2019-01-30 Nr. AB-2797-3-61-3-03504-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-54-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03504-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja E. J. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti šiuos sprendimus: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 3R-266 (AG-217/01-2016) (toliau – ir VAGK sprendimas); 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 3IN-777(8.1E) „Dėl projekto duomenų keitimo ir atliktų pirkimų vertinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 3IN-777(8.1E)); 3) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, ir NMA) Kontrolės ir žuvininkystės programų departamento (toliau – ir KŽPD) Alytaus paramos administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. KA-487(10.6.1E) „Dėl projekto duomenų keitimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. KA-487(10.6.1E)).

2. Pareiškėja prašė išspręsti ginčą iš esmės, t. y. pripažinti, kad pareiškėja nepadarė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakyme Nr. 3D-924 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto pažeidimo ir nuspręsti, jog sankcija, įtvirtinta Agentūros direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. BR1-251 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 priedo 1.1 punkte, pareiškėjai negali būti skiriama. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas negalėtų išspręsti šio ginčo iš esmės, prašė įpareigoti Ministeriją nurodyti Agentūrai pakartotinai atlikti pareiškėjos vykdyto pirkimo procedūrų vertinimą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl pirkimo atitikimo teisės aktų reikalavimams.

3. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja, būdama ūkininke, įgyvendino investicinį projektą pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ taisykles ir įgyvendinimo metu atliko galvijų pirkimo (toliau – ir pirkimas) procedūrą ir pateikė Agentūrai vertinimui pirkimo dokumentus. Agentūrai kilo abejonių, ar pirkimai atlikti, laikantis Taisyklių 3 punkto nuostatų, t. y. laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Agentūra, įvertinusi pareiškėjos pirkimo dokumentus, priėmė sprendimą Nr. KA-487(10.6.1E), kuriame nurodė, kad pirkimas atliktas iš pareiškėjos anūko R. J. vadovaujamo kooperatyvo „Gaištų galvijai“, kurio nare yra ir pareiškėja, konstatuotinas skaidrumo principo pažeidimas. Pareiškėja sprendimą Nr. KA-487(10.6.1E) skundė Ministerijai, kuri, išnagrinėjusi skundą, jį atmetė ir sprendime Nr. 31N-777(8.1E) nurodė, kad vykdant pirkimą buvo pažeistos Taisyklių 3 punkto nuostatos, t. y. skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Pareiškėja apskundė Ministerijos sprendimą Nr. 31N-777(8.1E) Komisijai, kuri 2016 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 3R-266 (AG-217/01-2016) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nurodžiusi, kad Ministerijos sprendimas Nr. 31N-777(8.1E) ir Agentūros Nr. KA-487(10.6.1E) sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymuose saugomiems interesams ir yra tik konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio, todėl atsisakė vertinti faktines ginčo aplinkybes ir nenagrinėjo šios pareiškėjos skundo dalies.

3.2. Pareiškėja nesutinka su tokiu Komisijos vertinimu, teigia, kad Agentūros ir Ministerijos sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, nes turi tiesioginį poveikį pareiškėjai, t. y. nustatant pareiškėjai Taisyklių 3 punkto (skaidrumo principo) pažeidimą, sukeliamos konkrečios teisinės pasekmės – gauti vienintelę teisės aktuose nustatytą už pažeidimą skiriamą 100 proc. nuo paramos sumos dydžio sankciją be sankcijos mažinimo ar kitos sankcijos skyrimo galimybės. Būtent dėl nustatyto poveikio pareiškėjos teisinei padėčiai Agentūros sprendime Nr. KA-487(10.6.1E) nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka.

3.3. Pasisakydama, dėl skaidrumo principo pirkimuose, pareiškėja nurodo, kad pirkimas iš susijusio asmens pats savaime nelemia Taisyklių 3 punkte įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo. Vadovaudamasi teismų praktika, Agentūros viešomis rašytinėmis konsultacijomis, kurių turinys viešai prieinamas Agentūros internetiniame puslapyje, pareiškėja teigia, kad pažeidimas gali būti konstatuotas, kai pirkimas iš susijusio asmens paveikė pirkimo eigą ir leido pirkime dalyvaujančiam asmeniui pasinaudoti išskirtinėmis sąlygomis dalyvauti pirkime (https://www.nma. lt/index.php/dazniausiai-uzduodami-klausimai/280?page=4&category=90). Žinodama, kad Taisyklės reikalauja vykdant tokio pobūdžio pirkimus žodinės apklausos būdu apklausti bent 3 potencialius pardavėjus, tačiau įvertinusi, kad potencialiems pardavėjams gali atrodyti nepatraukli jau apklaustų ūkininkų įvardyta pirkimo tvarka, pareiškėja nusprendė, tęsdama pirkimą, apklausti iš viso 10, t. y. visus pareiškėjai žinomus didesnius aplinkinių regionų ūkininkus. Siekdama pagrindinių Taisyklių tikslų – kuo efektyvesnio ir skaidresnio lėšų panaudojimo – pareiškėja apklausė visus didžiausius regiono augintojus, vienas iš jų buvo ir pareiškėjos anūko vadovaujamas kooperatyvas, kuris, be kita ko, yra vienas iš didžiausių pietų Lietuvos mėsinių galvijų augintojų. Pareiškėja 2016 m. vasario 12 d. rašte informavo Agentūrą, jog būtent didieji augintojai ar augintojų kooperatyvai pateikė geriausius perkamų galvijų kainų pasiūlymus, visi pateikti pasiūlymai atitiko ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakyme Nr. 3D-890 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2015 metais sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 3D-890) patvirtintas žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas, t. y. buvo pateikti normalias rinkos sąlygas atitinkantys pasiūlymai. Visiems apklausos dalyviams dalyvaujant lygiomis sąlygomis ir pateikiant savo pasiūlymus, geriausios kainos pasiūlymo nepasirinkimas vien dėl to, kad jis įprasta tvarka pateiktas susijusio verslo subjekto, prieštarautų racionalaus lėšų panaudojimo logikai ir pakenktų įsisavinamų projekto paramos lėšų efektyviam panaudojimui. Nurodė, kad Agentūra ar Ministerija neginčijo pareiškėjos apklaustų tiekėjų skaičiaus.

4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Komisija tinkamai išnagrinėjo bylą ir visas su ja susijusias faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti VAGK sprendimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:

4.1. Pareiškėja 2015 m. birželio 30 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ gauti Nr. 19SU-KA-15-1-05732-PR001 (toliau – ir Paraiška). Agentūra 2015 m. spalio 22 d. sprendime Nr. KA-1450 (10.6.1E) informavo pareiškėją, kad projektui Nr. 19SU-KA-15-1-05732-PR001 įgyvendinti skiriama 15 000,00 Eur paramos suma (ūkinių gyvūnų įsigijimui (ne mažiau 15 vnt. kergiamo amžiaus telyčių) ir bendrosioms išlaidoms), iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 12 750,00 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 2 250,00 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

4.2. Agentūra, vertindama pareiškėjos pateiktus pirkimo dokumentus, nustatė, kad pirkimo vykdytoja (pareiškėja) susijusi su pirkimus laimėjusio tiekėjo kooperatyvo „Galstų galvijai“ (toliau – ir kooperatyvas) nariais giminystės ryšiais ir be kita ko, pati yra kooperatyvo narė. Agentūra 2016 m. vasario 5 d. pranešime Nr. KA-135-(10.6.1E) „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ (toliau – ir Pranešimas) paprašė pareiškėjos pagrįsti ir pateikti papildomus duomenis, kad pirkimai buvo atlikti vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, papildomų duomenų pateikimui suteikė 5 darbo dienų terminą nuo Pranešimo įteikimo dienos, laikant, kad Pranešimas įteiktas praėjus 2 darbo dienoms nuo jo išsiuntimo paštu. Pareiškėja atsakė į Pranešimą, tačiau papildomų duomenų nepateikė. Agentūra Pranešime nurodė, kad pareiškėja atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą ir informavo, kad pateikus neteisingus duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D- 507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 182 punktu, pareiškėjai gali būti taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos.

4.3. Agentūra sprendime Nr. KA-487(10.6.1E) pranešė pareiškėjai, kad 2016 m. vasario 29 d. pateikto prašymo tenkinti negali, nes 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kompetentinga institucija jau yra informavusi gavėją apie tai, kad 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka reikalavimų, arba jeigu kompetentinga institucija yra pranešusi gavėjui apie ketinimą atlikti patikrą vietoje, arba jeigu per patikrą vietoje nustatoma reikalavimų nesilaikymo atvejų, su tokiais atvejais susijusias dokumentų dalis atsiimti draudžiama, papildomai priminė pareiškėjai, kad apie nustatytus neatitikimus, vertinant pirkimo dokumentus, pareiškėja jau buvo informuota Pranešime, todėl, vadovaujantis minėta reglamento nuostata, pirkimų dokumentų pareiškėja atsiimti ar keisti nebegali. Pareiškėja su 2016 m. vasario 12 d. paaiškinimu ir su 2016 m. vasario 29 d. prašymu Agentūrai papildomų dokumentų nepateikė. Pirkimo dokumentai buvo įvertinti neigiamai, nes vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėja galvijus įsigijo iš kooperatyvo „Galstų galvijai“, kurio nariai yra susiję su pareiškėja giminystės ryšiais, t. y. kooperatyvo administracijos vadovas yra jos anūkas, jos sūnus ir kitas anūkas taip pat yra šio kooperatyvo nariai, be to, ir pareiškėja yra šio kooperatyvo narė. Pažymėtina, kad Komisijos posėdyje R. J. patvirtino, jog pagal kooperatyvo „Galstų galvijai“ įstatus kooperatyvo vadovas sprendimus priima vienasmeniškai. Taigi, šiuo atveju buvo pažeistas Taisyklių 3 punkte numatytas skaidrumo principas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja pateiktų įvertinti pirkimo dokumentų atsiimti negalėjo, Agentūra skundžiamame sprendime informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Administravimo taisyklių 184 punktu, už nustatytus pažeidimus pareiškėjai gali būti taikomos sankcijos pagal Metodiką.

4.4. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėja, atlikdama pirkimą apklausos būdu, ir siekdama jį atlikti laikydamasi Taisyklių 3 punkte nurodytų principų, įvertinusi visas šiuo atveju aktualias aplinkybes, turėjo galimybę pasirinkti neapklausti susietumą turinčių tiekėjų arba organizuoti konkursą pagal Taisyklių 12 punktą, t. y. organizuoti konkursą, kuriame gali dalyvauti visi norintieji, taip būtų galima išvengti lygiateisiškumo, nešališkumo ir skaidrumo principų nesilaikymo, tačiau pareiškėja pasirinko apklausti ir anūko vadovaujamą kooperatyvą. Taigi, pareiškėja, apklausdama kooperatyvą, negarantavo realios ir sąžiningos konkurencijos kitų tiekėjų atžvilgiu.

4.5. Pareiškėjos Paraiška yra administruojama, o apie Paraiškos galutinius vertinimo rezultatus (priimtą galutinį sprendimą) pareiškėja bus informuota nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo naikinti Agentūros sprendimo. Skundžiamas Agentūros raštas nėra galutinis sprendimas, jame pareiškėjai nurodoma, kad atsiimti dokumentų po Agentūros nustatyto pažeidimo ji nebegali dėl pirkimo dokumentų vertinimo metu nustatytų pažeidimų, apie kuriuos Agentūra informavo Pranešime. Nurodo, kad Komisija savo sprendime pagrįstai nurodo, kad negali nagrinėti skundų ar prašymų dėl administravimo subjekto veikos, kuria nėra daroma įtaka pareiškėjo teisei ar interesui, kad negali būti realizuota Komisijos funkcija užtikrinti pažeistų teisių gynybą.

5. Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindė iš esmės tokiais argumentais:

5.1. Ministerijos sprendimas, kuriame pritarta Agentūros išvadai konstatuoti Taisyklėse nustatyto skaidrumo principo pažeidimą, dėl tų pačių motyvų, kaip ir Agentūros 2016 m. balandžio 13 d. atsakymas pareiškėjai, laikytinas sprendimu, neturinčiu įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai; vadovaujantis Administravimo taisyklėmis Ministerijai net nesuteikta teisė spręsti klausimų dėl projekto vykdytojo (pareiškėjos) veiksmų teisėtumo ir priimti sprendimus dėl taikytinų sankcijų, jeigu nustatomi teisės aktų pažeidimai, šios funkcijos yra Agentūros kompetencijos dalis ir tik Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, o paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakyme patvirtintą Metodiką; skundžiamas Ministerijos sprendimas jokios tiesioginės įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi, pareiškėjai sprendime nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai. Komisijos sprendime nurodyti argumentai dėl skundžiamų sprendimų traktavimo yra logiški ir pagrįsti.

5.2. Vertindamas pareiškėjos veiksmus, susijusius su organizuotu pirkimu, atsakovas Ministerija nurodė, kad skirtingai nuo konkurso, kuriame gali dalyvauti visi norintieji, vykdant pirkimą apklausos būdu, pirkimo rezultatai priklauso ir nuo pirkimo organizatoriaus pasirinktų asmenų. Nagrinėjamu atveju, organizuodama pirkimą pareiškėja pasirinko į potencialius tiekėjus kooperatyvą „Galstų galvijai“, nors susietumą su šiuo kooperatyvu žinojo. Tokio potencialaus tiekėjo, kuris per giminystės ryšius, pareiškėjos narystę kooperatyve susijęs su pirkimo organizatoriumi, pasirinkimas nėra skaidrus, o neskaidriai pasirinkus vieną iš apklausos dalyvių pažeidžiamas ir tiekėjų lygiateisiškumo principas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą Nr. A-3).

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

7. Teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad pareiškėja 2015 m. birželio 25 d. yra įregistravusi ūkininko ūkį. Pareiškėja, įgyvendindama projektą, 2015 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 150601 paskyrė save pirkimų organizatore.

8. Agentūra, pagal patvirtintas procedūras išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą paraišką, 2015 m. spalio 22 d. sprendimu dėl paramos skyrimo Nr. KA-1450(10.6.1E) informavo pareiškėją, kad: ji patvirtinta paramos gavėja ir jos projektui Nr. 19SU-KA-15-1-05732-PR001 įgyvendinti skiriama 15 000,00 Eur dydžio paramos suma (iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 12 750,00 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 2 250,00 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos); parama skiriama už išlaidas ūkinių gyvūnų įsigijimui (ne mažiau kaip 15 vnt. kergiamo amžiaus telyčių) ir bendrąsias išlaidas, ji bus suteikta pagal Taisyklėse nustatytą tvarką ir sąlygas, taip pat priminė pareiškėjai jos įsipareigojimus, prisiimtus pasirašant Paraišką.

9. Pareiškėja (pirkėja) ir kooperatyvas „Galstų galvijai“ (pardavėjas), atstovaujamas administracijos direktoriaus R. J., 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 2015/12-01, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pristatyti į pareiškėjos nurodytą vietą ir perduoti jos nuosavybės 15 vnt. bent pirmos kartos mėsinių veislių mišrūnių 12–24 mėn. amžiaus telyčių (toliau – ir Galvijai), o pirkėja sumokėti 1 000 Eur (be PVM) už vieną telyčią, t. y. už visus Galvijus – 15 000 Eur (be PVM) (18 150 Eur (su PVM)),

10. Agentūra, įvertinusi pareiškėjos 2016 m. vasario 2 d. pateiktus pirkimo dokumentus, 2016 m. vasario 5 d. pranešime Nr. KA-135-(10.6.1E) „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ informavo pareiškėją, kad: jos pateikti pirkimo dokumentai vertinami pagal Taisykles, pirkimo dokumentų vertinimo metu nustatyta, kad projekto vykdytoja susijusi su pirkimus laimėjusio tiekėjo kooperatyvo „Galstų galvijai“ nariais giminystės ryšiais; vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, Taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais; pareiškėja prašoma pagrįsti, kad pirkimai buvo atlikti vadovaujantis minėtais principais, trūkstamų dokumentų ar informacijos pateikimui suteikiamas 5 darbo dienų terminas (Pranešimas laikomas įteiktu, praėjus 2 darbo dienoms nuo jo išsiuntimo paštu); primintina, jog pareiškėja yra atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą, o pateikus neteisingus duomenis, vadovaujantis Administravimo taisyklių 182 punktu, pareiškėjai gali būti taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos.

11. Pareiškėja, atsakydama į Pranešimą, 2016 m. vasario 12 d. paaiškinime nurodė, kad apklausė iš esmės visus stambesnius rajono ūkininkus, auginančius mėsinius galvijus, tai pat šioje srityje veikiančias įmones, iš viso, be pirkimo dokumentuose įvardytų tiekėjų, apklausti buvo šie ūkiai ir jie pateikė atitinkamus pasiūlymus: kooperatyvas „5 000 aubrakų Lazdijams“, jo valdybos pirmininkas yra pareiškėjos sūnus K. J., tačiau įmonės prekybinės veiklos organizavimas nepatenka į valdybos kompetenciją, šiuos klausimus sprendžia ir procesus organizuoja kooperatyvo administracijos vadovas N. S., kuris nėra su pareiškėjas susijusiu asmeniu, jos žiniomis, teikdamas pasiūlymą, administracijos vadovas vengė interesų konflikto ir šiuo klausimu su K. J. nebendravo; kooperatyvas „Galstų galvijai“ pasiūlė mažiausią kainą, ji yra kooperatyvo narė ir gali dalyvauti narių susirinkimuose, juose balsuoti svarstomais klausimais, tačiau galvijų pirkimo ir / ar pardavimo kainų nustatymas, prekybos jais organizavimas yra ne visuotinio narių susirinkimo kompetencijos klausimas, jos narystė kooperatyve niekaip nedarė ir negali daryti įtakos galvijų tiekimo jos ūkiui klausimams, kooperatyvo kaip nepriklausomo ūkio subjekto paskirtis yra užtikrinti kooperatyvo nariams prekių ar paslaugų tiekimą bei užtikrinti produkcijos pardavimą palankiausiomis rinkos sąlygomis.

12. Pareiškėja patvirtina, kad kooperatyvui „Galstų galvijai“ nebuvo sudarytos palankesnės sąlygos parduoti jos ūkiui prekes, jam nebuvo iš anksto suteikta informacija apie pirkimą, nesiderėta dėl kainų. Tiekėjas yra juridinis asmuo, kurio direktorius artimai susijęs asmuo – anūkas, tačiau kooperatyvas yra lygiavertis rinkos dalyvis. Sandoris atliktas rinkos kainomis, ne dirbtinai sumažintomis ar padidintomis kainomis. Įsakyme Nr. 3D-890 patvirtintame Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2015 metais sąraše (toliau – ir Sąrašas) telyčių iki 2 m. amžiaus kaina yra nuo 550 Eur už vienetą iki 1 158 Eur už vienetą (be PVM). Sandoriu įsigytų telyčių kaina – 1 000 Eur už vienetą (be PVM), 2015 m. įsigytos 7 telyčios yra veršingos, tai padidina jų ūkiui sukuriamą vertę.

13. Pareiškėja atsakydama į Agentūros Pranešimą 2016 m. vasario 29 d. parengė alternatyvų pasiūlymą dėl tolesnio projekto įgyvendinimo, t. y.: prašė pratęsti verslo plane nustatyto pirmosios telyčių dalies įsigijimo terminą nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., nes nepripažįstant tinkamu telyčių Įsigijimo iš kooperatyvo, kurio narė yra pareiškėja ir kuriam vadovauja jos anūkas, per projekte nustatytus terminus nepavyko įsigyti planuoto telyčių skaičiaus dėl rinkoje neatsiradusios tinkamos galvijų pasiūlos; telyčių įsigijimo pagal 2015 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015/12-01 prašo nelaikyti šio investicinio projekto dalimi; atliekant apklausą potencialūs pardavėjai neteikė pasiūlymų, vengdami prisiimti tęstinius įsipareigojimus, prašo leisti projekto eigoje numatytas įsigyti telyčias pirkti visas vienu metu konkurso būdu, pirkimo informaciją skelbiant Agentūros tinklalapyje www.nma.lt; leisti konkurso būdu projekto lėšomis įsigyti veršingas telyčias, vietoje verslo plane numatytų įsigyti kergimui tinkamo amžiaus telyčių; savo prašymą grindžia tuo, kad: Agentūrai pratęsus numatyto atlikti pirmojo pirkimo terminą iki 2016 m. gegužės 31 d. visų investiciniame projekte numatytų telyčių pirkimas bus atliktas konkurso būdu, informaciją skelbiant Agentūros svetainėje www.nma.lt, taigi, neliks pagrindo Agentūrai abejoti dėl tinkamo lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimo.

14. Agentūra, atsakydama į pareiškėjos 2016 m. vasario 29 d. paaiškinimą, 2016 m. balandžio 13 d. sprendime Nr. KA-487(10.6.1E) „Dėl projekto duomenų keitimo“ netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti duomenis Paraiškoje, be kita ko, nurodė: 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kompetentinga institucija jau informavo gavėją apie tai, kad 1 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka reikalavimų, arba jeigu kompetentinga institucija pranešė gavėjui apie ketinimą atlikti patikrą vietoje, arba jeigu per patikrą vietoje nustatoma reikalavimų nesilaikymo atvejų, su tokiais atvejais susijusias dokumentų dalis atsiimti draudžiama; pareiškėja apie nustatytus neatitikimus, vertinant pirkimo dokumentus, buvo informuota Pranešime, su atsakymais į jį, gautais 2016 m. vasario 15 d. (reg. Nr. GDA-192) ir vasario 29 d. (reg, Nr. GDA-265), papildomų dokumentų nepateikė, todėl pirkimo dokumentai įvertinti neigiamai, nes vertinimo metu nustatyta, jog pareiškėja galvijus įsigijo iš kooperatyvo „Galstų galvijai“, kurio nariai yra susiję su ja giminystės ryšiais, t. y. kooperatyvo administracijos vadovas yra jos anūkas, jos sūnus ir kitas anūkas taip pat yra šio kooperatyvo nariai, be to, ji pati yra šio kooperatyvo narė; šiuo atveju pažeistas Taisyklių 3 punkte įtvirtintas skaidrumo principas; atsižvelgiant į tai, pareiškėja negali atsiimti pateiktų įvertinto pirkimo dokumentų ir, vadovaujantis Administravimo taisyklių 184 punktu, už nustatytus pažeidimus pareiškėjai turi būti taikomos sankcijos pagal Metodiką.

15. Teismas, įvertinęs Agentūros ir Ministerijos sprendimuose išdėstytus argumentus, kad pareiškėja vykdydama pirkimą projektui įgyvendinti pažeidė Taisyklių 3 punkte įtvirtintą skaidrumo principą, sutiko su tokia atsakovų pozicija, nurodė, kad pareiškėja pirkdama galvijus iš anūko vadovaujamo kooperatyvo, neužtikrino skaidrumo principo vykdymo, nes suorganizavusi konkursą pareiškėja būtų užtikrinusi skaidrumą bei galimybę konkurse dalyvauti visiems norintiems asmenims. Nustatė, kad naikinti Agentūros ir Ministerijos sprendimų nėra teisinio pagrindo.

16. Išnagrinėjęs Komisijos sprendimo motyvus, kad skundžiamais atsakovų sprendimais nėra įtakojamos pareiškėjos teisės, ir kurių pagrindu Komisija atmetė pareiškėjos skundą, pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokiu Komisijos vertinimu. Teismas pažymėjo, kad nors skundžiamuose Ministerijos bei Agentūros sprendimuose nėra numatomas sankcijų taikymas, tačiau pateiktas pareiškėjos veiksmų vertinimas neabejotinai darys įtakos sankcijos skyrimui, todėl tai administraciniai aktai, kurie turi teisinę reikšmę. Kita vertus, konstatavo, kad Komisija priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kad pareiškėjos skundo nėra pagrindo tenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti šio sprendimo.

III. 17. Pareiškėja E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia identiškais argumentais, kaip ir skunde bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Papildomai teikia šiuos argumentus:

17.1. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Taisyklių 3 punkte numatytas skaidrumo principo pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėja vietoj konkurso organizavimo organizavo pirkimą apklausos būdu ir įsigijo prekes iš susijusio asmens. Nurodė, kad pirkimas iš susijusio asmens pats savaime nelemia skaidrumo principo pažeidimo. Be to, Taisyklių 12.2 ir 44 punktai nustato, kad pareiškėjos atveju pirkimas turėjo būti vykdomas apklausos būdu, todėl negali būti vertinamas kaip pažeidimas. Pridūrė, kad teismas jokių kitų papildomų aplinkybių, išskyrus šeimynines nenurodė, nepagrindė kaip buvo pažeistas tiekėjų lygiateisiškumas ir konkurencija.

17.2. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad iš viso pareiškėja apklausė 10 tiekėjų, t. y. visus pareiškėjai žinomus didesnius aplinkinių regionų ūkininkus. Teismas nei dėl pirkimo dalyvių skaičiaus, nei dėl sandorio vertės nepasisakė ir šių aplinkybių nevertino.

18. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas panašiais motyvais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Papildomai Agentūra nurodo, kad pareiškėja neginčija Agentūros nustatytų faktinių aplinkybių, neneigia, kad galvijus įsigijo iš kooperatyvo „Galstų galvijai“, kurio nariai susiję giminystės ryšiais. Pabrėžė, kad pirkimo organizatoriui teisės aktuose nustatyta pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Pirkimo organizatorius organizuodamas pirkimą apklausos būdu, pats nusistato ir savo nuožiūra pasirenka potencialius tiekėjus, tačiau jam tenka ir pareiga įvertinti kiekvieną tiekėją skaidrumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo aspektu.

19. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas panašiais motyvais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat papildomai Ministerija pateikia argumentus analogiškus atsakovo Agentūros argumentams dėl pirkimo organizatoriaus pareigos organizuojant pirkimą laikytis skaidrumo principo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimų, kuriais buvo konstatuota, kad pareiškėja E. J., įgyvendindama Europos Sąjungos paramos projektą ir atlikdama pirkimą apklausos būdu iš susijusių asmenų, pažeidė Taisyklėse 3 punkte įtvirtintą skaidrumo principą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, pripažinęs, jog atsakovai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, įgyvendindama Europos Sąjungos paramos projektą , pažeidė pirkimo skaidrumo principą.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos skundas ir nurodo, kad teismas neįvertino ryšio tarp jos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo poveikio konkurencijai ir pirkime dalyvavusių tiekėjų lygiateisiškumui.

23. Atsakovai Agentūra ir Ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, būdama ūkininke, įgyvendino investicinį projektą pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, atliko galvijų pirkimo procedūrą bei pretenduodama gauti paramą, pateikė Agentūrai vertinimui pirkimo dokumentus. Agentūra įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, 2016 m. vasario 5 d. pranešimu Nr. KA-135-(10.6.1E) informavo pareiškėją, kad: jos pateikti pirkimo dokumentai vertinami pagal Taisykles, pirkimo dokumentų vertinimo metu kilo įtarimai, jog pirkimai buvo atlikti nesivadovaujant lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais; pareiškėja prašoma pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėja Agentūrai pateikė 2016 m. vasario 12 d. paaiškinimą dėl pirkimo aplinkybių, o 2016 m. vasario 29 d. prašymu prašė pratęsti verslo plane nustatyto pirmosios telyčių dalies įsigijimo terminą iki 2016 m. gegužės 31 d.; telyčių įsigijimo pagal 2015 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015/12-01 prašė nelaikyti šio investicinio projekto dalimi; leisti keisti projekto reikalavimus, jo įgyvendinimo eigą ir pirkimo informacijos skelbimą. Agentūra skundžiamu 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti duomenis Paraiškoje, tokį atsisakymą motyvuodama tuo, jog pareiškėjos veiksmuose nustatytas pažeidimas. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros pozicija, padavė skundą Ministerijai, kuriame nurodė, kad neginčija Agentūros atsisakymo leisti pakeisti Paraiškos duomenis, bet nesutinka su Taisyklių 3 punkte įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo konstatavimu. Ministerija pripažino Agentūros veiksmus teisėtais ir pagrįstais, o vėliau Komisija atmetė pareiškėjos skundą, pripažinusi, kad Ministerijos ir Agentūros sprendimai yra konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio, nesukeliantys teisinių pasekmių pareiškėjai.

26. Pirmosios instancijos teismas, be detalaus pareiškėjos atlikto pirkimo vertinimo skaidrumo principo laikymosi aspektu, įvertino ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo motyvus dėl atsakovų sprendimų informacinio ir tarpinio pobūdžio ir nesukėlimo teisinių padarinių pareiškėjai. Teismas padarė išvadą, kad tokia Komisijos pozicija nepagrįsta, nes atsakovų sprendimuose nurodytas pareiškėjos veiksmų vertinimas darys poveikį sankcijos skyrimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

27. Administravimo taisyklės ir Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 4 d.) (toliau – Pažeidimo taisyklės) nustato Agentūros funkcijas bei teises, kai Agentūra, gavusi paramos gavėjo mokėjimo prašymą, vertinimo metu įtaria teisės aktų pažeidimus. Pažeidimo taisyklių 7 punktas numato, kad jei įtariamas pažeidimas susijęs su išlaidomis, dėl kurių apmokėjimo paramos gavėjas yra pateikęs agentūrai mokėjimo prašymą, Agentūra sustabdo paramos gavėjo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimą ir (arba) paramos lėšų išmokėjimą, kol bus ištirta, ar yra pažeidimas ir (arba) priimtas sprendimas dėl sankcijų, bei nedelsiant informuoja paramos gavėją apie paramos gavėjo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimo ir (arba) paramos lėšų išmokėjimo sustabdymą. Šių taisyklių 9 punktas nustato, kad Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, padarytą įgyvendinant investicines priemones, už kurį siūlomos sankcijos suma nesiekia 28 962,00 Eur, arba pažeidimą, padarytą įgyvendinant kompensacines priemones, priima sprendimą dėl sankcijų ir per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo apie jį informuoja pareiškėją arba paramos gavėją.

28. Skundžiamo Agentūros sprendimo turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad juo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti jos paraiškos duomenis arba priimti papildomus dokumentus, ir būtent šis atsisakymas grindžiamas pareiškėjos pateiktų pirkimo dokumentų neatitikimais Taisyklių nuostatoms (skaidrumo principui). Be to, sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytus pirkimo pažeidimus pareiškėjai ateityje gali būti skiriama sankcija vadovaujantis Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinta Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarka, taikymo metodika. Kita vertus, sprendimas sukuria teisines prielaidas atsakovui Agentūrai vėliau užbaigus pradėtas patikrinimo procedūras taikyti poveikio priemones pagal teisės aktus. Darytina išvada, kad paramos gavėjos informavimas apie pirkimo dokumentų neigiamą vertinimą ir prašymo pakeisti paraiškos duomenis netenkinimą, nereiškia, kad pareiškėjai nebus išmokėta parama, arba priešingai, nebus pritaikytos atitinkamos sankcijos. Skundžiami Agentūros ir Ministerijos sprendimai yra priimti pareiškėjos paraiškos vertinimo procedūros metu ne kaip galutiniai, o kaip tarpiniai sprendimai. Kolegijos manymu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjos skundžiami administraciniai sprendimai nesukėlė (jų priėmimo metu) ir nesukelia pareiškėjai jokių tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjos tariamai pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai negali būti teismo apginti šioje administracinėje byloje (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje A-344-143/2015).

29. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pažymėtina, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį administracinį sprendimą, gali būti surašoma keletas dokumentų (išvadų, aktų, pranešimų ir kt.), kurių paskirtis grynai aptarnaujanti, pagalbinė, informacinė ar net konstatuojamoji. Šiais dokumentais sprendžiami tik atskiri procedūriniai klausimai, susiję su atitiktimi teisės aktams, žymintys suinteresuoto asmens teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, tačiau jų parengimo metu nesukeliantys asmeniui jokių teisinių padarinių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Nagrinėjamu atveju tai reikštų, kad pareiškėja galėtų išsakyti nesutikimo su skundžiamais atsakovų sprendimais argumentus, jei vėliau atsakovai nuspręstų taikyti atitinkamas poveikio priemones (pvz. neskirti paramos, nutraukti paramos sutartį) ir šie sprendimai būtų laikomi atsakovų galutinių administracinių sprendimų sudėtine dalimi (pvz. pažeidimo motyvais). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad Agentūra būtų priėmusi galutinį sprendimą, kuris darytų įtaką pareiškėjos teisinei padėčiai (pvz. būtų paskirta konkreti sankcija ar nuspręsta neskirti paramos).

30. Nustačius, kad skundžiami atsakovų sprendimai yra tarpiniai, konstatuojamojo pobūdžio, nėra pagrindo tirti juose nurodyto skaidrumo principo pažeidimo turinį. Konkretaus pirkimo faktinės aplinkybės ir jų atitikimas Taisyklėms galės būti tiriamas, jei pareiškėjai bus pritaikyta konkreti sankcija sprendimu, užbaigiančiu Paramos skyrimo administravimą.

31. LVAT savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad, kai teismas, nagrinėdamas skundą, nustato, kad skundžiamas sprendimas teisinių pasekmių nesukelia, o teismas konkrečiu atveju negalėtų efektyviai apginti asmens teisių ir dėl to teisminis procesas savaime taptų beprasmis, tokia byla turėtų būti nutraukta kaip nepriskirta administraciniams teismams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje AS143-560/2010).

32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla ( ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina nustačius ABTĮ 103 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

34. Pareiškėja pateikė teismui prašymą atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 11 Eurų žyminio mokesčio ir 479,16 Euro išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

35. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

36. Šioje byloje pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl galutinis teismo sprendimas nėra palankus pareiškėjai ir ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos E. J. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjos E. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius