fc54138c-550e-40af-b8cb-bc397fc67c77 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedAlÄs BukavinienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Virginijos ÄekanauskaitÄs ir Donato Å erno, sekretoriaujant Galinai LavrinoviÄ,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. S. , ieÅ¡kovÄs atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,atsakovams S. S. , Ramutei P. O. , atsakovų atstovei advokatei Inai Navickienei,teismo posÄdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovų RamutÄs P. O. ir S. S. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinÄje byloje Nr. 2-1948-431/2010 pagal ieÅ¡kovÄs A.
Legislator headnote
AI generatedfc54138c-550e-40af-b8cb-bc397fc67c77 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismo teigimu, bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ A. S. ir atsakovas S. S. savo aktyviais veiksmais siekÄ pagerinti turimas gyvenamÄ sias sÄ lygas, gavus iÅ¡ banko papildomÄ kreditavimÄ . Å alys nesiginÄijo dÄl to, kad paaiÅ¡kÄjus, jog jų jau turimame sklype Didžiosios RieÅ¡Äs kaime, Vilniaus raj. gyvenamojo namo statybai turimų lÄšų nepakaktų dÄl neproporcingai didelių galimų iÅ¡laidų komunikaciniams tinklams nutiesti, buvo ieÅ¡komi ir vertinami alternatyvÅ«s namo statybos variantai.
Full text
                                                                                          CivilinÄ byla Nr. 2A-535/2011                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4, 114.12 (S)                                                                                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų:
AlÄs BukavinienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Virginijos ÄekanauskaitÄs ir Donato Å erno, sekretoriaujant Galinai LavrinoviÄ,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. S. , ieÅ¡kovÄs atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,atsakovams S. S. , Ramutei P. O. , atsakovų atstovei advokatei Inai Navickienei,teismo posÄdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovų RamutÄs P. O. ir S. S. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinÄje byloje Nr. 2-1948-431/2010 pagal ieÅ¡kovÄs A.
S. ieÅ¡kinį atsakovams S. S. , Ramutei P. O. , treÄiasis asmuo Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarÄ V. Å . , dÄl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir jos pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ A. S. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti dovanojimo sutartį, sudarytÄ S. S. ir R. P. O. 2007 m. sausio 4 d. Vilniaus m. 21-ame notaro biure dÄl 0.0789 ha žemÄs sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄio (duomenys neskelbtini) (registro įraÅ¡o Nr. 1/24029), negaliojanÄia kaip apsimestinÄ, ir nustatyti, kad Å¡ios sutarties Å¡alys iÅ¡ tikrųjų sudarÄ pirkimo-pardavimo sutartį.
NurodÄ, kad jos vyras S. S. 2004 m. liepos 20 d. sudarÄ kredito sutartį su UAB Sampo (Å¡iuo metu - Danske) banku. Kredito sumÄ sudarÄ 14 481 eurų. IeÅ¡kovÄ laidavo už Å¡ios sutarties įvykdymÄ . 2006 m. lapkriÄio 15d. buvo sudarytas susitarimas dÄl kredito sutarties, sudarytos 2004 m. liepos 20 d. tarp AB Sampo banko ir atsakovo, dalinio sÄ lygų pakeitimo ir papildymo. Å ia sutartimi buvo nustatyta, kad kredito sutarties paskirtis â vartojimo reikmÄms ir buto su rÅ«siu, esanÄio (duomenys neskelbtini), remonto darbams panaudotų nuosavų kredito gavÄjo lÄšų finansavimas.
Å iuo susitarimu buvo suteikta papildoma 72 405 Lt eurų kredito dalis. S. S. ir jo motina R. P. O. 2007 m. sausio 4 d. Vilniaus m. 21-ame notaro biure sudarÄ 0.0789 ha žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį. Å iuo metu Å¡io sklypo vertÄ yra 117 482 Lt. Sudarytas dovanojimo sandoris yra apsimestinis, kadangi iÅ¡ tikrųjų buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. LÄÅ¡os, kurios buvo gautos pagal 2006 m. lapkriÄio 15 d. su AB Sampo banku sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ , buvo panaudotos 0.0789 ha žemÄs sklypui iÅ¡ R.
P. O. nusipirkti bei namui Å¡iame sklype pastatyti. S. S. praneÅ¡Ä, kad savo motinai R. P. O. už parduodamÄ Å¾emÄs sklypÄ jie sumokÄs apie 70 000 Lt. Už likusias banko suteikto kredito lÄÅ¡as įsigytame žemÄs sklype norÄjo pastatyti namÄ . Å iuo metu statybos yra užbaigtos, taÄiau namas dar nÄra įrengtas. Jeigu teisiÅ¡kai bÅ«tų įforminta tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ atspindinti sutartis â pirkimas-pardavimas, 0.0789 ha žemÄs sklypas bÅ«tų laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir skyrybų, dÄl kurių ieÅ¡kovÄ Å¾ada kreiptis į teismÄ , atveju teismo sprendimu Å¡is turtas bÅ«tų padalintas.
PrieÅ¡ pusantrų metų atsakovas S. S. iÅ¡Äjo iÅ¡ namų ir Å¡alys faktiÅ¡kai jau nebegyvena kartu. PažymÄtina, kad ne visa gauto iÅ¡ banko kredito suma yra grÄ Å¾inta, o ieÅ¡kovÄ pagal sudarytÄ laidavimo sutartį solidariai atsako bankui, jeigu S. S. neįvykdys visos savo prievolÄs ar jos dalies pagal 2004 m. liepos 20 d. kredito sutartį su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. Å iuo atveju esminÄ aplinkybÄ yra buvusi Å¡alių valia sandorio sudarymo momentu: R. P. O. siekÄ už atlygį perduoti 0.0789 ha žemÄs sklypÄ , o S. S. siekÄ priimti minÄtÄ turtÄ ir sumokÄti už jį nustatytÄ kainÄ .
Å is dovanojimo sandoris yra apsimestinis, sudarytas pirkimo-pardavimo sutarÄiai pridengti, siekiant, kad įsigytas 0.0789 ha žemÄs sklypas netaptų bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Be to, tokiu bÅ«du taip pat buvo siekiama, kad neiÅ¡aiÅ¡kÄtų tikroji pagal papildomÄ kredito susitarimÄ suteiktų lÄšų panaudojimo paskirtis. BÅ«tent tokia ir buvo tikroji 0.0789 ha žemÄs sklypo dovanojimo sutarties Å¡alių valia. PažymÄtina, kad sudarytas dovanojimo sandoris pasižymÄjo abiejų jos Å¡alių valios ydingumu, t.y. ne tik S. S. , bet ir R.
P. O. , nes ji yra jo motina, tarp jų yra geri santykiai. R. P. O. palaikÄ savo sÅ«nų ir nenorÄjo, kad jam parduodamas žemÄs sklypas po skyrybų bÅ«tų dalinamas. Taigi tarp Å¡alių susiklosÄiusiems santykiams taikytinos normas, reglamentuojanÄios pirkimo-pardavimo sutartinius santykius ir jų teisines pasekmes, t. y. pripažintina, kad dovanojimo sutartimi buvo siekiama pridengti 0.0789 ha žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsÄjo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: pripažino 2007 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartį, patvirtintÄ Vilniaus m. 21-ame notaro biure (reg.VÅ -19), pagal kuriÄ R.
P. O. perleido S. S. 0.0789 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vidutinÄ Å¾emÄs sklypo rinkos vertÄ 117 482 Lt, pirkimo â pardavimo sutartimi; priteisÄ A. S. iÅ¡ S. S. 2 500 Lt ir iÅ¡ R. P. O. 2500 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų; priteisÄ iÅ¡ S. S. 675 Lt ir iÅ¡ R. P. O. 675 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų į valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatÄ, kad 2006-11-15 susitarimu dÄl kredito sutarties Nr. KVR0105040651, sudarytos 2004-07-20 tarp AB SAMPO banko ir S. S. , daliniu sÄ lygų pakeitimu ir papildymu buvo padidinta bendra kredito suma iki 72 405 eurų, papildomai suteikiant 72 405 eurų, skirtų buto remonto darbams panaudotų asmeninių lÄšų refinansavimui.
Teismo teigimu, iÅ¡ esmÄs tarp Å¡alių nekilo prieÅ¡taravimų dÄl to, kad gautÄ papildomÄ kredito sumÄ buvo planuojama panaudoti naujo namo statybai, taÄiau ginÄas kilo dÄl to, kad ieÅ¡kovÄ, jos teigimu, buvo susitarusi su atsakovu S. S. , jog iÅ¡ jo motinos atsakovÄs R. P. O. už 70 000 Lt jie nupirks sodo žemÄs sklypÄ , kuriame pastatys namÄ bei vÄliau jį parduos ar panaudos savo reikmÄms, o atsakovai tvirtino, jog buvo nutarta praÅ¡yti atsakovų R. ir L. O. , kad jie padovanotų L.
O. asmeninÄs nuosavybÄs teisÄmis turimÄ Å¾emÄs sklypÄ s/b âDobilasâ, kad bÅ«tent Å¡iame sklype bÅ«tų galima statyti gyvenamÄ jį namÄ . Teismas nurodÄ, kad sandorio sudarymui bÅ«tina dviejų ar daugiau Å¡alių tarpusavyje suderinta valia, iÅ¡reikÅ¡ta tam tikram bendram rezultatui pasiekti, o esant ginÄui, bÅ«tina nustatyti, ko sutarties Å¡alys, sudarydamos sutartį siekÄ ir kaip suderino savo valiÄ . Å alims sudarant apsimestinį sandorį, jos siekia įgyti ne tas teises ir prisiimti ne tas pareigas, kurios yra apsimestinio sandorio objektu, bet kitas, iÅ¡ pridengiamojo sandorio atsirandanÄias, teises ir pareigas.
Teismo teigimu, bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ A. S. ir atsakovas S. S. savo aktyviais veiksmais siekÄ pagerinti turimas gyvenamÄ sias sÄ lygas, gavus iÅ¡ banko papildomÄ kreditavimÄ . Å alys nesiginÄijo dÄl to, kad paaiÅ¡kÄjus, jog jų jau turimame sklype Didžiosios RieÅ¡Äs kaime, Vilniaus raj. gyvenamojo namo statybai turimų lÄšų nepakaktų dÄl neproporcingai didelių galimų iÅ¡laidų komunikaciniams tinklams nutiesti, buvo ieÅ¡komi ir vertinami alternatyvÅ«s namo statybos variantai.
Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad įvyko ieÅ¡kovÄs, atsakovų ir L. O. susitikimas, kurio metu buvo praÅ¡oma padovanoti L. O. asmeninÄs nuosavybÄs teisÄmis turimÄ Å¾emÄs sklypÄ s/b âDobilasâ, kad bÅ«tent Å¡iame sklype bÅ«tų galima statyti gyvenamÄ jį namÄ , nes reikÄjo panaudoti gautÄ kreditÄ , o pastaÄius namÄ , buvo planuojama arba parduoti butÄ Lazdynų gatvÄje ir gyventi name, arba parduoti namÄ ir likti gyventi bute, priklausomai nuo to, kÄ parduoti bus labiau naudinga.
Taip pat atsakovai nurodÄ, kad 2007-01-04 dovanojimo sutartimi S. S. buvo padovanotas sklypas, iki tol asmeninÄs nuosavybÄs teisÄmis priklausÄs L. O. , kuris, taupant lÄÅ¡as, pirma jį padovanojo savo sutuoktinei, t. y. atsakovo S. S. motinai R. P. O. , o tik po to atsakovÄ R. P. O. padovanojo ginÄo sklypÄ savo sÅ«nui S. S. . Teismas sprendÄ, kad atsakovų nurodytos aplinkybÄs nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovÄ R. O. realizavo savo valiÄ minimÄ sklypÄ padovanoti vienam iÅ¡ savo vaikų, o ir negalÄjo to planuoti, nes sklypas jai nuosavybÄs teise nepriklausÄ, tik susiklosÄius atitinkamai situacijai, atsakovÄ ir jos sutuoktinis sutiko įforminti du vienas paskui kitÄ dovanojimo sandorius (2006-12-15 sutartis, Nr. VÅ -5597 ir 2007-01-04 sutartis, Nr. VÅ -19), sudaranÄius galimybÄ panaudoti ieÅ¡kovÄs ir atsakovo S. S. turimus gautos paskolos pinigus atitinkamai naudai gauti.
Teismo teigimu, tikÄtina, kad toks susitarimas, kad atsakovÄ padovanotų sklypÄ savo sÅ«nui, buvo pasiektas taip pat taupant lÄÅ¡as, kaip ir pirmojo dovanojimo sandorio sudarymo atveju, todÄl nÄra pagrindo tvirtinti, jog ginÄijamas dovanojimo sandoris atitiko atsakovÄs R. P. O. tikruosius ketinimus. Teismo manymu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dar labiau sustiprina faktas, kad 2006 12 19 atsakovui S. S. gavus iÅ¡ banko 249 797,25 Lt į jo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , jau kitÄ dienÄ 49 000 Lt buvo pervesti į atsakovÄs R.
P. O. bendromis teisÄmis su L. O. valdomÄ jų vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ banke, tuo tarpu Projektavimo darbų rangos sutartis pasiraÅ¡yta tik 2007-02-09, leidimas statybai iÅ¡duotas 2007-05-31, o iÅ¡laidas statybinių medžiagų įsigijimui patvirtinantys dokumentai pateikti anksÄiausia 2007 m. kovo mÄnesio data. Teismas nurodÄ, kad Å¡ie įrodymai paneigia atsakovų nurodytas aplinkybes, jog pinigai į atsakovÄs ir jos sutuoktinio sÄ skaitÄ buvo pervesti sudarant jiems galimybes atsiskaityti už perkamas statybines medžiagas, kaip įrodymais pagal leistinumo principÄ nepagrįstas ir atsakovų atsikirtimas į ieÅ¡kinį dÄl jų nurodomo dalyvavimo statybose rÅ«pinantis tiek medžiagų tiekimu, tiek atsiskaitant už jas.
Teismo teigimu, vÄlesnis pinigų iÅ¡ atsakovų sÄ skaitų judÄjimas negali bÅ«ti analizuojamas dÄl jų panaudojimo pagal paskirtį, nes daugumoje atvejų pinigai buvo arba pervedami kortelių papildymui, arba iÅ¡imami grynais, kas Å¡iuo atveju vertintina atsakovų nenaudai. Teismo manymu, svarbi Å¡ios bylos iÅ¡nagrinÄjimui yra ir ta aplinkybÄ, kad 2006-11-15 susitarimu dÄl kredito sutarties dalinio sÄ lygų pakeitimo ir papildymo buvo papildomai suteikiama 72 405 eurų kredito dalis atsakovui S. S. , už kurios savalaikį grÄ Å¾inimÄ laidavo ieÅ¡kovÄ A.
S. , t. y. Å¡alys, bÅ«damos santuokoje, gavo kreditÄ , prisiÄmÄ atsakomybÄ už tinkamÄ prievolÄs įvykdymÄ , sprendÄ jo panaudojimo klausimus, investuojant į nekilnojamojo daikto sukÅ«rimÄ , priklausysiantį jiems bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise. Akivaizdu, kad namo pastatymas ant vienam iÅ¡ sutuoktinių asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio sklypo nesudaro vienodų teisių abiems paskolos gavÄjams tuo turtu disponuoti, nors pareigos dÄl prievolÄs grÄ Å¾inti kreditÄ bankui vykdymo yra vienodos.
Ä®vertinus tai, kad sutuoktiniai vienu iÅ¡ galimų siektinų rezultatų buvo numatÄ galimybÄ parduoti pastatytÄ namÄ , teismo teigimu, tokio užmanymo realizavimas nagrinÄjamu atveju jo Å¡alis pastatytų į akivaizdžiai nevienodas sÄ lygas. Teismas konstatavo, kad minÄtos aplinkybÄs labiau leidžia tikÄti, kad ginÄijamo sandorio Å¡alys sudarÄ tik iÅ¡orinį dovanojimo teisinio santykio atsiradimo vaizdÄ , o iÅ¡ esmÄs tarp savÄs nenorÄjo ir nesukÅ«rÄ dovanojimo teisinių santykių, o sukÅ«rÄ pirkimo-pardavimo teisinius santykius, todÄl ginÄijamas dovanojimo sandoris, sudarytas S. S. ir R.
P. O. 2007 m. sausio 4 d. pripažintinas apsimestiniu nuo sandorio sudarymo momento, nes jis neatitiko nei dovanotojo, nei apdovanotojo tikrųjų valios ketinimų ir buvo sudarytas pirkimo- pardavimo sandoriui pridengti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai S. S. ir R. P. O. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 8 d. sprendimÄ pakeisti â ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.
Teismas vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai vertino byloje esanÄius įrodymus, neatkreipÄ dÄmesio į svarbias faktines aplinkybes, todÄl padarÄ neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas. Teismo nurodytas argumentas dÄl pirmojo dokumento statybinÄms medžiagoms įsigyti datos nÄra ir negali bÅ«ti pagrindu darant iÅ¡vadÄ , kad 49 000 Lt nebuvo panaudoti gyvenamojo namo statybai, o atiteko kaip atlygis už esÄ parduotÄ Å¾emÄs sklypÄ . Bendra iÅ¡laidų gyvenamojo namo statybai suma jau vien pagal ieÅ¡kovÄs pateiktus iÅ¡laidų dokumentus beveik atitinka suteikto kredito sumÄ , t. y. ieÅ¡kovÄ pateikÄ iÅ¡laidas patvirtinanÄius dokumentus 197 820,53 Lt sumai.
Be to, tarp ieÅ¡kovÄs pateiktų dokumentų nÄra dokumentų, patvirtinanÄių tuos mokÄjimus, kuriuos atliko atsakovas iÅ¡ savo sÄ skaitos, apmokant už statybines medžiagas. Teismas, konstatavÄs faktÄ , kad už žemÄs sklypÄ buvo sumokÄta 49 000 Lt, visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino fakto, kad dalis pinigų buvo grÄ Å¾inta atsakovui į jo sÄ skaitÄ . Teismas sprendime visiÅ¡kai neanalizavo liudytojo L. O. parodymų.
2. Nepagrįstas teismo teiginys, kad tai, jog pinigai buvo pervedami arba kortelių papildymui arba iÅ¡imami grynais vertinama atsakovų nenaudai. Jokių neteisÄtų veiksmų atsakovai neatliko. Visai kredito sumai pagrįsti yra iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, o tai, ar su tiekÄjais buvo atsiskaitoma grynais pinigais ar pervedimu, Å¡iam ginÄui negali turÄti jokios reikÅ¡mÄs.
3. Teismas, pripažindamas ginÄo sandorį negaliojanÄiu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu, turÄjo nustatyti, kad sandoryje nÄra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia, taip pat, kad juo pridengtas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių Å¡alys kaip tik siekÄ, bei taikyti pastarojo sandorio taisykles. Pareiga įrodyti tokių faktų buvimÄ tenka asmeniui, praÅ¡anÄiam sandorį pripažinti negaliojanÄiu, taÄiau ieÅ¡kovÄ nenurodÄ ir neįrodÄ aplinkybių, sÄ lygojanÄių iÅ¡vadÄ dÄl tokių faktų buvimo.
Vienas iÅ¡ esminių pirkimo-pardavimo sutarties požymių yra parduodamo daikto kaina (CK 6.305 str. 1 d., 6.313, 6.314 str.). Tarp ginÄo sandorio Å¡alių nebuvo jokio susitarimo žemÄs sklypÄ parduoti, taip pat nebuvo gauti jokie pinigai. GinÄijamas sandoris yra notariÅ¡kai patvirtintas, atlikta jo teisinÄ registracija. Nei viena sandorį sudariusi Å¡alių jo neginÄija. Tikroji sandorio Å¡alių valia buvo bÅ«tent siekis perleisti žemÄs sklypÄ dovanojimo, o ne pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
IeÅ¡kovei nepateikus įrodymų, paneigianÄių raÅ¡ytinÄse sutartyse bei valstybÄs įgalioto asmens â notaro patvirtintose sutartyse esanÄių duomenų, nÄra pagrindo daryti iÅ¡vados apie ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ . IeÅ¡kovÄ A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:1.
Neteisingas apeliantų argumentas, kad teismas, konstatavÄs faktÄ , jog už žemÄs sklypÄ buvo sumokÄta 49 000 Lt, visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino fakto, kad dalis pinigų buvo grÄ Å¾inta atsakovui į jo sÄ skaitÄ . Å is argumentas nepaneigia fakto, kad jau kitÄ dienÄ (2006-12-20) po paskolos gavimo atsakovei ir jos sutuoktiniai iÅ¡ atsakovo S. S. sÄ skaitos buvo pervesta 49 000 Lt. ŽemÄs sklypo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2007-01-04, taÄiau minÄto žemÄs sklypo pirkimui ieÅ¡kovÄ ir atsakovas S. S. ruoÅ¡Äsi iÅ¡ anksto ir tam tikslui gavo papildomÄ kreditÄ .
2. Atsakovai skunde nurodÄ, kad nesuprantamas teismo sprendimo teiginys, esÄ tai, jog pinigai buvo pervedami arba kortelių papildymui arba iÅ¡imami grynais vertinama atsakovų nenaudai. Toks teismo teiginys logiÅ¡kas ir pagrįstas, nes atsakovÄ teigÄ, kad dalyvavo statybose rÅ«pinantis tiek medžiagų tiekimu, tiek atsiskaitant už jas, taÄiau pinigai iÅ¡ sutuoktinių O. sÄ skaitos buvo arba pervedami kortelių papildymui, arba iÅ¡imami grynais, t. y. atsakovai neįrodÄ to, kÄ teigÄ.
3. Turto pirkimo-pardavimo sandorio kaina yra Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimo dalykas, t. y. Å¡alys yra laisvos nustatyti sandorio kainÄ neatsižvelgdamos į jos rinkos vertÄ. TodÄl atmestinas apeliantų argumentas, kad ginÄo sandorio pagrindu perlesto žemÄs sklypo rinkos vertÄ, nustatyta VÄ® Registrų centro, buvo 117 482 Lt, t. y. beveik 2,5 karto didesnÄ, nei esÄ už sklypÄ sumokÄta (49 000 Lt). Be to, bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovÄ teigÄ, kad iÅ¡ tikrųjų žemÄs sklypas buvo parduotas už 70 000 Lt â dalis pinigų buvo pervesta į atsakovÄs ir jos sutuoktinio sÄ skaitÄ , o kita dalis perduota grynaisiais pinigais.
Tai, kad ieÅ¡kovÄ nesugebÄjo įrodyti Å¡ios aplinkybÄs, nereiÅ¡kia, jog dalis pinigų iÅ¡ tikrųjų nebuvo perduota grynaisiais. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas.ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nÄra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje keliamas ginÄas dÄl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir dÄl Å¡ias aplinkybes pagrindžianÄių įrodymų vertinimo.
DÄl sandorio kaip apsimestinai sudaryto negaliojimo pagrindo Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas. Tiek įstatymų leidÄjas, tiek civilinÄs apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostÄ santykiai iÅ¡liktų stabilÅ«s. Teismų praktika nuosekliai plÄtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iÅ¡ sandorių negaliojimo instituto tikslų â užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apsaugoti sÄ Å¾iningų civilinÄs apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisÄtus lÅ«kesÄius, t. y. pagrįstÄ tikÄjimÄ , jog sandorio pagrindu atsiradusios teisÄs ar pareigos nebus kvestionuojamos.
BÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginÄijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybÄ. Sandorio pripažinimas negaliojanÄiu, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«das, gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai privataus ar vieÅ¡ojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais.              CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turÄjo galvoje, taikytinos taisyklÄs. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos treÄiųjų asmenų teisÄs ar teisÄti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinÄs valios iÅ¡orinÄ iÅ¡raiÅ¡ka. DÄl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinÄ valiÄ . Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekÄ sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dÄl esminio sandorio elemento â Å¡alių valios â ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2009 m. rugsÄjo 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje E. M., J.
S., S. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2009 m. lapkriÄio 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G. M. v. R. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, bÅ«tina nustatyti, kokia buvo tikroji ginÄijamÄ sandorį sudariusių Å¡alių valia. NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovÄ A. S. praÅ¡Ä pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį.Dovanojimo sutartis yra neatlygintinÄ sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinÄ teisÄ (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybÄs teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar treÄiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).
Akivaizdu, kad pagrindinis ir bÅ«tinas Å¡ios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai â jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinÄs teisÄs, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inÄs prievolÄs dovanotojui.
NustaÄius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojanÄios taisyklÄs. MinÄta, kad sudarytai sutarÄiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarÄiai bÅ«tina nustatyti, jog tikroji Å¡alių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtÄ ar turtinÄ teisÄ neatlygintinai. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas dovanojimo sutarties sÄ vokÄ , nurodÄ, kad Å¡iuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ .
Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinÄ teisÄ, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybÄs, atskleidžianÄios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali bÅ«ti siekiant padÄkoti ar padÄti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių.
NenustaÄius jokių dovanojimo priežasÄių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dÄl dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrosios valios turinio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).NagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo S. S. pinigų iÅ¡ jo sÄ skaitos (49 000 litų) pervedimÄ Ä¯ jo motinos P. O. sÄ skaitÄ kaip atsiskaitymÄ už perkamÄ Å¾emÄs sklypÄ , padarÄ iÅ¡vadÄ , kad žemÄs sklypo dovanojimo sandoris buvo sudarytas pridengti kitam sandoriui- žemÄs sklypo pirkimui-pardavimui.
Su tokia iÅ¡vada teisÄjų kolegija nesutinka, nes ji teismo padaryta remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, nesiejant visų įrodymų tarpusavyje. DÄl įrodymų vertinimo taisyklių aiÅ¡kinimo ir taikymo CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybÄs principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertÄ ir kad nÄ vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.
Be to, vertindamas konkreÄioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ nurodÄ, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje A.
M. v. DUAB âBaltijos garantasâ, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje BUAB âVombatasâ v. A. Å .; bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybÄ, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). IÅ¡vados dÄl įrodinÄjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybÄs buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esanÄių įrodymų.
Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).MinÄta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamoje byloje Å¡ių reikalavimų nesilaikÄ.Byloje nustatyta, kad atsakovas S. S. su banku sudarÄ dvi kreditavimo sutartis â 2004 m. liepos 20 d. bankas jam suteikÄ 14 481 eurų kreditÄ , o 2006 m. lapkriÄio 15 d. papildant kredito sutartį, dar suteiktas 72 405 eurų kreditas.
IeÅ¡kovÄ sutiko su atsakovo argumentu, kad pirmoji kredito dalis â apie 50 000 litų buvo panaudota žemÄs sklypų Didžiojoje RieÅ¡Äje pirkimui. Å i aplinkybÄ patvirtinta ir žemÄs sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis (t. 1 b. l. 65).Anot ieÅ¡kovÄs, papildomai suteikto kredito dalis (70 000 litų) buvo panaudota ginÄo žemÄs sklypui iÅ¡ atsakovo motinos R. O. pirkti. Teismas, pritardamas tokiai ieÅ¡kovÄs pozicijai, rÄmÄsi aplinkybe, kad 2006 m. gruodžio 20 d. S. S. į savo motinos sÄ skaitÄ pervedÄ 49 000 litų.
TaÄiau teismas nemotyvavo, kodÄl Å¡ių pinigų pervedimÄ jis laikÄ bÅ«tent atsisakymu už perkamÄ Å¾emÄs sklypÄ . Dovanojimo sutarties data su pinigų pervedimu nesutampa â sutartis sudaryta 2007 m. sausio 4 d. (t. 1, b. l. 20). Taip pat nÄra aiÅ¡ku, kodÄl bÅ«tent tokia suma sumokÄta už neva perkamÄ Å¾emÄs sklypÄ , kai sutarties sudarymo metu žemÄs sklypo rinkos vertÄ nustatyta 117 482 litai. IeÅ¡kovÄs teigimu, sklypas buvo parduotas už 70 000 litų, taÄiau Å¡iai aplinkybei patvirtinti įrodymų nepateikta.
Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybÄs, kad dalį pinigų â 9000 litų atsakovo motina ir jo patÄvis mažiau ne po metų jam grÄ Å¾ino (t. 1, b. l. 74, 75). Tai atitinka atsakovų paaiÅ¡kinimus, kad sÅ«nus pinigus motinai ir patÄviui pervedÄ, kad Å¡ie apmokÄtų įvairius parengiamuosius namo statybos darbus. IeÅ¡kovÄ pripažino, kad namo statybomis ji nesirÅ«pino ir jų neprižiÅ«rÄjo, atsakovas S. S. tuo tarpu buvo įsidarbinÄs kitame rajone. TodÄl, nors atsakovai ir neturi visų įrodymų, patvirtinanÄių jų iÅ¡laidas, taÄiau tikÄtina, kad statybų paruoÅ¡iamiems darbams tokios iÅ¡laidos bÅ«tinos (pvz., grunto privežimas, iÅ¡lyginimas ir pan.).
TodÄl, teisÄjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai atsakovei R. O. pervestų 49 000 litų panaudojimÄ susiejo tiesiogiai su namo projektavimo darbais ir su statybos leidimo gavimu ir nepagrįstai laikÄ, jog Å¡ie pinigai buvo skirti žemÄs sklypo pirkimui.MinÄta, kad esminÄ nustatytina aplinkybÄ, pripažįstant sandorį apsimestiniu, tai Å¡alių valia sudaryti kitÄ , nei buvo sudarytas, sandoris. NagrinÄjamoje byloje, teisÄjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybÄ nÄra nustatyta. Teismas skundžiamame sprendime pažymÄjo, kad atsakovÄ R.
O. negalÄjo brandinti ketinimų padovanoti žemÄs sklypÄ sÅ«nui, nes ji nebuvo Å¡io sklypo savininke. TaÄiau atsakovÄ paaiÅ¡kino, kad ji santuokoje su L. O. jau daug metų, jos sÅ«nų jis remia ir globoja kaip savo, santykiai geri. Tai patvirtina aplinkybÄ, kad S. S. susituokus su ieÅ¡kove, L. O. jiems leido gyventi savo bute, o šį pardavus â gautus pinigus padovanojo sutuoktiniams butui pirkti. TÄ pripažino ir ieÅ¡kovÄ. TodÄl vien ta aplinkybÄ, jog ginÄo žemÄs sklypÄ nuosavybÄs teise valdÄ ne atsakovo motina, o jos sutuoktinis ir kad Å¡is jį padovanojo sutuoktinei tik tam, kad ji atitinkamai galÄtų padovanoti sÅ«nui, taip iÅ¡vengiant valstybÄs mokesÄių, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį.
IeÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs nepateikÄ jokių įrodymų, kad atsakovų â sandorio Å¡alių valia buvo ne dovanoti nekilnojamÄ jį daiktÄ , o jį parduoti, todÄl teismas neturÄjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ ir 178 straipsnyje reglamentuojamÄ Ä¯rodinÄjimo pareigos paskirstymo taisyklÄ kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BÅ«damas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas turi iÅ¡klausyti abi Å¡alis, kurios privalo įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, sudaranÄias ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindÄ .Remdamasi nurodytomis aplinkybÄmis, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas materialinÄs teisÄs normÄ ir nesilaikydamas įrodinÄjimÄ reglamentuojanÄių nuostatų, priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 330 str.).
TodÄl teisÄjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikina ir priima naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmeta.              DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovai turtÄjo 2 740 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 98-99), kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs. Atsakovai pateikdami apeliacinį skundÄ sumokÄjo 2000 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 2, b. l. 125, 134), o nuo kitos dalies, t. y. 1 350 Lt dydžio žyminio mokesÄio mokÄjimo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi buvo atleisti (t. 2, b. l. 130-131).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinÄjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokÄjimo ieÅ¡kovas (atsakovas) buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo (ieÅ¡kovo) į valstybÄs biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. DÄl nurodytų aplinkybių iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovams priteistina 2 000 Lt sumokÄto žyminio mokesÄio ir 1 350 Lt dydžio žyminio mokesÄio valstybei. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. S. (a. k. 372073110017) ir Ramutei P. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2740 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų ir 2 000 Lt žyminio mokesÄio iÅ¡laidų. Prieteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs A. S. 1 350 Lt žyminio mokesÄio valstybei. TeisÄjai                                                                                                AlÄ BukavinienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Virginija ÄekanauskaitÄ                                                                                                      Donatas Å ernas