2024-12-18 Nr. AB-18454-3-61-3-05631-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-787-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05631-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės (toliau – ir Generalinė prokurorė) 2023 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. P-331 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorui V. R.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas pareigūnu ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, nepaisydamas reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ir prokuratūros reputacijai, ir neatsižvelgdamas į draudimą prokurorui turėti kitą darbą ir užsiimti kita atlyginama veikla, 2021 m. susitarė su K. K. vystyti ūkinę komercinę (namų statybos ir pardavimo) veiklą, šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų, asmeniškai vedė derybas dėl sklypų įsigijimo su G. D. ir su juo sutarė dėl sklypų įsigijimo, po ko 2021 m. balandžio 19 d., dalyvaujant pareiškėjui, jo sutuoktinė J. R., K. K. ir G. D., atstovaujamas advokatės N. G., sudarė žemės pirkimo-pardavimo sutartis, siekiant šiuos sklypus registruoti K. K. ir J. R. steigiamos įmonės vardu. Taip pat buvo konstatuota, kad K. K. 2021 m. gegužės 20 d. pagal išankstinį susitarimą įregistravus uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vikesda“ (toliau – ir Bendrovė), kurios 50 procentų akcijų priklausė pareiškėjo sutuoktinei, pareiškėjas pats rūpinosi Bendrovės reikalais, konsultavosi su UAB „ES apskaita“, E. Š. dėl Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, kartu su K. K. dalyvavo konsultacijose su architektu A. J. sprendžiant pastatų projektavimo klausimus, o vėliau, kilus konfliktui, pats tiesiogiai su K. K. derino žemės sklypų ir pareiškėjo sutuoktinės akcijų galimo perleidimo K. K. klausimus.

2.2. 2023 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VT-108 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) buvo konstatuota, jog pažeidimas padarytas tyčiniais aktyviais veiksmais bei neveikimu, o 2023 m. kovo 14 d. teikime dėl tarnybinės nuobaudos Nr. VT-139 (toliau – ir Teikimas) bei Įsakyme nurodyta, jog tie patys pažeidimai padaryti tik tyčiniais aktyvias veiksmais. Toks neapibrėžtas pažeidimo kvalifikavimas rodo tarnybinio patikrinimo duomenų selektyvų vertinimą ir Įsakymo nepagrįstumą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra tik tikėtino pobūdžio, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Be to, joje net nebuvo siūloma skirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos.

2.3. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagal K. K. skundą, kuris vertintinas kaip jo poveikio priemonė, siekiant, kad pareiškėjo sutuoktinė atsiimtų ieškinį civilinėje byloje. Be to, K. K. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo sutuoktinės pareiškimą. Grasinimų pakenkti pareiškėjui aplinkybės buvo aprašytos pareiškėjo paaiškinimuose, bet tikrintojas dėl to nepasisakė. Atsakovas nelygino K. K. bei suinteresuotų asmenų paaiškinimuose nurodomų tų pačių aplinkybių nesutapimų. Atsakovas nesulaukė teismo sprendimo civilinėje byloje, o padarė savarankiškas tikėtino pobūdžio išvadas, kurios prieštarauja teismo vertinimui.

2.4. Atsakovas neanalizavo žemės sklypų įgijimo sutarčių, valstybės įmonės Registrų centro duomenų, pirkimo-pardavimo sutarčių, Bendrovės steigimo sutarčių, reikalavimų, atsikirtimų bei proceso šalių paaiškinimų civilinėje byloje bei baudžiamosios bylos duomenų.

2.5. Atsakovas ydingai vertina J. R. priklausančią nuosavybę (žemės sklypų bei Bendrovės akcijų dalis), tapatindamas ją su pareiškėjo nuosavybe. Teismo sprendimu atstačius situaciją į pradinę padėtį, būtų apribojama J. R. galimybė tęsti ūkinę komercinę veiklą pareiškėjo buvimo prokuroru laikotarpiu ir apribojama teisė į bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nėra numatyti jokie apribojimai, kaip valdyti asmenine nuosavybe priklausantį turtą.

2.6. Pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimus ir įrodymus, jog žemės sklypai buvo įgyti asmeninės nuosavybės teise ir nesietini su jokia Bendrovės komercine veikla. Žemės sklypų 1/2 dalys įgytos išsimokėtinai, atsižvelgiant į pareiškėjo šeimos finansines galimybes ir turint tikslus bei lūkesčius, susijusius su šeima. K. K. ar UAB „Vikesda“ nėra su tuo susiję. Priklausomai nuo parduodamų žemės sklypų kiekio, buvo galimybė išsiderėti geresnes pirkimo sąlygas (kainą ir terminą), todėl tokia informacija pareiškėjas pasidalino su tuometiniu draugu K. K.. Kadangi atsakovas tarnybinio patikrinimo metu neformulavo jokių tikslinančių klausimų, aprašyti smulkiai visas aplinkybes buvo sudėtinga. Atsakovas nepagrįstai derybas su G. D. bei žemės sklypų pirkimą laiko pareiškėjo sumanymu komercinei veiklai vykdyti. Net esant tokiai prielaidai, egzistuojant hipotekai J. R. net ir norėdama neturėjo jokių galimybių neišpirkusi žemės sklypų ir pardavėjui neišregistravus hipotekos, jų registruoti juridinio ar fizinio asmens vardu.

2.7. UAB „Vikesda“ buvo įkurta K. K. įkalbėjus J. R. būti akcininke, tikintis, jog ji ateityje registruos kokį nors žemės sklypą Bendrovės vardu veiklai vykdyti, taip pat J. R. būti akcininke paskatino kiti sumanymai, susiję su pramogų bei nuomos verslu, kuriuos ji tikėjosi realizuoti Bendrovės pagalba ant kitų bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių žemės sklypų. J. R. tarnybinio patikrinimo metu jokie tikslinantys klausimai užduoti nebuvo, atsakovas rėmėsi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais parodymais, kurie buvo neišsamūs ir koncentruoti į jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą dėl Bendrovės akcijų užvaldymo. Nei vienas iš J. R. bei K. K. priklausančių įkeistų žemės sklypų iki dabar jokio juridinio asmens vardu nėra registruoti, jokių sutarčių su juridiniais asmenimis vykdyti ūkinę komercinę veiklą nebuvo ir nėra sudaryta.

2.8. Tarnybinio patikrinimo išvados iš esmės prieštarauja skunde nurodomoms aplinkybėms, be to skunde K. K. prieštarauja pats sau. E. Š. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja objektyviems duomenims ir yra neišsamūs.

2.9. Įsakymas grindžiamas nepagrįstais motyvais, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės konfliktas su K. K. dėl žemės sklypų bei Bendrovės akcijų priklausomybės turi esminės reikšmės abejoti prokuroro geru vardu. Tarnybinio patikrinimo išvados surašymo metu K. K. buvo pareikšti įtarimai dėl Bendrovės akcijų neteisėto užvaldymo, J. R. pripažinta nukentėjusiąja, tačiau atsakovas šių aplinkybių nevertino.

2.10. Pareiškėjas yra baudžiamas už tai, kad būdamas pareigūnas ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, nevengė ryšių su neįvardijamais asmenimis, kurie pakenkė prokuroro ir prokuratūros reputacijai, tačiau atsakovas nenurodo konkretaus asmens, taip apsunkindamas pareiškėjui galimybę gintis. Galima daryti prielaidą, jog omenyje turimas K. K.. Atsakovui buvo žinoma, jog pareiškėjas su K. K. yra pažįstami daugiau kaip 20 metų, jo reputacija pareiškėjui nekėlė įtarimų. K. K. veiksmai pareiškėjo ar jo sutuoktinės atžvilgiu savaime negali būti vertinami kaip prokuroro ar prokuratūros reputacijos pažeidimas. Prokurorui nėra draudžiamas bendrauti ne tarnybos metu su asmenimis, turinčiais nepriekaištingą reputaciją.

2.11. Neaišku, kokiais duomenimis remdamasis atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas dalyvavo konsultacijose su architektu projektavimo klausimais, nes architektas net nebuvo apklaustas. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių objektyvių duomenų matyti, jog jokio pareiškėjo pokalbio su architektu apie jokius juridinius asmenis negalėjo būti. K. K. nurodė, jog jis, kaip fizinis asmuo, susirado asmenis, galinčius padaryti vizualizaciją, už suteiktą paslaugą sumokėjo iš savo lėšų, iš projekto šablono matyti, jog ketino projektuoti vieną pastatą būtent kaip fizinis asmuo. Įsigijus žemės sklypus bei įsteigus UAB „Vikesda“, iš K. K. buvo sulaukta pasiūlymo jungtis prie jo projekto, nes jis norėtų pastatyti gyvenamąjį namą, tačiau vienas to padaryti negali, nes jam priklauso tik ½ sklypo. Šis pasiūlymas šeimoje buvo apsvarstytas, įvertinta, jog nereikia rūpintis organizaciniais klausimais ir projektas tampa pigesnis. Sutikus su pasiūlymu, jie nuvyko sutartu laiku pas architektą, išsakė savo nuomonę, J. R. pasirašė architekto pateiktus dokumentus. Projektas tik pradėtas rengti, užsakovai – fiziniai asmenys (K. K., pareiškėjas bei jo sutuoktinė), statytojas – K. K.. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė nepasirašė projektavimo sutarties, nesumokėjo pinigų, projektavimo darbai bent dėl jiems priklausančios 1/2 dalies nevyksta. Pareiškėjo bendravimas su architektu savaime negali būti laikomas pažeidimu. Nėra duomenų, jog pareiškėjas kalbėjo apie Bendrovės reikalus.

2.12. Nors atsakovas nurodo, jog pareiškėjas tiesiogiai derino J. R. priklausančių Bendrovės akcijų perleidimo K. K. klausimus, tačiau civilinėje byloje teismas konstatavo, kad nėra jokio ginčo dėl to, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė UAB „Vikesda“ steigimo metu buvo susituokę, santuokoje gyvena ir šiuo metu. Visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus asmeniškai įgytą turtą. Nėra jokių duomenų, jog J. R. vardu registruotų Bendrovės akcijų nuosavybė būtų kaip nors padalinta.

2.13. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkto, 5.1–5.4 ir 6.4 papunkčių reikalavimus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintą tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminą. 2023 m. kovo 1 d. tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui buvo skirta už tariamai 2021 m. atliktus veiksmus, galimo pažeidimo terminas neapibrėžtas, taigi skiriant tarnybinę nuobaudą buvo praleistas jos skyrimo terminas.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio pažeidimo buvo pradėtas Generalinės prokurorės 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu (rezoliucija). Tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus K. K. 2022 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2023 m. kovo 1 d. surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. kovo 14 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-139, kuriame konstatavo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3.2. Civilinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl J. R. nuosavybės teise priklausančių UAB „Vikesda“ akcijų galimo neteisėto užvaldymo nebuvo reikšmingos tarnybinio patikrinimo metu vertinant pareiškėjo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyti visi būtini tarnybinio pažeidimo sudėties elementai.

3.3. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas palaikė tarpusavio ryšius su G. D., iš kurio pirko žemės sklypus, nors prieš tai pareiškėjas palaikė valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje G. D. buvo pripažintas kaltu. Taigi pareiškėjas nepaisė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 patvirtinto (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. I-15 redakcija) Prokurorų etikos kodekso (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas) reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ar prokuratūros reputacijai.

3.4. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų matyti, kad pats pareiškėjas betarpiškai dalyvavo įmonės UAB „Vikesda“ steigime, ieškojo planuojamai įmonės veiklai tinkančių žemės sklypų, kartu su K. K. derino kitus su Bendrovės veikla susijusius klausimus, būtent pareiškėjui, o ne jo sutuoktinei, G. D. ir architektas, projektavęs pastatus žemės sklypuose, pranešė, kad kažkas yra negerai su Bendrovės akcijomis.

3.5. Pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog nebuvo planų nupirktus iš G. D. žemės sklypus naudoti Bendrovės veikloje, iš esmės yra paneigiamos paties pareiškėjo ir jo sutuoktinės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, aplinkybę, kad perkant žemės sklypus buvo planuojama vystyti komercinę veiklą (tai atitinka K. K. duotus paaiškinimus), patvirtinta tai, kad pareiškėjo sutuoktinė sklypus, dėl kurių derėjosi asmeniškai pareiškėjas, pirko lygiomis dalimis su K. K.. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo netikėti K. K. nurodytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo aktyvų dalyvavimą planuojant bendrą ūkinę komercinę veiklą, apie tokios veiklos vykdymui reikalingos įmonės steigimą bei pareiškėjo betarpišką rūpinimąsi įsteigtos Bendrovės veikla, buhalterinės apskaitos tvarkymu.

3.6. Sprendimų dėl tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams priėmime dalyvauja ir teikimą rašantis subjektas, kuris turi teisę savarankiškai spręsti dėl padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementų, jo teisinio vertinimo ir siūlomos tarnybinės nuobaudos rūšies. Nagrinėjamu atveju Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, sprendė, kad dėl padaryto tarnybinio pažeidimo pareiškėjui yra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę, tarnybinis pažeidimas yra padarytas vien veikimu (tyčia) ir Teikime generaliniam prokurorui pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teikimo turinyje išdėstė tarnybinio pažeidimo sudėtį ir motyvus dėl padaryto tarnybinio pažeidimo teisinio vertinimo. Generalinė prokurorė, įvertinusi tarnybinio patikrinimo medžiagą su Tarnybinio patikrinimo išvada ir Teikimu, priėmė sprendimą pritarti Teikimui, konstatuoti pažeidimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3.7. Tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams terminus reglamentuoja Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalis. Nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvada generaliniam prokurorui pateikta 2023 m. kovo 1 d., o Įsakymas surašytas 2023 m. kovo 21 d., todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs. Iš 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą bei Tarnybinio patikrinimo išvados turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjui įteiktuose tarnybinio patikrinimo dokumentuose buvo tiksliai ir aiškiai nurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjo neteisėti veiksmai buvo tęstinio pobūdžio. Jiems išaiškėjus, tarnybinė atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta nepažeidžiant Prokuratūros įstatyme numatyto tarnybinės nuobaudos skyrimo termino.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą Įsakymą. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 38 punktą tarnybinio patikrinimo išvada nesaisto teikimą rašančio subjekto. Todėl nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo siūloma skirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, motyvuotą teikimą rašantis prokuroras turėjo teisę Teikime siūlyti skirti pareiškėjui pastabą. Analogiškas Nuostatų 38 punkto aiškinimas taikytinas ir dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tariamo pažeidimo padarymu tyčiniais veiksmais ir (ar) neveikimu (skirtingas vertinimas pateiktas Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime).

6. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas palaikė ryšius, kurie kenkia prokuroro ar prokuratūros reputacijai, t. y. turėdamas asmeninių turtinių interesų palaikė tarpusavio ryšius su asmeniu, kuris pareiškėjui vykdant profesines pareigas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinės nusikalstamos veikos. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas siekė verstis ūkine komercine veikla, ir būtent šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų, asmeniškai vedė derybas, tarėsi dėl sklypų įsigijimo ir pan.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neneigia savo ryšių su G. D., taip pat neneigia, jog baudžiamojoje byloje, kurioje G. D. buvo pripažintas kaltu, palaikė valstybinį kaltinimą. Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pakankamai aiškiai įvardyta, jog asmuo, dėl ryšių su kuriuo pareiškėjas kaltinamas padaręs Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, yra G. D.. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tinkamai įvertintos ir aplinkybės, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu G. D. teistumas buvo išnykęs, sklypai pirkti už rinkos kainą, taip pat tai, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, sudarant žemės sklypų įsigijimo sandorius. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti pareiškėjo ir G. D. ryšiai, kurie truko net keletą metų. Vien tokie nurodyti pareiškėjo ryšiai su G. D. gali būti laikomi Prokurorų etikos kodekso pažeidimu, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda.

8. Teismo vertinimu, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29825-22 medžiagos galima spręsti, kad nors žemės sklypus pirko, Bendrovės akcininke oficialiai buvo pareiškėjo sutuoktinė, pareiškėjas faktiškai aktyviai, betarpiškai dalyvavo visame procese: pareiškėjas ieškojo žemės sklypų, derėjosi dėl jų, dalyvavo jų pirkime; apie problemas, susijusias su Bendrovės veikla, akcijomis buvo pranešta būtent pareiškėjui; K. K. dėl žemės sklypų ir akcijų perleidimo taip pat bendravo su pareiškėjui (Tarnybinio patikrinimo išvados 26.2, 26.4, 26.9 p.). Kad įsigytus žemės sklypus planuota naudoti Bendrovės veiklai ir tai, kad apskritai planuota steigti įmonę, kuri užsiimtų statyba, savo paaiškinimuose ikiteisminiame tyrime paliudijo tiek pats pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė (Tarnybinio patikrinimo išvados 26.2, 26.4 p.). Nors pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu, savo poziciją keitė, sistemiškai įvertinęs visą tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas šiuo aspektu padarė pagrįstas išvadas.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas nustatė ir tinkamai bei išsamiai įvertino visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjo kaltės formą. Tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai, nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti, atsakovas išsamiai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.

10. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytos civilinės bylos bei K. K. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, kadangi tai neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Teismas taip pat konstatavo, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas.

III. 11. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas formaliai sprendė Įsakymo pagrįstumo klausimą, iš esmės neįvertino Įsakymo ir Tarnybinio patikrinimo išvados turinio, nepatikrino nustatytų aplinkybių tikrumo ir padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, aktualia statutiniams pareigūnams, nors prokuroras nėra statutinis pareigūnas. Teismas neatskyrė pareiškėjo ir jo sutuoktinės veiksmų, nevertino disponavimo turtu galimybių.

12.2. Norint konstatuoti asmens kaltę, privaloma nustatyti, kaip asmuo privalėjo elgtis, kad nepažeistų teisės aktų, tačiau nagrinėjamu atveju neaišku, kokio elgesio iš pareiškėjo buvo reikalaujama.

12.3. Teismas ignoravo pareiškėjo paaiškinimus ir paviršutiniškai vertino pateiktus duomenis. Neaiškus pareiškėjo neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpis. Teismas objektyvius duomenis vertino selektyviai, nepagrįstai išplėsdamas kaltinimo ribas. Teismas nenurodė motyvų, kuriais atmetė pareiškėjo nesutikimą su teiginiu, kad jis susitarė su K. K. vystyti ūkinę komercinę veiklą, šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų. Pareiškėjas kaltinamas dalyvavęs juridinio asmens veikloje, kuris iki 2021 m. gegužės 20 d. net nebuvo registruotas Juridinių asmenų registre. Žemės sklypus įsigijo fizinis asmuo, kai Bendrovė dar nebuvo įregistruota.

12.4. E. Š. parodymai, kad pas ją su K. K. atvyko kažkoks vyriškis ir tarėsi dėl būsimos bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, ginčytini. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose E. Š. minėjo tik K. K..

12.5. Neaišku, kaip aplinkybė dėl konsultacijų su architektu yra susijusi su pareiškėjo dalyvavimu Bendrovės veikloje. Sandoriai dėl žemės sklypų įsigijimo nėra panaikinti, žemės sklypai priklauso fiziniams asmenims. Nevertintos atvykimo pas architektą aplinkybės. Bendrovė tiriamu laikotarpiu net neturėjo žemės sklypo, ant kurio būtų įmanomas projektavimas, nevykdė veiklos.

12.6. Atsakovas teigdamas, kad pareiškėjas turėjo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ir prokuratūros reputacijai, pareiškėjo kaltės klausimą grindžia G. D. reputacija. Šiuo klausimu kaltinimas pareiškėjui nebuvo pareikštas. Tik atsakovui surašius atsikirtimus į pareiškėjo skundą, tapo žinoma, kad būtent G. D. pažinojimas per dalykinį bendravimą (pažinojimas kaip sandorio šalies) sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra analizuota.

12.7. Pareiškėjas neturėjo jokių įgaliojimų derinti UAB „Vikesda“ akcijų pardavimo ir nedalyvavo Bendrovės valdyme. Niekas nesiruošė parduoti žemės sklypų. K. K. vienašališkai savo iniciatyva užsakė vizitą pas notarą. Grasinimų fone vykdyta K. K. nusikalstama veika negalėjo būti laikoma derybomis ar sandorių sudarymu.

12.8. Nustatytas pažeidimas pažeidžia pareiškėjo bei jo sutuoktinės konstitucines teises disponuoti turtu. Žemės sklypai jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl minėtu turtu gali disponuoti tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė. Teismas nepasisakė dėl disponavimo turtu galimybės, taip pat dėl aplinkybės, kad žemės sklypai įkeisti hipoteka.

12.9. Teismas nevertino akivaizdžių prieštaravimų K. K. parodymuose ir jo skunde Generalinei prokuratūrai; nevertino pareiškėjo sutuoktinės parodymų, objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo parodymus.

12.10. Teismas nepasisakė, kokie pareiškėjo veiksmai laikomi dalyvavimu juridinio asmens veikloje, kai nusižengimo laikotarpiu nebuvo registruotas minimas juridinis asmuo, susijęs su pareiškėjo sutuoktine. Teismas nepasisakė, ar konstatuoti pažeidimai yra pakankamo pavojingumo, ar yra pagrindas prokuroro elgesį, nesusijusį su tarnyba, vertinti kaip šiurkštų, pasikartojantį ar sukėlusį kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes ir pan.

13. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių, nurodoma, kad:

13.1. Teismo sprendimas yra motyvuotas. Nors teismo sprendime yra panaudoti kai kurie atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, tačiau iš teismo sprendimo akivaizdu, kad teismas padarė savarankiškas išvadas dėl pareiškėjo skundo.

13.2. Pareiškėjo sutuoktinės veiksmai tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinami, jie aprašyti tiek, kiek ji pareiškėjo iniciatyva dalyvavo sudaromuose žemės pirkimo-pardavimo sandoriuose. Buvo vertinama, ar sudarant šiuos sandorius pareiškėjo veiksmai atitiko Prokurorų etikos kodekso reikalavimus.

13.3. Pareiškėjas sau naudinga linkme interpretuoja E. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo dalykas yra visiškai kitas ir buhalterė nebuvo paklausta, su kokiu asmeniu K. K. buvo atvykęs tartis dėl Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

13.4. Iki aptariamo tarnybinio patikrinimo pradžios atsakovui nebuvo žinoma, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 6 d. yra žemės bendrasavininkai su asmeniu, kuris pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas palaikė valstybinį kaltinimą. Tarnybinio patikrinimo metu dėl šios aplinkybės nebuvo atliekamas tyrimas dėl suėjusio tarnybinės nuobaudos paskyrimo senaties termino.

13.5. Iš 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą bei Tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad pareiškėjui įteiktuose dokumentuose buvo aiškiai ir tiksliai nurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis ir kitos reikšmingos aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinės prokurorės 2023 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. P-331 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorui V. R.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Įsakyme konstatuota, kad prokuroras V. R., būdamas valstybės pareigūnas ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, nepaisydamas reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ir prokuratūros reputacijai, ir neatsižvelgdamas į draudimą prokurorui dirbti kitą darbą ir užsiimti kita atlyginama veikla, 2021 m. susitarė su K. K. vystyti ūkinę komercinę (namų statybos ir pardavimo) veiklą, šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų, asmeniškai vedė derybas dėl žemės sklypų įsigijimo su G. D. ir su juo sutarė dėl sklypų įsigijimo, po ko 2021 m. balandžio 19 d., dalyvaujant V. R., jo sutuoktinė, K. K. ir G. D., atstovaujamas advokatės, sudarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, siekiant šiuos sklypus vėliau registruoti K. K. ir J. R. steigiamos įmonės vardu. Be to, K. K. 2021 m. gegužės 20 d. pagal išankstinį susitarimą įregistravus UAB „Vikesda“, kurios 50 proc. akcijų priklausė pareiškėjo sutuoktinei, pareiškėjas pats rūpinosi Bendrovės reikalais, konsultavosi su UAB „ES apskaita“ buhaltere E. Š. dėl Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, kartu su K. K. dalyvavo konsultacijose su architektu sprendžiant pastatų projektavimo žemės sklypuose klausimus, o vėliau, kilus konfliktui tarp jo ir K. K., pats tiesiogiai su K. K. derino žemės sklypų ir jo sutuoktinės Bendrovės akcijų galimo perleidimo K. K. klausimus.

16. Įsakyme pripažinta, kad nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą (jame nustatyta, kad prokurorai privalo laikytis Prokurorų etikos kodekso), 29 straipsnio 1 dalį (joje įtvirtinta, kad prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą <...>), 391 straipsnio 1 dalį (joje nurodyta, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso <...>), Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus padorumo (5.2.1 p., kuriame numatyta, kad prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas), atsakomybės (5.9.1 p., kuriame numatyta, kad prokuroras privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą) principus ir 9 punktą (jame nurodyta, kad Prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai).

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą ir už tai jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padaryta išvada, kad jis pagrįstai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Dėl teismo atliekamo įrodymų vertinimo primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

20. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo naikinti atsakovo priimto Įsakymo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimo motyvais, todėl, jų nekartodama, pasisako aspektais, kuriais pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą.

21. Sprendžiant ginčo klausimą dėl tarnybinės nuobaudos, šiuo atveju – pastabos, teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Klausimas, ar valstybės tarnautojas gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už veikas, padarytas ne tarnybos metu, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

22. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, būtina nustatyti, ar Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

23. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas nepagrįstai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvuota išvada, kad nagrinėjamu atveju, tiriant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas (susitarė vystyti ūkinę komercinę veiklą ir šiam tikslui ieškojo statyboms tinkančių žemės sklypų, asmeniškai vedė derybas, tarėsi dėl sklypų įsigijimo ir pan., taip pat palaikė ryšius, kurie kenkia prokuroro ar prokuratūros reputacijai); pažeidimą padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėjas); pasekmės (suabejota prokuroro geru vardu, reputacija ir veiksmų teisėtumu); žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui ir kt.); priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, kaltė (tyčia). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nurodytą tarnybinį pažeidimą.

24. Pareiškėjas neigia siekęs vystyti ūkinę komercinę veiklą ir siekdamas šio tikslo asmeniškai atlikęs konkrečius veiksmus, tačiau teisėjų kolegija, laikydamasi šioje nutartyje aptartų įrodymų vertinimo taisyklių įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo poziciją paneigia tarnybinio patikrinimo metu surinktų faktinių duomenų visuma. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų matyti, kad pats pareiškėjas ieškojo planuojamai įmones veiklai tinkančių žemės sklypų ir vedė derybas dėl žemės sklypų įsigijimo su G. D., dalyvavo steigiant Bendrovę, kartu su K. K. derino kitus su planuojama statyba nupirktuose žemės sklypuose ir Bendrovės veikla susijusius klausimus.

25. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo siekį užsiimti ūkine komercine veikla, visumą, minėtos išvados nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad tam tikrų veiksmų atlikimo metu dar nebuvo įsteigta Bendrovė. Taip pat apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas neturėjo jokių įgaliojimų derinti UAB „Vikesda“ akcijų pardavimo ir nedalyvavo Bendrovės valdyme, per se (savaime) nepaneigia įrodymais pagrįsto pareiškėjo dalyvavimo, be kita ko, sprendžiant su Bendrovės veikla susijusius klausimus.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis tik iš atsakovo atsiliepimo į skundą sužinojo, kad tarnybinis pažeidimas konstatuotas dėl G. D. pažinojimo ir bendravimo su juo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pakankamai aiškiai įvardyta, jog pareiškėjas su G. D. asmeniškai vedė derybas dėl žemės sklypų įsigijimo ir su juo sutarė dėl sklypų įsigijimo, taip pat joje yra aptarta, kad pareiškėjas palaikė valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje G. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas neneigia savo ryšių su G. D., taip pat neneigia, jog palaikė valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje G. D. buvo pripažintas kaltu. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo kaltės klausimas grindžiamas G. D. reputacija. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio akivaizdu, kad aptariamu aspektu pareiškėjo veiksmų neteisėtumas siejamas su jo neformaliu bendravimu su asmeniu (t. y., G. D.), kurio atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas palaikė valstybinį kaltinimą, o ne su G. D. reputacija.

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjui nuobauda paskirta ne dėl to, kad jo sutuoktinė valdė konkretų turtą, o dėl to, kad pareiškėjas, pažeisdamas etikos normas bendravo su asmeniu, prieš kurį kaip prokuroras palaikė valstybinį kaltinimą teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad nustatytas tarnybinis pažeidimas pažeidžia pareiškėjo bei jo sutuoktinės konstitucines teises disponuoti turtu, atmetami kaip nesusiję su nagrinėjama byla dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos.

28. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, susijusius su pareiškėjo padarytais tarnybiniais pažeidimais. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

29. Iš 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą bei Tarnybinio patikrinimo išvados turinio yra pakankamai aišku, kad pareiškėjui įteiktuose tarnybinio patikrinimo dokumentuose buvo tiksliai ir aiškiai nurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis. Pareiškėjo neteisėtais pripažinti veiksmai buvo tęstinio pobūdžio ir buvo atlikti 2021 m. Todėl kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai, kad nėra aiškus tarnybinio pažeidimo padarymo laikotarpis.

30. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalies (joje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos) taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Nuostatų 38 punktą, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo teikimas generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) surašomas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada nesaisto teikimą rašančio subjekto. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Teikimą rašantis Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras turėjo teisės aktais jam suteiktą teisę, atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, suformuluoti kitokį siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nei buvo suformuotas Tarnybinio patikrinimo išvadoje, taip pat turėjo teisę patikslinti aplinkybę dėl to, ar tarnybinis pažeidimas padarymas tyčiniais veiksmais, ar neveikimu.

32. Atsakant į apeliaciniame skunde reiškiamas abejones dėl tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pakankamumo, pažymėtina, kad teismas detaliai išanalizavo atsakovo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nepakankamumo atmetami.

33. Dėl kitų ginčo šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė