2021-05-19 Nr. AB-10778-3-61-3-03739-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1511-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03739-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. (J. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr.21R-665 (AG-572/02-2019) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. T4-168-(1.34.) „Dėl pacientui J. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Antakalnio poliklinikoje (toliau – ir Poliklinika) jam nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, nebuvo sudarytas tinkamas gydymo planas, nebuvo atlikta tinkama diagnostika, t. y. nebuvo imtasi reikiamų priemonių tinkamam gydymo rezultatui pasiekti ir komplikacijoms išvengti. Po kiekvienos daktaro invazijos 16 danties diagnozė blogėjo: po savaitės nuo pirmo vizito nuo gilaus danties karieso iki danties pulpito, dar po dviejų savaičių diagnozė keitėsi į endodontinę patologiją. Pareiškėjas manė, kad būtent dėl netinkamai atlikto gydymo pirmo vizito metu ir pavėluotai netinkamai atlikto gydymo atstatant iškritusią plombą (nebuvo paaiškinta, kaip elgtis tokiu atveju) ir atsirado galimybė į danties kanalus patekti infekcijai. Nepaisant to, gydymas buvo tęsiamas be jokios diagnostikos ir konsultacijų, pažeidžiant teisės aktus. Pažymėjo, kad Tarnybos ataskaitoje neteisingai nurodyta, kad 16 danties gydymas baigtas 2017 m rugpjūčio 15 d. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba sąmoningai melagingai apibūdina gydymo eigą. 2017 m. gegužės 23 d. laikas sekančiam vizitui buvo paskirtas po ilgiau nei dviejų mėnesių, nors buvo įdėta laikina plomba, kuri skirta ilgiausiai vienam mėnesiui. Tai reiškė, kad jau pirmo vizito metu gydytojas nesiėmė tinkamų priemonių komplikacijoms išvengti. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. užsiregistravo sekančiam vizitui 2017 m. rugpjūčio 3 d., kaip nurodė gydytojas odontologas G. P.. Teigė, kad nei 2017 m. gegužės 31 d., nei 2017 m. birželio 15 d. kitam vizitui talonas nebuvo išduotas. Manė, kad buvo nesilaikyta „Odontologijos paslaugų teikimo organizavimo“ 5.1.9 punkto reikalavimų, jog kiekvieno apsilankymo metu kitam apsilankymui išduodamas talonas su nurodyta data, laiku ir eilės numeriu.

3. Pareiškėjo teigimu, 2018 m. sausio 30 d. gydytoja E. L. nesuteikė planinės odontologinės pagalbos, kaip numatė VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1-1.3-V-59 5.2 punkto reikalavimai (pakeisti laikiną plombą į nuolatinę). Taip pat buvo neaiškūs ir 2018 m. gegužės 9 d. gydymo motyvai. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 punktą, gydytojas pradėjo gydymo invaziją neinformavęs apie diagnozę, gydymo metodus, prognozę, galimus gydymo rezultatus, alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo. Be sutikimo ir be paaiškinimo gydytojas atliko 16 danties nuskausminimą, ir pašalino 16 danties audinių likučius ir tik po to informavo, kad prognozė bloga. Pareiškėjo nuomone, iki danties audinių pašalinimo turėjo būti atlikti konsultacija. Gydytojas klaidingai nurodė, kad pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVSF11-P09), kuria patvirtino, jog sutinka, kad jam būtų atliktas nuskausminimas ir endodontinis gydymas. Nurodė, kad dėl jo prašymo paaiškinti savo veiksmus, gydytojas odontologas G. P. paprašė palikti kabinetą.

4. Pareiškėjas manė, kad Tarnyba netinkamai ištyrė jo skundą. Poliklinika turi prisiimti atsakomybę už netinkamai atliktą gydymą, nes gydymo veiksmai neatitinka Lietuvos teisės aktų bei teismų praktikos nuostatų, gydytojas turi užtikrinti, kad pacientas būtų gydomas dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikavimo laipsnį. Gydymas buvo atliktas pažeidžiant Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2011 m. gegužės 17 įsakymą Nr. 1-1.3-V-59 „Odontologijos paslaugų teikimo organizavimas“.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo klinikinį atvejį išnagrinėjo ir išvadas pateikė gydytoja odontologė-endodontologė L. A. (toliau – ir konsultantė), turinti ilgametę odontologinio ir endodontologinio gydymo praktiką. Konsultantė, išnagrinėjusi paciento atvejį, nurodė, jog, paciento teigimu, 16 dantyje jam buvo atsiradusi „skylutė“, tačiau, pagal 2017 m. gegužės 23 d. gydytojo odontologo aprašymą, pacientui buvo nustatytas gilus 16 danties kariesas (kietųjų audinių pažeidimas buvo giliai po dantenomis), taip giliai karieso pažeisto danties gydymas būna sudėtingas, todėl pirmiausia buvo taikytas gydymas, siekiant išsaugoti danties gyvybingumą, t. y. gydytojas taikė danties pulpos apsauginį gydymo metodą (padengė danties dugną izoliuojančiu laineriu).

Gydytojas įspėjo pacientą, kad atsiradus simptomatikai gali tekti dantį gydyti endodontiškai. Konsultantė pabrėžė, kad neretai dantų ėduonies pažeidimai būna išplitę po dar nepažeistu emalio sluoksniu, todėl ertmė atrodo mažesnė, nei iš tiesų yra išplitęs dentino pažeidimas, toks pažeidimas labai būdingas kontaktinių paviršių kariesui. 2017 m. gegužės 23 d. vizito metu 16 dantis buvo gydomas kaip pažeistas gilaus karieso, o stiklo jonomerinis cementas buvo uždėtas dėl nekontroliuojamos drėgmės ertmėje, kaip laikinas užpildas iki sekančio vizito.

Odontologo įrašuose tolimesnė šio danties gydymo taktika nurodyta nebuvo. Atsakydama į klausimą, kokios priežastys lėmė, kad laikinas 16 danties užpildas pacientui iškrito po savaitės, konsultantė nurodė, kad, pagal aprašytą klinikinę situaciją, ėduonies pažeista ertmė buvo gili, po dantenomis, tokiu atveju sunku kontroliuoti sausumą, kuris būtinas, kad užpildas kokybiškai sukibtų su danties audiniais. Nors stiklo jonomerinis cementas pasižymi mažesniu jautrumu drėgmei ir taikomas tokių sunkiai izoliuojamų atvejų gydymui, būtent drėgmės perteklius galėjo lemti prastą plombos laikymąsi.

Konsultantė pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 31 d. gydytojo odontologo gydymo taktika ir veiksmai, teikiant pacientui skubią pagalbą, buvo atlikti teisingai. Sekančio 2017 m. birželio 15 d. vizito įraše gydytojas odontologas aprašė taikyto endodontinio gydymo etapą, nurodė, kad buvo atliktas 16 danties chemomechaninis kanalų paruošimas, intrakanalinis medikamentų suvedimas, tačiau įraše nepažymėta, kad buvo atlikta diagnostinė rentgenograma, kuri būtų tikslinga diagnozei patvirtinti (diagnozė keitėsi iš gilaus karieso į endodontinę patologiją) bei kanalų morfologijai ir likusių danties audinių būklei įvertinti. 2017 m. rugsėjo 5 d. apsilankymo įraše gydytojas aprašė baigiamąjį endodontinio gydymo etapą, pažymėjo, kad sugydytą 16 dantį reikia protezuoti.

Konsultantės nuomone, pagal 16 danties gydymo aprašą galima daryti prielaidą, kad 16 danties protezavimas buvo būtinas. Konsultantė pabrėžė, kad endodontiškai gydomi dantys dažnai būna netekę daug kietųjų audinių dėl išplitusių kariozinių pažeidimų, todėl beveik visada tokius dantis primygtinai rekomenduojama protezuoti vainikėliu ar užklotu, o itin pažeistiems dantims dar endodontinio gydymo metu gali būti pagaminti laikini plastmasiniai vainikėliai, kurie apsaugo nuo galimo danties lūžio, jei numatomas ilgas gydymas.

Konsultantė pažymėjo, kad 2017 m. spalio 11 d. pacientas kreipėsi į gydytoją odontologą dėl kito 47 danties plombos korekcijos, pagal gydytojo odontologo įrašą, atlikti gydymo veiksmai buvo teisingi. Šio apsilankymo metu pacientui buvo išduotas siuntimas burnos chirurgo konsultacijai dėl besitęsiančios 26 danties simptomatikos. Konsultantė nurodė, kad yra sudėtinga įvertinti, ar laiku pacientas buvo nusiųstas pas burnos chirurgą, nes prieš tai pacientas jau buvo siųstas į VUL Žalgirio kliniką gydytojo endodontologo konsultacijai, kuris rekomendavo ilgalaikį 26 danties stebėjimą, todėl natūralu, kad, kartojantis paciento nusiskundimams (pacientą vargino maudžiančio pobūdžio 26 danties skausmas), buvo svarstyta ir kita galima danties gydymo alternatyva.

Šiuo atveju pacientas pats prašė siuntimo konsultacijai, skubios burnos chirurgo pagalbos ir gydymo nereikėjo, nes danties skausmas buvo maudžiančio pobūdžio. Konsultantės nuomone, planinė burnos chirurgo konsultacija buvo logiška, siekiant aptarti gydymo alternatyvas, jei pacientas jautė silpną, bet varginantį skausmą. Atsakydama į Akreditavimo tarnybos klausimą, kokios priežastys galėjo lemti, jog nepraėjus metams po 16 danties plombavimo, pacientui atskilo šio danties dalis (2017 m. rugsėjo 5 d. buvo baigtas 16 danties gydymas, 2018 m. gegužės 9 d. pacientas kreipėsi į gydytoją odontologą dėl 16 danties dalies atskilimo), konsultantė pažymėjo, kad 16 danties kietųjų audinių pažeidimas buvo gilus, kariesas išplitęs po dantenomis, gydymas buvo ilgai trunkantis, be to, šis dantis yra pirmasis krūminis dantis, kuris yra ir pagrindinis kramtomasis dantis, būtent biomechaniniai šio danties ypatumai sąlygojo didesnę riziką potencialiam lūžiui.

Konsultantės nuomone, savalaikis 16 danties protezavimas iš karto po endodontinio gydymo galėjo apsaugoti dantį nuo lūžio, dėl kurio jis tapo neberestauruotinas, todėl buvo rekomenduota jį šalinti. Konsultantė atkreipė dėmesį, kad iš medicinos dokumentų sunku spręsti, ar pacientui buvo tinkamai paaiškinta protezavimo reikšmė ir būtinybė, ar pacientas pats atidėjo savalaikį danties protezavimą. Odontologo įrašuose kelis kartus buvo pažymėta rekomendacija 16 dantį protezuoti, tačiau iš įrašų medicinos dokumentuose neaišku, ar protezavimą turėjo atlikti gydytojas odontologas, ar pacientas savo iniciatyva turėjo dantį protezuoti pas kitą specialistą, siuntimas konsultuoti gydytojui ortopedui buvo išduotas 2018 m. gegužė 9 d. jau po danties skilimo.

7. Atsakovas teigė, kad konsultantei buvo pateikta visa pareiškėjo odontologinė dokumentacija, todėl ji turėjo galimybę visapusiškai įvertinti pareiškėjo klinikinį atvejį. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kitas savo srities specialistas (gydytojas odontologas-endodontologas) būtų įvertinęs jo klinikinį atvejį ir pateikęs priešingas išvadas, byloje taip pat nėra duomenų, jog pats pareiškėjas yra įgijęs medicininį išsilavinimą, todėl tokie pareiškėjo teiginiai kaip „nors buvo įdėta laikina plomba, kuri, kaip taisyklė, yra skirta ilgiausiai vienam mėnesiui“ turėtų būti vertinami kaip pareiškėjo asmeninė nuomonė, bet ne įrodymas.

8. Atsakovas paaiškino, kad kiekvienas paciento vizitas pas gydytoją derinamas abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į abiejų šalių užimtumą. Gydytojų užimtumas nustatomas vadovaujantis sudaromais darbo grafikais. Teigė, kad 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjui buvo paaiškinta, jog kitam apsilankymui turės registruotis pats, nes dar nepaskelbtas darbo grafikas. Taigi, gydytojas negalėjo užregistruoti paciento kitam apsilankymui dėl objektyvių priežasčių, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta registravimosi tvarka, pareiškėjas akivaizdžiai viską suprato tinkamai, nes sėkmingai užsiregistravo kitam apsilankymui.

9. Atsakovas manė, kad paciento ir jį gydančio gydytojo ryšys turi būti grįstas abipusiu pasitikėjimu. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. 2018 m. sausio 30 d. įraše gydytoja odontologė E. L. nurodė, kad „pacientas atvyko su VšĮ Žalgirio ligoninės siuntimu (?)“, tačiau paties siuntimo nedavė dėl nesuprantamų priežasčių, pacientas nurodinėjo gydymo planą ir pageidavo toliau diskutuoti tik su Odontologijos skyriaus vedėja. Odontologės nurodytas klaustukas šalia žodžių suponuoja, jog gydytoja, priešingai negu skunde teigė pareiškėjas, siuntimo nebuvo mačiusi. Atsakovas tvirtino, kad tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė pagrįstą ataskaitą bei Įsakymą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, jog:

11.1. 2017 m. gegužės 23 d. pareiškėjas kreipėsi į gydytoją odontologą G. P. (Odontologijos praktikos licencija Nr. OPL-04819), kuris nurodė, kad pacientas atvyko gydyti 16 dantį dėl karieso. Pareiškėjas nurodė, kad maudė ir 26 dantį. Gydytojas nustatė, kad 16 dantyje gili karieso ertmė, 26 dantis plombuotas, karieso nestebima, jautrus perkusijai, atlikus 26 danties rentgenogramą stebėta medžiaga kanaluose, be periapikalinių pakitimų, vainiko užpildo pralaidumas nestebėtas, nustatyta diagnozė – gilus 16 danties (O, D, P) kariesas (K02.I), atlikta: vielinėje nejautroje išpreparuoti 16 danties karioziniai audiniai, ertmė labai gili, lokalizuota giliai po dantena, danties dugnas izoliuotas „Glass liner“ pamušalu, ertmė atstatyta SJC „Fuji IX“ dėl negalimos kokybiškos drėgmės kontrolės giliai po dantena, pacientas įspėtas dėl galimo 16 danties simptomatikos paūmėjimo, nurodyta, kad atsiradus skausmui indikuotinas 16 danties endodontinis gydymas, dėl 26 danties išduotas siuntimas (forma Nr. 027/a) endodontologo konsultacijai. 2017 m. gegužės 23 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11 -P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir ėduonies gydymas.

12. 2017 m. gegužės 31 d. gydytojas odontologas G. P. nurodė, kad pacientas kreipėsi neplanine tvarka dėl iškritusios 16 danties plombos, teigė jautęs jautrumą terminiams dirgikliams, objektyviai stebėtas iškritęs vainiko užpildas iš 16 danties, atviras pulpos ragas, skausmingumas zonduojant, nurodė diagnozę: 16 danties pulpitas, įrašė, kad vietinėje nejautroje buvo suformuota 16 danties endodontinė ertmė, M vainiko sienoje atsivėrė perforacija, kuri buvo izoliuota „MTA“, į ertmę įdėta Eugenolio, ertmė izoliuota „IRM“ plomba, įrašė, kad tolesniam gydymui pacientas registruosis savarankiškai, nes dar nepaskelbtas gydytojo kito mėnesio darbo grafikas. 2017 m. gegužės 31 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11-P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir edodontinis gydymas.

12.1. 2017 m. birželio 15 d. gydytojas odontologas G. P. nurodė, kad pacientas kreipėsi dėl 16 danties skausmo, teigė, kad maudė endodontiškai pradėtą gydyti 16 dantį, objektyviai – 16 dantyje stebimas „IRM“ užpildas, dantis jautrus perkusijai, atlikta: vietinėje nejautroje lokalizuoti 16 danties kanalai, nustatyti DI apekso lokatoriumi P=20 mm; MB, DB=19 mm, kanalai chemomechaniškai paruošti iki #25 K-flex f., suvestas Ca(OH)2, ertmė izoliuota „IRM“, nustatyta diagnozė: 16 danties pulpitas (K04.0), pažymėta, kad kitam vizitui pacientas talonėlį turėjo. 2017 m. birželio 15 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11 -P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir endodontinis gydymas.

12.2. 2017 m. birželio 20 d. pacientą dėl 26 danties konsultavusi VšĮ VUL Žalgirio klinikos gydytoja endodontologė R. K. Medicinos dokumentų išraše / siuntime (forma Nr. 027/a) nurodė diagnozę: 26 danties lėtinis apikalinis periodontitas (K04.5), pažymėjo, kad įvertinus kliniškai ir rentgenologiškai 26 dantis buvo gydytas impregnaciniu būdu (!), stebima alveolinio kaulo rezorbcija, rekomenduota: 1) tolesnis ilgalaikis 26 danties stebėjimas, rentgeno kontrolė; 2) jeigu atsirastų simptomatika, pagal galimybes 26 danties endodontinis pergydymas, 26 danties ilgalaikis sekimas, rentgeno kontrolė 1 k. per metus.

12.3. 2017 m. rugpjūčio 3 d. gydytojas odontologas G. P. pažymėjo, kad pacientas atvyko tęsti 16 danties gydymo, skundų nenurodė, atlikta: vietinėje nejautroje 16 danties šaknų kanalai pagal nustatytus DI buvo chemomechaniškai ruošti MB, DB iki #35, P iki #45 K-file, išsausinus kanalus pritaikyti GP PEK, atlikta kontrolinė rentgenograma, kanalai pildyti lat. kondensacija su „Adeseal“, įeigos izoliuotos SJC „Fuji IX“, ertmė užpildyta „IRM“, diagnozė: 16 danties pulpitas (K 04.0), įrašyta, kad pacientui rekomenduota 16 dantį protezuoti, paskirtas vizitas nuolatiniam vainiko užpildui ir rentgenogramai po plombavimo 2017 m. rugpjūčio 15 d. 2017 m. rugpjūčio 3 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11-P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir endodontinis gydymas.

12.4. 2017 m. rugpjūčio 15 d. gydytojas odontologas G. P. nurodė, kad pacientas atvyko 16 danties tolesniam gydymui, nusiskundimų nenurodyta, atlikta: 16 danties laikinas užpildas (O, D, P) pakeistas į „Charisma opai“ OM, 16 danties apdaila, įrašyta, kad atlikus rentgenogramą nustatyta - kanalai užpildyti kokybiškai, periapikalinių pakitimų nestebėta, rekomenduota 16 dantį protezuoti, paskirtas kitas vizitas gydymui 2017 m. spalio 11 d.

12.5. 2017 m. spalio 11 d. gydytojas odontologas G. P. pažymėjo, kad pacientas atvyko 47 danties užpildo korekcijai, nurodė, jog pacientas dar buvo 2017 m. spalio 20 d. užsiregistravęs 25 danties kanalų gydymui protezavimo tikslu, pažymėjo diagnozę – 47 danties kariesas (K02.1), be nejautros buvo atlikta 47 danties vainiko užpildo korekcija O pav. „Charisma opai“ OM bei atlikta danties apdaila ir pritaikymas. Pacientui jo prašymu buvo išduotas siuntimas (forma Nr. 027/a) burnos chirurgo konsultacijai dėl 26 danties. 2017 m. spalio 11 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11 -P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas ėduonies gydymas.

12.6. 2018 m. sausio 30 d. gydytoja odontologė E. L. (Odontologijos praktikos licencija Nr. OPL- 02846) nurodė, kad pacientas atvyko VšĮ Žalgirio ligoninės siuntimu (?), tačiau paties siuntimo nedavė dėl nesuprantamų priežasčių, pacientas nurodinėjo gydymo planą ir pageidavo toliau diskutuoti tik su Odontologijos skyriaus vedėja.

12.7. 2018 m. gegužės 9 d. gydytojas odontologas G. P. nurodė, kad pacientas skundėsi, jog jam atskilo 16 danties gabaliukas, teigė, kad VUL Žalgirio klinikoje jam pergydė 26 danties kanalus ir rekomendavo 26 dantį stebėti, padaryti laikiną vainikėlį arba nuolatinę plombą, pacientas išsakė norą dantį plombuoti, išrašo iš VUL Žalgirio klinikos neturėjo, be to, dar norėtų plombuoti apatinio žandikaulio dantis, objektyviai: 26 dantis su „IRM“ užpildu, perkutuojant ir palpuojant nejautrus. 16 danties atskilusi danties audinių dalis MO paviršiuje, stebėtas skilimo linijos plitimas meziodistaline kryptimi įstrižai danties vainiko, paslanki P siena, skausminga perkutuojant ir taktiliškai.

Revizuojant 16 danties skilimo liniją, buvo pašalinta paslanki vainiko dalis, stebėtas skilimo linijos plitimas gilyn po dantenomis, giliau kanalų įeigų, atlikta 16 danties rentgeno nuotrauka, stebėtas užpildas pulpos kameroje, medžiaga kanaluose, be periapikalinių pakitimų, furkacijos pažeidimas, nustatyta diagnozė: 16 danties vainiko lūžis. Atlikta: vietinėje nejautroje revizuojant 16 danties skilimo liniją pašalinta paslanki P vainiko siena, defektas atstatytas SJS „Fuji IX“, pacientui paaiškinta, kad dėl giliai lokalizuotos skilimo linijos 16 danties prognozė bloga, reikalingas ortodonto-ortopedo įvertinimas dėl 16 danties atstatymo galimybės protezuojant, parašytas siuntimas (forma Nr. 027/a) gydytojo ortodonto-ortopedo konsultacijai, be to, pacientui priminta, jog buvo ne kartą jam rekomenduota 16 dantį protezuoti, tačiau jis nenorėjo protezuoti po vieną dantį atskirai.

Gydytojas įrašė, kad dėl užsitęsusio paciento ištyrimo bei situacijos aptarimo buvo viršytas vizito laikas, laukė sekantis pacientas, todėl buvo paskirtas kitas vizitas gydymui tęsti 2018 m. gegužės 31 d. 2018 m. gegužės 9 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11 -P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir endodontinis gydymas. 2018 m. gegužės 9 d. gydytojas odontologas G. P. Medicinos dokumentų išraše / siuntime (forma Nr. 027/a) gydytojui odontologui ortopedui nurodė diagnozę: 16 danties vainiko lūžis, pažymėjo, kad pacientui atskilo dalis 16 danties, užpildyto dideliu kompozito užpildu MOD, atskilusi danties dalis MO, skilimo linija plinta įstrižai vainiko paviršiumi, atlikus reviziją nustatyta skilimo linija po dantenomis apie 1–2 mm, rentgenologiškai – medžiaga kanaluose pildyta kokybiškai, furkacijos pažeidimas, įtariama, jog skilimas plinta iki furkacijos, po kanalų gydymo pacientui buvo rekomenduota protezuoti 16 dantį, tačiau pacientas danties neprotezavo.

12.8. 2018 m. liepos 5 d. gydytojas odontologas V. S. (Odontologijos praktikos licencija Nr. GPL- 05032) nurodė, kad pacientas atvyko gauti pakartotiną siuntimą pas gydytoją ortopedą, buvo perrašytas 2018 m. gegužės 9 d. pacientui išduotas siuntimas (forma Nr. 027/a).

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamo gydymo kreipėsi į Polikliniką, kuri, įvertinusi pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, gydytojų paaiškinimus, 2018 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1-1.22-24 informavo pareiškėją, kad gydymosi metu atlikti visi reikalingi veiksmai, gydytojai odontologai E. L. ir G. P. išsamiai aprašė objektyvaus tyrimo duomenis, teiktas paslaugas, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo gydytas tinkamai. Pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 „Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 11.36, 11.38 ir 11.39 papunkčiais, Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašu, atliko pareiškėjui Antakalnio poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.

14. Byloje nustatyta, kad atlikusi patikrinimą, Tarnyba konstatavo, jog pacientui J. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: gydytojas odontologas G. P., turėdamas pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 16.1. p. – diagnozuoti ir gydyti (16.1.1. p. – dentino ėduonį, K02.1; 16.1.4.1. p. – pulpitą, K04.0) ir 16.14. p. – protezuoti dantis laikinaisiais ir nuolatiniais išimamais bei fiksuotais protezais, 2017 m. gegužės 31 d. diagnozavęs 16 danties pulpitą, nesudarė tolesnio danties tyrimo ir gydymo plano, 2017 m. birželio 15 d. pradėjęs 16 danties endodontinį gydymą, neatliko diagnostinės danties rentgenogramos diagnozei patvirtinti, kanalų morfologijai ir likusių danties audinių būklei įvertinti, 2017 m. rugpjūčio 15 d., baigęs 16 danties gydymą, nesiuntė paciento gydytojo odontologo-ortopedo konsultacijai dėl protezavimo galimybių įvertinimo. Tarnybos Įsakymu nustatyta, kad J. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir įspėjo Polikliniką dėl šio įsakymo 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytų teisės pažeidimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas panaikinti Tarnybos įsakymą, panaikinti ir ištirti iš naujo Tarnybos ataskaitą, įvertinti, ar tinkamai (netinkamai) buvo atliktas gydymas. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas, apžvelgęs teismų praktiką, susijusią su gydytojų veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Nuostatų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, nurodė, kad Tarnyba, nagrinėdama asmenų skundus dėl jiems suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kontrolę, tokį vertinimą atlieka teisės aktų nuostatų, kurios reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, laikymąsi ir taikymą, apimtyje. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymo, atitinkamai ir Komisijos sprendimo, teisėtumas vertintini tik tuo aspektu, ar Tarnyba, pagal jai įstatymais suteiktą kompetenciją atlikdama pareiškėjui Poliklinikoje suteiktų medicininių paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti išsamų pareiškėjo skundo išnagrinėjimą.

16. Teismas sutiko su Komisijos sprendimo argumentais, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl jam laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Poliklinikoje suteiktų odontologinių paslaugų, išsamiai, pagal savo kompetenciją atliko asmens priežiūros paslaugų kokybės vertinimą. Byloje nustatyta, kad Tarnyba, prieš pradėdama pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, vadovaudamasi Nuostatų 12.6 punktu ir Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Aprašas) 26.2 punktu, kuriuose reglamentuota Tarnybos teisė gauti, rinkti su atliekamu tyrimu susijusią medžiagą, 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. D2-1014-(1.20) kreipėsi į Polikliniką dėl su pacientu (pareiškėju) susijusios medžiagos pateikimo. Tarnyba, atlikusi įstatymu jai nustatytas kontrolės procedūras, įvertinusi paciento medicininių duomenų istoriją, procedūrų eigą, Poliklinikos dokumentus, gydytojo konsultanto, įvertinusio paciento klinikinį atvejį, paaiškinimus ir kitus dokumentus, vadovaudamasi Aprašo 26.5 punktu, priimtas išvadas surašė 2019 m. liepos 24 d.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitoje Nr. T3-2/2019 (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo vertinami odontologo įrašai (Asmens sveikatos istorija, apskaitos forma Nr. 025-043/a), pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų odontologijos praktikos licencijos, pareigybiniai nuostatai, darbo sutartys, Poliklinikos įstaigos sveikatos priežiūros licencija, Poliklinikos vidaus tvarkomieji dokumentai (taisyklės, tvarkos ir pan.), Poliklinikos pateikti atsakymai pareiškėjui, pareiškėjui odontologines paslaugas suteikusio gydytojo G.

P. paaiškinimas Poliklinikos direktoriui, konsultantės paaiškinimai ir kt. Kaip buvo matyti, Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, atliko pareiškėjui Poliklinikoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą, kaip reglamentuota Nuostatų 10.6, 10.7 punktuose. Ataskaitoje pateikti duomenys apie tyrimo metu nustatytas aplinkybes sudarė pagrindą Tarnybai prieiti prie Ataskaitoje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvadų – pacientui (pareiškėjui) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.

VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi, teismas darė išvadą, kad Ataskaita, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas, yra pakankamai motyvuota ir išsami, atitinkamai pakankamai motyvuotu laikytas ir Įsakymas, kuriuo buvo tinkamai užbaigta pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra (Aprašo 32 punktas).

17. Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių procedūrinių pažeidimų, susijusių su Tarnybos Įsakymo priėmimu, tačiau pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą įrodinėjo tuo aspektu, kad Tarnyba nepakomentavo aplinkybių, susijusių su tuo, kodėl po savaitės nuo pirmo vizito pas odontologą pareiškėjo danties diagnozė blogėjo; vėliau dar labiau blogėjo dėl netinkamai atlikto gydymo; per ilgas vizitų laikas lėmė, kad nebuvo išvengta komplikacijų; be pareiškėjo sutikimo buvo atliktas danties nuskausminimas ir pan.

18. Teismas paminėjo, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, tik patikrina tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir jo atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y., ar jis (administracinis aktas) priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju teismas darė išvadą, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių teisinių pagrindų, kuriais būtų galima paneigti Tarnybos Įsakymo teisėtumą. Teismas nenustatė, kad Tarnyba, atlikdama veiksmus, kurie buvo inicijuoti pareiškėjo skundo pagrindu, būtų netinkamai taikiusi skundo nagrinėjimo procedūrą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ar būtų netinkamai įvertinusi keliamam ginčui aktualias faktines aplinkybes, taigi, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Tarnybos veiksmų neteisėtumo.

19. Dėl pareiškėjo skundo argumentų papildomai teismas pažymėjo, kad, kaip buvo matyti iš Įsakymo, Tarnyba, atlikusi skundo tyrimą, nustatė, jog pareiškėjui medicinines paslaugas suteikęs gydytojas G. P. dėl to, kad 2017 m. gegužės 31 d. diagnozavęs 16 danties pulpitą nesudarė tolesnio danties tyrimo bei gydymo plano, 2017 m. birželio 15 d. pradėjęs 16 danties endodontinį gydymą, neatliko diagnostinės danties rentgenogramos diagnozei patvirtinti, kanalų morfologijai ir likusių danties audinių būklei įvertinti, 2017 m. rugpjūčio 15 d., baigęs 16 danties gydymą, nesiuntė paciento gydytojo odontologo ortopedo konsultacijai dėl protezavimo galimybių įvertinimo, pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, 12.16 punktą, kuriame įtvirtintas įpareigojimas vykdyti gydytojo odontologo praktikos veiklą pagal savo profesinę kompetenciją, laikantis nustatytų profesinių pareigų, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei norminiais dokumentais, ir 12.12 punktą, kuriame nustatytas įpareigojimas atitinkamo gydytojo kompetencijai nepriskirtais atvejais laiku siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus, taip pat Odontologijos paslaugų teikimo organizavimo procedūros, patvirtintos VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-59 5.2. punktą, kuriame nustatyta, kad gydytojas turi sudaryti tyrimo ir gydymo planą, esant reikalui, skirti papildomus tyrimus, gydytojo specialisto konsultacijas. Taigi, teismo vertinimu, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Tarnyba ne tik išnagrinėjo aplinkybes dėl, kaip skunde teigė pareiškėjas, jo atžvilgiu nesiimtų reikiamų pastangų (neatlikta diagnostika, neįvertinta gydymo eiga ir pan.) siekiant tinkamo gydymo rezultato, tačiau dėl to priėmė ir atitinkamą išvadą – Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įsakymu Poliklinikai buvo skirtas įspėjimas.

20. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad teismo sprendime aptarti Tarnybos veiksmai (medicininių dokumentų, surinktos informacijos analizė, faktinių aplinkybių nagrinėjimas ir pan.) vertintini kaip visapusiškas ir išsamus pareiškėjui Poliklinikoje suteiktų medicininių paslaugų patikrinimas, kurio metu buvo įvertintas ir taikytų gydymo priemonių tinkamumas, todėl pareiškėjo argumentai dėl neišsamaus pareiškėjo skundo išnagrinėjimo teismo laikyti nepagrįstais.

21. Teismas pastebėjo, kad, kaip teisingai nurodė ir Komisija, pareiškėjo skundžiamas Įsakymas pareiškėjui jokios tiesioginės įtakos jo teisių ir pareigų turiniui neturėjo, nes šiame įsakyme pareiškėjui nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai, todėl minėtas įsakymas tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų. Papildomai pažymėjo, kad, kaip numatyta Apraše, asmenų teikiamus skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, nagrinėja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Tuo atveju, jei asmuo savo teisių gynimą sieja su jam, kaip pacientui, padarytos žalos atlyginimu, tokį teisių gynimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos.

22. Teismo vertinimu, Tarnyba, pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas bei tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nebuvo teisinio pagrindo jį panaikinti. Komisija 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr.21R-665 (AG-572/02-2019) patvirtino Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl Komisijos sprendimas taip pat teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą nebuvo pažeista, jo reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą teismo netenkintas.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant jo skundą nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas nepaneigė pateiktų skunde nurodytų norminių aktų pažeidimų, bei melagingai apibūdintos ligos istorijos duomenų. Nors teismas pripažino, kad paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus o gydymo rezultatas netinkamas (šalinti dantį), bet tuo pačiu sutiko dėl konsultantės išvadų, kad gydymo taktika buvo pasirinkta teisingai ir pagal nutylėjimą patvirtino Poliklinikos išvadas, kad gydymas buvo atliktas tinkamai. Visos Tarnybos išvados grindžiamos tik įrašais ligos istorijoje, kurių nepatvirtina jokia diagnostika, rentgenogramos ar specialistų konsultacijos, todėl gali būti laikomos odontologo nuomone. Be to, nuolat blogėjanti danties būklės dinamika rodo ligos istorijos įrašų ir gydymo rezultatų neatitikimą. Kaip nurodyta skunde, kai kurie ligos istorijos duomenys galimai yra suklastoti. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad Poliklinikoje jokio 26 danties gydymo (išskyrus apžiūros) atlikta nebuvo, todėl visos išvados, atsiliepimai, diagnozės dėl 26 danties gydymo neturi nieko bendra su pareiškėjo skundu.

25. Pareiškėjas teigia, kad skunde minėjo visą eilę faktų, kurie parodė, kad gydytojų veiksmai ne tik nebuvo maksimaliai rūpestingi, tai yra, jie nesiėmė visų, su jų pareigomis susietų veiksmų, bet ir melagingai apibūdinta gydymo eiga, bei šiuos faktus pakartoja apeliaciniame skunde. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas išvadose nepagrįstai neigia pateiktus norminių dokumentų, medicinos nuostatų pažeidimo bei tikrovės neatitinkančių faktų naudojimą, tuo pačiu teismas nepateikia argumentų, dėl kurių atmeta pateiktus įrodymus.

26. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27. Atsakovas nurodo, kad Įsakymas ir Ataskaita yra teisėti ir pagrįsti, todėl atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Tarnybos Įsakymas ir Ataskaita buvo palikti galioti yra teisingas. Tarnybos nuomone, tai, kad ne visi pareiškėjo pateikti prašymai buvo išspręsti taip, kaip jis to pageidavo ir tikėjosi, savaime nereiškia, kad Tarnybos Įsakymas buvo priimtas netinkamai išnagrinėjus byloje surinkus duomenis.

28. Tarnyba, pasisakydama dėl pacientui taikyto gydymo taktikos, apžvelgusi Tarnybos funkcijas, kompetenciją, teismų praktiką, nurodo, kad konsultantei buvo pateikta visa pareiškėjo odontologinė dokumentacija, todėl konsultantė turėjo galimybę visapusiškai įvertinti pareiškėjo klinikinį atvejį. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kitas savo srities specialistas (gydytojas odontologas-endodontologas) būtų įvertinęs jo klinikinį atvejį ir pateikęs priešingas išvadas, byloje taip pat nėra duomenų, jog pats pareiškėjas yra įgijęs medicininį išsilavinimą, todėl pareiškėjo teiginiai turėtų būti vertinami kaip pareiškėjo asmeninė nuomonė, bet ne įrodymas. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog gydymo eigą ir rezultatą visada įtakoja paciento individualios kūno savybės, tam tikri įpročiai bei kitos aplinkybės, kurias ne visada įmanoma kontroliuoti. Konsultantė, įvertinusi pareiškėjo ginčijamą gydymo epizodą, darė išvadą, kad gydymo taktika buvo pasirinkta teisingai ir nenurodė, jog buvo būtina atlikti papildomus tyrimus. Atsakovas akcentuoja, kad konsultantė, o ne pareiškėjas turi specialių žinių odontologijos srityje ir gali teikti kompetentingas išvadas. Nagrinėjamu atveju konsultantė nemanė, jog tikslinga lyginti 16 ir 26 dantų būklę.

29. Dėl registracijos kitai konsultacijai, atsakovas nurodo, kad iš pateiktų duomenų matyti (ir pats pareiškėjas šių faktų neginčija), jog jam 2017 m. gegužės 31 d. buvo paaiškinta, kad kitam apsilankymui pareiškėjas turės registruotis pats, nes dar nepaskelbtas darbo grafikas. Taigi, gydytojas negalėjo užregistruoti paciento kitam apsilankymui dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas pažymi, jog Tarnyba nagrinėja asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės klausimus, todėl negali pasisakyti Darbo kodekso reglamentuojamų santykių klausimais, todėl, priešingai negu nurodo pareiškėjas, negalėjo tirti ir konstatuoti Darbo kodekso nuostatų galimų pažeidimų.

30. Atsakovas pažymi, kad teisės aktais pacientams yra suteikta teisė spręsti dėl savo gydymo bei pasirinkti alternatyvius gydymo metodus, tačiau patį gydymo planą rengia ir skiria pats gydytojas, kadangi būtent jis, o ne pacientas, atsako už taikomą gydymą. Pareiškėjas neginčija, jog jam prieš 2018 m. sausio 30 d. apsilankymą Antakalnio poliklinikoje Žalgirio klinikoje buvo atlikti tam tikri diagnozavimo / gydymo veiksmai ar sudarytas gydymo planas. Gydytoja, iš paciento sužinojusi, kad jam kitoje gydymo įstaigoje galimai jau buvo sudarytas gydymo planas, turėjo pagrįstą teisę reikalauti pateikti išrašą. Nors pareiškėjas teigia, jog gydytoja ir pati galėjo atlikti diagnozavimą ir paskirti reikalingus tyrimus, tačiau tokiu atveju eikvojamos ne tik lėšos, gydytojų laikas, bet ir galima pakenkti paties paciento sveikatai (pvz. skiriant pakartotinius rentgeno tyrimus).

31. Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą (dubliką). Šiame dokumente, pareiškėjas nurodo, kad teises aktų pažeidimas buvo ne vienkartinis (2017 m. gegužės 31 d.), kaip pažymėta Tarnybos atsiliepime, tačiau nuo pirmojo vizito 2017 m. gegužės 23 d. tęsėsi visą gydymo laiką. Tarnybos Ataskaitoje nenurodytas nei vienas teisės aktų pažeidimas atliekant gydymo procedūras, joje nurodytas 2017 m. gegužės 31 d. Odontologijos paslaugų teikimo organizavimo procedūros, patvirtintos VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-59 (toliau – ir Procedūros) pažeidimas neteisingai pritaikytas: nurodytas Procedūros 5.2 punktas reglamentuoja planinius vizitus, o 2017 m. gegužės 31 d. buvo būtinosios odontologinės pagalbos (skubos tvarkos) vizitas ir turėjo būti taikomas Procedūros 5.1 punktas. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba taip pat nepaneigė apeliaciniame skunde nurodytų teisės aktų pažeidimų gydymo metu, tikrovės neatitinkančių faktų bei galimo ligos istorijos klastojimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnyba neneigia galimų falsifikatų ligos istorijoje, tačiau vis dėlto nesiėmė jokių priemonių patvirtinti / paneigti galimos falsifikacijos. Be to, Tarnyba negali paaiškinti greito 16 danties būklės pablogėjimo pradėjus gydymą ir nemato, kad tai yra dėl odontologo kaltės, o dėl individualių paciento savybių, tačiau šios išvados nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o svarbiausia, tai paneigia danties būklės dinamiką kuri po kiekvienos procedūros tik blogėjo, kaip ir galutinis taikyto gydymo rezultatas. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba išteisina gydytoją, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliu – ir LAT) praktikoje nurodoma, kad negalima teisinti nepakankamą gydytojo rūpestingumą, nurodant, kad pacientas irgi nebuvo maksimaliai rūpestingas. LAT sieja gydytojo atsakomybę su tuo, ar būtent jis (o ne pacientas, ar kokie nors kiti asmenys) ėmėsi visų reikalingų priemonių, bei byloje Nr. 3K-3-478/2008 nurodoma: „Gydytojo profesinę atsakomybę lemia ne tai, buvo ar nebuvo pasiektas laukiamas rezultatas, o tai, ar panaudotos visos galimybės ir imtasi visų galimų ir būtinų priemonių, laikantis rūpestingumo, atidumo ir profesionalumo standartų“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr.21R-665 (AG-572/02-2019) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2019 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. T4-168-(1.34.) „Dėl pacientui J. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ panaikinimo.

33. Byloje ginčijamu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2019 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. T4-168-(1.34.) „Dėl pacientui J. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ nustatyta, kad nuo 2017m. gegužės 23d. iki 2018m. gegužės 9d. pacientui J. Š. VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2015m. lapkričio 5d. įsakymu Nr. V-1252, 12.16 punkto, 12.12 punkto reikalavimus, Odontologijos paslaugų teikimo organizavimo procedūros, patvirtintos VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2011m. gegužės 17d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-59, 5.2 punkto reikalavimus, LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies reikalavimus, Pacientų ir suinteresuotų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2015m. lapkričio 24d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-250, 5.5 punkto reikalavimus. Dėl nustatytų pažeidimų VšĮ Antakalnio poliklinika buvo įspėta.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.).

38. Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

39. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas. Kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

41. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsniu „Įstaigų teikiamų paslaugų valstybinė kontrolė“, kuris nustato būtent sveikatos priežiūros įstaigų (juridinių asmenų) teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atliekančių subjektų sąrašą ir kompetenciją. Vadovaujantis Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (2013 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. T1-137) 32 punktu, skundo patikrinimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Patikrinimo ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Tais atvejais, kai Įstaiga yra įspėjama dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, Įsakyme privalo būti nurodomas šių pažeidimų, jei jie yra šalintini, pašalinimo terminas ir pareiga Įstaigai informuoti Tarnybą apie minėtų pažeidimų pašalinimo rezultatus.

42. Įvertinus pateiktą norminį reglamentavimą darytina išvada, kad Akreditavimo tarnybos Įsakymo objektas – tai būtent įstaigos teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iš to kildinamas ir įsakymo adresatas – įstaiga, nagrinėjamu atveju VšĮ Antakalnio poliklinika.

43. Byloje ginčijamas atsakovo 2019 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. T4-168-(1.34.) grindžiamas Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo 32 punktu bei Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 24 d. parengta Patikrinimo Nr. T3-02/2019 ataskaita Nr. D17-129-(1.27).

44. Paciento teisė kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo52 straipsnio 2 punktas nustato, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą.

Pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę taikyti šiame straipsnyje nustatytas kontrolės priemones, viena iš jų – įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.

Šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, jog pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai, priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo. Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, be kitų funkcijų, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte numatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas.

Šių Nuostatų 11 punkte, numatančiame Tarnybos funkcijas įgyvendinant veiklos tikslus, nustatyta, jog Tarnyba vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinę ir neplaninę valstybinę priežiūrą (Nuostatų 11.38 punktas), vykdo pacientų teisių priežiūrą, tiria pacientų skundus (Nuostatų 11.39 punktas), taip pat pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (Nuostatų 11.46 punktas).

45. Pacientų skundų Tarnyboje priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137, kurio 4.1 papunktyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas yra suprantamas kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Kaip minėta, šio aprašo 32 punkte numatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Patikrinimo ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Tais atvejais, kai įstaiga yra įspėjama dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, įsakyme privalo būti nurodomas šių pažeidimų, jei jie yra šalintini, pašalinimo terminas ir pareiga įstaigai informuoti Tarnybą apie minėtų pažeidimų pašalinimo rezultatus.

46. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad net pacientų skundų nagrinėjimo atveju Tarnybos veikla orientuota į viešojo intereso apsaugą – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūrą ir apsaugą.

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, turėdamas pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė ginčijamo administracinio akto įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, to nenustatė ir ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas ginčijamu atsakovo 2019 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. T4-168-(1.34.), todėl tenkinti apeliacinį skundą bei naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

49. Taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014), teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai nėra teismo kompetencija. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto bei ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016).

50. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo daryta išvada, kad Tarnyba atliko išsamų tyrimą dėl pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. T4-168-(1.34.) atitinka teisės aktų reikalavimus.

51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. Š. (J. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė