikeis bendrovės buveinė, tokiÄ informacijÄ jis ir pateikė UAB „V. t. p.“ dirbusiems vairuotojams. Dalis jų pasiliko, dalis išėjo iÅ¡ darbo. Kai bendrovės buveinė persikėlė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, susitikimo su akcininke nebuvo.

Tačiau buvo organizuotas jo susitikimas su R. B., D. B. ir M. K. (P.). Susitikimo metu R. B. paklausė, kokios darbo ir apmokėjimo sÄ lygos buvo nustatytos įmonėje dirbusiems taksi vairuotojams, kokie mokesčiai, todėl jis (R. D.) jam Å¡iÄ informacijÄ suteikė. R. D. parodė, kad tiems vairuotojams, kurie dirbo su įmonės automobiliais, nuo 2009 metų iki 2011 metų plano dydis nesikeitė. Tie, kurie dirbdavo su nuosavomis transporto priemonėmis, turėdavo atneÅ¡ti apie 650 Lt į mėnesį. Pasibaigus mėnesiui su savo transportu dirbantis taksi vairuotojas atvažiuodavo į įmonės buveinę ir pinigus atiduodavo prie langelio sėdinčiai A.

S.. BÅ«davo ir nepatikimų vairuotojų, kurie piktnaudžiavo alkoholiu, todėl jiems tekdavo pinigus atneÅ¡ti dažniau. Jis (R. D.) tiksliai nežino, kaip buvo įforminami iÅ¡ vairuotojų gauti pinigai. Žino, kad bÅ«davo parengtas lapas į kurį vairuotojas įraÅ¡ydavo vardÄ , pavardę, Å¡aukinį ir pasiraÅ¡ydavo. Naktį dirbantys vairuotojai atvažiuodavo ir palikdavo pinigus prie langelio dispečerėms, kurios pildydavo kažkokius lapelius. O kaip toliau bÅ«davo sutvarkoma buhalterija jis nežino.

Buhaltere dirbusi M. K. (P.) darydavo lentelę, kuriÄ galimai atiduodavo R. B. arba D. B.. Lentelėje bÅ«davo vairuotojų vardas, pavardė, Å¡aukinys, pinigų suma, kuriÄ priduoda ir skola. Einant kitam mėnesiui jis (R. D.) jau žinodavo, kad tam tikras vairuotojas turi atneÅ¡ti ne 650 Lt, o 750 Lt, vadinasi, skolingas 100 Lt, todėl imdavosi papildomų veiksmų, kad pinigus toks vairuotojas pristatytų laiku. Per jo darbo laikÄ nė karto nebuvo taip, kad 100 proc. bÅ«tų įvykdytas plano įsipareigojimas, virÅ¡ytas taip pat nebuvo, nes buvo nustatyta konkreti suma.

Darbo užmokesčio taksi vairuotojams niekas nemokėjo, tačiau vairuotojai pasiraÅ¡ydavo, kad jį gavo. Jis (R. D.) asmeniÅ¡kai gaudavo darbo užmokestį. Kai pradėjo dirbti pas R. B., „ant popieriaus“ gaudavo 2 000 Lt, tačiau R. B. oficialų atlyginimÄ jam sumažino iki minimumo, o likusiÄ dalį sumokėdavo „vokelyje“. AtlyginimÄ iÅ¡ pradžių apie pusę metų mokėjo M. K. (P.), vėliau – D. B.. Nežino, kas užpildydavo deklaracijas, tikriausiai M. K. (P.) arba D.

B., tačiau šiose deklaracijose jis (R. D.) pasirašydavo aklai, nes nelabai jas suprasdavo. Buhalterinio išsilavinimo jis neturi, kompiuteriu nedirba. R. B. nebuvo UAB „V. t. p.“ darbuotojas tačiau duodavo jam (R. D.) nurodymus darbo klausimais. Po akcininkų pasikeitimo UAB „V. t. p.“ buveinė persikėlė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur veikė ir kitos R. B. ir D. B. valdytos įmonės. Su R. B. ir D. B. jie susitikdavo ir pasikalbėdavo, spręsdavo įvairius klausimus, nes pastarieji gyveno netoliese.

Jis su R. B. kažkurį laikÄ dirbo viename kabinete, todėl girdėdavo, kokius nurodymus pastarasis duodavo vairuotojams. (t. 45, b. l. 74–83).

16. Apklausiamas kaip įtariamasis 2012 m. birželio 26 d, R. D. taip pat parodė, kad pasikeitus akcininkams visus nurodymus jam duodavo R. B., kuris sakydavo kas, kiek ir kada jam (R. D.) turi atneÅ¡ti pinigų, UAB „V. t. p.“ realiai vadovavo R. ir D. B. (t. 27, b. l. 8–11). Apklausiamas kaip įtariamasis 2012 m. birželio 28 d. parodė kad tikraisiais UAB „V. t. p.“ Å¡eimininkais buvo R. B. ir jo žmona. Susirinkimų R. B. neorganizuodavo, tačiau jis kartais paklausdavo, kaip sekasi dirbti, be to, iÅ¡ esmės apie visÄ Å¡ios įmonė veiklÄ ir surenkamas „arendas“ žinojo D.

B., kuri tapo Å¡ios įmonės buhaltere (t. 27, b. l. 14–19). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ R. D. dar kartÄ patvirtino, kad tikraisiais UAB „V. t. p.“ valdytojais buvo R. B. ir D. B.. Jis (R. D.) supažindino R. B. su UAB „V. t. p.“ pirmiau galiojusia tvarka ir pastarasis liepė jam tęsti tokį darbo organizavimÄ . D. B. jam (R. D.) nurodymų praktiÅ¡kai neduodavo (t. 27, b. l. 27–30). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 7 d. R. D. taip pat tvirtino, kad nepamena tiksliai, tačiau arba su R.

B., arba su D. B. buvo aptartos pinigų sumos („planas (arenda)“), kurias taksi vairuotojai turėjo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ . Sumos dydis priklausė nuo to, kokiu etatu (visu, puse, trečdaliu) ir įmonės ar savo automobiliu dirbo taksi vairuotojas. Kandidatui į vairuotojus jis (R. D.) tik perduodavo R. B. ir D. B. nustatytus reikalavimus bei vėliau juos vykdydamas minėtų nustatytų sumų jis (R. D.) reikalaudavo iÅ¡ vairuotojų. Visus dokumentus bendrovėje po akcininkų pasikeitimo iÅ¡ pradžių paruoÅ¡davo buhalterė M.

K. (P.), o vėliau jos pareigas perėmusi D. B.. Jis (R. D.) tik pasiraÅ¡ydavo jam pateiktus dokumentus (t. 27, b. l. 50-52). Taigi, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis R. D. nuosekliai parodė, kad UAB „V. t. p.“ tikraisiais valdytojais buvo R. B. ir D. B.. BÅ«tent jie nustatydavo „plano“ mokestį, o D. B. parengdavo buhalterinius dokumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų nuteistojo R. D. parodymų visumÄ neturi pagrindo spręsti, kad jie yra prieÅ¡taringi, o pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavęs, jog R.

D. organizavo apgaulingÄ UAB „V. t. p.“ buhalterinės apskaitos tavrkymÄ vykdydamas R. B. ir D. B. nurodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Juo labiau, kad pirmiau aptarti nuteistojo R. D. parodymai iÅ¡ dalies patvirtinami liudytojos M. K. (P.), A. S., J. A., A. K., Ž. M., V. D. parodymais.

17. Liudytoja M. K. (P.) parodė, kad pasikeitus UAB „V. t. p.“ savininkams, pinigus iÅ¡ vairuotojų rinkdavo dispečerės bei D. B., nors tuo metu ji įmonėje oficialiai įdarbinta nebuvo. Pagrindinius duomenis buhalterinei apskaitai sutvarkyti pateikdavo D. B. ir R. B.. BÅ«tent jie jai, per R. D., buvo pasakę, kad kartÄ per mėnesį bÅ«tina įforminti tokias pajamas, kurios reikalingos algų iÅ¡mokėjimui. Apie atlyginimo jai sumažinimÄ pranešė R. D., kuris jai pasakė, kad D. B. ir R. B. manymu, jų (liudytojos ir R. D.) oficialÅ«s atlyginimai yra per dideli, todėl juos reikia sumažinti. R. B. ir D. B. nebuvo oficialiais akcininkais, tačiau R. D. su jais bendravo, jie visi trys tardavosi (t. 44, b. l. 52–59). Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja nurodė, kad pinigus iÅ¡ vairuotojų rinko D. bei R. B., R. D. ir dispečeriai. Visus buhalterinius dokumentus jai tekdavo tvarkyti pagal D. ir R. B. pateiktus duomenis ir jų nurodymus (t. 8, b. l. 49–53).

18. Liudytoja A. S. parodė, kad 2010 metų kovo mėnesį įsidarbino UAB „Ro.“ ir UAB „V. t. p.“ buhalterio padėjėja. Dirbo puse etato. Jos funkcijos buvo vairuotojų kelionės lapų surinkimas, apskaita, atsiskaitymų priežiÅ«ra, kuro kvitų surinkimas ir taksi vairuotojų atneÅ¡amų pinigų surinkimas bei apskaita. Vairuotojai atsiskaitydavo už darbÄ taip, kaip bÅ«davo numatyta jų darbo sutartyse. Atsiskaitymo sumos buvo nevienodos. Jie turėdavo atsiskaityti vienÄ kartÄ per savaitę.

Buvo parengiamas atviras lapas, kuriame atiduodami pinigus pasirašydavo taksi vairuotojai. Pinigus ji paimdavo per langelį. Kai ji įsidarbino, M. P. jau nebedirbo. UAB „Ro.“ ir UAB „V. t. p.“ buvo skirtingi direktoriai, atitinkamai R. D. ir R. B.. Vieni taksi vairuotojai dirbo UAB „V. t. p.“, kiti UAB „Ro.“. Per išeigines pinigus vairuotojai palikdavo dispečerėms, bet tai buvo labai retas atvejis, nebent jeigu jie nesugebėdavo atvežti pinigų darbo dienomis. Ji pinigus atiduodavo direktoriui R.

B. arba vyr. buhalterei D. B.. Jeigu jų nebÅ«davo, pinigus perduodavo R. D.. Pinigų gavimÄ Ä¯formindavo atskirame lape, jame buvo atspausdinta vardas, pavardė, įraÅ¡oma pinigų suma ir vairuotojo paraÅ¡as. Kasos orderio ji neiÅ¡raÅ¡ydavo. Tolesnio pinigų likimo nežino, kasos nevedė. AtlyginimÄ gaudavo oficialiai ir „vokelyje“. Ir UAB „Ro.“ ir UAB „V. t. p.“ atlyginimÄ mokėjo vyr. buhalterė D. B.. BÅ«davo, jog su R. D., R. B. ir D. B. kartu spręsdavo iÅ¡kilusias problemas (t. 44, b. l. 60–63).

Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja taip pat parodė, kad mokesčio dydį kiekvienas vairuotojas aptardavo su R. B., nors tokių pokalbių metu galėjo dalyvauti ir UAB „V. t. p.“ direktorius R. D.. (t. 8 t., b. l. 160–163).

19. Liudytojas J. A. parodė, kad po įmonių susijungimo jis dirbo UAB „V. t. p.“, kiek jis žino, Å¡ios įmonės savininkas buvo R. B.. Jis tai suprato, nes R. D. dėl klientų skundų jį (liudytojÄ ) siųsdavo aiÅ¡kintis pas R. B., kuris dažniausiai taikydavo sankcijas. „Plano“ mokestį jis (liudytojas) iÅ¡ pradžių nešė R. D., bet buvo atvejų kai neÅ¡davo ir R. B.. D. B. taip pat priimdavo pinigus. R. B. įsigijus UAB „V. t. p.“ naujos tvarkos ar naujų reikalavimų nebuvo, dokumentuose jis tik pasiraÅ¡ydavo, kad gavo atlyginimÄ , buvo griežtesnė darbo disciplina (t. 44, b. l. 69–72). Liudytojas V. D., dirbęs UAB „V. t. p.“ taksi vairuotoju taip pat parodė, kad dirbdamas įmonėje, kurios vadovu buvo R. D., kilusias problemas spręsdavo su juo ir su R. B. (t. 44, b. l. 103–105).

20. Liudytoja A. K. parodė, kad dirbo UAB „V. t. p.“ operatore, vėliau įmonę nupirko nauji savininkai, kas tiksliai nežino, bet persikėlus dirbti į naujÄ , ofisÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jai buvo pasakyta, kad naujasis įmonės direktorius yra R. B.. R. D. iÅ¡ pradžių liko įmonės direktoriumi, tačiau jai teko klausyti tiek vieno, tiek kito direktoriaus nurodymų (t. 44, b. l. 82–83). Liudytoja Ž. M. parodė, kad dirbo dispečere UAB „V. t. p.“. Naujaisiais įmonės savininkais tapo R. B. ir D. B.. Direktoriumi liko R. D., tačiau nurodymus galėjo duoti ir jis ir R. B. (t. 44, b. l. 85–86).

21. Taigi, pirmiau aptarti R. D. ir liudytojų parodymai visiÅ¡kai paneigia apeliantų tvirtinimÄ kad visÄ UAB „V. t. p.“ veiklÄ bei buhalterinės apskaitos tvarkymÄ savo nuožiÅ«ra organizavo R. D., o jie į jo darbÄ nesikiÅ¡o, jokių nurodymų jam nedavė. Netikėti Å¡ių asmenų parodymais nėra teisinio pagrindo, nes jie nuoseklÅ«s, pakankami iÅ¡samÅ«s ir vieni kitus papildo. Taip pat nenustatyta, jog pirmiau nurodyti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ar siekia apkalbėti R. B. ir D.

B.. Juo labiau kad apklausiama teisme D. B. nepaneigė, jog abu su vyru, prieÅ¡ įsigydami UAB „V. t. p.“, R. D. buvo informuoti apie ten nusistovėjusiÄ â€ždarbo tvarkÄ â€œ, tačiau patys davė jam nurodymÄ nuraminti taksi vairuotojus, tikindami, jog minėta tvarka nesikeis, t. y. iÅ¡ esmės davė nurodymÄ ir toliau buhalterinę apskaitÄ tvarkyti apgaulingai. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad visus reikalus UAB „V. t. p.“ tvarkė direktorius R. D., kuris buvo atsakingas už taksi vairuotojų priėmimÄ ir atleidimÄ , už taip vadinamo „plano“ mokesčio surinkimÄ iÅ¡ taksi vairuotojų.

„Plano“ mokesčio dydį, kiek jam žinoma, Å¡ios bendrovės direktorius R. D. suderindavo su jo žmona D. B., dirbančia toje įmonėje vyr. buhaltere (t. 26, b. l. 31–37). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. B. taip pat parodė, kad asmeniÅ¡kai buvo susitikusi su UAB „V. t. p.“ buhaltere M. P. ir paprašė pateikti informacijÄ apie įmonės veiklÄ ir atlyginimus. Preliminari informacija buvo gauta iÅ¡ direktoriaus R. D., kuris jai paaiÅ¡kino, kad taksi vairuotojai atneÅ¡a pinigus, kad atlyginimai jiems nėra mokami.

TÄ pačiÄ informacijÄ patvirtino ir buhalterė M. K.(P.). Taksi vairuotojų atneÅ¡amos sumos buvo įvardintos ir direktoriaus, ir buhalterės. IÅ¡ buhalterės M. K.(P.) sužinojo, kad buvę įmonės akcininkai nustatė didelius įmonei priklausančių automobilių nuomos mokesčius, kurie oficialiai buvo apskaičiuojami įmonės buhalterijoje. Pasikeitus UAB „V. t. p.“ priklausiusių automobilių savininkui, t. y. juo tapus R. B., ji paprašė buhalterės M. K.(P.) taksi vairuotojams nustatyto mokesčio nekeisti, o buhalterijoje apskaičiuoti tik tÄ dalį sumos, kuri priklauso iÅ¡ vairuotojo įmonei (fiksuotÄ mokestį), t. y. pritaikyti kitose R.

B. ir jai (D. B.) priklausančiose įmonėse naudojamÄ skaičiavimo sistemÄ . UAB „V. t. p.“ dispečeriai gavo mažesnius atlyginimus, nei dispečeriai dirbantys kitose R. B. ir jai (D. B.) priklausančiose įmonėse. UAB „V. t. p.“ direktoriaus ir buhalterės atlyginimai buvo gan dideli. Ji (D. B.) paprašė, kad buhalterė M. K.(P.) ir direktorius R. D. susimažintų savo oficialius atlyginimus, bei pasiÅ«lė jiems ir dispečeriams kaip priedÄ pasiimti pinigus, kurie pasilieka įmonės kasoje iÅ¡ vairuotojams priskaičiuotų, bet neiÅ¡mokėtų atlyginimų (t. 26, b. l. 135–146).

Taigi, iÅ¡ nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad Å¡ie jų parodymai sutampa su nuteistojo R. D. duotais parodymais ir leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantai, nors ir nebuvo UAB „V. t. p.“ akcininkais, Å¡iÄ Ä¯monę valdė bei koordinavo jos veiklÄ , taip pat ir buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

22. Apeliaciniame skunde nuteistieji pagrįstai nurodo, kad nuteistasis R. D. UAB „V. t. p.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2005 m. kovo 16 d., todėl nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (5 pastraipa, 70 psl.) nevisiškai tiksliai nurodyta, kad šios įmonės direktoriumi jis tapo nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. Kita vertus, ši aplinkybė nėra esminė, nes bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog veikdamas bendrininkų grupe R. B. nurodymus dėl apgaulingos apskaitos organizavimo ir tvarkymo jis vykdė laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Faktas, jog UAB „V. t. p.“ valdant kitiems akcininkams, iki jÄ Ä¯gijo R. B., Å¡ios įmonės buhalterinė apskaita galimai taip pat buvo organizuojama ir tvarkoma apgaulingai, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat Å¡i aplinkybė savaime neatleidžia apeliantų nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas nesivadovavo UAB „V. t. p.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. nustatytais buhalterinės apskaitos trÅ«kumais, Å¡is laikotarpis nuteistiesiems inkriminuotas nebuvo.

Pirmiau nurodyta aplinkybė taip pat neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog po akcininkų pasikeitimo UAB „V. t. p.“ apgaulingÄ apskaitÄ savo iniciatyva tvarkė R. D.. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad kitose R. B. ir D. B. valdytose taksi paslaugas teikusiose įmonėse UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R. p.“ dar nuo 2007 metų pradžios buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. IÅ¡ R. D., M. K. (P.) parodymų matyti, jog buvę UAB „V. t. p.“ akcininkai su naujaisiais įmonės savininkais aptarė, jog UAB „V. t. p.“ nusistovėjusi tvarka nebus keičiama, taigi, Å¡ios įmonės, kuriÄ Ä¯gijo dukros R.

B. vardu, apgaulingo apskaitos tvarkymo tęstinumas buvo R. B. ir D. B. tikslas. Tai rodo ir vėlesni jų veiksmai – R. B., R. D. supažindintas su UAB „V. t. p.“ veiklos principais, o D. B., kuri kontroliavo buhalterės M. K. (P.) darbÄ ir vėliau pati tapo įmonės vyr. buhaltere, įmonės veiklos gairių iÅ¡ esmės nekeitė, o toliau tęsė nusikalstamus veiksmus neapskaitydami visų UAB „V. t. p.“ gaunamų pajamų. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, jog R. D. ir R. B. kažkurį laikÄ dirbo viename kabinete.

D. B. UAB „V. t. p.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ koordinavo buhaltere dar dirbant M. K. (P.), o pastarajai išėjus iÅ¡ darbo, pati ėmėsi tvarkyti Å¡ios įmonės buhalterinę apskaitÄ . Todėl nelogiÅ¡ka, jog R. B. ir D. B. nebuvo žinomi R. D. atliekami veiksmai ir, kad jie nevykdė jo darbo kontrolės, o naujai įsigytos įmonės, kuri turėjo kreditorinių įsipareigojimų R. B., visiÅ¡kÄ valdymÄ patikėjo tik specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ turėjusiam R. D..

23. Apeliantai teigia, jog apygardos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad R. B. parodė, jog „plano“ mokesčio dydį UAB „V. t. p.“ bendrovės direktorius R. D. suderindavo su jo žmona D. B., dirbančia tos įmonės vyr. buhaltere, supainiojo faktus. Anot apeliantų, R. D. dirbo antraeilėse pareigose R. B. vadovaujamose įmonėse UAB „Ro.“, vėliau UAB „R. p.“, o R. B. nurodymų kaip UAB „V. t. p.“ direktorius tikrai nevykdė, D. B. iÅ¡ R. D. gaudavo informacijÄ , kokias sumas turėdavo atneÅ¡ti vairuotojai ir kokias atneÅ¡davo.

Tačiau Å¡ie apeliantų argumentai prieÅ¡tarauja pirmiau aptartiems jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Kita vertus, visų apklausų metu nuteistasis R. D. nuosekliai tvirtino, kad tikraisiais UAB „V. t. p.“ valdytojais buvo R. B. ir D. B.. R. B. duodavo jam nurodymus darbo klausimais, D. B. tvarkė buhalterinę apskaitÄ . Be to, apibÅ«dindamas savo kaip UAB „Ro.“, vėliau UAB „R. p.“ direktoriaus pavaduotojo darbines pareigas jis parodė, kad niekada Å¡ioms įmonėms nevadovavo ir vairuotojų darbo neorganizavo, nesigilino ir nežinojo kiek pinigų Å¡ioms įmonėms uždirba vairuotojai.

Dėl to nėra jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. D. parodymus, supainiojo faktus.

24. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad konstatuojant susitarimo veikti kartu bendrumÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi asmenys veikdami kartu bÅ«tų iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Asmuo veikiantis kartu su kitais bendrininkais, taip pat nebÅ«tinai realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet gali realizuoti tik jų dalį.

Todėl esant bendram veikimui ir bendrai tyčiai, visi asmenys, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog R. B., D. B. ir R. D. (kaip UAB „V. t. p.“ direktoriaus) veikė bendrininkų grupe ir jų bendras tikslas buvo iÅ¡vengti turtinės prievolės sÄ Å¾iningai sumokėti į valstybės biudžetÄ UAB „V. t. p.“ priklausančius mokėti mokesčius, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinių skundų teiginius, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų Ž. Š., I. P., N. K., R. V., I. B., J. D., J. A., M. P., A. K., A. M., Ž. M., A. J., V. D., J. J., I. B., A. B., A. S. parodymai yra neaiškūs, nenuoseklūs ir nepatikimi. Visi pirmiau išvardinti liudytojai, apklausiami pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriose nurodė, kad jiems dirbant R. B. ir D.

B. valdomose įmonėse egzistavo tvarka, pagal kuriÄ , nepriklausomai nuo gautų pajamų už suteiktas taksi paslaugas, vairuotojai privalėjo mokėti įmonei „arendÄ â€œ, kuriÄ sudarė grynieji pinigai arba grynieji pinigai ir čekiai, o likusios piniginės lėšos, kurias uždirbdavo taksi vairuotojai, pastariesiems likdavo kaip atlyginimas, kuris įmonėje vairuotojams realiai nebuvo mokamas, o tik atvaizduojamas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Be to, dispečerėms, buhalterėms ir daliai kitų darbuotojų dalis atlyginimo buvo sumokama neoficialiai.

Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji R. B. ir D. B. byloje nustatytų faktų apie „arendos“ rinkimÄ Ä¯monėse ir neoficialių atlyginimų mokėjimÄ daliai darbuotojų taip pat neneigė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ R. B. taip pat patvirtino, kad taksi bendrovių „Ro.“, „R. p.“ ir „R.“ kiekvienam vairuotojui laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas plano mokestis, kurio dydis apytikriai buvo nuo 400 Lt iki 1 200 Lt per mėnesį.

Mokesčio suma ilgainiui buvo didinama (t. 26, b. l. 41-45). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. B. neatsiminė tikslios 2007–2010 metais mokamos „arendos“ sumos, tačiau ji teigė, kad taksi vairuotojams, kurie dirbo su R. B. priklausančiais automobiliais ši suma buvo apie 1 200 Lt (t. 26, b. l. 125–127). Sutiktina, jog liudytojų parodymuose yra smulkių neatitikimų dėl „plano“ dydžio, jo rinkimo tvarkos, tačiau šie neatitikimai nelaikytini esminiais, dėl kurių visų minėtų liudytojų parodymus reikėtų pripažinti nepatikimais ir juos atmesti.

26. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 4 dalimi nebuvo perskaityti liudytojo I. K. parodymai, nes Å¡is liudytojas yra miręs. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas Å¡io liudytojo parodymų nuosprendyje neiÅ¡dėstė, taigi, jais nesivadovavo spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimÄ . Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu Å¡ie parodymai buvo iÅ¡tirti garsinant baudžiamosios bylos medžiagÄ (t. 46, b. l. 24–35).

27. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

IÅ¡vadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai bÅ«tini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę iÅ¡vadÄ apie nusikalstamų padarinių buvimÄ ar nebuvimÄ daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ , priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).

28. Nagrinėjamu atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padariniai nustatyti 2014 m. balandžio 7 d. specialisto išvada dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43 (t. 16, b. l. 56–70), 2015 m. vasario 9 d. specialisto išvada dėl UAB ,,V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4 (t. 17, b. l. 4–44), 2014 m. kovo 24 d. specialisto išvada dėl UAB ,,R. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34 (t. 15, b. l. 1–17), 2014 m. balandžio 17 d. specialisto išvada dėl UAB ,,Ro.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 (t. 13, b. l. 6–23).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos specialistės, kurios atliko UAB „V. t. p.“, UAB „R.“ ir UAB ,,R. p.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimus, t. y. Birutė Maciulevičienė, Regina Norvidė, Rita Prėskienienė. Visos Å¡ios specialistės savo iÅ¡vadas patvirtino. IÅ¡ teisme duotų specialisčių paaiÅ¡kinimų bei pirmiau nurodytų specialistų iÅ¡vadų turinio matyti, jog atliekant minėtų bendrovių Å«kinės finansinės veiklos tyrimus ir apskaičiuojant bendrovių nuslėptus ir į valstybės biudžetÄ nesumokėtus mokesčius, buvo iÅ¡ dalies remiamasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų, kurių dalis buvo apklausta ir teisme, dirbusių Å¡ių įmonių taksi vairuotojais, dispečerėmis, buhalterėmis, parodymais dėl mokamo „arendos“ dydžio, jo apskaičiavimo, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo specifikos (tik pasiraÅ¡ydavo dokumentus, tačiau atlyginimo negaudavo arba dalį atlyginimo gaudavo neoficialiai), darbo laiko apskaitos ir kitų aplinkybių.

Be to, specialistės, atlikdamos tyrimus, vertino bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus, gretino juos su VÄ® Registrų centrui teikiama informacija, iÅ¡ Sodros (nedraudiminiai laikotarpiai buvo iÅ¡imti ir skaičiuota pagal „Sodrai“ parodytÄ darbo laikÄ ), VÄ® Regitros, VMI informacinių bazių apie įmones gautais duomenimis. Atlikus sugretinimus specialistės nustatė, kad bendrovių iÅ¡ taksi paslaugų gautų pajamų dydis kaltime nurodytais laikotarpiais buvo gerokai didesnis, nei bendrovės apskaitė savo apskaitoje ir deklaravo Vilniaus apskrities VMI.

Dėl to pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad, UAB „V. t. p.“, UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB ,,R. p.“ į apskaitÄ neįtraukus visų gautų pajamų, buvo nesumokėtos specialistų iÅ¡vadose apskaičiuotos mokesčių sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nustačius, kad UAB „V. t. p.“ atveju tyrimo laikotarpis apėmė laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31., nors R. B. vardu apeliantai Å¡iÄ Ä¯monę įgijo tik 2009 m. rugpjūčio 5 d., nesumokėtus mokesčius už neaktualų laikotarpį pirmosios instancijos teismas paÅ¡alino.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad specialisčių atlikti mokesčių skaičiavimai, nurodyti 2014 m. balandžio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB ,,R.“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43, 2015 m. vasario 9 d. specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB ,,V. t. p.“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4, 2014 m. kovo 24 d. specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB ,,R. p.“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34, 2014 m. balandžio 17 d. specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB ,,Ro.“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 buvo sÄ lyginiai, tačiau, kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiksliau jų apskaičiuoti iÅ¡ esmės neįmanoma dėl ilgo nuteistiesiems inkriminuotų veikų laikotarpio ir dėl to, kad taksi vairuotojų gauti pinigai, dispečerėms ir kitiems įmonių darbuotojams mokėti atlyginimai „vokeliuose“ niekur fiksuoti nebuvo.

Be to, iš pirmiau nurodytų specialistų išvadų turinio ir jas pateikusių specialisčių paaiškinimų matyti, kad, atliekant tyrimus ir apskaičiuojant valstybei nesumokėtų mokesčių dydį, skaičiavimai buvo atlikti įmonių, taigi ir apeliantų naudai, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu neapklaustų vairuotojų mokamos „arendos“ dydis buvo skaičiuotas kaip vairuotojų, vairavusių nuosavus automobilius, nes jų plano mokestis buvo mažesnis, pajamomis nepripažintos sumos, kurias vairuotojai išleisdavo automobilių remontui ir t. t.

30. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pateikiant pirmiau nurodytas specialistų išvadas nevertinta VĮ Regitra informacija apie įmonėms priklausiusius automobilius, neįvertintos įmonėse galiojusios kolektyvinės sutartys, neįtraukti duomenys apie darbuotojų atostogas. Tačiau visos teisme apklaustos specialistės paaiškino, jog kolektyvinė sutartis yra įmonės vidaus dokumentas, kuris negali įtakoti įstatymais nustatytos įmonėje gaunamų pajamų apskaitymo tvarkos. Be to, iš 2014 m. balandžio 7 d. specialisto išvados dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43, 2015 m. vasario 9 d. specialisto išvados dėl UAB ,,V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4, 2014 m. kovo 24 d. specialisto išvados dėl UAB ,,R. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34, 2014 m. balandžio 17 d. specialisto išvados dėl UAB ,,Ro.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 turinio bei teisme apklaustų specialisčių paaiškinimų matyti, jog atliekant šiuos tyrimus, priešingai nei teigia apeliantai, buvo vadovautasi šių įmonių Sodrai teiktais duomenimis (teikiama informacija apie nedraudiminius laikotarpius, suteiktas neapmokamas atostogas), taip pat įmonėse buvusiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuose nustatyta tvarka buvo įforminamos darbuotojų atostogos.

31. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis minėtomis specialistų iÅ¡vadomis kaip patikimais įrodymais, nes jose nurodomos bendrovių UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai nustatyti sÄ lyginiais skaičiavimais, todėl Å¡ios iÅ¡vados tėra tik prielaidos. Å ie apeliantų argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019) kurioje konstatuota, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Todėl specialistas tyrime vien pagal buhalterinius duomenis ir iÅ¡ duomenų bazių gautÄ informacijÄ negalėdamas nustatyti dalies aplinkybių, pavyzdžiui, bendrovės gaunamų pajamų ir priklausančių mokėti mokesčių sumos dydžio, joms nustatyti gali pasitelkti liudytojų parodymus. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2019 taip pat pažymėta, kad specialistas negali atlikti liudytojų parodymų procesinio įrodomojo vertinimo, jų tikrumÄ ir patikimumÄ turi įvertinti teismas.

Todėl specialisto iÅ¡vada, kuriai pateikti panaudojami tokie duomenys, iÅ¡ esmės vertintina kaip sÄ lyginė. Tokia specialisto iÅ¡vada įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama iÅ¡vada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tyrė liudytojų UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ darbuotojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialistų iÅ¡vadas ir jų priedus, jas pateikusių specialisčių paaiÅ¡kinimus, kitÄ bylos medžiagÄ ir visapusiÅ¡kai juos įvertino. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai vadovavosi specialisčių iÅ¡vadomis, kurios paremtos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais.

Nors specialistų iÅ¡vadose pateiktos bendrovių UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ mokėtinų mokesčių sumos ir yra sÄ lyginės, t. y. dalis jų apskaičiuota sÄ lyginai, pagal turimus duomenis iÅ¡vedant „arendos“ aritmetinį vidurkį, tačiau, kaip jau buvo minėta, Å¡ie skaičiavimai atlikti minėtų įmonių naudai. Tai, kad pirmiau nurodytose specialistų iÅ¡vadose pateiktos kitokios iÅ¡vados, negu norėtų nuteistieji, savaime nepaneigia specialistų iÅ¡vadų pagrįstumo ir nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas jomis remdamasis padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

33. Nuteistųjų iniciatyva teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Česlovas Maculevičius parodė, kad 2014 m. balandžio 7 d. specialisto iÅ¡vada dėl UAB ,,R.“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43, 2015 m. vasario 9 d. specialisto iÅ¡vada dėl UAB ,,V. t. p.“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4, 2014 m. kovo 24 d. specialisto iÅ¡vada dėl UAB ,,R. p.“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34, 2014 m. balandžio 17 d. specialisto iÅ¡vada dėl UAB ,,Ro.“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 yra ekonomiÅ¡kai nepagrįstos, nes minėtose iÅ¡vadose nenurodyti konkretÅ«s Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus vertinimÄ taisyklėse (patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. VA-103) nurodyti vertinimo metodai, kurie buvo panaudoti atliekant minėtus specialistų tyrimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau nurodytos specialistų išvados buvo atliktos vadovaujantis Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) pateikimo taisyklėmis (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-388 redakcija), kuriose reikalavimas nurodyti specialisto pasirinktus vertinimo metodus neįtvirtintas (t. 46, b. l. 2-7).

Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmiau nurodytos specialistų išvados parengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

34. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės Renatos Učkuronienės atlikusios R. B. ir D. B. kaip fizinių asmenų, pajamų-iÅ¡laidų patikrinimÄ , pateiktais 2019 m. balandžio 10 d. (t. 46, b. l. 165) ir 2019 m. balandžio 16 d. paaiÅ¡kinimais (t. 46, b. l. 166-167) dėl 2015 m. birželio 29 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (4.65)-86-30 (t. 19, b. l. 82-115) patikslinimo, nes Å¡ie paaiÅ¡kinimai tiek pagal formos, tiek pagal turinio reikalavimus prieÅ¡tarauja ir neatitinka Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto iÅ¡vados (paaiÅ¡kinimų) pateikimo taisyklėms, patvirtintoms Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2011 m. lapkričio 18 d.

įsakymu (Nr. V-388). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-240/2008, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-368-489/2018). Specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi.

Jie gali būti gaunami kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus duomenis. Specialisto paaiškinimai dėl pateiktos išvados padeda teismui apsispręsti dėl išvados vertinimo. Tokie paaiškinimai dėl proceso veiksmų organizavimo bei atlikimo ar dėl surinktų duomenų reikšmės nustatant bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes padeda tinkamai rinkti bei įvertinti kitus įrodymus, tačiau bet kuriuo atveju nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos specialisto paaiškinimais, nesusietais su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

35. Nagrinėjamu atveju specialistė Renata Učkuronienė rašytinius 2015 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. (4.65)-86-30 (t. 19, b. l. 82-115) patikslinimus pateikė po to, kai susipažino su teismui pateiktais 2019 m. sausio 4 d. tarpinės specialisto Česlovo Maculevičiaus išvados priedais, kurie jai nebuvo pateikti tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose paaiškinimuose pateikti paskaičiavimai buvo atlikti D. B. ir R. B. naudai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos specialistės paaiškinimus pripažino tinkamu įrodymu.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad minėta specialisto iÅ¡vada ir jos paaiÅ¡kinimais buvo grindžiama jų kaltė ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, o dėl Å¡io kaltinimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jie pagrįstai iÅ¡teisinti. Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis sÄ lyginėmis VMI specialisčių iÅ¡vadomis, atmetami kaip nepagrįsti.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino auditoriaus Česlovo Maculevičiaus pateiktų iÅ¡vadų tinkamu įrodymu ir jų nevertino spręsdamas R. B. ir D. B. kaltės klausimÄ . Tiek iÅ¡ minėtų iÅ¡vadų turinio, tiek iÅ¡ paties Česlovo Maculevičiaus parodymų turinio matyti, jog atlikdamas tyrimÄ Å¡is specialistas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, t. y. ne visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus ir liudytojų parodymus, o tik pačias specialistų iÅ¡vadas bei pasirinktus dokumentus.

Toks tyrimas negali būti vertinamas nei kaip išsamus, nei kaip patikimas, ar paneigiantis 2014 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43, 2015 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,V. t. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4, 2014 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,R. p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34, 2014 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,Ro.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 nustatytas aplinkybes.

37. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. B. ir D. B. teigia, jog šioje byloje turėjo būti paskirtos UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizės, pavedant jas atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus ekspertams. Šie apeliacinių skundų teiginiai nepagrįsti. Ekspertizė daroma, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialiosios žinios.

Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti.

Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2009).

38. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad Å¡ioje byloje skirti dar vienÄ ekspertizę nėra pagrindo. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad dar bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ paskirti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ Å«kinės finansinės veiklos ekspertizes, pavedant ekspertams iÅ¡tirti, ne kokie buhalterinės apskaitos pažeidimai minėtose įmonėse buvo padaryti 2007 – 2011 metų laikotarpiu, o pavyzdžiui tirti, ar VMI specialistės, pateikdamos iÅ¡vadas dėl pirmiau nurodytų įmonių veiklos, turėjo vadovautis ir ar vadovavosi norminiu aktu – Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus vertinimÄ taisyklėmis (patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. VA-103), ar jos pagrįstai naudojo „plano“ mokesčio vidurkio, apskaičiuoto iÅ¡ liudytojų parodymų, metodikÄ , ar įmonės turėjo didinti savo pajamas ar mažinti sÄ naudas, jeigu darbuotojams nebuvo iÅ¡mokamas darbo užmokestis ir pan. Pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, tokį sprendimÄ grįsdamas tuo, kad gynėjo praÅ¡ytos ekspertizės paprastai skiriamos tais atvejais, kai tuo pačiu klausimu yra viena kitai prieÅ¡taraujančios specialisto iÅ¡vados ir kitaip nėra galimybių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti.

Nagrinėjamu atveju auditorius Česlovas Maculevičius pateiktoje iÅ¡vadoje sukritikavo VMI specialisčių atliktas specialisto iÅ¡vadas teigdamas, kad jos ekonomine prasme nepagrįstos, nes jo vertinimu, buvo taikomi netinkami tyrimo metodai bei pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys iÅ¡vadų suraÅ¡ymÄ . Tačiau specialistės Birutė Maciulevičienė, Regina Norvidė, Rita Prieskienienė, susipažinusios su auditoriaus teiktomis iÅ¡vadomis, teismo posėdyje savo iÅ¡vadas palaikė ir paaiÅ¡kino, kodėl lieka prie savo iÅ¡vadų.

Dėl to apygardos teismas sprendė, jog poreikio skirti gynėjo praÅ¡ytas ekspertizes nėra, nes atsiradusius prieÅ¡taravimus tarp auditoriaus ir specialisčių pateiktų iÅ¡vadų galima paÅ¡alinti Å¡ias iÅ¡vadas lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nepaisant to, kad įmonių gautų pajamų dydis apskaičiuotas sÄ lyginai, iÅ¡ turimų duomenų iÅ¡vedant aritmetinius vidurkius, tačiau Å¡ie skaičiavimai atlikti imant duomenis įmonei palankiausiu bÅ«du (t. 49, b. l. 4-8, 33-36).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iems argumentams pritaria. Pirma, auditoriaus Česlovo Maculevičiaus pateiktos iÅ¡vados nelaikytinos prieÅ¡taraujančiomis VMI specialisčių iÅ¡vadoms, nes jose apsiribota tik VMI specialisčių atliktų tyrimų kritika, o specialisčių iÅ¡vadoms prieÅ¡taraujančių iÅ¡vadų, pavyzdžiui, pateiktų paskaičiavimų, kokius rezultatus atlikus tyrimÄ tinkamai turėjo gauti specialistės, nepateikta. Antra, nėra pagrindo manyti, jog paskyrus gynėjo praÅ¡omas ekspertizes bÅ«tų gauti R.

B., D. B., R. D. bei UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ palankÅ«s duomenys, galintys pagerinti jų teisinę padėtį. Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus vertinimÄ taisyklių (patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103) 6.3 punkte nustatytų vertinimo metodų taikymas nėra imperatyvus, nes pagal Å¡io punkto nuostatas mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui priklausančių sumokėti mokesčių įvertinimÄ atlieka pasirinkdamas vertinimo bÅ«dÄ , t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir, prireikus, pasirinkdamas vertinimo metodus, kurių taikyti neprivalo, bet gali.

Be to, pagal minėto punkto nuostatas mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo bÅ«dÄ , kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis bÅ«tų kuo tikslesnis. Taigi, aptartas teisės norminis aktas nenustato pareigos mokesčių administratoriui skaičiuojant mokesčių mokėtojo mokėtinų mokesčių dydžius skaičiavimus atlikti mokesčių mokėtojo pageidaujamu bÅ«du, t. y. skaičiavimams pasirenkant ne iÅ¡vestus vidurkius, o minimaliausias nustatytas sumas.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , o Å¡ių įmonių valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktos deklaracijos neatitiko tikrovės, akivaizdžios ir be specialiųjų žinių panaudojimo, nes ir iÅ¡ pačių apeliantų, nuteistojo R. D., liudytojų parodymų byloje nustatyta, kad dalis už taksi paslaugas įmonių gautų pajamų nebuvo apskaitoma, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo fiktyviai parodomas darbo užmokesčio mokėjimas, dalis atlyginimų mokėta „vokeliuose“ bei kt., kas nulėmė iÅ¡vadÄ , jog dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti Å¡ių įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

40. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad vienoje Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmÄ ja instancija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurios faktinės aplinkybės panaÅ¡ios, tokio pobÅ«džio ekspertizė buvo paskirta (t. 49, b. l. 9-15). Tačiau kiekvienas bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡imtinę diskrecijÄ nuspręsti, kokie papildomi įrodymų tyrimo veiksmai turi bÅ«ti atlikti. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju tokia ekspertizė nebuvo paskirta atlikti, nepatvirtina iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi baudžiamojo proceso nuostatomis ar nesivadovavo teismo suformuotu precedentu.

Juo labiau kad apeliantų nurodyta nutartis nelaikytina suformuotu precedentu, nes minėta nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra tarpinė, be to, yra pavienė, o ne atspindinti susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Todėl minėtoje tarpinėje nutartyje nurodyti teiginiai ir žemesnės instancijos teismo pasirinkti įrodymų tyrimo metodai kitiems panaÅ¡ias bylas nagrinėjantiems teismams nėra privalomi. Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skirti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytų UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R. p.“, UAB „Viliaus taksi plius“ Å«kinės finansinės veiklos ekspertizių nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

41. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad R. B. ir D. B. buvo pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. B. ir D. B. kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kildinamas iÅ¡ tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Taigi, pasitvirtinus kaltinimo daliai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantai suvokė, jog neįtraukus dalies įmonių gaunamų pajamų į buhalterinę apskaitÄ bei neoficialiai mokant darbo užmokestį privalomose teikti ataskaitose ir deklaracijose bus nurodomi neteisingi duomenys, kurie bus pateikti atsakingoms institucijoms ir to norėjo.

Dėl to R. B. ir D. B. pagrįstai pripažinti kaltais bei nuteisti ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 5 d.). Dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį 42. Apeliaciniame skunde prokurorė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas R. B. ir D. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992, įsigaliojusio 2004 m. vasario 14 d. redakcija) netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Objektyvieji BK 216 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ suponuoja bÅ«tinumÄ nustatyti:

1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamÄ kilmę (tokia kilmė negali bÅ«ti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtÄ , turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, byloje turi bÅ«ti nustatyta ir įrodyta);

2) bent vienÄ alternatyviÄ veikÄ , dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legaliÄ apyvartÄ (finansinę operacijÄ , kitokį sandorį, naudojimÄ Å«kinėje, komercinėje veikloje, melagingÄ nurodymÄ , kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu bÅ«du gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems bÅ«tiniesiems Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo).

Turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. BÅ«tinasis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtÄ , žinant, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du. Nusikalstamai veikai bÅ«dinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimÄ , kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu ar pinigais, taip pat norÄ taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrÄ jÄ tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti.

Taigi bÅ«tinasis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas atliekant minėtas veikas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtÄ , žinant, kad jie įgyti nusikalstamu bÅ«du. Toks siekis atskleidžia Å¡ios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia jÄ atskirti nuo kitų panaÅ¡ių nusikalstamų veikų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-304-895/2018).

43. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų R. B. ir D. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, padarė iÅ¡vadas, kad pagrindinis jų tikslas, darant nusikalstamas veikas, buvo nuslėpti UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ valstybei mokėtinus mokesčius ir Å¡ias lėšas toliau naudoti vystant verslÄ , o ne siekis įteisinti nusikalstamu bÅ«du įsigytÄ turtÄ , todėl nėra veikos subjektyviųjų požymių – kaltės – tiesioginės tyčios ir tikslo. Å ios iÅ¡vados yra teisingos.

44. Apeliaciniame skunde prokurorė nuteistųjų R. B. ir D. B. kaltę grindžia aplinkybėmis, kad jie, bÅ«dami UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ realiais valdytojais bei veiklos koordinatoriais, siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamų veikų rezultatÄ â€“ ne mažiau nei 379 010,95 Eur (1 308 649 Lt), gautų sÄ moningai apgaulingai tvarkant nurodytų bendrovių buhalterinę apskaitÄ , įraÅ¡ant į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, privalomai teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, žinomai neteisingus duomenis apie nurodytų bendrovių pajamas, pelnÄ ir turtÄ bei tokiu bÅ«du apgaule iÅ¡vengdami savo ir juridinių asmenų naudai ir interesais didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, dalį, t. y. ne mažiau kaip 74 040,33 Eur (255 646,45 Lt) grynųjų pinigų naudojo UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ Å«kinėje veikloje – 1) iÅ¡mokėdami, biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R.

B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurie sudarė sutartÄ , darbo sutartyse nenumatytÄ , darbo užmokesčio dalį bendrovių darbuotojams, t. y. UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 6 442,60 Eur (22 245 Lt), UAB ,,Ro.“ iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt), UAB ,,R. p.“ iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 4 474,63 Eur (15 450 Lt) ir UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt); 2) taip pat nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., R.

B. vardu, sudarė finansinius sandorius nuslepiant gautų pinigų kilmę ir šaltinius, bei įgijo (97 vnt.) transporto priemonių už 139 326,88 Eur (481 067,84 Lt), iš kurių ne mažiau kaip 51 585,44 Eur (178 114,22 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, kurias naudojo bendrovių ūkinėje veikloje. Pasak prokurorės, jie taip pat pagal 2010 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1015 / 2650 dalį 0,2650 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Džiaugsmo g. 17 / Grūdų g. 11, Vilniuje, už 107 159,41 Eur (370 000 Lt), kurių ne mažiau kaip 38 083,99 Eur (131 496,41 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, be to, 2011 metais suteikė paskolas fiziniams asmenims, nors neturėjo tam teisėtų pajamų, iš savo bei dukros R.

B. banko sÄ skaitų ir į jas įnešė ir iÅ¡siėmė pinigines lėšas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju veikla iÅ¡ kurios UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ gaudavo pajamas buvo visiÅ¡kai teisėta – Å¡ios įmonės teikė taksi paslaugas klientams ir už tai gaudavo atlygį, taigi, nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodyti 1 308 649 Lt (379 010,95 Eur) buvo gauti nusikalstamu bÅ«du. Nusikalstami nuteistųjų D. B. ir R. B. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad bÅ«dami minėtų įmonių realiais valdytojais bei veiklos koordinatoriais, jie sÄ moningai apgaulingai tvarkė nurodytų bendrovių buhalterinę apskaitÄ , įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, privalomai teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, žinomai neteisingus duomenis apie nurodytų bendrovių pajamas, pelnÄ ir turtÄ bei tokiu bÅ«du iÅ¡vengė savo ir juridinių asmenų naudai ir interesais didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas.

D. B. ir R. B. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį suformuluotame kaltinime nurodyta, kad tokiu bÅ«du jie gavo ne mažiau nei 1 308 649 Lt (379 010,95 Eur). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad dėl pirmiau nurodytų nuteistųjų veiksmų buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir į biudžetÄ nesumokėta 569 752,64 Lt (165 011,77 Eur) privalomų mokesčių ir įmokų, kurie, o ne visa 1 308 649 Lt (379 010,95 Eur) suma, yra BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų rezultatas.

Kita vertus, ši aplinkybė nekeičia išvados, jog visos UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ pajamos buvo gaunamos iš teisėtos veiklos.

46. R. B. ir D. B. buvo inkriminuota aplinkybė, kad jie, dalį minėtų lėšų panaudojo toliau vykdomai teisėtai Å«kinei veiklai – iÅ¡mokėdami, biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurie sudarė sutartÄ , darbo sutartyse nenumatytÄ , darbo užmokesčio dalį bendrovių darbuotojams, t. y. UAB „R.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 6 442,60 Eur (22 245 Lt), UAB ,,Ro.“ iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 214,96 Eur (107 779 Lt), UAB ,,R. p.“ iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 4 474,63 Eur (15 450 Lt) ir UAB „V. t. p.“ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iÅ¡mokėjo grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 31 908,15 Eur (110 172,45 Lt).

Tačiau už Å¡ių veiksmų atlikimÄ R. B. ir D. B. jau nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Todėl papildomas Å¡ių veiksmų kvalifikavimas pagal BK 216 straipsnį pažeistų BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tÄ pačiÄ veikÄ ) principÄ .

47. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį R. B. ir D. B. taip pat buvo kaltinami tuo, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., R. B. vardu, sudarė finansinius sandorius nuslepiant gautų pinigų kilmę ir šaltinius, bei įgijo (97 vnt.) transporto priemonių už 139 326,88 Eur (481 067,84 Lt), iš kurių ne mažiau kaip 51 585,44 Eur (178 114,22 Lt) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, kurias naudojo bendrovių ūkinėje veikloje. Tačiau iš šios kaltinimo formuluotės neaišku, kokie sandoriai nuslepiant gautų pinigų kilmę ir šaltinius buvo sudaryti R.

B. vardu, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė Å¡ios informacijos slėpimas, ar buvo sudaryta ir daugiau sandorių, ar kaltinimas turi omenyje tik sandorius dėl 97 vnt. transporto priemonių įgijimo, ar įmonių veikloje buvo naudojamos lėšos, ar vis tik įsigyti automobiliai, kurie naudoti įmonės veikloje. Kita vertus, Å¡i kaltinimo dalis bet kokiu atveju tik patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji turėjo tikslÄ slepiant mokesčius „sutaupytas“ sumas toliau naudoti vystant verslÄ , o ne siekė įteisinti nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ .

48. R. B. ir D. B. buvo inkriminuotos aplinkybės, kad jie pagal 2010 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1015 / 2650 dalį 0,2650 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Džiaugsmo g. 17 / GrÅ«dų g. 11, Vilniuje, dalį jo kainos – ne mažiau kaip 38 083,99 Eur (131 496,41 Lt) – finansuodami iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų pajamų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savaime nusikalstamu bÅ«du įgytų lėšų leidimas asmeninėms reikmėms dar nebÅ«tinai pagrindžia siekį slėpti ar įteisinti nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , kas ir neatitiktų tipinio pinigų plovimo sudėties pavojingumo – nusikalstamu bÅ«du įgyto turto „juodosios rinkos“ uždraudimo.

PrieÅ¡ingu atveju praktiÅ¡kai bet koks disponavimas nusikalstamai įgytu turtu (pvz., važinėjimasis vogtu dviračiu kaip turto naudojimas) bÅ«tų kvalifikuojamas kaip pinigų plovimas, ir, jeigu turtÄ ir nusikalstamai įgijo, ir juo toliau disponavo tas pats asmuo, vestų prie konfliktų su non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tÄ pačiÄ veikÄ ) principu. Todėl konkrečioje byloje turėtų bÅ«ti duomenų, kurie pagrįstų R. B. ir D. B. tiesioginę tyčiÄ , įgyjant pirmiau nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ siekti bÅ«tent nuslėpti ir įteisinti nusikalstamai įgytas lėšas.

Nagrinėjamu atveju esminis momentas, paneigiantis BK 216 straipsnio sudėtį, yra aplinkybė, kad gautos pajamos, kaip nurodyta pirmiau, R. B. ir D. B. pagal jiems pateiktus kaltinimus savaime galėjo bÅ«ti legaliai uždirbamos – nusikalstamas buvo ne pats piniginių lėšų įgijimas, tačiau atitinkamos veikos apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ ir teikiant žinomai neteisingus duomenis deklaracijose. Todėl R. B. ir D. B. galėjo „nuslėpti“ tik UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“, vykdžiusių teisėtÄ veiklÄ , mokestinius įsipareigojimus, tačiau ne nusikalstamÄ pinigų kilmę savaime.

Dėl Å¡ių priežasčių lieka neįrodyta ir veikos subjektyvioji pusė: tyčia, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du ir siekis tokį turtÄ nuslėpti, legalizuoti ar paslėpti jo tikrÄ jį pobÅ«dį.

49. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad kaltinimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl paskolų fiziniams asmenims suteikimo 2011 metais, piniginių lėšų į R. B. ar jų pačių sÄ skaitas įneÅ¡imo ar išėmimo, neteisingų duomenų gyventojo pajamų deklaracijose pateikimo nei R. B. nei D. B. pateiktas nebuvo. Dėl to Å¡ie prokurorės apeliaciniame skunde pateikti duomenys nei patvirtina, nei paneigia BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties nuteistųjų veiksmuose buvimÄ .

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta nuteistųjų R. B. ir D. B. (tiesioginė) tyčia slėpti ar įteisinti nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ar, kad Å¡is turtas yra gautas nusikalstamu bÅ«du: Å¡ioje byloje nusikalstamas buvo teisėtas taksi paslaugas teikusių UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir įraÅ¡ant į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, privalomai teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, žinomai neteisingų duomenų apie nurodytų bendrovių pajamas, pelnÄ ir turtÄ , bet ne tokio turto gavimas savaime.

Nuteistųjų R. B. ir D. B. veiksmai neteisingai apskaitant iÅ¡ teisėtos Å«kinės veiklos gautas lėšas, teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas su jose įraÅ¡ytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R. p.“ ir UAB „V. t. p.“ taip iÅ¡vengiant valstybei mokėtinų mokesčių ir vėliau Å¡ias lėšas panaudojant jų valdytų taksi įmonių veikloje bei mokant už nekilnojamÄ jį turtÄ , nesudaro BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties.

Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R. B. ir D. B. pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ iÅ¡teisinti pagrįstai. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 51. Nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtos bausmės yra nemotyvuotos ir per griežtos. BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.) nustatyta, jog už Å¡io nusikaltimo padarymÄ asmuo baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, o atitinkamai už BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 5 d.) nustatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad D. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 5 d.) – laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. R. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.) paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 5 d.) – laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Taigi, tiek nuteitajam R. B., tiek nuteistajai D. B. už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai mažesni nei minėtų straipsnių sankcijų vidurkiai.

52. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė viena iÅ¡ jų neturi bÅ«ti laikoma dominuojančia, iÅ¡skirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.).

Skundžiamame nuosprendyje Å¡ie įstatymo reikalavimai nepažeisti, atsižvelgta tiek į apeliantų padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , motyvÄ ir tikslÄ , padarinius, kiekvieno iÅ¡ kaltininkų vaidmenį, asmenybes, jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (veikos padarytos bendrininkaujant (BK 60 straipsnio 1 dalie 1 punktas)), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas Å¡io klausimo sprendimui. Nuosprendyje taip pat pateikti motyvai, dėl kokių priežasčių pirmÄ kartÄ už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymÄ teisiamiems R.

B. ir D. B. skiriamos laisvės atėmimo, o ne BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės. Nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrintos nuteistiesiems palankiausiu bausmių apėmimo bÅ«du. Be to, pirmosios instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, paskiriant ir atitinkamus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, baudžiamojoje byloje įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumÄ , nėra pagrindo teigti, jog Å¡is teismas R.

B. ir D. B. paskyrė neteisingas, neproporcingas, neatitinkančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bausmes. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems D. B. ir R. B. paskirtų bausmių yra teisėta ir pagrįsta, jiems paskirtos bausmės visiškai atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, todėl jų keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl civilinių ieškinių 53.

Nuteistųjų apeliacinių skundų teiginys, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija naujÄ civilinį ieÅ¡kinį pateikė įrodymų tyrimo teisme pabaigoje, pažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl Å¡is civilinis ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme negalėjo bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas, atmetamas kaip nepagrįstas.

54. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. BPK 112 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Vėliau reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys neturi bÅ«ti priimamas, nes pradėjus įrodymų tyrimÄ pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti aiÅ¡kios įrodinėjimo ribos. Tačiau tikslinti ieÅ¡kinį baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieÅ¡kinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieÅ¡kovui gali bÅ«ti žinomi (pavyzdžiui, neaiÅ¡kus tikslus ieÅ¡kinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas patyrė žalos, ir pan.).

55. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė iÅ¡ viso keturis civilinius ieÅ¡kinius: 1) 2015 m. balandžio 17 d. civilinį ieÅ¡kinį dėl UAB „R.“ nusikalstama veika valstybei padarytos 15 031,28 Eur žalos atlyginimo, Å¡is civilinis ieÅ¡kinys dar buvo patikslintas 2016 m. rugsėjo 14 d., o 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu 15 031,28 Eur sumai (t. 18, b. l. 83-86, 100-103, 107-108); 2) 2016 m. rugsėjo 28 d. civilinį ieÅ¡kinį dėl UAB „V. t. p.“ nusikalstama veika valstybei padarytos 51 320,38 Eur žalos atlyginimo, o 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu 51 320,38 Eur sumai (t. 18, b. l. 91-93, 97-99); 3) 2016 m. rugsėjo 14 d. civilinį ieÅ¡kinį dėl UAB „Ro.“ nusikalstama veika valstybei padarytos 41 608,83 Eur žalos atlyginimo, o 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu 41 608,83 Eur sumai (t. 18, b. l. 110-112, 116-117); 4) 2016 m. rugsėjo 16 d. civilinį ieÅ¡kinį dėl UAB „R. p.“ nusikalstama veika valstybei padarytos 34 586,13 Eur žalos atlyginimo, o 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu 34 586,13 Eur sumai (t. 18, b. l. 119-121, 125-126). 56. 2019 m. balandžio 17 d., bylos įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje metu, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, atsižvelgdamas į pasikeitusiÄ kasacinės instancijos teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018), pagal kuriÄ už neįvykdytÄ savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant iÅ¡skirtinėms situacijoms, o nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sÄ lygas, teismas, be kita ko, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens, pateikė patikslintus civilinius ieÅ¡kinius nekeisdamas pradiniais ieÅ¡kiniais reikalaujamos turtinės žalos dydžio, tačiau nurodydamas praÅ¡omas sumas atitinkamai priteisti ne tik iÅ¡ apeliantų, UAB „V. t. p.“ atveju ir iÅ¡ R.

D., bet ir iÅ¡ vis dar veiklÄ vykdančių kaltinamųjų juridinių asmenų – UAB „R. p.“, UAB „Ro.“, UAB „R.“ (t. 46, b. l. 181-184, 186-189, 191-195, 197-200). Dėl to, pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo metu, priėmęs nagrinėti civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintus civilinius ieÅ¡kinius ir juos iÅ¡sprendęs skundžiamu nuosprendžiu, BPK 112 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

57. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti ar keisti nuteistųjų ir prokurorės apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai netenkinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei Å¡iame sklype esančių gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pardavimo klausimai pagal nuteistųjų pageidavimÄ operatyviausiai ir tinkami bus iÅ¡spręsti nuosprendžio vykdymo metu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Sigutės Malinauskienės bei nuteistųjų D. B. ir R. B. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Aloyzas Kruopys Linas Žukauskas