fc549079-5b75-49c2-b88d-9deae4cd3293 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2094-281/2012Proceso Nr. 3-61-3-00290-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 37.1; 38; 70.1; 73. (S) NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012-06-22Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovams M.

P., L. S. ir V. S., atsakovės Valstybės kontrolės atstovams Tomui Musteikiui, Vaivai AndrusevičiÅ«tei ir Jelenai KarpuÅ¡kienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Finansų ministerijos atstovėms Agnei BagočiÅ«tei, Å arÅ«nei Navickaitei-Dulaitienei ir Giedrei Penikienei, Transporto investicijų direkcijos atstovams Alminui Mačiuliui, Gintautui Predkeliui ir RÅ«tai GrigaliÅ«nienei, Susisiekimo ministerijos atstovei Jurgitai Å oblinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundÄ atsakovei Valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Finansų ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir Transporto investicijų direkcijai dėl ataskaitos ir iÅ¡vados panaikinimo.

             IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-01-30 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybės kontrolės ataskaitÄ dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Kauno geležinkelio tunelio renovacija“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas) ir jos pagrindu priimtÄ iÅ¡vadÄ Nr. 9-59 (1 t., b. l. 1-45).PareiÅ¡kėja nesutinka su Valstybės kontrolės ataskaitoje nustatytais Projekto įgyvendinimo pažeidimais bei iÅ¡vada, kuria 7 473 450,63 eurų pripažinta netinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Valstybės kontrolei pavesta atlikti baigiamÄ jį auditÄ ir parengti deklaracijÄ (iÅ¡vadÄ ), o Europos Komisija, remdamasi deklaracija ir ataskaita, kurioje pateikiama deklaracijÄ pagrindžianti informacija, priima atitinkamus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos nuomone, ataskaita ir iÅ¡vada (deklaracija) sukelia jai teisines pasekmes. Ataskaitos formuluotės yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl ji laikytina galutiniu, pareiÅ¡kėjos kaltę nustatančiu, dokumentu. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja, atsižvelgusi į Valstybės kontrolės pastabas rengiant ataskaitos projektÄ , pateikė atsikirtimus, dėl ko galutinėje ataskaitoje sumažintos netinkamos finansuoti iÅ¡laidos dėl privažiavimo kelio įrengimo prie rytinio portalo, statybinių atliekų iÅ¡vežimo, darbų apmokėjimo, tačiau pareiÅ¡kėjos nenaudai perskaičiuotos iÅ¡laidos dėl viešųjų pirkimų pažeidimų.

PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovė nevertino jos atsikirtimų, abiejų ataskaitų tekstas beveik tapatus, o nuorodų į pastabas nėra. Valstybės kontrolė naujai formuojamÄ Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) aiÅ¡kinimÄ taikė retrospektyviai, nesivadovavo teismų praktika. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad įmonė nesilaikė VPÄ® 9 str. 1 p. ir 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo. Nurodo, kad VPÄ® nustato tik principus, esmines nuostatas, kuriomis vadovaujantis turėtų bÅ«ti apskaičiuojama numatomo pirkimo vertė.

Esminis kriterijus – preliminariai apskaičiuotas atlyginimas už pirkimo objektÄ . Nustatyta pirkimo vertė nereiÅ¡kia, kad jÄ virÅ¡ijantys pasiÅ«lymai turi bÅ«ti laikomi nepriimtini ir atmesti. Be to, atsakovė nepagrįstai vertės skaičiavimÄ sieja su 2002 m., nes finansavimas projektui buvo patvirtintas EK sprendimu 2004 m. gruodžio mėn. Konkurso sÄ lygose buvo aiÅ¡ki nuostata dėl projekto finansavimo, tai buvo žinoma tiekėjams. VieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas su tiekėju, kurio siÅ«loma kaina žymiai didesnė nei numatytas finansavimas, be kita ko, pažeistų proporcingumo principÄ .

Dėl to nutarta vykdyti neskelbiamas derybas remiantis Direktyvos Nr. 2004/17/EB 40 str. 3 d.

a) p., VPÄ® 73 str. 1 d. 1 p. Atsakovės aiÅ¡kinimas, kad pasiÅ«lymai, kuriais pateiktos nepriimtinos ir per didelės pasiÅ«lymų kainos, negali bÅ«ti laikomi netinkamais pasiÅ«lymais, grindžiamas nuo 2011-01-06 VPÄ® įtvirtinta teisės norma ir pasikeitusia praktika, tai pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių principÄ . Direktyvos 2 str., VPÄ® 3 str. 1 d., 24 str., 39 str., ETT jurisprudencijoje ir Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, naudodamasi savo diskrecijos teise, privalo vertinti tiekėjų pasiÅ«lymus ir nustatyti jiems keliamus reikalavimus, laikydamasi proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir kitų principų.

Atsakovė savo pozicijÄ grindžia EK nuomone, tačiau nuo 2009 m. vidurio Å¡i nuomonė pasikeitė po ETT sprendimo byloje Nr. C-250/07, EK v. Graikijos Respublika. Å ioje byloje aiÅ¡kiai iÅ¡skirta perkančiosios organizacijos teisė spręsti dėl reikalavimų pasiÅ«lymams ir jų vertinimo. Nesutinka, kad reikalaudama pateikti pasiÅ«lymo užtikrinimo garantijÄ , įmonė nesilaikė VPÄ® 4 str. 1 d. įtvirtintų principų ir EK auditorių rekomendacijų. Teisė pasirinkti prievolės įvykdymo užtikrinimÄ priklauso perkančiajai organizacijai.

Toks reikalavimas nustatytas siekiant vienodai vertinti visus tiekėjus. Reikalavimas banko garantijÄ iÅ¡davusiam bankui tenkinti nustatytus ilgalaikio skolinimosi reitingus neprieÅ¡tarauja teisės aktams, yra paremtas gera praktika, neturi diskriminacijos požymių ir neriboja konkurencijos. Reikalavimai pasiÅ«lymų galiojimo užtikrinimui yra formalaus pobÅ«džio ir praktikoje jie taikomi bei aiÅ¡kinami griežtai. Nepateikus reikiamo pasiÅ«lymų galiojimo kartu su pasiÅ«lymu ar pateikus atskirai/pavėluotai, pasiÅ«lymai atmetami.

Perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais, jei ji priima ir vertina sÄ lygų neatitinkantį pasiÅ«lymÄ , vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant to, kad Å¡io tiekėjo kaina yra mažiausia, tai pažeidžia skaidrumo principÄ . Pateiktus dokumentus privaloma vertinti laikantis paskelbtų sÄ lygų ir nuo jų nenukrypstant. Leidžiant pateikti papildomus dokumentus, apimančius papildomas finansines garantijas, pažeistų skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, VPÄ® reikalavimo nekeisti pasiÅ«lymo po jo pateikimo termino pabaigos.

Nesutinka, kad reikalavimas nutraukti konkursÄ ir atÅ¡aukti sutarties sudarymÄ buvo nepagrįstas, dėl to įmonė nesilaikė Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 101 str., VPÄ® 4 str. 1 d., 4 str. 2 d. PaaiÅ¡kino, kad pirkimo procedÅ«ra nutraukta vykdant Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijos nurodymus. Atsakovė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui nutraukti procedÅ«ras pastabų neturėjo, taigi nėra pagrindo teigti, kad procedÅ«ros atliktos netinkamai. Nesutinka, kad įmonė nesilaikė VPÄ® str. 3 d. 1 p., nes vertindama rangovo pasiÅ«lymÄ nesilaikė VPÄ® 3 str. 2 d., 32 str. 1 d.

Teikdamas pasiÅ«lymÄ , rangovas sutiko su visomis sÄ lygomis ir įsipareigojo tinkamai vykdyti ir užbaigti darbus. Perkančioji organizacija tiekėjo kvalifikacijÄ gali vertinti pagal kitus, nei pirkimo sÄ lygose nustatyti, įrodymus, taigi vien atitinkamų duomenų nepateikimas ar nebuvimas savaime nereiÅ¡kia, kad tiekėjas neturi reikiamos kvalifikacijos ir jo pasiÅ«lymas turi bÅ«ti atmestas. Nesutinka, kad pirkimo dokumentuose pateikti kvalifikaciniai reikalavimai prieÅ¡tarauja VPÄ® 3 str. įtvirtintiems proporcingumo ir nediskriminavimo principams.

PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovė netinkamai aiÅ¡kina VPÄ® 32 str. normas. Teisės aktai nedraudžia nustatyti reikalavimus, jos tiekėjai negali perleisti visų darbų vykdymÄ subrangovams, tiekėjai turi galimybę laisvai teikti pasiÅ«lymus konkursui jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Konkurso sÄ lygų dėl subrangos rengimo praktika buvo perimta remiantis EK rekomendacijomis. EK parengtas vadovas numato galimybes darbų pirkimo sutarčių atveju maksimaliÄ subrangos dalį - 30 proc. ETT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad subrangos ribojimas galimas, kai tai susiję su sutarties vykdymu ir savaime nereiÅ¡kia neteisėto reikalavimo.

Pretenzijų neturėjo nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Europos audito rÅ«mai. Subrangos ribojimÄ leidžia ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Rekomendacijos dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose. Leidžiamo subrangos masto nustatymu nebuvo pažeista konkurencija ir viešųjų pirkimų principai. Pagal VPÄ® 32 str. 3 d. ir ETT praktikÄ , tiekėjai turi teisę remtis kito subjekto iÅ¡tekliais siekiant pagrįsti kvalifikacijÄ , o subranga yra tik vienas iÅ¡ daugelio teisinių santykių, kuriais galima remtis.

Nesutinka, kad įmonė nesilaikė VPÄ® 22 str. 6 p. reikalavimų, nes skelbime apie pirkimÄ ir sutarties sudarymÄ nenurodė informacijos apie skundų pateikimo procedÅ«rÄ . Pirkimo paskelbimo metu galiojo VPT direktoriaus 2004-01-30 įsakymas Nr. 1S-2 ir jis nenumatė minėto reikalavimo. Skelbimas iÅ¡siųstas 2006-07-11, o nauja tvarka įsigaliojo 2006-07-12. Nesutinka, kad įmonė neužtikrino, kad numatoma pirkimo vertė bÅ«tų tokia, kokia yra pirkimo pradžioje, nesivadovavo VPÄ® 9 str. 1 p. Pažymėjo, kad tiek VPÄ®, tiek Direktyva nustato tik pricipus, kuriais vadovaujantis turėtų bÅ«ti skaičiuojama pirkimo vertė; tais atvejais, kai vykdomas nepasikartojantis pirkimas, pirmÄ kartÄ , nėra galimybės remtis panaÅ¡ių pirkimų praktika, esminis numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo kriterijus – preliminariai apskaičiuotas atlyginimas už pirkimo objektÄ .

Nesutinka, kad įmonė pažeidė VPĮ 16 str. 1 p., nes nenustatė komisijai užduoties projekto viešiesiems pirkimams organizuoti. Paaiškino, kad komisija sudaryta 2006-06-08 įsakymu, nurodant ir užduotį, be to, komisija vadovaujasi ir įmonės patvirtintu komisijos darbo reglamentu, kuriame nurodytos komisijos narių teisės ir pareigos. Nesutinka, kad nepaskelbtas ir kitaip neapibrėžtas mažos kainos kriterijus neatitinka skaidrumo principo. Tiksliai apibrėžti šį kriterijų nebuvo reikalaujama viešojo pirkimo metu galiojusioje VPĮ redakcijoje.

Be to, neįprastai maža kaina gali bÅ«ti nustatoma vadovaujantis ne tik objektyviuoju kriterijumi, bet ir subjektyviuoju kriterijumi, kai pati perkančioji organizacija sprendžia, jog tiekėjo pasiÅ«lyta kaina gali bÅ«ti nepakankama tinkamai įvykdyti sutartį. Å io kriterijaus nepaskelbimas neturi jokios įtakos konkurso skaidrumui, nes VPÄ® 40 str. 2 d. nustato, jog esant perkančiosios organizacijos užklausimui, konkurso dalyvis turi teisę tokiÄ kainÄ pagrįsti. PasiÅ«lyme nurodytos neįprastai mažos kainos sÄ voka ir jos nustatymo kriterijai buvo apibrėžti VPT direktoriaus 2009-09-30 įsakymu Nr. 1S-96, o 2009-11-10 įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintos pasiÅ«lyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijos.

Nesutinka, kad įmonė projekto darbų sutartį sudarė nesilaikydama VPÄ® 18 str. 6 p. 1 pp. reikalavimo, t. y. nenustatė, kad sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti keičiamos. Å is reikalavimas yra imperatyvus, todėl jo įtraukimas ar neįtraukimas į sutarties sÄ lygas nieko nekeičia. Be to, Å¡iuo metu galiojančioje VPÄ® 18 str. redakcijoje Å¡io reikalavimo neliko. Nesutinka, kad įmonė nesilaikė VPÄ® 4 str. 1 p. skaidrumo principo, nes nebuvo atskirai dokumentuota kiekvieno ekspertų komisijos nario nuomonė.

Galiojusi VPÄ® redakcija nenustatė pasiÅ«lymų vertinimo formai keliamų reikalavimų. Ekspertų komisijos pasiÅ«lymo vertinimas ir vertinimo rezultatų įforminimas niekaip nesusijęs su VPÄ® 4 str. 1 d. įtvirtintu skaidrumo principu. Nesutinka, kad įmonė neteisingai traktavo VPÄ® 34 str. 1 p. ir pirkimo dokumentų 17.2 p. nuostatas. Pagal ES direktyvas ir praktikÄ , neįprastai mažos kainos taikymas ir nustatymas gali bÅ«ti siejamas ne tik su formaliu atitinkamo kainų skirtumo nustatymu, bet ir su pagrįstomis abejonėmis dėl galimybių tinkamai įvykdyti sutartį už nurodytÄ kainÄ .

Nesutinka, kad reikalavimai jungtinės veiklos grupei darbų ir paslaugų pirkimo dokumentuose nustatyti neatsižvelgiant į sutartyje nustatytas pareigas, todėl nesilaikyta TKR 19 p. rekomendacijų. Pareiškėja rėmėsi EK rekomendacijomis, konkursų vadovo 2.3.3 p. Formuojama teismų praktika, kad teisėtais gali būti pripažįstami negatyvaus pobūdžio reikalavimai, kurie nors ir nėra tiesiogiai susiję su tiekėjo kvalifikacija, bet perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu.

Atsakovė nesiaiÅ¡kino, kad reikalavimas realiai apribojo konkurencijÄ . Tiekėjai Å¡io reikalavimo neginčijo. Be to, TKR yra neprivalomo pobÅ«džio. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-01 sprendimu byloje Nr. I-1707-624/2009, jog lėšų iÅ¡mokėjimas subrangovams, virÅ¡ijant subrangovams perduotinų darbų apimtį, nėra pažeidimas, dėl kurio atsirastų biudžeto nuostolių. Nurodė, kad vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu dalyvaujantiems tiekėjams buvo paskelbta visa reikalaujama informacija.

Konfidencialumas buvo užtikrintas, uždengiant ankstesnius įraÅ¡us, o informacijos apie kitus dalyvius atskleidimas nelaikytinas konfidencialumo principo pažeidimu. Atsakovė nepagrįstai konstatavo viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimÄ , nes į pirkimo dokumentų sÄ vokÄ vieÅ¡ojo pirkimo komisijos darbo reglamentas neįtrauktas. Nors posėdis, kuriame priimtas sprendimas atmesti pasiÅ«lymÄ , vyko 2006-10-10, protokolas pasiraÅ¡ytas 2006-10-30, o vieÅ¡ojo pirkimo ataskaita VPT pateikta 2006-10-31. Nesutinka, kad konkurso sÄ lygose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai neteisėti, dėl to galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatams.

Atsakovė nepagrįstai sprendžia dėl garantijÄ iÅ¡davusio ir po pasiÅ«lymų pateikimo papildomÄ garantijÄ iÅ¡davusio kito banko tarpusavio santykių ir juos tapatina situacijai, kai reitinguojamas visas bankų tinklas. PareiÅ¡kėja dėl tokio pasiÅ«lymų vertinimo kreipėsi į VPT, Å¡i pateikė nuomonę atmesti pasiÅ«lymÄ . Reikalavimas pateikti užtikrinimÄ nėra tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Pirkimo dokumentai numato, kad turi bÅ«ti teikiama banko garantija, tačiau tiekėjai turi teisę kreiptis iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos ir praÅ¡yti paaiÅ¡kinti, ar bus priimti alternatyvÅ«s užtikrinimo bÅ«dai.

Konkrečių užtikrinimų nustatymas yra grindžiamas siekiu užtikrinti viešųjų pirkimų tikslus. Atsakovė neatsižvelgė, kad reikalavimai banko garantijai neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, juos įvykdyti galėjo kiekvienas suinteresuotas subjektas. Nesutinka, kad pažeidė VPÄ® 18 str. 3 p., nes projekto darbų priežiÅ«ros skelbimÄ paskelbė nenurodydama numatomų pirkti paslaugų vertės. PareiÅ¡kėja vadovavosi VPT direktoriaus patvirtintais reikalavimais skelbiamai informacijai, kuriuose vertė nurodoma kaip alternatyva.

Auditoriai neteisingai nurodo, kad nebuvo laikomasi VPÄ®, galiojusia redakcija nuo 2006-01-31 iki 2007-11-07, nes pirkimas atliktas vadovaujantis redakcija, galiojusia nuo 2004-07-08 iki 2006-01-31. PareiÅ¡kėja nesutinka su nurodytomis iÅ¡laidomis, kurios pripažintos netinkamomis finansuoti. Nurodė, kad fizinio indikatoriaus pasiekimui bÅ«tini atlikti darbai negali bÅ«ti tapatinami su rodiklio reikÅ¡me. PareiÅ¡kėja informavo EK apie numatomus fizinių indikatorių pokyčius, jie buvę negalutiniai, todėl nebuvo įtraukti į EK sprendimo pakeitimÄ .

Fizinių indikatorių virÅ¡ijimas gali bÅ«ti laikomas tinkamu, jei tai griežtai susiję su pirminiais projekto uždaviniais ir Å¡ie darbai yra bÅ«tini projektui užbaigti ir funkcionuoti. Visi darbai buvo atliekami pagal projektÄ , bÅ«tini ir neprieÅ¡tarauja paraiÅ¡koje nurodytiems darbams. Užsakovo reikalavimai numatė pareigÄ organizuoti keleivių vežimÄ tunelio rekonstravimo metu, bet konkretus bÅ«das nebuvo numatytas, todėl prieÅ¡ pradedant darbus priimtas sprendimas, kaip įgyvendinti šį reikalavimÄ .

PareiÅ¡kėja jokių sumų auditoriams nemokėjo ir audito paslaugų nepirko, sÄ skaitų tinkamumo patikrinimÄ užtikrino techninis prižiÅ«rėtojas savo sÄ skaita ir lėšomis. Atsarginių dalių komplektai įsigyti nemokamai. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad subrangos sutartys sudarytos nesilaikant reglamento Nr. 16/2003 39 str. reikalavimo. Reglamentas taikomas tiesiogiai, įpareigoja subrangovÄ pateikti auditÄ ir patikrinimus vykdančioms įstaigoms visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ apie subrangos darbÄ , todėl nėra bÅ«tina subrangos sutartyse atskirai aptarti Å¡iÄ pareigÄ .

Sutarčių laisvės principas leidžia susitarti dėl 10 proc. iÅ¡ankstinio mokėjimo, todėl iÅ¡vada, kad sutartyje numatyta iÅ¡mokėti nepagrįstai didelį iÅ¡ankstinį mokėjimÄ , nepagrįsta. Dalis atsakovės pateiktoje lentelėje nurodytos informacijos neteisinga, neatsižvelgta į audito metu pagal pastabas pareiÅ¡kėjos atliktÄ ilgalaikio turto apskaitinių vienetų paskirstymÄ . PareiÅ¡kėja visas patiriamas iÅ¡laidas kaupia nebaigtos statybos buhalterinėje apskaitoje, rengiami žiniaraščiai, kuriais remiantis vykdomi rangos darbai.

Pabaigus darbus, turtas sugrupuojamas į atskirus ilgalaikio turto vienetus ir įtraukiamas apskaitos registruose į atitinkamas grupes. Auditoriams sudaromos visos galimybės įsitikinti įsigyto turto vertės teisingumu. PareiÅ¡kėja, nustatydama ilgalaikio turto savikainÄ , rėmėsi nuolatinių darbų svarbiausių kiekių sÄ raÅ¡ais, pateikė atsakovei visus pirminius dokumentus, pagal kuriuos nustatoma savikaina. Atsakovė netinkamai aiÅ¡kina ir iÅ¡kraipo rangos sutarties sÄ lygų turinį ir prasmę, nes sutartyje nekalbama apie atitinkamus darbus sudarančių dalių įkainavimÄ .

Jokie teisės aktai nenumato pareigos perkančiajai organizacijai apskaičiuoti detalizuotÄ skaičiuojamÄ jÄ statinio statybos kainÄ . Vykdant pirkimÄ nebuvo parengtas darbų projektas, todėl sutarties sudarymo metu galėjo bÅ«ti apskaičiuotas tik bendras iÅ¡laidų įvertinimas, o ne detalieji iÅ¡laidų apskaičiavimai. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja, atsižvelgusi į atsakovės pastabas, ėmėsi papildomų priemonių apskaitos sistemos tikslingumui ir patikimumui užtikrinti; atsarginių dalių ir vieÅ¡inimo paslaugų vertės buvo iÅ¡imtos iÅ¡ ilgalaikio turto vertės. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad audituojamo projekto galutinė ataskaita parengta nesivadovaujant Tarybos reglamento Nr. 1164/94 13 str. 4 d. reikalavimais dėl pradinių projekto tikslų pasiekimo ir II priedo F str. 4 d. reikalavimais dėl aplinkosauginių įrenginių kainos ir principo „teršėjas moka“ taikymo, Uždarymo gairių COCOF 08/0022/02 3.2.2, 3.2.3, 3.2.4, 3.2.6 p. pateiktomis rekomendacijomis ir 2 priedo 11 p. reikalavimu dėl teisingos ir esminės informacijos pateikimo.

Atsakovė 4 937 377,97 eurų dydžio finansinę korekcijÄ siÅ«lo taikyti remdamasi Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iÅ¡ StruktÅ«rinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms iÅ¡laidoms, kai nesilaikyta VieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo COCOF 07/0037/03-LT 1 priedo 5 ir 6 p. PareiÅ¡kėjos nuomone, toks taikymas neteisingas, 5 p. gali bÅ«ti taikomas, kai vykdant pirkimÄ nėra nurodyti visi atrankos ir sutarties pasiraÅ¡ymo kriterijai, arba jie nepakankamai apraÅ¡yti, o 6 p. gali bÅ«ti taikomas, kai pirkime taikomi neteisėti sutarties pasiraÅ¡ymo kriterijai.

Reikalavimų neatitikimas neprivalomo pobÅ«džio TKR kiekybiniams kriterijams negali sudaryti pagrindÄ taikyti tokio dydžio siÅ«lomas korekcijas. Rekomendacijose aiÅ¡kiai nurodyta, jog fiksuoto dydžio sumos pataisos taikomos, jei atliktas pažeidimas, susijęs su vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, taigi žalos padarymas yra bÅ«tina sÄ lyga taikyti finansines korekcijas. Dėl analogiÅ¡kų priežasčių nepagrįstai siÅ«loma taikyti ir kitas atsakovės nurodytas finansines korekcijas.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovai prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovė Valstybės kontrolė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė bylÄ nutraukti kaip nepriskirtinÄ administracinių teismų kompetencijai (3 t., b. l. 178-182).Nurodė, kad Valstybės kontrolės įstatymo nuostatos apibrėžia audito dokumentų teisinį statusÄ , jų apraÅ¡omÄ jį pobÅ«dį ir numato, kad Valstybės kontrolėje gali bÅ«ti priimami ir administraciniai aktai – sprendimai; nurodoma, kad ataskaitoje ir iÅ¡vadoje pareiÅ¡kiama nuomonė dėl audituoto subjekto finansinių ataskaitų ir valstybės lėšų naudojimo teisėtumo, tai yra procedÅ«riniai dokumentai, nesukuriantys teisių ir pareigų.

Skundžiamo audito atveju sprendimas nebuvo priimtas.Valstybės kontrolė rengia deklaracijas baigus teikti paramÄ pagal ES Sanglaudos fondo reglamentuose nurodytus reikalavimus. Å ios deklaracijos rengimas yra vienas iÅ¡ Lietuvos kaip valstybės narės įsipareigojimų dėl projektų finansų kontrolės. PareiÅ¡kėjos skundžiami dokumentai neturi tiesioginio poveikio pareiÅ¡kėjos teisėms ir pareigoms, jie nelaikytini individualiu administraciniu teisės aktu. Tokios praktikos laikosi ir teismai (LVAT 2009-09-18 nutartis byloje Nr. AS-822-530/09, 2012-02-10 nutartis byloje Nr. AS63-129/2012 ir kt.).Remiantis Komisijos reglamento Nr. 1386/2002 2 str., vadovaujančioji institucija yra Finansų ministerija, ji atsakinga už patikimÄ ES Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemos veikimÄ Lietuvoje, todėl ginčijamo audito atveju audito subjektas yra bÅ«tent Finansų ministerija.

Pareiškėja yra galutinis paramos gavėjas, o ne audito subjektas. Vien ta aplinkybė, kad skundžiamuose dokumentuose pateikta nuomonė, suformuota pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus, nereiškia, kad ši nuomonė turi įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams.Valstybės kontrolė veikė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir jos neviršijo. Pažymi, kad skundžiami dokumentai neužbaigia projekto įgyvendinimo vertinimo ir uždarymo procedūros. Valstybė narė ir pareiškėja turės galimybę pateikti EK savo paaiškinimus ir įrodymus, į kuriuos bus atsižvelgta sprendžiant dėl finansinio koregavimo.

Priėmus tokį sprendimÄ , administruojanti institucija privalės priimti sprendimÄ susigrÄ Å¾inti neteisėtai iÅ¡mokėtas ir/ar panaudotas lėšas ir bÅ«tent toks sprendimas galėtų bÅ«ti skundžiamas teismui. Atsakovė pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (4 t., b. l. 88-92, 158-161) pabrėžė, kad EK priėmus sprendimÄ iÅ¡mokėti mažesnį likutį dėl nustatytų trÅ«kumų, susijusių su projekto įgyvendinimu, Finansų ministerija galės šį sprendimÄ skųsti Teisingumo teismui arba priimti sprendimÄ susigrÄ Å¾inti netinkamai panaudotas lėšas iÅ¡ paramos gavėjo.

Dėl to nei deklaracija, nei audito ataskaita, nei EK sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjai nesukelia. EK, priimdama sprendimÄ dėl galutinio paramos likučio, gali keisti ataskaitoje siÅ«lomÄ nustatytų neatitikimų finansinės pataisos dydį. Atsakovė įvertino Susisiekimo ministerijos atliktÄ atrankinį patikrinimÄ ir nustatė, kad vidaus auditorių darbas nebuvo atliktas su reikiamu profesiniu atidumu, pastebėjo reikÅ¡mingų neatitikimų. Dėl to valstybiniai auditoriai nusprendė Susisiekimo ministerijos vidaus auditorių atliktu darbu nesinaudoti, o patys atlikti audito procedÅ«ras.

Atsakovė pažymėjo, kad LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto suraÅ¡ytas dokumentas, kuriame nėra patvarkymų (įpareigojimų), negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalyku. LVAT pripažino, kad patenkinus skundÄ dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o procesas bÅ«tų beprasmis (2012-05-21 nutartis adm. byloje Nr. AS-858-336-12). Pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos skundas neįvykdomas, nes skundžiami dokumentai yra pateikti EK.

Teismui galėtų bÅ«ti skundžiamas galutinis EK sprendimas, priimtas atlikus finansinio koregavimo ir projekto uždarymo administracinę procedÅ«rÄ . Per teismo posėdį atsakovo atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo Transporto investicijų direkcija (toliau – Direkcija) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį tenkinti (3 t., b. l. 1-5).Nurodė, kad Direkcija, gavusi Finansų ministerijos informacijÄ apie Valstybės kontrolės nustatytus pažeidimus, atliko 27 pažeidimų tyrimus ir 4 iÅ¡ jų nustatė netinkamas finansuoti iÅ¡laidas.

Pareiškėja nustatytus neatitikimus pašalino. Direkcijos nuomone, visi jos veiksmai, susiję su įgyvendinančiosios institucijos funkcijų vykdymu, buvo atlikti tinkamai ir buvo užtikrinta projektus administruojančių institucijų valdymo ir kontrolės sistema. Atsakovė galutinėje ataskaitoje ir išvadoje nepakankamai įvertino Direkcijos atliktų su projektu susijusių pažeidimų tyrimų išvadas ir Finansų ministerijai pateiktas pastabas bei pasiūlymus. Direkcijos teigimu, Valstybės kontrolės įstatyme nėra nuostatų dėl galutinės ataskaitos ir išvados apskundimo tvarkos.

Ä®statymas numato galimybę skųsti valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo priimtÄ sprendimÄ ; Å¡iuo atveju joks sprendimas nebus priimtas, nes galutinė ataskaita ir iÅ¡vada buvo parengtos vykdant Seimo nutarimu Valstybės kontrolei pavestas funkcijas, taigi pareiÅ¡kėja pagal šį įstatymÄ teisių apginti negalės. Direkcija sutinka, kad minėti dokumentai sukelia pareiÅ¡kėjai neigiamas pasekmes, nes EK gali inicijuoti papildomo tyrimo atlikimÄ ir taikyti finansines korekcijas. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundÄ tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (4 t., b. l. 1-15).Nurodė, kad baigiamoji audito deklaracija yra vienÄ sÄ lygų valstybei narei gauti Sanglaudos fondo paramos likutį. Valstybės kontrolė tikrinimÄ atlieka pagal tarptautinius audito standartus, o pareiÅ¡kėja, Direkcija ir Finansų ministerija pateikia jai visÄ reikiamÄ informacijÄ . EK dėl paramos lėšų galutinio likučio iÅ¡mokėjimo sprendžia atsižvelgdama į galutinėje ataskaitoje pateiktus duomenis ir į Valstybės kontrolės pateiktÄ baigiamÄ jÄ audito deklaracijÄ , EK pozicijÄ dėl finansinių korekcijų grindžia auditorių nustatytais faktais.

Atsakovė galutinę audito ataskaitÄ paskelbė neatsižvelgusi į daugumÄ Finansų ministerijos, Direkcijos ir pareiÅ¡kėjos pastabų. Po galutinės ataskaitos paskelbimo VPT pateikė projekto metu atliktų pirkimų vertinimÄ ir patvirtino, kad vieÅ¡ojo pirkimo konkursas atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Finansų ministerija, gavusi Å¡iÄ informacijÄ , pavedė Direkcijai atlikti įtariamo pažeidimo tyrimÄ . PareiÅ¡kėja, teikdama oficialų praÅ¡ymÄ dėl EK sprendimo pakeitimo, informavo EK apie numatomus pagrindinių projekto priežiÅ«ros rodiklių pokyčius, jie buvo negalutiniai, todėl į EK sprendimo pakeitimÄ nebuvo įtraukti.

Finansų ministerija, atsižvelgdama į atsakovės preliminarius pastebėjimus vertinant galutinę ataskaitÄ , kreipėsi į DirekcijÄ praÅ¡ydama atlikti pakartotinius įtariamų pažeidimų tyrimus, o pareiÅ¡kėja pateikė detalesnę informacijÄ nurodytais klausimais. Informacija ir atliktų pažeidimų tyrimų medžiaga buvo pateikta atsakovei. EK informavo, kad darbai, virÅ¡ijantys EK sprendime nustatytus rodiklius, yra tinkami finansuoti, jei jie griežtai susiję su projekto pirminiais tikslais ir yra bÅ«tini.

Dėl to visi projekte atlikti darbai laikytini priemone rodikliams pasiekti ir jie buvo vykdomi pagal sutarties sÄ lygas, o rodikliai buvo virÅ¡ijami dėl darbų technologijos, kitų aplinkybių, susijusių su unikaliu statiniu. Pakartotinio įtariamo pažeidimo tyrimo metu Direkcija iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos parengtÄ dokumentacijÄ ir nustatė, kad faktiÅ¡kai parengtų projektų apimtys atitinka EK sprendimo rodiklius, sÄ raÅ¡us, pagal kuriuos buvo mokėta. Dėl to Finansų ministerija mano, kad iÅ¡laidos yra tinkamos finansuoti.

Finansų ministerijos nuomone, atsakovė turėjo atsižvelgti į Direkcijos papildomai iÅ¡sakytus pastebėjimus dėl iÅ¡laidų pripažinimo ar nepripažinimo tinkamomis finansuoti. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovės palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo Susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė jį tenkinti (4 t., b. l. 148-153).PaaiÅ¡kino, jog sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ES teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Valstybės kontrolės galutinė ataskaita ir iÅ¡vada yra svarbus pagrindas atitinkamiems EK sprendimams priimti ir gali sukelti pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes.

Nepaisant to, kad Valstybės kontrolės įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių Å¡ių dokumentų apskundimÄ tvarkÄ , tai nereiÅ¡kia, kad nėra kitų teisinės gynybos bÅ«dų pažeistiems interesams apginti. Asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kreipimuisi į teismÄ pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar interesai yra pažeisti. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai suvokia, kokias teisines pasekmes gali sukelti skundžiami dokumentai, dėl to mano, kad ji turi teisę kreiptis į teismÄ .

Susisiekimo ministerijai pavesta atlikti tarpinės institucijos ir atrankinius patikrinimus atliekančios institucijos funkcijas Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamų transporto sektoriaus projektų srityje. Susisiekimo ministerija atliko atrankinį projekto patikrinimÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvios, audito seka pakankama, vieÅ¡ieji pirkimai vykdyti laikantis VPÄ® nuostatų, o nustatyti nereikÅ¡mingi netikslumai vėliau buvo iÅ¡taisyti, jie neturėjo reikÅ¡mingos įtakos projekto įgyvendinimui.

Direkcija, kaip įgyvendinančioji institucija, iÅ¡ viso atliko 27 pažeidimų tyrimus, susijusius su galutinėje ataskaitoje ir iÅ¡vadoje nurodyta galimai netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma, ir tik 4 iÅ¡ jų nustatė netinkamas finansuoti iÅ¡laidas. Kompetentingos ES paramÄ administruojančios institucijos pateikė atsakovei pastabas, tačiau atsakovė į daugumÄ pastebėjimų neatsižvelgė. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundÄ tenkinti.  Byla nutrauktina.

Nustatyta, kad 2004-08-10 Lietuva pateikė paraiÅ¡kÄ dėl Tarybos reglamentu Nr. 1164/94 įsteigto Sanglaudos fondo paramos projektui, susijusiam su Kauno geležinkelio tunelio renovavimu. Komisijos 2004-12-23 sprendimu Nr. K(2004)5681 nutarta minėtam projektui skirti paramÄ (1 t., b. l. 129-147).2008-12-08 Komisija, atsižvelgusi į praÅ¡ymÄ dėl pakeitimų, susijusių su priežiÅ«ros rodiklių patikslinimu, finansavimo plano pakeitimu ir projekto pabaigos termino pratęsimu, priėmė sprendimÄ Nr. K(2008)8337, kuriuo atitinkamai pakeitė 2004-12-23 sprendimÄ Nr. K(2004)5681 dėl paramos skyrimo (1 t., b. l. 150-151).2011-05-20 Finansų ministerija kreipėsi į DirekcijÄ , Susisiekimo ministerijÄ ir pareiÅ¡kėjÄ dėl paaiÅ¡kinimų ir informacijos, susijusios su Valstybės kontrolės nurodytais pastebėjimais, pateikimo (3 t., b. l. 6-11).2011-06-21 Finansų ministerija kreipėsi į DirekcijÄ pakartotinai atlikti pažeidimo tyrimus (4 t., b. l. 22-26). 2011-07-28 Finansų ministerija pateikė Direkcijai Valstybės kontrolės preliminarius pastebėjimus ir nurodė pateikti papildomÄ informacijÄ (4 t., b. l. 27-34). 2011-09-27 Finansų ministerija kreipėsi į DirekcijÄ , Susisiekimo ministerijÄ ir pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama pagal kompetencijÄ pateikti pastabas valstybinio audito ataskaitos projektui (3 t., b. l. 97-105). 2011-10-13 Finansų ministerija Valstybės kontrolei pateikė pastabas ir pasiÅ«lymus dėl audito ataskaitos ir prašė, esant galimybei, jÄ pataisyti (4 t., b. l. 37-62).2011-12-27 Valstybės kontrolė parengė valstybinio audito ataskaitÄ dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Kauno geležinkelio tunelio renovacija“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Audito metu nustatyta 7 473 450,63 EUR netinkamų finansuoti iÅ¡laidų. Konstatuota, kad perkančioji organizacija AB „Lietuvos geležinkeliai“, vykdydama pirkimo procedÅ«ras, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimo dėl pirkimo vertės galiojimo pirkimo pradžioje ir skaidrumo principo; atmetusi vienintelį atviro konkurso bÅ«du pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , kaip nepriimtinÄ dėl per didelės kainos, negalėjo taikyti neskelbiamų derybų procedÅ«ros; pirmojo konkurso metu atmetusi vienÄ iÅ¡ pasiÅ«lymų ir Direkcijos nurodymu nutraukusi konkursÄ , nesilaikė lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų; laimėtoju pripažinusi dalyvį, kurio pasiÅ«lymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, nesilaikė skaidrumo principo; pirkimo dokumentuose pateikti kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams prieÅ¡taravo nediskriminavimo ir proporcingumo principams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, finansinė pataisa dėl viešųjų pirkimų pažeidimų yra 4 937 377,97 EUR. Valstybinių auditorių nuomone, EK deklaruotos 2 499 573,47 EUR iÅ¡laidos, patirtos apmokant už darbus, kurie virÅ¡ijo EK sprendime nurodytus priežiÅ«ros rodiklius, netinkamos finansuoti; EK deklaruotos 24 600,14 EUR iÅ¡laidos, patirtos projektuojant ir atliekant tyrimus įrengiant laikinÄ peronÄ , netinkamos finansuoti; EK deklaruotos 8 590,43 EUR iÅ¡laidos, patirtos teikiant audito paslaugas, netinkamos finansuoti;

EK deklaruotos 3 308,62 EUR iÅ¡laidos, patirtos įsigyjant atsarginių dalių komplektus, netinkamos finansuoti (2 t., b. l. 1-186).2011-12-27 Valstybės kontrolės direktorė deklaracija baigus teikti paramÄ (valstybinio audito iÅ¡vada) Nr. 9-59, patvirtino, kad Projekto galutinė iÅ¡laidų ataskaita ir mokėjimo paraiÅ¡ka Komisijai, kad bÅ«tų sumokėtas paramos likutis, yra patikrinti. Deklaracijoje nurodė, kad audito metu nustatyta 7 473 450,63 EUR netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra reikÅ¡minga.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad paraiÅ¡ka paramos likučiui gauti, iÅ¡skyrus nurodytas klaidas, yra pagrįsta (2 t., b. l.187-188). Nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Valstybės kontrolės parengtos valstybinio audito ataskaitos dėl Projekto ir jos pagrindu priimtos iÅ¡vados (deklaracijos) teisėtumo. 1994-05-16 Tarybos reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondÄ (toliau – Reglamentas Nr. 1164/94), II priedo D straipsnio 2 dalies d punktas nustato, kad galutinis Bendrijos paramos likutis, apskaičiuotas pagal patvirtintas ir realiai padarytas iÅ¡laidas, sumokamas, jeigu projektas, projektas etapas ar projektų grupės darbai atlikti atsižvelgus į jo tikslus; per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nustatyto darbų pabaigos termino EK pateikiama mokėjimo paraiÅ¡ka ir paraiÅ¡ka dėl iÅ¡laidų, nustatytų sprendime suteikti paramÄ projektui, jo etapui ar grupei; galutinė ataskaita pateikiama EK; valstybė narė patvirtina EK, kad mokėjimo paraiÅ¡koje ir ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga, nusiunčia baigiamÄ jÄ audito deklaracijÄ .Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 dalies f punktas nustato, kad valstybės narės įsipareigoja dėl projektų finansų kontrolės ir viena iÅ¡ priemonių yra baigiamosios audito deklaracijos.

Joje apibendrinamos ankstesniais metais atliktų patikrinimų iÅ¡vados ir įvertinamas paraiÅ¡kos iÅ¡mokėti galutinį likutį pagrįstumas ir paskutinėje pažymoje nurodytų iÅ¡laidų teisėtumas bei tvarkingumas. 2002-07-29 Komisijos reglamento Nr. 1386/2002, nustatančio iÅ¡samias Tarybos reglamento Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų ir finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (toliau – Reglamentas Nr. 1386/2002), 15 str. numatyta, kad jei dėl svarbių valdymo ir kontrolės trÅ«kumų arba labai dažnai pasitaikančių pažeidimų ar abejonių tinkamu projekto įgyvendinimu negalima pateikti tikslios bendros garantijos dėl praÅ¡ymo iÅ¡mokėti galutinį likutį ir galutinio iÅ¡laidų sertifikato pagrįstumo, tokios aplinkybės nurodomos deklaracijoje, įvertinant problemos mastÄ ir jos finansinį poveikį.

Tokiu atveju EK gali papraÅ¡yti atlikti papildomÄ patikrinimÄ , siekdama nustatyti pažeidimus ir per nustatytÄ laikÄ juos iÅ¡taisyti. Remiantis Reglamento Nr. 1386/2002 17 str. 3 d., EK savo pozicijÄ dėl finansinių korekcijų grindžia auditorių nustatytais faktais ir daro iÅ¡vadas dėl jų finansinių padarinių. Å ios iÅ¡vados daromos po to, kai EK iÅ¡nagrinėja atitinkamos valstybės narės įgyvendintas priemones, atsižvelgdama į pateiktas ataskaitas ir valstybės narės atsakymus.  Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis nustato, kad EK gali priimti vienÄ iÅ¡ tokių sprendimų: sumažinti EK sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų D straipsnio 2 dalyje minėtÄ Ä¯ sÄ skaitÄ pervedamÄ sumÄ arba padaryti reikiamus finansinius koregavimus, t. y. atÅ¡aukti visÄ ar dalį paramÄ projektui.

Bet kokios netinkamai sukauptos sumos lemia neteisėtai sumokėtų sumų susigrÄ Å¾inimÄ .Lietuvos Respublikos Seimas 2003-07-01 nutarimo Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Europos SÄ jungos finansinės paramos auditus“ 1 str. 1 d. 1 p. pavedė Valstybės kontrolei Europos SÄ jungos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos gaunamos Europos SÄ jungos paramos auditus – atlikti baigiamÄ jÄ audito deklaracijÄ dėl Sanglaudos fondo projektų rengiančios institucijos funkcijas pagal 2002 m. liepos 29 d.

Europos Komisijos reglamentÄ (EB) Nr. 1386/2002, nustatantį iÅ¡samias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos. 1995 m. gegužės 30 d. Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 9 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad Valstybės kontrolė, prižiÅ«rėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos SÄ jungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.

Pagal Valstybės kontrolės įstatymo 17 str. 1 d., valstybinis auditas baigiamas įforminus valstybinio audito dokumentus. Valstybinio audito dokumentai yra darbo dokumentai, valstybinio audito ataskaita ir valstybinio audito iÅ¡vada (16 str. 1 d.). Valstybinio audito ataskaita – Valstybės kontrolės pareigÅ«no parengtas valstybinio audito dokumentas, kuriame apraÅ¡omi atlikto valstybinio audito mastas ir rezultatai (2 str. 4 d.). Valstybinio audito iÅ¡vada – Valstybės kontrolės pareigÅ«no parengtas valstybinio audito dokumentas, kuriame, atlikus finansinį (teisėtumo) auditÄ , pareiÅ¡kiama nuomonė dėl audituoto subjekto finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, nacionalinio ataskaitų rinkinio ir kitų ataskaitų duomenų bei valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams.

Remiantis Valstybės kontrolės įstatymo 17 str. 2 d., 19 str., dėl audito metu nustatytų reikÅ¡mingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas – sprendimas, kuris gali bÅ«ti skundžiamas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad galutinį sprendimÄ , sprendžiant dėl Sanglaudos fondo paramos valstybėms narėms teikimo, įskaitant dėl finansinių korekcijų darymo, priima EK, įvertinusi valstybių narių pateiktas ataskaitas ir kitus duomenis.

Taigi EK nustatyta diskrecijos teisė vertinti projekto metu patirtų iÅ¡laidų tinkamumÄ finansuoti iÅ¡ Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo lėšų. Baigiamoji audito deklaracija nors ir yra viena iÅ¡ sÄ lygų valstybei narei gauti Sanglaudos fondo paramos likutį, tai yra pagrindas siekiant įvertinti tinkamÄ Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemos veikimÄ valstybėje narėje, iÅ¡laidų ataskaitų teisingumÄ , pagrindinių operacijų teisėtumÄ , tačiau tai nėra vienintelis ar pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamasi EK priima atitinkamÄ sprendimÄ .

Kaip minėta, Valstybės kontrolės EK pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje apraÅ¡omi atlikto audito mastas ir rezultatai, o iÅ¡vadoje – pareiÅ¡kiama nuomonė dėl tikrinto subjekto dokumentų ir lėšų naudojimo teisėtumo, sprendimas pagal Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas nėra priimamas. Bylos medžiaga patvirtina, kad valstybinio audito ataskaita su iÅ¡vada pateikti EK, tačiau galutinis EK sprendimas dėl paramos likučio skyrimo ar neskyrimo nėra priimtas, Finansų ministerija 2012-02-23 kreipėsi į EK, iÅ¡dėstydama pastebėjimus ir nuomonę audito ataskaitoje nurodytais klausimais (4 t., b. l. 167-177).Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja grÄ Å¾inti EK neteisėtai sumokėtas sumas.

Remiantis Europos SÄ jungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 759, 6.8 p., mokėjimo institucija, kuria yra Finansų ministerija, grÄ Å¾ina Europos Komisijai neteisėtai iÅ¡mokėtas Sanglaudos fondo lėšas.Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad Finansų ministerijai, vykdant šį įpareigojimÄ ir priėmus atitinkamÄ sprendimÄ dėl lėšų susigrÄ Å¾inimo, toks sprendimas, sukeliantis tiesiogines materialines teisines pasekmes galutiniam paramos gavėjui, galėtų bÅ«ti ginčo dalykas teisme.

Nagrinėjamu atveju valstybinio audito ataskaitos ir iÅ¡vados pasekmės nėra tos pačios kaip administracinio sprendimo, tiesiogiai sukuriančio asmeniui teises ir pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismÄ galima dėl neteisėto vieÅ¡ojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmÄ , dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimÄ (ABTÄ® 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei.

Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Skundžiamais aktais nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo galutiniam paramos gavėjui, jais pateikiami faktiniai duomenys ir valstybinio auditoriaus nuomonė. Dėl to ginčijami aktai turėtų būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kurie nebūtinai turi būti nuginčyti administracine arba teismine tvarka tam, kad galima būtų vertinti jų turinį kartu su kitais rašytiniais įrodymais.Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiami aktai pagal savo turinį nėra individualūs administraciniai aktai, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai byloje ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobÅ«džio patvarkymų, kurie paliestų pareiÅ¡kėjos interesus ar teises), o dėl fakto, tokio pobÅ«džio ginčų administracinis teismas nesprendžia.

Reikalavimas, kuriuo nesiekiama iÅ¡spręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikÅ¡tų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., administracinės bylos Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009; Nr. A822-875/2010). Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ , priklauso nuo procesinio pobÅ«džio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų. Viena iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTÄ® 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundÄ (praÅ¡ymÄ ), jeigu skundas (praÅ¡ymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismÄ , pareiÅ¡kėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismÄ su skundu.

Nurodytos aplinkybės paaiÅ¡kėjo nagrinėjant bylÄ , todėl byla Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutraukiama (Teismas nutraukia bylÄ , jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 101 str. 1 p., 127 str.,                                                                                                                n u t a r ė: administracinę bylÄ Nr. I-2094-281/2012 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu, paduodant skundÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                    Gintaras Dzedulionis                                                                                                                    Mefodija Povilaitienė                                                                                                                   Milda Vainienė