fc532057-e56e-45cf-8efd-58293d034d34 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-1772-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02729-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant D. L., dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ atstovui advokato padėjėjui V.

P., atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovui D. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Geras poilsis“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė panaikinti atsakovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019-11-14 sprendimÄ Nr. R2-2354-(39.8) ir įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti UAB „Geras poilsis“ atstovo 2016-12-08 praÅ¡ymÄ duoti leidimÄ neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų ribose kirsti miÅ¡kÄ .

Skunde bei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad bendrovė yra pastato (sanatorijos), esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Å is žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT), o nuomos teisė priklauso pareiÅ¡kėjui. Ä® šį žemės sklypÄ su tam tikromis iÅ¡lygomis buvo patenkama per (duomenys neskelbtini), kurioje draudžiamas mechanizuotas transportas.

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. Ä®V-309 buvo patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurį į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ numatyta patekti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) servitutiniu keliu per gretimÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). Å is žemės sklypas taip pat yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo NŽT.

Vadovaujantis Specialiuoju planu, Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, sudarė su pareiÅ¡kėju 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartį Nr. JD-226 (toliau – ir Servituto sutartis), kuriÄ Ä¯registravo Nekilnojamojo turto registre, ir taip valstybinėje žemėje buvo nustatyti tarnaujantys kelio servitutas ir servitutas su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Servituto davėjas yra Lietuvos Respublika, o gavėjas – UAB „Geras pilsis“. Minėta sutartimi servitutų davėjas su gavėju susitarė, jog servitutų davėjas neatlygintinai suteikia teisę gavėjui tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, o to tikslas buvo tai, kad pareiÅ¡kėjas į žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini). nevažinėtų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės (Lietuvos valstybės interesas, siekiant iÅ¡saugoti vertingas teritorijas).

Nustatyto kelio servituto vietoje auga medžiai, kuriuos reikia paÅ¡alinti, norint patekti į pareiÅ¡kėjo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau tam reikalingas leidimas medžių kirtimui. Vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pareiÅ¡kėjas 2016 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu leisti neatlygintinai nustatytų servitutų ribose kirsti medžius, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti. Dėl Å¡io atsisakymo vyko teisminiai ginčai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019-10-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1021-438/2019 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-12-11 sprendimÄ administracinėje byloje Nr.I-1714-342/2017 bei įpareigojo atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2016 m. gruodžio 8 d. praÅ¡ymÄ leisti neatlygintinai ginčo sklype nustatytų servitutų ribose kirsti miÅ¡kÄ .

Vykdydama LVAT sprendimÄ , atsakovė 2019-11-14 pateikė pareiÅ¡kėjui raÅ¡tÄ Nr. R2-2354-(39.8) (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjas privalo atsakovei pateikti reikiamus dokumentus, t. y. parengtÄ bei suderintÄ ir patvirtintÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , kuriame bÅ«tų suprojektuotas kelias, nustatytų servitutų ribose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas miÅ¡kų kirtimo normas valstybinių miÅ¡kų valdytojams ar servituto turėtojams, taip pat, pagal biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles, paruoÅ¡tus biržių atrėžimo dokumentus.

Atsakovė savo SprendimÄ motyvavo tuo, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡duodami valstybinių miÅ¡kų valdytojui, miÅ¡ko naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miÅ¡ko ir miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus, taip pat servituto turėtojams ar jų įgaliotiems asmenims, vadovaujantis Aplinkos ministro „Dėl leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as“ įsakymu (toliau – ir ApraÅ¡as). PareiÅ¡kėjas nesutinka su Sprendimu ir jame iÅ¡dėstytais motyvais, nes jo praÅ¡ymas, leisti neatlygintinai ginčo sklype nustatytų servitutų ribose kirsti miÅ¡kÄ , buvo atmestas tais pačiais kaip ir anksčiau motyvais, iÅ¡skyrus atsisakyta reikalavimo parengti teritorijų planavimo dokumentÄ ir pakeisti ginčo sklypo naudojimo paskirtį į kitÄ , susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms.

Dabar atsakovė reikalauja pateikti parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ bei paruoÅ¡tus biržių atrėžimo dokumentus. Atsakovė skundžiamame Sprendime Å¡ių dokumentų praÅ¡o, vadovaudamasi ApraÅ¡o II dalies 8 punktu, nors LVAT labai aiÅ¡kiai nurodė, kad atsakovė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai, nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikė Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 8 punkto nuostatas. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, nepaisydama teismo sprendimo, jį ignoruodama, rodo nepagarbÄ teismui, Konstitucijai, suponuoja nepasitikėjimÄ visa valdžios sistema.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovei MiÅ¡kų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu suteikta diskrecijos teisė, priimti sprendimus dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ servituto turėtojams iÅ¡davimo, nėra absoliuti, todėl ji turi bÅ«ti realizuojama MiÅ¡kų įstatymo nustatytose ribose ir nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, toks leidimas privalo bÅ«ti iÅ¡duotas. Atsakovė turėjo patikrinti, ar miÅ¡ko kirtimas yra bÅ«tinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Atsisakymas leisti kirsti miÅ¡kÄ galėjo bÅ«ti priimtas tik dviem atvejais: miÅ¡ko kirtimas nėra bÅ«tinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises arba jis buvo nustatytas ne pagal teritorijų planavimo dokumentÄ . Atsakovės atsisakymas duoti leidimÄ , kol nebus parengtas bei suderintas ir patvirtintas vidinės miÅ¡kotvarkos projektas bei paruoÅ¡ti biržių atrėžimo dokumentai, yra visiÅ¡kai nesuprantamas, nes pareiÅ¡kėjo tikslas yra ne įsigyti miÅ¡ko dalį kirtimui, o tik paÅ¡alinti kelis pavienius medžius, trukdančius nustatyto kelio servituto vietoje įrengti miÅ¡ko keliÄ patekimui į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė vadovaujasi ApraÅ¡o II dalies 8 punktu, kur nurodyta, kad leidimai Servituto turėtojams iÅ¡duodami Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Tačiau to paties ApraÅ¡o 6 punkte nurodyta, kad Servituto turėtojams ar jų įgaliotiems asmenims Leidimas iÅ¡duodamas pateikus teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio sprendiniams įgyvendinti bÅ«tinas Leidimas, ir servituto teisę patvirtinančius dokumentus.

Akivaizdu, kad Å¡ios teisės normos konkuruoja tarpusavyje ir todėl darytina iÅ¡vada, kad nustatytas teisinis reguliavimas yra neaiÅ¡kus. Atskirti, kuriÄ iÅ¡ teisės normų reikėtų taikyti nagrinėjamu atveju, bÅ«tų galima atsižvelgiant į tikslus, t. y. jei tai pavienių miÅ¡ko medžių kirtimas, siekiant įrengti miÅ¡ko keliÄ kelio servituto vietoje, turėtų bÅ«ti taikomas ApraÅ¡o 6 punktas, bet jei Servituto turėtojas turi teisę į miÅ¡kÄ kaip jo naudotojas ir iÅ¡ to jis turi naudos, jam turėtų bÅ«ti taikomas ApraÅ¡o 8 punktas.

Tik toks aiÅ¡kinimas ir Å¡ių normų taikymas bÅ«tų teisingas, protingas ir sÄ Å¾iningas asmens, kuris nukentėjo nuo valdžios institucijų, kurios jam Specialiuoju planu uždraudė naudotis buvusiu patekimu į žemės sklypÄ , kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantis pastatas. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kada neprivaloma atriboti ir apmatuoti biržes ir viename iÅ¡ nurodytų papunkčiu (8.3 p.p.) toks atvejis yra įvardintas sėklinių ir kitų pavienių medžių iÅ¡kirtimui.

Taigi, ir atsakovės nurodyta teisės norma sako, kad Servituto turėtojai neprivalo pateikti nei miÅ¡kotvarkos projektÄ , nei biržių atrėžimo dokumentų, jei bus iÅ¡kertami tik pavieniai medžiai. Tokiu bÅ«du, atsakovė netinkamai taikė ApraÅ¡o 8 punkto nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė diskrecijos teisę ir nesivadovavo ApraÅ¡o 6 punktu, t. y., turėdama visus reikiamus dokumentus (Specialųjį planÄ ir servituto sutartį su NŽT), ji neturėjo kito pasirinkimo teisės kaip iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui praÅ¡omÄ leidimÄ .

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miÅ¡kų tarnyba (toliau – ir MiÅ¡kų tarnyba) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundÄ bei paaiÅ¡kinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo sklype nustatytas kelio servitutas patenka į Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) (0,70 ha ploto). Å i teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams ir yra registruota Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre.

Atsakovė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-30 sprendimÄ , iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2016-12-08 praÅ¡ymÄ leisti neatlygintinai ginčo sklype nustatytų servitutų ribose kirsti miÅ¡kÄ ir nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas prie savo praÅ¡ymo nėra pridėjęs praÅ¡ymui nagrinėti reikalingų, teisės aktų reikalaujamų, dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima iÅ¡duoti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , vadovaudamasi PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 27 p., kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ raÅ¡tu, t. y.

Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo skundžiamu atsakovės 2019-11-14 sprendimu Nr. R2-2354-(39.8), kad pareiÅ¡kėjas atsakovei pateiktų teisės aktuose nurodytus dokumentus (vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ ir biržių atrėžimo dokumentus) galutiniam sprendimui priimti. Atsakovė teigia, kad ApraÅ¡o 6 punkte nurodyti tik asmenys, kurie turi teisę praÅ¡yti leidimo kirsti miÅ¡kÄ , ir dokumentai, kuriais įrodoma tų asmenų teisė gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ , tačiau ne iÅ¡imtys servituto turėtojams, kaip bando įrodyti pareiÅ¡kėjas, iÅ¡ bendros leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos.

Nurodyto apraÅ¡o 6 punktas kaip tik ir nustato, kad dokumentai, kuriais servituto turėtojai įrodo, jog jie turi teisę praÅ¡yti leidimo kirsti miÅ¡kÄ , yra teritorijų planavimo dokumentai ir servituto teisę patvirtinantys dokumentai. ApraÅ¡o 8 punkte nurodyti visi reikalingi dokumentai, kuriais remiantis iÅ¡duodami leidimai kirsti miÅ¡kÄ . BÅ«tent ApraÅ¡o 8 punkte paminėti ir servituto turėtojai nurodant, kad leidimai valstybinių miÅ¡kų valdytojams iÅ¡duodami, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis pagrindinių ir tarpinių miÅ¡ko kirtimų apimtimis valstybinių miÅ¡kų valdytojams, pateikus valdytojo pasiraÅ¡ytÄ kertamų biržių sÄ raÅ¡Ä pagal ApraÅ¡o 1 priedo reikalavimus arba naudojant MKIIS programinę įrangÄ , o privačių miÅ¡kų savininkams ir Servituto turėtojams - Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Atsakovė pažymėjo, kad LVAT 2019-10-30 sprendime nedetalizavo ir nepasisakė kokiais teisės aktais, kokiomis teisės aktų nuostatomis ar kokiais dokumentais vadovaujantis turi bÅ«ti iÅ¡duodami leidimai servitutų turėtojams kirsti miÅ¡kÄ . Minėtame sprendime LVAT pasisakė tik dėl vienos nuostatos, t. y., kad kelio servituto turėtojui, norint tiesti miÅ¡ko keliÄ , nereikia miÅ¡ko žemės versti kitomis naudmenomis, t. y. kad žemės naudojimo paskirties keitimas nėra reikalingas, nes prie miÅ¡ko žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miÅ¡ko keliai.

Atsakovė nurodė, kad MiÅ¡kotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, 1 priedo 1.34. p. nustatyta, jog pavieniai medžiai - medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis aukÅ¡tis – ne mažesnis kaip 15 m, virÅ¡ija vidutinį medynų aukÅ¡tį ne mažiau kaip 35 %) bei neapaugusioje medynų žemėje (skalsumas - mažesnis kaip 0,2, vidutinis aukÅ¡tis - ne mažesnis kaip 5 m). Pažymėjo, kad pavieniai medžiai yra inventorizuojami bei įraÅ¡omi į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ (pavienių medžių ardo kodas - 9).

Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype, į kurį patenka ginčo sklypas, nėra inventorizuoto nei vieno pavienio medžio, todėl pareiškėjo argumentas, kad ginčo atveju turėtų būti taikomas Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. Dl-577, 8.3 p. neturi jokio pagrindo, o kaip tik priešingai, šio ginčo atveju nėra nei vieno, Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 8 p. nurodyto pagrindo, kad būtų neprivaloma biržių atriboti ir jų apmatuoti.

Atsakovė taip pat nurodė, kad biržių atrėžimas - tai kertamo ploto atribojimas / pažymėjimas miÅ¡ke, kirstinų medžių ženklinimas, tÅ«rio nustatymas ir kirtimams atlikti reikalingų dokumentų parengimas (Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 2 punktas). Biržės atrėžiamos vadovaujantis galiojančiu miÅ¡kotvarkos projektu. Atsižvelgiant į tai, kad miÅ¡ko kelias priskiriamas vietinės reikÅ¡mės vidaus keliams, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas leisti kirsti miÅ¡kÄ tiesiogiai yra susijęs su planuojama Å«kine veikla, t. y. su inžinerinio statinio, vietinės reikÅ¡mės vidaus kelio, statyba, o miÅ¡ko kelių tiesimas yra valstybinių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projekto projektinės dalies privaloma sudedamoji dalis.

Pareiškėjo skundas atmestinas. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-819-342/2017 esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjas yra pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Žemės sklypas, ant kurio pastatytas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o nuomos teisė priklauso pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. Ä®V-309 buvo patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurį į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ numatyta patekti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės servitutiniu keliu per gretimÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). Å is žemės sklypas taip pat yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo NŽT.

Vadovaujantis Specialiuoju planu, NŽT sudarė su pareiÅ¡kėju 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartį Nr. JD-226 (toliau – ir Servituto sutartis), kuriÄ Ä¯registravo Nekilnojamojo turto registre, ir taip valstybinėje žemėje buvo nustatyti tarnaujantys kelio servitutas ir servitutas su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Servituto davėjas yra Lietuvos Respublika, o gavėjas – UAB „Geras pilsis“. Minėta sutartimi servitutų davėjas su gavėju susitarė, jog servitutų davėjas neatlygintinai suteikia teisę gavėjui tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, o to tikslas buvo tai, kad pareiÅ¡kėjas į žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini). nevažinėtų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės (Lietuvos valstybės interesas, siekiant iÅ¡saugoti vertingas teritorijas).

Servitutas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ginčo sklype nustatytas kelio servitutas patenka į Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypÄ (0,70 ha ploto). Å i teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams ir yra registruota Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre (prijungta administracinė byla Nr. I-1714-343/2017, b. l. 16-18).

PareiÅ¡kėjas 2016-12-08 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę dėl leidimo miÅ¡kui kirsti servituto ribose iÅ¡davimo (prijungta administracinė byla Nr. I-819-342/2017, b. l. 8-10). Atsakovė 2016-12-13 priėmė individualų administracinį sprendimÄ Nr. S-3K-02-61, kuris Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-05-15 sprendimu buvo panaikintas, įpareigojant atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo UAB „Geras poilsis” 2016-12-08 praÅ¡ymÄ dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo.

Atsakovė 2017-08-11 priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ miÅ¡kui kirsti, nes nepateiktas sprendimas paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis, neatliktas valstybinės miÅ¡ko žemės pakeitimas kitomis naudmenomis ir servituto užimamas miÅ¡ko žemės plotas 0,0325 ha neiÅ¡registruotas iÅ¡ MiÅ¡kų valstybės kadastro, taip pat nepateikti visi reikalingi biržės atrėžimo dokumentai - nepateikta medžių matavimo lapas ir biržės taksavimo lapas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1714-342/2017 UAB „Geras poilsis“ skundÄ atsakovei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1021-438/2019 (toliau – ir LVAT 2019-10-30 sprendimas) panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-12-11 sprendimÄ ir įpareigojo atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2016 m. gruodžio 8 d. praÅ¡ymÄ .

Vykdydama LVAT 2019-10-30 sprendimÄ , atsakovė 2019-11-14 priėmė Å¡ioje byloje skundžiamÄ sprendimÄ Nr. R2-2354-(39.8) (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodė, kokie dokumentai reikalingi priimant sprendimÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas privalo atsakovei pateikti parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , kuriame bÅ«tų suprojektuotas kelias, nustatytų servitutų ribose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas miÅ¡kų kirtimo normas valstybinių miÅ¡kų valdytojams ar servituto turėtojams, taip pat, pagal biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles, paruoÅ¡tus biržių atrėžimo dokumentus.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo 2016 m. gruodžio 8 d. praÅ¡ymÄ leisti neatlygintinai ginčo sklype, nustatytų servitutų ribose kirsti miÅ¡kÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Valstybinė miÅ¡kų tarnyba Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duoda leidimus kirsti miÅ¡kÄ miÅ¡ko valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus tais atvejais, kai miÅ¡ko kirtimas yra bÅ«tinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 (toliau – ir ApraÅ¡as), 6 punkte nurodyti asmenys (privataus miÅ¡ko savininkai, valstybinio miÅ¡ko ar žemės valdytojai, miÅ¡ko naudotojai, servituto turėtojai), kurie turi teisę praÅ¡yti leidimo kirsti miÅ¡kÄ , ir dokumentai, kuriais įrodoma tų asmenų teisė gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ . Nurodyto apraÅ¡o 6 punktas nustato, jog dokumentai, kuriais servituto turėtojai įrodo, kad jie turi teisę praÅ¡yti leidimo kirsti miÅ¡kÄ , yra teritorijų planavimo dokumentai ir servituto teisę patvirtinantys dokumentai.

ApraÅ¡o 8 punkte detalizuota, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡duodami servituto turėtojams – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Biržių atrėžimo taisyklės), nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Biržių atrėžimo taisyklės reglamentuoja biržių atrėžimÄ visų nuosavybės formų miÅ¡kuose ir jų įvertinimÄ valstybiniuose miÅ¡kuose (1 punktas).

Biržių atrėžimas ir įvertinimas yra medynų sklypų kirtimui atribojimas ir apmatavimas, medžių ženklinimas, kirstinų medžių tÅ«rio nustatymas bei nenukirsto miÅ¡ko įvertinimas patvirtintomis kainomis (Biržių atrėžimo taisyklių 2 punktas). Medynų sklypai arba jų dalys kirtimui parenkami, vadovaujantis miÅ¡kotvarkos projektu, atsižvelgiant į medynų bÅ«klę bei kitas konkrečias sÄ lygas (Biržių atrėžimo taisyklių 3 punktas). Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miÅ¡kotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miÅ¡kų Å«kio veikla ir atliekami visi miÅ¡kų atkÅ«rimo, naudojimo ir miÅ¡ko žemių tvarkymo darbai.

Å io įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad vidinės miÅ¡kotvarkos projektai – tai miÅ¡kų Å«kio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miÅ¡kų valdytojų ir privačioms miÅ¡kų valdoms arba ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esančiai miÅ¡ko žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Vidinės miÅ¡kotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. Dl-406, 6 punkte nustatyta, kad vidinės miÅ¡kotvarkos projektų sprendiniai apima miÅ¡ko Å«kinės veiklos bei miÅ¡ko iÅ¡teklių rodiklių analizę ir Å«kinių priemonių miÅ¡ko iÅ¡tekliams naudoti, atkurti, gerinti projektavimÄ .

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad miÅ¡ko kelias priskiriamas vietinės reikÅ¡mės vidaus keliams, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas leisti kirsti miÅ¡kÄ tiesiogiai yra susijęs su pareiÅ¡kėjo planuojama Å«kine veikla, t. y. su inžinerinio statinio, vietinės reikÅ¡mės vidaus kelio, statyba. Vidinės miÅ¡kotvarkos projektų rengimo taisyklių 11.3.9 papunktyje nustatyta, kad miÅ¡ko kelių tiesimas yra valstybinių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projekto projektinės dalies privaloma sudedamoji dalis.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija vertina, jog pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , privalėjo atsakovei pateikti vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , kuriame bÅ«tų suprojektuotas kelias, nustatytų servitutų ribose, taip pat pagal biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles paruoÅ¡tus biržių atrėžimo dokumentus. PareiÅ¡kėjo argumentus, kad atsakovė nepagrįstai praÅ¡o dokumentų, numatytų ApraÅ¡o 8 punkte, nes LVAT 2019-10-30 sprendime konstatavo, jog ApraÅ¡o 8 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-30 sprendime iÅ¡ esmės pasisakė tik dėl to, jog ApraÅ¡o 8 punkto nuostatos, kuriomis reglamentuojamas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų tikslinimas bei leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimas tais atvejais, kai miÅ¡ko žemė paverčiama kitomis naudmenomis, netaikytinos, t. y., kad kelio servituto turėtojui, norint tiesti miÅ¡ko keliÄ , nereikia miÅ¡ko žemės versti kitomis naudmenomis (žemės naudojimo paskirties keitimas nėra reikalingas).

Dėl kitų dokumentų, kurie bÅ«tini servituto turėtojams, norintiems gauti leidimus kirsti miÅ¡kÄ , LVAT 2019-10-30 sprendime nepasisakė. PareiÅ¡kėjo motyvai, kad vidinės miÅ¡kotvarkos projektas bei paruoÅ¡ti biržių atrėžimo dokumentai yra nereikalingi, nes UAB „Geras poilsis“ tikslas yra ne įsigyti miÅ¡ko dalį kirtimui, o tik paÅ¡alinti kelis pavienius medžius, trukdančius nustatyto kelio servituto vietoje įrengti miÅ¡ko keliÄ patekimui į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , yra nepagrįsti, todėl atmestini.

MiÅ¡kotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, 1 priedo 1.34. punkte nurodyta, kad pavieniai medžiai - medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis aukÅ¡tis – ne mažesnis kaip 15 m, virÅ¡ija vidutinį medynų aukÅ¡tį ne mažiau kaip 35 %) bei neapaugusioje medynų žemėje (skalsumas - mažesnis kaip 0,2, vidutinis aukÅ¡tis - ne mažesnis kaip 5 m). Pažymėtina, kad pavieniai medžiai yra inventorizuojami bei įraÅ¡omi į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ (pavienių medžių ardo kodas - 9).

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad norimi kirsti medžiai yra pavieniai, o atsakovės pateiktais duomenimis, jog Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype, į kurį patenka žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra inventorizuoto nei vieno pavienio medžio, teismas abejoti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentas, kad ginčo atveju turėtų būti taikomas Biržių atrėžimo taisyklių 8.3 punktas (Biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma sėklinių ir kitų pavienių medžių iškirtimui), yra niekuo nepagrįstas.

Kitų Biržių atrėžimo taisyklių 8 punkte iÅ¡vardintų pagrindų, kada biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ ginčijamo atsakovės sprendimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės ir laiku atsakyta į jo keltus klausimus dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir naikinti skundžiamÄ administracinį aktÄ , nėra jokio pagrindo.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. . Teisėjai Audrius Grauželis Algis Markevičius Janina Vitunskienė