Legislator Case Law & Legislation
fc54138c-550e-40af-b8cb-bc397fc67c77 AI generated

fc54138c-550e-40af-b8cb-bc397fc67c77 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number fc54138c-550e-40af-b8cb-bc397fc67c77
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Donato Å erno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. S. , ieÅ¡kovės atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,atsakovams S. S. , Ramutei P. O. , atsakovų atstovei advokatei Inai Navickienei,teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Ramutės P. O. ir S. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1948-431/2010 pagal ieÅ¡kovės A.

Legislator headnote

AI generated

fc54138c-550e-40af-b8cb-bc397fc67c77 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. S. ir atsakovas S. S. savo aktyviais veiksmais siekė pagerinti turimas gyvenamÄ sias sÄ lygas, gavus iÅ¡ banko papildomÄ kreditavimÄ . Å alys nesiginčijo dėl to, kad paaiÅ¡kėjus, jog jų jau turimame sklype Didžiosios Riešės kaime, Vilniaus raj. gyvenamojo namo statybai turimų lėšų nepakaktų dėl neproporcingai didelių galimų iÅ¡laidų komunikaciniams tinklams nutiesti, buvo ieÅ¡komi ir vertinami alternatyvÅ«s namo statybos variantai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-535/2011                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4, 114.12 (S)                                                                                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Donato Å erno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. S. , ieÅ¡kovės atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,atsakovams S. S. , Ramutei P. O. , atsakovų atstovei advokatei Inai Navickienei,teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Ramutės P. O. ir S. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1948-431/2010 pagal ieÅ¡kovės A.

S. ieÅ¡kinį atsakovams S. S. , Ramutei P. O. , trečiasis asmuo Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė V. Å . , dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir jos pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti dovanojimo sutartį, sudarytÄ S. S. ir R. P. O. 2007 m. sausio 4 d. Vilniaus m. 21-ame notaro biure dėl 0.0789 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (registro įraÅ¡o Nr. 1/24029), negaliojančia kaip apsimestinę, ir nustatyti, kad Å¡ios sutarties Å¡alys iÅ¡ tikrųjų sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.

Nurodė, kad jos vyras S. S. 2004 m. liepos 20 d. sudarė kredito sutartį su UAB Sampo (Å¡iuo metu - Danske) banku. Kredito sumÄ sudarė 14 481 eurų. IeÅ¡kovė laidavo už Å¡ios sutarties įvykdymÄ . 2006 m. lapkričio 15d. buvo sudarytas susitarimas dėl kredito sutarties, sudarytos 2004 m. liepos 20 d. tarp AB Sampo banko ir atsakovo, dalinio sÄ lygų pakeitimo ir papildymo. Å ia sutartimi buvo nustatyta, kad kredito sutarties paskirtis – vartojimo reikmėms ir buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams panaudotų nuosavų kredito gavėjo lėšų finansavimas.

Å iuo susitarimu buvo suteikta papildoma 72 405 Lt eurų kredito dalis. S. S. ir jo motina R. P. O. 2007 m. sausio 4 d. Vilniaus m. 21-ame notaro biure sudarė 0.0789 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį. Å iuo metu Å¡io sklypo vertė yra 117 482 Lt. Sudarytas dovanojimo sandoris yra apsimestinis, kadangi iÅ¡ tikrųjų buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Lėšos, kurios buvo gautos pagal 2006 m. lapkričio 15 d. su AB Sampo banku sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ , buvo panaudotos 0.0789 ha žemės sklypui iÅ¡ R.

P. O. nusipirkti bei namui Å¡iame sklype pastatyti. S. S. pranešė, kad savo motinai R. P. O. už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ jie sumokės apie 70 000 Lt. Už likusias banko suteikto kredito lėšas įsigytame žemės sklype norėjo pastatyti namÄ . Å iuo metu statybos yra užbaigtos, tačiau namas dar nėra įrengtas. Jeigu teisiÅ¡kai bÅ«tų įforminta tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ atspindinti sutartis – pirkimas-pardavimas, 0.0789 ha žemės sklypas bÅ«tų laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir skyrybų, dėl kurių ieÅ¡kovė žada kreiptis į teismÄ , atveju teismo sprendimu Å¡is turtas bÅ«tų padalintas.

PrieÅ¡ pusantrų metų atsakovas S. S. išėjo iÅ¡ namų ir Å¡alys faktiÅ¡kai jau nebegyvena kartu. Pažymėtina, kad ne visa gauto iÅ¡ banko kredito suma yra grÄ Å¾inta, o ieÅ¡kovė pagal sudarytÄ laidavimo sutartį solidariai atsako bankui, jeigu S. S. neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2004 m. liepos 20 d. kredito sutartį su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais. Å iuo atveju esminė aplinkybė yra buvusi Å¡alių valia sandorio sudarymo momentu: R. P. O. siekė už atlygį perduoti 0.0789 ha žemės sklypÄ , o S. S. siekė priimti minėtÄ turtÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ .

Å is dovanojimo sandoris yra apsimestinis, sudarytas pirkimo-pardavimo sutarčiai pridengti, siekiant, kad įsigytas 0.0789 ha žemės sklypas netaptų bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Be to, tokiu bÅ«du taip pat buvo siekiama, kad neiÅ¡aiÅ¡kėtų tikroji pagal papildomÄ kredito susitarimÄ suteiktų lėšų panaudojimo paskirtis. BÅ«tent tokia ir buvo tikroji 0.0789 ha žemės sklypo dovanojimo sutarties Å¡alių valia. Pažymėtina, kad sudarytas dovanojimo sandoris pasižymėjo abiejų jos Å¡alių valios ydingumu, t.y. ne tik S. S. , bet ir R.

P. O. , nes ji yra jo motina, tarp jų yra geri santykiai. R. P. O. palaikė savo sÅ«nų ir nenorėjo, kad jam parduodamas žemės sklypas po skyrybų bÅ«tų dalinamas. Taigi tarp Å¡alių susiklosčiusiems santykiams taikytinos normas, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo sutartinius santykius ir jų teisines pasekmes, t. y. pripažintina, kad dovanojimo sutartimi buvo siekiama pridengti 0.0789 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: pripažino 2007 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartį, patvirtintÄ Vilniaus m. 21-ame notaro biure (reg.VÅ -19), pagal kuriÄ R.

P. O. perleido S. S. 0.0789 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 117 482 Lt, pirkimo – pardavimo sutartimi; priteisė A. S. iÅ¡ S. S. 2 500 Lt ir iÅ¡ R. P. O. 2500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ S. S. 675 Lt ir iÅ¡ R. P. O. 675 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2006-11-15 susitarimu dėl kredito sutarties Nr. KVR0105040651, sudarytos 2004-07-20 tarp AB SAMPO banko ir S. S. , daliniu sÄ lygų pakeitimu ir papildymu buvo padidinta bendra kredito suma iki 72 405 eurų, papildomai suteikiant 72 405 eurų, skirtų buto remonto darbams panaudotų asmeninių lėšų refinansavimui.

Teismo teigimu, iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nekilo prieÅ¡taravimų dėl to, kad gautÄ papildomÄ kredito sumÄ buvo planuojama panaudoti naujo namo statybai, tačiau ginčas kilo dėl to, kad ieÅ¡kovė, jos teigimu, buvo susitarusi su atsakovu S. S. , jog iÅ¡ jo motinos atsakovės R. P. O. už 70 000 Lt jie nupirks sodo žemės sklypÄ , kuriame pastatys namÄ bei vėliau jį parduos ar panaudos savo reikmėms, o atsakovai tvirtino, jog buvo nutarta praÅ¡yti atsakovų R. ir L. O. , kad jie padovanotų L.

O. asmeninės nuosavybės teisėmis turimÄ Å¾emės sklypÄ s/b „Dobilas“, kad bÅ«tent Å¡iame sklype bÅ«tų galima statyti gyvenamÄ jį namÄ . Teismas nurodė, kad sandorio sudarymui bÅ«tina dviejų ar daugiau Å¡alių tarpusavyje suderinta valia, iÅ¡reikÅ¡ta tam tikram bendram rezultatui pasiekti, o esant ginčui, bÅ«tina nustatyti, ko sutarties Å¡alys, sudarydamos sutartį siekė ir kaip suderino savo valiÄ . Å alims sudarant apsimestinį sandorį, jos siekia įgyti ne tas teises ir prisiimti ne tas pareigas, kurios yra apsimestinio sandorio objektu, bet kitas, iÅ¡ pridengiamojo sandorio atsirandančias, teises ir pareigas.

Teismo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. S. ir atsakovas S. S. savo aktyviais veiksmais siekė pagerinti turimas gyvenamÄ sias sÄ lygas, gavus iÅ¡ banko papildomÄ kreditavimÄ . Å alys nesiginčijo dėl to, kad paaiÅ¡kėjus, jog jų jau turimame sklype Didžiosios Riešės kaime, Vilniaus raj. gyvenamojo namo statybai turimų lėšų nepakaktų dėl neproporcingai didelių galimų iÅ¡laidų komunikaciniams tinklams nutiesti, buvo ieÅ¡komi ir vertinami alternatyvÅ«s namo statybos variantai.

Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad įvyko ieÅ¡kovės, atsakovų ir L. O. susitikimas, kurio metu buvo praÅ¡oma padovanoti L. O. asmeninės nuosavybės teisėmis turimÄ Å¾emės sklypÄ s/b „Dobilas“, kad bÅ«tent Å¡iame sklype bÅ«tų galima statyti gyvenamÄ jį namÄ , nes reikėjo panaudoti gautÄ kreditÄ , o pastačius namÄ , buvo planuojama arba parduoti butÄ Lazdynų gatvėje ir gyventi name, arba parduoti namÄ ir likti gyventi bute, priklausomai nuo to, kÄ parduoti bus labiau naudinga.

Taip pat atsakovai nurodė, kad 2007-01-04 dovanojimo sutartimi S. S. buvo padovanotas sklypas, iki tol asmeninės nuosavybės teisėmis priklausęs L. O. , kuris, taupant lėšas, pirma jį padovanojo savo sutuoktinei, t. y. atsakovo S. S. motinai R. P. O. , o tik po to atsakovė R. P. O. padovanojo ginčo sklypÄ savo sÅ«nui S. S. . Teismas sprendė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė R. O. realizavo savo valiÄ minimÄ sklypÄ padovanoti vienam iÅ¡ savo vaikų, o ir negalėjo to planuoti, nes sklypas jai nuosavybės teise nepriklausė, tik susiklosčius atitinkamai situacijai, atsakovė ir jos sutuoktinis sutiko įforminti du vienas paskui kitÄ dovanojimo sandorius (2006-12-15 sutartis, Nr. VÅ -5597 ir 2007-01-04 sutartis, Nr. VÅ -19), sudarančius galimybę panaudoti ieÅ¡kovės ir atsakovo S. S. turimus gautos paskolos pinigus atitinkamai naudai gauti.

Teismo teigimu, tikėtina, kad toks susitarimas, kad atsakovė padovanotų sklypÄ savo sÅ«nui, buvo pasiektas taip pat taupant lėšas, kaip ir pirmojo dovanojimo sandorio sudarymo atveju, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčijamas dovanojimo sandoris atitiko atsakovės R. P. O. tikruosius ketinimus. Teismo manymu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dar labiau sustiprina faktas, kad 2006 12 19 atsakovui S. S. gavus iÅ¡ banko 249 797,25 Lt į jo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , jau kitÄ dienÄ 49 000 Lt buvo pervesti į atsakovės R.

P. O. bendromis teisėmis su L. O. valdomÄ jų vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ banke, tuo tarpu Projektavimo darbų rangos sutartis pasiraÅ¡yta tik 2007-02-09, leidimas statybai iÅ¡duotas 2007-05-31, o iÅ¡laidas statybinių medžiagų įsigijimui patvirtinantys dokumentai pateikti anksčiausia 2007 m. kovo mėnesio data. Teismas nurodė, kad Å¡ie įrodymai paneigia atsakovų nurodytas aplinkybes, jog pinigai į atsakovės ir jos sutuoktinio sÄ skaitÄ buvo pervesti sudarant jiems galimybes atsiskaityti už perkamas statybines medžiagas, kaip įrodymais pagal leistinumo principÄ nepagrįstas ir atsakovų atsikirtimas į ieÅ¡kinį dėl jų nurodomo dalyvavimo statybose rÅ«pinantis tiek medžiagų tiekimu, tiek atsiskaitant už jas.

Teismo teigimu, vėlesnis pinigų iÅ¡ atsakovų sÄ skaitų judėjimas negali bÅ«ti analizuojamas dėl jų panaudojimo pagal paskirtį, nes daugumoje atvejų pinigai buvo arba pervedami kortelių papildymui, arba iÅ¡imami grynais, kas Å¡iuo atveju vertintina atsakovų nenaudai. Teismo manymu, svarbi Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui yra ir ta aplinkybė, kad 2006-11-15 susitarimu dėl kredito sutarties dalinio sÄ lygų pakeitimo ir papildymo buvo papildomai suteikiama 72 405 eurų kredito dalis atsakovui S. S. , už kurios savalaikį grÄ Å¾inimÄ laidavo ieÅ¡kovė A.

S. , t. y. Å¡alys, bÅ«damos santuokoje, gavo kreditÄ , prisiėmė atsakomybę už tinkamÄ prievolės įvykdymÄ , sprendė jo panaudojimo klausimus, investuojant į nekilnojamojo daikto sukÅ«rimÄ , priklausysiantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Akivaizdu, kad namo pastatymas ant vienam iÅ¡ sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo nesudaro vienodų teisių abiems paskolos gavėjams tuo turtu disponuoti, nors pareigos dėl prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ bankui vykdymo yra vienodos.

Ä®vertinus tai, kad sutuoktiniai vienu iÅ¡ galimų siektinų rezultatų buvo numatę galimybę parduoti pastatytÄ namÄ , teismo teigimu, tokio užmanymo realizavimas nagrinėjamu atveju jo Å¡alis pastatytų į akivaizdžiai nevienodas sÄ lygas. Teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės labiau leidžia tikėti, kad ginčijamo sandorio Å¡alys sudarė tik iÅ¡orinį dovanojimo teisinio santykio atsiradimo vaizdÄ , o iÅ¡ esmės tarp savęs nenorėjo ir nesukÅ«rė dovanojimo teisinių santykių, o sukÅ«rė pirkimo-pardavimo teisinius santykius, todėl ginčijamas dovanojimo sandoris, sudarytas S. S. ir R.

P. O. 2007 m. sausio 4 d. pripažintinas apsimestiniu nuo sandorio sudarymo momento, nes jis neatitiko nei dovanotojo, nei apdovanotojo tikrųjų valios ketinimų ir buvo sudarytas pirkimo- pardavimo sandoriui pridengti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai S. S. ir R. P. O. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai vertino byloje esančius įrodymus, neatkreipė dėmesio į svarbias faktines aplinkybes, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas. Teismo nurodytas argumentas dėl pirmojo dokumento statybinėms medžiagoms įsigyti datos nėra ir negali bÅ«ti pagrindu darant iÅ¡vadÄ , kad 49 000 Lt nebuvo panaudoti gyvenamojo namo statybai, o atiteko kaip atlygis už esÄ parduotÄ Å¾emės sklypÄ . Bendra iÅ¡laidų gyvenamojo namo statybai suma jau vien pagal ieÅ¡kovės pateiktus iÅ¡laidų dokumentus beveik atitinka suteikto kredito sumÄ , t. y. ieÅ¡kovė pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus 197 820,53 Lt sumai.

Be to, tarp ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų nėra dokumentų, patvirtinančių tuos mokėjimus, kuriuos atliko atsakovas iÅ¡ savo sÄ skaitos, apmokant už statybines medžiagas. Teismas, konstatavęs faktÄ , kad už žemės sklypÄ buvo sumokėta 49 000 Lt, visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino fakto, kad dalis pinigų buvo grÄ Å¾inta atsakovui į jo sÄ skaitÄ . Teismas sprendime visiÅ¡kai neanalizavo liudytojo L. O. parodymų.

2. Nepagrįstas teismo teiginys, kad tai, jog pinigai buvo pervedami arba kortelių papildymui arba išimami grynais vertinama atsakovų nenaudai. Jokių neteisėtų veiksmų atsakovai neatliko. Visai kredito sumai pagrįsti yra išlaidas patvirtinantys dokumentai, o tai, ar su tiekėjais buvo atsiskaitoma grynais pinigais ar pervedimu, šiam ginčui negali turėti jokios reikšmės.

3. Teismas, pripažindamas ginčo sandorį negaliojančiu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu, turėjo nustatyti, kad sandoryje nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia, taip pat, kad juo pridengtas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių Å¡alys kaip tik siekė, bei taikyti pastarojo sandorio taisykles. Pareiga įrodyti tokių faktų buvimÄ tenka asmeniui, praÅ¡ančiam sandorį pripažinti negaliojančiu, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodė aplinkybių, sÄ lygojančių iÅ¡vadÄ dėl tokių faktų buvimo.

Vienas iÅ¡ esminių pirkimo-pardavimo sutarties požymių yra parduodamo daikto kaina (CK 6.305 str. 1 d., 6.313, 6.314 str.). Tarp ginčo sandorio Å¡alių nebuvo jokio susitarimo žemės sklypÄ parduoti, taip pat nebuvo gauti jokie pinigai. Ginčijamas sandoris yra notariÅ¡kai patvirtintas, atlikta jo teisinė registracija. Nei viena sandorį sudariusi Å¡alių jo neginčija. Tikroji sandorio Å¡alių valia buvo bÅ«tent siekis perleisti žemės sklypÄ dovanojimo, o ne pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

IeÅ¡kovei nepateikus įrodymų, paneigiančių raÅ¡ytinėse sutartyse bei valstybės įgalioto asmens – notaro patvirtintose sutartyse esančių duomenų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados apie ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:1.

Neteisingas apeliantų argumentas, kad teismas, konstatavęs faktÄ , jog už žemės sklypÄ buvo sumokėta 49 000 Lt, visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino fakto, kad dalis pinigų buvo grÄ Å¾inta atsakovui į jo sÄ skaitÄ . Å is argumentas nepaneigia fakto, kad jau kitÄ dienÄ (2006-12-20) po paskolos gavimo atsakovei ir jos sutuoktiniai iÅ¡ atsakovo S. S. sÄ skaitos buvo pervesta 49 000 Lt. Žemės sklypo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2007-01-04, tačiau minėto žemės sklypo pirkimui ieÅ¡kovė ir atsakovas S. S. ruošėsi iÅ¡ anksto ir tam tikslui gavo papildomÄ kreditÄ .

2. Atsakovai skunde nurodė, kad nesuprantamas teismo sprendimo teiginys, esÄ tai, jog pinigai buvo pervedami arba kortelių papildymui arba iÅ¡imami grynais vertinama atsakovų nenaudai. Toks teismo teiginys logiÅ¡kas ir pagrįstas, nes atsakovė teigė, kad dalyvavo statybose rÅ«pinantis tiek medžiagų tiekimu, tiek atsiskaitant už jas, tačiau pinigai iÅ¡ sutuoktinių O. sÄ skaitos buvo arba pervedami kortelių papildymui, arba iÅ¡imami grynais, t. y. atsakovai neįrodė to, kÄ teigė.

3. Turto pirkimo-pardavimo sandorio kaina yra Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimo dalykas, t. y. Å¡alys yra laisvos nustatyti sandorio kainÄ neatsižvelgdamos į jos rinkos vertę. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad ginčo sandorio pagrindu perlesto žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta VÄ® Registrų centro, buvo 117 482 Lt, t. y. beveik 2,5 karto didesnė, nei esÄ už sklypÄ sumokėta (49 000 Lt). Be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė teigė, kad iÅ¡ tikrųjų žemės sklypas buvo parduotas už 70 000 Lt – dalis pinigų buvo pervesta į atsakovės ir jos sutuoktinio sÄ skaitÄ , o kita dalis perduota grynaisiais pinigais.

Tai, kad ieÅ¡kovė nesugebėjo įrodyti Å¡ios aplinkybės, nereiÅ¡kia, jog dalis pinigų iÅ¡ tikrųjų nebuvo perduota grynaisiais. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje keliamas ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir dėl Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų vertinimo.

Dėl sandorio kaip apsimestinai sudaryto negaliojimo pagrindo Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas. Tiek įstatymų leidėjas, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostę santykiai iÅ¡liktų stabilÅ«s. Teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iÅ¡ sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apsaugoti sÄ Å¾iningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėtus lÅ«kesčius, t. y. pagrįstÄ tikėjimÄ , jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«das, gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai privataus ar vieÅ¡ojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais.              CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ . Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M., J.

S., S. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, bÅ«tina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamÄ sandorį sudariusių Å¡alių valia. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė A. S. prašė pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį.Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, kad pagrindinis ir bÅ«tinas Å¡ios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui.

Nustačius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai bÅ«tina nustatyti, jog tikroji Å¡alių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtÄ ar turtinę teisę neatlygintinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas dovanojimo sutarties sÄ vokÄ , nurodė, kad Å¡iuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ .

Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali bÅ«ti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių.

Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo S. S. pinigų iÅ¡ jo sÄ skaitos (49 000 litų) pervedimÄ Ä¯ jo motinos P. O. sÄ skaitÄ kaip atsiskaitymÄ už perkamÄ Å¾emės sklypÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo dovanojimo sandoris buvo sudarytas pridengti kitam sandoriui- žemės sklypo pirkimui-pardavimui.

Su tokia iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka, nes ji teismo padaryta remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, nesiejant visų įrodymų tarpusavyje. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiÅ¡kinimo ir taikymo CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å .; bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje Å¡ių reikalavimų nesilaikė.Byloje nustatyta, kad atsakovas S. S. su banku sudarė dvi kreditavimo sutartis – 2004 m. liepos 20 d. bankas jam suteikė 14 481 eurų kreditÄ , o 2006 m. lapkričio 15 d. papildant kredito sutartį, dar suteiktas 72 405 eurų kreditas.

IeÅ¡kovė sutiko su atsakovo argumentu, kad pirmoji kredito dalis – apie 50 000 litų buvo panaudota žemės sklypų Didžiojoje Riešėje pirkimui. Å i aplinkybė patvirtinta ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis (t. 1 b. l. 65).Anot ieÅ¡kovės, papildomai suteikto kredito dalis (70 000 litų) buvo panaudota ginčo žemės sklypui iÅ¡ atsakovo motinos R. O. pirkti. Teismas, pritardamas tokiai ieÅ¡kovės pozicijai, rėmėsi aplinkybe, kad 2006 m. gruodžio 20 d. S. S. į savo motinos sÄ skaitÄ pervedė 49 000 litų.

Tačiau teismas nemotyvavo, kodėl Å¡ių pinigų pervedimÄ jis laikė bÅ«tent atsisakymu už perkamÄ Å¾emės sklypÄ . Dovanojimo sutarties data su pinigų pervedimu nesutampa – sutartis sudaryta 2007 m. sausio 4 d. (t. 1, b. l. 20). Taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl bÅ«tent tokia suma sumokėta už neva perkamÄ Å¾emės sklypÄ , kai sutarties sudarymo metu žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 117 482 litai. IeÅ¡kovės teigimu, sklypas buvo parduotas už 70 000 litų, tačiau Å¡iai aplinkybei patvirtinti įrodymų nepateikta.

Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, kad dalį pinigų – 9000 litų atsakovo motina ir jo patėvis mažiau ne po metų jam grÄ Å¾ino (t. 1, b. l. 74, 75). Tai atitinka atsakovų paaiÅ¡kinimus, kad sÅ«nus pinigus motinai ir patėviui pervedė, kad Å¡ie apmokėtų įvairius parengiamuosius namo statybos darbus. IeÅ¡kovė pripažino, kad namo statybomis ji nesirÅ«pino ir jų neprižiÅ«rėjo, atsakovas S. S. tuo tarpu buvo įsidarbinęs kitame rajone. Todėl, nors atsakovai ir neturi visų įrodymų, patvirtinančių jų iÅ¡laidas, tačiau tikėtina, kad statybų paruoÅ¡iamiems darbams tokios iÅ¡laidos bÅ«tinos (pvz., grunto privežimas, iÅ¡lyginimas ir pan.).

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai atsakovei R. O. pervestų 49 000 litų panaudojimÄ susiejo tiesiogiai su namo projektavimo darbais ir su statybos leidimo gavimu ir nepagrįstai laikė, jog Å¡ie pinigai buvo skirti žemės sklypo pirkimui.Minėta, kad esminė nustatytina aplinkybė, pripažįstant sandorį apsimestiniu, tai Å¡alių valia sudaryti kitÄ , nei buvo sudarytas, sandoris. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė nėra nustatyta. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovė R.

O. negalėjo brandinti ketinimų padovanoti žemės sklypÄ sÅ«nui, nes ji nebuvo Å¡io sklypo savininke. Tačiau atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji santuokoje su L. O. jau daug metų, jos sÅ«nų jis remia ir globoja kaip savo, santykiai geri. Tai patvirtina aplinkybė, kad S. S. susituokus su ieÅ¡kove, L. O. jiems leido gyventi savo bute, o šį pardavus – gautus pinigus padovanojo sutuoktiniams butui pirkti. TÄ pripažino ir ieÅ¡kovė. Todėl vien ta aplinkybė, jog ginčo žemės sklypÄ nuosavybės teise valdė ne atsakovo motina, o jos sutuoktinis ir kad Å¡is jį padovanojo sutuoktinei tik tam, kad ji atitinkamai galėtų padovanoti sÅ«nui, taip iÅ¡vengiant valstybės mokesčių, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį.

IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovų – sandorio Å¡alių valia buvo ne dovanoti nekilnojamÄ jį daiktÄ , o jį parduoti, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ ir 178 straipsnyje reglamentuojamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BÅ«damas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas turi iÅ¡klausyti abi Å¡alis, kurios privalo įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, sudarančias ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindÄ .Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas materialinės teisės normÄ ir nesilaikydamas įrodinėjimÄ reglamentuojančių nuostatų, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 330 str.).

Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikina ir priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmeta.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovai turtėjo 2 740 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 98-99), kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovai pateikdami apeliacinį skundÄ sumokėjo 2000 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 2, b. l. 125, 134), o nuo kitos dalies, t. y. 1 350 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi buvo atleisti (t. 2, b. l. 130-131).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas (atsakovas) buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo (ieÅ¡kovo) į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Dėl nurodytų aplinkybių iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams priteistina 2 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1 350 Lt dydžio žyminio mokesčio valstybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. S. (a. k. 372073110017) ir Ramutei P. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2740 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų ir 2 000 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Prieteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. 1 350 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė                                                                                                                                                                                                          Virginija Čekanauskaitė                                                                                                      Donatas Å ernas