2023-07-19 Nr. AB-13423-3-61-3-03846-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-373-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03846-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. H. M. A-T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Z. H. M. A-T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 23S27452 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus ir išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi negalėjo būti pakeistas, nustačius, kad dėl jo kita Šengeno valstybė yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo į Šengeno informacinę sistemą, taigi šiuo atveju atsakovas vertino tik šią aplinkybę. 2022 m. birželio 14 d. Vokietijos Federacinė Respublika įtraukė įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno informacinę sistemą, todėl jam taikomos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006) nuostatos.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame nurodė, kad Sprendimas yra priimtas remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu dėl neįsileidimo į Šengeno erdvę, galiojančiu iki 2025 m. birželio 14 d., t. y. atsakovas priėmė išvestinį sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nežinojo apie Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą, negavo jo, sužinojo apie tokį sprendimą tik 2023 m. kovo 13 d., atsakovui pateikus Sprendimą, dėl to pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių apskųsti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą. Pareiškėjas, sužinojęs apie Vokietijos Federacinės Respublikos sprendimą, 2023 m. kovo 21 d. sudarė sutartį su Vokietijos Federacinėje Respublikoje praktikuojančiu advokatu dėl skundo pateikimo Vokietijos Federacinės Respublikos migracijos tarnybai, 2023 m. kovo 23 d. pareiškėjui atstovaujantis advokatas kreipėsi į Vokietijos Federacinės Respublikos migracijos tarnybą su prašymu dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjui taikytas draudimas atvykti bei apsigyventi Šengeno erdvėje, panaikinimo, tačiau iki prašymo pateikimo momento nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo. Pareiškėjo prašymo išsprendimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra itin svarbus nagrinėjant šią bylą, nes būtent minėto sprendimo panaikinimas lemtų Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, o, panaikinus minėtą sprendimą, atsakovas būtų įpareigotas panaikinti Sprendimą bei priimti naują sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą, iki bus priimti ir įsiteisės Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų (migracijos tarnybos, teismo ir kt.) sprendimai dėl pareiškėjo kreipimosi dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjui yra taikytas draudimas atvykti bei apsigyventi Šengeno erdvėje, panaikinimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentus ir ginčijamo Sprendimo motyvus, darė išvadą, kad, Vokietijos Federacinės Respublikos migracijos tarnybai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl jam taikyto draudimo atvykti bei apsigyventi Šengeno erdvėje teisėtumo, šis sprendimas tiesiogiai sąlygos teisingo sprendimo priėmimą nagrinėjamoje byloje, todėl, siekiant visapusiško ir objektyvaus bylos pagal pareiškėjo skundą aplinkybių nustatymo bei įvertinimo, administracinė byla turi būti sustabdyta, iki Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos priims sprendimą dėl pareiškėjui taikyto draudimo atvykti bei apsigyventi Šengeno erdvėje teisėtumo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktais, pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 46 straipsnio nuostatas). Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes kita Šengeno valstybė (Vokietijos Federacinė Respublika) yra įtraukusi įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes, Vokietijos Federacinės Respublikos migracijos tarnybai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl jam taikyto draudimo atvykti bei apsigyventi Šengeno erdvėje teisėtumo, net jei ir būtų priimtas palankus pareiškėjui sprendimas, šis sprendimas neįsigaliotų atgaline data, todėl jis neturėtų įtakos Sprendimo, priimto pagal šio sprendimo priėmimo dieną buvusius duomenis, pagrįstumui ir teisėtumui. Taigi Vokietijos Federacinės Respublikos migracijos tarnybos sprendimas neturėtų įtakos teisingo sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje. Byloje nėra pagrindo sustabdyti bylą, o Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jei Vokietijos Federacinės Respublikos migracijos tarnyba priimtų jam palankų sprendimą.

Pareiškėjas atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas priėmė Sprendimą, neatlikdamas individualaus pareiškėjo prašymo vertinimo, todėl administracinės bylos sustabdymas yra būtinas, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Vokietijos Federacinės Respublikos migracijos tarnybai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl jam taikyto draudimo atvykti bei apsigyventi Šengeno erdvėje teisėtumo, šis sprendimas tiesiogiai sąlygos teisingo sprendimo priėmimą nagrinėjamoje byloje. Nesustabdžius administracinės bylos nagrinėjimo, iki nebus išspręstas klausimas dėl pareiškėjui taikyto draudimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jam būtų padaryta nepataisoma žala, nes pareiškėjas siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvos Respublikoje, fiziškai dalyvauja paskaitose ir toks jo dalyvavimas yra būtinas, siekiant įgyti studijuojamą specialybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo ginčijamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu, pareiškėjas, sužinojęs apie šį sprendimą, kreipėsi į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingą instituciją, konstatavo, jog atitinkamas Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos sprendimas tiesiogiai sąlygos teisingo sprendimo priėmimą nagrinėjamoje byloje dėl Sprendimo panaikinimo. Vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktais, teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, iki Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos (migracijos tarnyba, teismas ir kt.) priims sprendimą dėl pareiškėjui taikyto draudimo atvykti bei apsigyventi Šengeno erdvėje teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas tiesiogiai sąlygos teisingo sprendimo priėmimą byloje, yra nepagrįsta, nes Vokietijos Federacinės Respublikos sprendimas neįsigaliotų atgaline data, todėl neturėtų įtakos, vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai pagal ABTĮ 100 straipsnį išskiriami į dvi rūšis – privalomąjį ir fakultatyvųjį, kurių esminis skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-735-492/2021; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-24-821/2023). Spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, teismas privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinti, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-68-442/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktais.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal šį punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas ir tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023). Taigi teismas pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nenustatyta, jog būtų nagrinėjama kita byla civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, kurios dalyką sietų tiesioginis teisinis ryšys su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Byloje taip pat nėra duomenų apie atitinkamą bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimą Vokietijos Federacinės Respublikos teisminėse institucijose. Atsižvelgus į tai, jog bylos nagrinėjimo sustabdymo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo duomenų apie kitą bylą, kurios neišnagrinėjus nebūtų galima nagrinėti šios administracinės bylos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, stabdydamas bylos pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjimą, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą taip pat ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina. Šis pagrindas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomas fakultatyviuoju, nes teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą, ir tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek proceso dalyvių iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Nepaisant to, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal šį punktą, teismas turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, ir sprendimą dėl bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-276-520/2020).

Byloje nustatyta, jog atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes kita Šengeno valstybė yra įtraukusi įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Sprendime nurodoma, jog pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas, nustatęs, kad Vokietijos Federacinės Respublikos institucija yra įtraukusi įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 6 dalį, konsultavosi su šios Šengeno valstybės kompetentinga institucija. Ginčijamame Sprendime atsakovas nurodo, jog jis gavo informaciją, kad įspėjimas dėl pareiškėjo neįsileidimo iki 2025 m. birželio 14 d. įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą dėl to, jog 2019 m. kovo 13 d. pareiškėjas atvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką su viza studijuoti, tačiau, prieš atnaujindamas vizą, pareiškėjas persikėlė į nežinomą vietą, dėl to buvo paskelbta pareiškėjo paieška, siekiant jį areštuoti ir deportuoti.

Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo Sprendimą, nurodo, jog jis nežinojo apie atitinkamą Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą, kuriuo rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, negavo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimo, sužinojo apie jį tik 2023 m. kovo 13 d., atsakovui pateikus Sprendimą. Kaip patvirtina bylos duomenys, 2023 m. kovo 21 d. pareiškėjas sudarė sutartį su Vokietijos Federacinėje Respublikoje praktikuojančiu advokatu, kuris 2023 m. kovo 23 d. kreipėsi į Vokietijos Federacinėje Respublikos instituciją – Duisburgo miesto Užsieniečių reikalų tarnybą (vok. Stadt Duisburg Ausländerbehörde) – su prašymu kuo skubiau panaikinti įrašą Šengeno duomenų bazėje, kad pareiškėjui būtų leista gyventi Lietuvoje. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu negauta informacija, jog Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos būtų priėmusios sprendimą (-us) dėl šio pareiškėjo prašymo.

Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas yra susijęs su sprendimais ir procedūromis, atliekamomis Vokietijos Federacinėje Respublikoje, susijusiomis su pareiškėjo teise laikinai gyventi Šengeno erdvėje, o byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, jog jis nebuvo informuotas apie Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos priimtą sprendimą iki ginčijamo atsakovo Sprendimo gavimo. Siekiant tinkamai išnagrinėti kilusį ginčą, yra reikšmingos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo, kaip trečiosios šalies piliečio, teisiniu statusu. Kaip nurodė atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, jis iš esmės rėmėsi tik duomenimis, kad kita Šengeno valstybė yra įtraukusi įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno informacinę sistemą. Taigi veiksmai, atliekami Vokietijos Federacinėje Respublikoje, turi tiesioginį ryšį su nagrinėjama byla ir sudaro kliūtį visapusiškam bylos dėl ginčijamo Sprendimo, priimto remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu, išnagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Dėl to bylos sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu yra pagrįstas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-575/2019).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylos nagrinėjimą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punktą, iki bus priimti ir įsiteisės Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų (migracijos tarnybos, teismo ir kt.) sprendimai dėl pareiškėjo kreipimosi dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjui yra taikytas draudimas atvykti bei apsigyventi Šengeno erdvėje, panaikinimo. Šia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartimi patikslinus bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius