fc4fa4dc-a16b-4893-9dde-337ab8c1f45e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adm Administracinė byla Nr. I2-1002-821/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03285-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, Sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjo P. S. atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro, atstovėms R.

D.-M. ir advokatei Kristinai Čeredničenkaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų P. S. ir S. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Teisme priimtas pareiÅ¡kėjų P. S. ir S. S. patikslintas skundas (I t. b.l. 42-58), kuriuo praÅ¡oma:

1) priteisti pareiškėjo P. S. naudai 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro;

2) priteisti pareiÅ¡kėjos S. S. naudai 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. PareiÅ¡kėjai patikslintame skunde nurodo, kad 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - ir Centras, atsakovas) interneto svetainėje www.kgbveikla.lt baigtas vieÅ¡inti agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas (toliau - Žurnalas). VieÅ¡inti KGB dokumentus Centras buvo įpareigotas Lietuvos Respublikos Seimo, 2010 metais priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymÄ (Žin.

Nr. XI - 962). 2018 metų sausio mėn. 5 d. Centras interneto svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbė, kad dirigentas S. S. neva bendradarbiavo KGB 20 metų ir jam buvo suteiktas „Saliuto“ slapyvardis. Å iai dienai yra nustatyta, jog a.a. profesorius S. S. nebendradarbiavo su KGB, nėra patvirtinančių duomenų apie jo sutikimÄ bendradarbiauti su KGB, o taip pat nėra duomenų apie jo atliktas užduotis. Tačiau Centro neatsakingai pateikta nepatikrinta Žurnalo medžiaga apie S. S. bei tolimesnė klaidinanti visuomenę įrašų apie S. S. interpretacija parodo valdžios netinkamÄ Ä¯statymų suteiktų įgalinimų įgyvendinimÄ , padariusį pareiÅ¡kėjams didelę moralinę žalÄ .

Centro vadovės T. B. B. klaidinančiais pasisakymais buvo siekiama sudaryti visuomenei abejonių nekeliantį įspÅ«dį dėl S. S. tariamo bendradarbiavimo su KGB. Centro tinklapio (duomenys neskelbtini) puslapyje Centras dar 2017 metais užtikrino, kad skelbiami apie asmenį duomenys yra patikrinti ir revizuoti papildomais Å¡altiniais, todėl asmens bendradarbiavimas su KGB nekelia jokių abejonių. 2018 m. sausio 5 d. Centro interneto svetainės puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbiama, kad „pavieÅ¡intasis sÄ raÅ¡as, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai.

Visas agentų registracijos žurnalas paraÅ¡ytas ranka. Keli pabaigoje įraÅ¡yti asmenys, įraÅ¡yti kiek kitu raÅ¡ikliu, kita raÅ¡ysena. NeiÅ¡laikyta chronologinio eiliÅ¡kumo,...“. Tačiau čia pat teigiama - „todėl žurnale pateiktų duomenų patikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įraÅ¡ytų asmenų yra ne tik D. B., S. S., bet ir A. U., kuris iÅ¡davė A. R. - VanagÄ ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla”. PraneÅ¡ime esanti paskutinė pastraipa apie A.

U. abejonių nekeliantį bendradarbiavimÄ su KGB, siejant jį su tame pačiame Žurnale įraÅ¡ytais ir kitais asmenimis - D. B. ir S. S., savaime neÅ¡a žiniÄ , kad ir dėl pastarųjų asmenų bendradarbiavimo su KGB neturėtų kilti abejonių. Svetainėje esanti informacija, tame tarpe ir 2018 m. sausio 5 d., perteikiama tokiu bÅ«du, kad S. S. - „Saliuto“ bendradarbiavimo su KGB faktas yra neginčijamas. Patikslintame skunde nurodoma, kad Centro tinklapis ir T. B. B. pasisakymai tiesiogiai susieja S. S. su KGB.

Centro darbuotojai teigia, kad jų misija yra vieÅ¡inimas, o vertinimÄ jie palieka visuomenei. IÅ¡ tiesų centro nuostatuose įtvirtinta, kad Centro uždavinys yra atkurti istorinę tiesÄ ir teisingumÄ , todėl Centro vadovė neatliko savo užduoties ir iÅ¡kraipė tikrÄ jÄ Centro misijÄ . Pažymima, kad Centras nerado jokių S. S. bendradarbiavimo su KGB požymių, todėl tinklapio puslapyje (duomenys neskelbtini) teikiama papildoma informacija akivaizdžiai siekiama melagingai, selektyviai interpretuojančiai užpildyti tokio bendradarbiavimo nebuvimo matomas spragas.

Pažymima, kad T. B. B., kaip Centro vadovei, buvo žinoma, jog sprendimÄ apie asmenų bendradarbiavimÄ su KGB skelbia tik Liustracijos komisija, atlikusi tyrimÄ gyvųjų asmenų atžvilgiu. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog 2018 m. gegužės 14 d. Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos (Liustracijos komisijos) raÅ¡tu Nr. 97-4, buvo nustatyta, kad „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios specialiosios tarnybos veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija negali pripažinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai S. S. ir D.

B. slapta bendradarbiavo su KGB.“ Å iuos klausimus tyrė Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijai. Komisijos sudaryta Seimo narių A. G., V. J., R. J. ir P. U. Darbo grupė tyrimÄ baigė 2018 m. lapkričio 7 d., o 2019 m. birželio 26 d. paskelbė tyrimo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarytos darbo grupės „Dėl Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Z. V. raÅ¡to“ tyrimo ataskaitÄ (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitoje konstatuota, kad Žurnalo tyrimo ir pavieÅ¡inimo darbai, kuriems vadovavo Centro generalinė direktorė T.

B. B., buvo atlikti netinkamai. Ataskaitos išvadoje sakoma, kad jai ir turėtų atitekti atsakomybė už šio dokumento viešinimo ir tyrimo darbo spragas. Pagaliau interneto svetainėje_www.kgbveikla.lt atsirado įrašas, kad „2018-05-21 Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija pareiškė, kad pagal „turimus duomenis nėra pagrindo teigti, kad S. S. bendradarbiavo su KGB.“ Nėra žinoma nei įrašo tikrasis laikas, nei kokiu tikslu interneto svetainėje www.kgbveikla.lt vis dar yra skelbiama Žurnale rasta informacija apie a.a.

S. S., sietina su bendradarbiavimu su KGB. Tai, kad visais būdais siekiama nepaneigti šmeižikiškos informacijos apie a.a. profesorių S. S., patvirtina ir ta įrašo dalis, kurioje nurodomas tokio aukščiau paminėto įrašo šaltinis - „Šaltinis: BNS, 2018-05-2l“. Skunde nurodoma, jog vadovaujantis 2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1V-130 „Dėl KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo ir jo tyrimo išėmimo iš LGGRTC svetainės ir tyrimo pratęsimo“ iš interneto svetainės www.kgbveikla.lt buvo išimtas KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas.

PareiÅ¡kėjų manymu Å¡is faktas patvirtina jų skundo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . PareiÅ¡kėjai tai pat nurodo, jog netinkamas Žurnalo tyrimas ir pavieÅ¡inimas bei tendencingi pasisakymai sudarė pagrindÄ vieÅ¡am visuomenės Å¡io fakto aptarimui - Lietuvoje nebuvo nei vieno televizijos kanalo, radijo stoties, žiniasklaidos priemonės, kurie nepraneÅ¡tų generalinės direktorės T. B. B. paskelbto fakto, jog Žurnale yra bendradarbiavusių su KGB asmenų sÄ raÅ¡as, ir jame įraÅ¡ytos vyskupo V.

S., kompozitoriaus S. S. ir aktoriaus D. B. pavardės. Užtenka paminėti, kad a.a. S. S. artimieji sulaukė skambučių iÅ¡ įvairių žmonių - giminių, artimųjų, žinomų politikų, kultÅ«ros pasaulio veikėjų, praÅ¡ančių paaiÅ¡kinti tapusiÄ jiems žinomÄ informacijÄ . Visame pasaulyje yra žinoma KGB abreviatÅ«ros reikÅ¡mė, kad visame pasaulyje žmonėms Å¡is raidžių junginys reiÅ¡kia represijas, kankinimus, žudymus, nusikaltimus žmoniÅ¡kumui, politinį persekiojimÄ ir genocidÄ .

Suprantama, kad bendradarbiavimas su Å¡ia nusikalstama organizacija yra vienareikÅ¡miÅ¡kai toks pats smerktinas ir keliantis paniekÄ , kaip ir pačios organizacijos veikla. PareiÅ¡kėjai patikslintame skunde pažymi, kad nepriklausomai nuo iÅ¡gyvenamo skausmo, nevilties ir jaučiamo didžiulio diskomforto, po Å¡ių įvykių skyrė visÄ savo laikÄ ir jėgas skriaudai, padarytai a.a. profesoriaus S. S. atminimui, atitaisyti - bendravo su jo buvusiais studentais, kolegomis, aiÅ¡kino tokio nesusipratimo galimas atsiradimo priežastis, ieÅ¡kojo kelių ir bÅ«dų tiesai atstatyti.

Taip prarado daug laiko, jėgų ir sveikatos. Nesulaukus net atsipraÅ¡ymo ar paaiÅ¡kinimo iÅ¡ Centro pusės, atsirado nusivylimas valstybe, jos institucija, tiesos ir garbės samprata Lietuvoje, buvo jaučiamas nesaugumo jausmas, nesitikėjimas valstybe, kaip teisės ir gerovės garantu. Vis dar tenka sutikti žmonių, kurie prisimena tik vienÄ Centro pateiktos informacijos pusę, todėl tiki faktu, jog a.a. profesoriaus S. S. bendradarbiavo su KGB. Susidaro tokia situacija, kada tokia nelaimė, kaip artimojo mirtis, tampa palengvėjimu, kad jam bent jau neteko patirti to skausmo ir nepagrįstos gėdos jausmo, kuriuos jam sukeltų Centro veiksmai.

PareiÅ¡kėjui P. S. teko spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo klausimÄ , o pareiÅ¡kėja S. S. iÅ¡gyveno rimtus fizinės sveikatos sutrikimus, rimtai pabloginusius jos savijautÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės miÅ¡kų tarnybos, pateikė atsiliepimÄ (I t. b.l. 76-84), kuriuo pareiÅ¡kėjų patikslintÄ skundÄ praÅ¡o atmesti. PaaiÅ¡kina, kad 2011 m. gruodžio 9 dienÄ Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui dokumentÄ - KGB agentÅ«ros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalÄ , kuriame inter alia nurodyti tokie duomeny apie S. S..

Centras Žurnalo duomenis paskelbė savo interneto svetainėje www.kgbveikla.lt. Kartu paskelbė ir papildomÄ informacijÄ . Centro Generalinis direktorius prof. dr. A. J. 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-130 įsakė iÅ¡ Centro svetainės iÅ¡imti KGB agentÅ«ros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalÄ ir nurodė toliau pratęsti jo tyrimÄ . Žurnalo duomenys Å¡iai dienai svetainėje nebėra publikuojami. Atsiliepime nurodoma, kad tiek patys pareiÅ¡kėjai, tiek ir jų vardu veikiantys kiti asmenys, ne kartÄ raÅ¡tu yra kreipęsi į CentrÄ klausimais, susijusiais su Žurnalo duomenų vieÅ¡inimu.

Centro atsakymai buvo pateikti 2018 m. sausio 19 d. raÅ¡tu Nr. 55R-7, 2019 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu (elektroninio dokumento metaduomenyse nurodytas dokumento numeris 55R-1056), 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tu (elektroninio dokumento metaduomenyse nurodytas dokumento numeris 14R-66), 2020 m. spalio 6 dienÄ Centro Taryba iÅ¡nagrinėjo S. S. ir kitų asmenų 2020 m. birželio 26 d. raÅ¡tÄ ir atsakė jiems 2020 m. spalio 7 d. raÅ¡tu Nr. 14R-83. Atsakovas pažymi, kad ginčas kyla iÅ¡ esmės dėl to, kad Centras, vykdydamas savo įstatyminę pareigÄ , Centro svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbė raÅ¡ytinį istorinį dokumentÄ - ŽurnalÄ , kuriame buvo nurodyta mirusiojo S. S. pavardė, o buvusi Centro vadovė T.

B. B., atsakydama į klausimus, viešai pakomentavo Žurnalo duomenis. Atsakovo įsitikinimu, nei Centro funkcija - buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų tikrinimas, analizavimas ir skelbimas, nei Centro vadovės vieši pasisakymai nėra priskirtini viešajam administravimui, todėl ginčas teismingas ne administracinės, o bendrosios kompetencijos teismui. Atsiliepime nurodoma, kad patikslintame skunde nėra aiškiai įvardijama, kokie Centro veiksmai, Pareiškėjų įsitikinimu yra neteisėti, t. y. kokios teisės normos ir kokiais konkrečiai buvusios Centro direktorės veiksmais buvo pažeistos.

Tuo tarpu veiksmų neteisėtumui CK. 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti atlikdamas atitinkamus veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Tuo tarpu patikslintame skunde nėra nurodyti nei konkretÅ«s veiksmai ar neveikimas, kuriais neva buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nei konkretÅ«s teisės aktų reikalavimai (teisės normos), kurie buvo pažeisti. Atsakovas nurodo, jog iÅ¡ padrikų patikslinto skundo argumentų galima daryti prielaidÄ , kad PareiÅ¡kėjų netenkina buvusios Centro vadovės atliktas „Žurnalo tyrimas ir pavieÅ¡inimas bei tendencingi pasisakymai“. Nėra jokių teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus tokio pobÅ«džio dokumentų skelbimui ar iÅ¡tyrimui, o patikslintame skunde taip pat nėra nurodyta, kuo pasireiÅ¡kė „netinkamas Žurnalo tyrimas ir vieÅ¡inimas“.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Žurnalas buvo sukurtas ne Centro - tai specialiosios SSRS tarnybos KGB, veikusios Lietuvoje 1940-1941 ir 1944-1991, sukurtas dokumentas, kurį iÅ¡slaptino ir Lietuvos ypatingajam archyvui perdavė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Perdavus ŽurnalÄ Lietuvos ypatingajam archyvui jo duomenys tapo be apribojimų prieinami visuomenei. Å is dokumentas istorikams vertingas kaip vienintelis KGB archyve likęs tokio pobÅ«džio dokumentas, tad Centras, vykdydamas įstatymo jam pavestÄ funkcijÄ analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus (Centro įstatymo 5 str. 1 d.), paskelbė Žurnalo duomenis apie S. S. Centro interneto svetainėje www.kgbveikla.lt.

Centras savo publikacijos preambulėje pažymėjo, kad beveik deÅ¡imtmetį Centro svetainėje talpinamų „KGB dokumentų tikslas yra KGB veiklos ir metodų nuÅ¡vietimas. Todėl ir Å¡io žurnalo patalpinimas bei tyrimas yra aktualus KGB veiklos ir metodų pažinimui bei istorijos mokslui. PavieÅ¡intas sÄ raÅ¡as, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. Atidžiau iÅ¡tyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus Å¡altinius apie sÄ raÅ¡e esamus asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotų asmenų nedirbo kaip agentai.“ Žurnale yra skelbiamos 1669 pavardės ir prie jų visų buvo paskelbti Centro istorikų rasti papildomi duomenys, tad S. S. čia nėra jokia iÅ¡imtis.

Visa Centro svetainėje skelbta medžiaga - tiek Žurnalas, tiek kita papildoma informacija, iki tol buvo ir Å¡iuo metu yra vieÅ¡a ir visiems Lietuvos piliečiams be apribojimų pasiekiami Lietuvos ypatingajame archyve. Vykdydamas minėtÄ teisės normÄ , Centras neformuoja teisinių verdiktų ir nenustatinėja asmenų bendradarbiavimo su KGB fakto (tai liudija ne kartÄ Centro vieÅ¡ai skelbtas teiginys, kad „PavieÅ¡intasis sÄ raÅ¡as, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai“, taip pat paskelbta Liustracijos komisijos iÅ¡vada S. S. atžvilgiu), Centras tik pateikia visus Žurnalo, kaip vientiso archyvinio dokumento, įraÅ¡us bei kitus rastus su tuo asmeniu susijusius archyvinius dokumentus, kaip istorinius faktus, bei trumpÄ biografinį paaiÅ¡kinimÄ .

Patikslintame PareiÅ¡kėjų skunde yra cituojami buvusios Centro direktorės T. B. B. vieÅ¡i pasisakymai žiniasklaidos priemonėse, nurodant, kad jos „pasisakymai ir pasamprotavimai dėl asmenų, įraÅ¡ytų į ŽurnalÄ , tame tarpe ir apie a. a. S. S., yra ne tik neetiÅ¡ki, bet ir nusikalstamai melagingi, formuojantys visuomenės akyse tikrovės neatitinkančiÄ ir a. a. S. S. garbę bei orumÄ Å¾eminančiÄ Å¾iniÄ .“ Atsiliepime pažymima, kad asmens garbė ir orumas ginami CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka, o teismų praktika aiÅ¡kiai apibrėžia, kokie faktai Å¡ios kategorijos bylose turi bÅ«ti nustatyti ir įrodinėjami.

PareiÅ¡kėjai skundu jokių privalomų įrodyti faktų tokio pobÅ«džio bylose nenurodo ir neįrodinėja. PareiÅ¡kėjai, nors neįvardindami ir neįrodinėdami konkrečių Centro veiksmų neteisėtumo, savo pozicijÄ dėl „netinkamo Žurnalo vieÅ¡inimo ir tyrimo“ grindžia 2019 m. birželio 6 dienos Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarytos darbo grupės „Dėl Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Z. V. raÅ¡to“ tyrimo ataskaita.

Atsakovo įsitikinimu Å¡io dokumento turinys neįrodo Centro veiksmų neteisėtumo, kaip privalomos valstybės atsakomybės sÄ lygos CK 6.271 straipsnio prasme. Ataskaitoje nėra konstatuota, kad Centras ar jo darbuotojai bÅ«tų pažeidę kokių nors teisės aktų nuostatas, o Ataskaitos iÅ¡vados yra keturių LR Seimo narių (A. G., V. J., R. J. ir P. U.) bendro pobÅ«džio pasvarstymai, ar Žurnalo vieÅ¡inimo bei tyrimo darbai galėjo bÅ«ti atlikti kitaip. Ataskaitoje pateiktos iÅ¡vados neturi privalomojo pobÅ«džio - yra rekomendacinės. Atsakovas mano, jog nenustačius Centro neteistų veiksmų ar neveikimo, pareiÅ¡kėjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pasisakydamas dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos ir jos dydžio Centras nurodo, jog kartu su skundu nėra pateikti jokie objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys, kad dėl pareiÅ¡kėjų skunde nurodytų aplinkybių bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Centro įsitikinimu, pareiÅ¡kėjai savo patikslintame skunde nenurodė ir neįrodė jokių neturtinę žalÄ apibrėžiančių kriterijų, kurie pagrįstų jų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį.

Neturtinė žala patikslintame skunde tėra grindžiama tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiÅ¡kėjai nedetalizavo ir neindividualizavo. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad patikslintame skunde jų įvardinti iÅ¡gyvenimai - skausmas, neviltis, diskomfortas, buvo patirti bÅ«tent dėl Centro veiksmų, o ne dėl to, kad a. a. S. S. pavardė buvo įtraukta į KGB sudarytÄ Å½urnalÄ , o Å¡is dokumentas buvo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento iÅ¡slaptintas bei perduotas Lietuvos ypatingajam archyvui, ko pasėkoje tapo prieinamas visuomenei.

Atsakovas 2021 m. spalio 4 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (II t. b.l. 45-53) dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies j) punkto nurodydamas, jog Å¡iame straipsnyje nurodytos normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip sukeliančios pareigÄ Centrui tikrinti, ar dokumentuose nurodytas asmuo bendradarbiavo su KGB. Centras neturi kompetencijos daryti tokių iÅ¡vadų, nes tai kito vieÅ¡ojo administravimo subjekto iÅ¡imtinė kompetencija. Trečiasis suinteresuotas asmuo T.

B. B. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų patikslintÄ skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas D. Korsakovas pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė tenkinti patikslintame skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, jog neteisėtus atsakovo veiksmus, kurie nulėmė pareiÅ¡kėjų patirtÄ neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio „Centro funkcijos“ 1 dalies j) punkto pažeidimo.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, atstovė R. D.-M. ir advokatė Kristina Čeredničenkaitė pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. B. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė atmesti. PaaiÅ¡kino, jog palaiko atsakovo pozicijÄ ir iÅ¡dėstytus argumentus. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjai kildina iÅ¡ valdžios pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui dokumentÄ - KGB agentÅ«ros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalÄ (toliau - Žurnalas), kuris į Lietuvos ypatingojo archyvo apskaitÄ Ä¯raÅ¡ytas kaip fondo Nr.K-10, ap. 3, b. 44, 1. Žurnalo vieÅ¡inimas buvo pradėtas 2012 m., o baigtas 2018 m. sausio 5 d. Centras interneto svetainėje paskelbė Žurnalo duomenis apie S. S. (I t. b.l. 85), nurodant:

„Vardas, pavardė, tėvavardis: S. S. L. J. Gimimo metai: (duomenys neskelbtini) Registracijos data: (duomenys neskelbtini) Registracijos bylos nr.: (duomenys neskelbtini) Tomų kiekis: 1 Tomo numeris: 1 Lapų skaičius tome: 243 Kategorija ir pseudonimas: (duomenys neskelbtini) Bylos sudarymo metai: 1962 m. Padalinys atidavęs bylÄ Ä¯ archyvÄ : KGB 2 valdyba“ „Duomenys iÅ¡ agento asmens bylos kortelės LYA agento asmens bylos kortelės nėra“ Kartu su Å¡iais Žurnalo duomenimis svetainėje buvo paskelbta papildoma informacija apie S. S. iÅ¡ Visuotinės lietuvių enciklopedijos (XXII, Sko - Å ala, Vilnius, 2012, p. 291).

Taip pat kaip Papildoma informacija nurodoma: „duomenys neskelbtini“. Kaip šios informacijos šaltiniai įvardijama S. S. spec. patikrinimo byla (DSP), LYA, nr. 3159/41, l. 127, 134, LYA, f. K-41, ap. 1, b. 660. L. 62, 82 Interneto svetainėje be duomenų iš Žurnalo ir Papildomos informacijos 2018 m. gegužės 21 d. buvo padarytas įrašas, kad „2018-05-21 Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija pareiškė, kad pagal „turimus duomenis nėra pagrindo teigti, kad S. S. bendradarbiavo su KGB“ Šaltinis:

BNS, 2018-05-21. Centro generalinio direktoriaus prof. dr. A. J. 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-130 nurodyta iÅ¡ Centro svetainės iÅ¡imti KGB agentÅ«ros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalÄ ir nurodė toliau pratęsti jo tyrimÄ (I t. b.l. 86). Žurnalo duomenys Å¡iai dienai svetainėje nebėra publikuojami. Pažymėtina, jog 2019 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu Nr. 55R-1056) Centras pareiÅ¡kėjai S. S. (taip pat kitiems 2019 m. spalio 30 d. kreipimesi nurodytiems asmenims) pateikė informacijÄ apie Centro atliktÄ tyrimÄ , susijusį su KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalu, jo atlikimo pagrindus, trukmę, Centro svetainėje ir žiniasklaidoje pateikiamÄ informacijÄ , jog vieÅ¡inamÄ Å¾urnalÄ reikia vertinti kritiÅ¡kai (I t. b.l. 97, 98-101).

PareiÅ¡kėjai byloje reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Centro, po 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sieja su tuo, jog Centras neatlikęs tinkamo Žurnalo tyrimo Centro svetainėje pavieÅ¡ino jame buvusius duomenis apie a.a. S. S. (pareiÅ¡kėjų sutuoktinį ir tėvÄ ) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies j) punktÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Å io kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos;

Å¡ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ (vilkinimÄ atlikti veiksmus), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Centro veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas, kuris nustato, kad Centras yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimų apraiÅ¡kas, 1920–1939 m.

Vilniaus kraÅ¡te okupacinio režimo vykdytÄ politikÄ bei pasiprieÅ¡inimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimÄ okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasiprieÅ¡inimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytÄ agresijÄ ir jos padarinius atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimÄ . Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus Å¡iame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus (Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalis).

Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkÅ«rimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasiprieÅ¡inimo Å¡iems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus kraÅ¡te okupacinio režimo vykdytÄ politikÄ bei pasiprieÅ¡inimo jai procesus, 1990-1991 m. SSRS vykdytÄ agresijÄ ir jos padarinius atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę (Ä®statymo 4 straipsnis).

Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, vykdo įstatymų leidėjo į tris grupes suskirstytas funkcijas, nustatytas Ä®statymo 5 straipsnyje: apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimus; laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimÄ ; laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimÄ ir jų rÅ«pybÄ . Å ios Ä®statymo 5 straipsnio 1–3 dalyje įtvirtintos Centro funkcijos yra atitinkamai detalizuojamos kiekvienoje Å¡io straipsnio dalyje. Pagal patikslintame pareiÅ¡kėjų skunde dėstomus argumentus pareiÅ¡kėjai neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su Žurnalo duomenų tyrimu ir Å¡ių duomenų paskelbimu bei buvusios Centro direktorės pasisakymais žiniasklaidos priemonės komentuojant paskelbtus Žurnalo duomenis, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Centro funkcijų grupės – apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimų vykdymas – j punkte įtvirtintos funkcijos – tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus – netinkamo vykdymo.

PareiÅ¡kėjai nurodo, jog Centras, neatlikęs tinkamo Žurnalo tyrimo, nepatikrinęs ar S. S. iÅ¡ tiesų bendradarbiavo su KGB, interneto svetainėje pavieÅ¡ino nepatikrintÄ Å½urnalo medžiagÄ apie S. S., todėl sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo atlyginti žalÄ , teismas vertins, ar Centras (jo darbuotojai), vykdydamas įstatymu pavestÄ funkcijÄ tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (toliau – ir Slapta bendradarbiavusių asmenų įstatymas) apibrėžia asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registravimo, prisipažinimo, įraÅ¡ymo į įskaitÄ ir Å¡ių asmenų apsaugos tvarkÄ bei atsakingos už šį darbÄ valstybės institucijos veiklÄ , taip pat nustato apribojimus asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kurie įstatymo nustatyta tvarka neprisipažino su jomis bendradarbiavę (1 straipsnio 1 dalis).

Slapta bendradarbiavusių asmenų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti ir sprendimams dėl asmenų įraÅ¡ymo į įskaitÄ arba vieÅ¡o duomenų apie slaptÄ bendradarbiavimÄ paskelbimo priimti sudaroma tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija). Komisijos iÅ¡imtinė kompetencija nustatyta įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, apima asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimÄ bei sprendimų dėl asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įraÅ¡ymo į įskaitÄ priėmimÄ .

Pagal Slapta bendradarbiavusių asmenų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir iÅ¡slaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Slapta bendradarbiavusių asmenų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įraÅ¡ytų į įskaitÄ asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Pirmiau iÅ¡dėstytas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Centras neatlieka asmenų veiklos vertinimo jų bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis aspektu, todėl Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies j punkte įtvirtinta Centro funkcija (tikrinti ir analizuoti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus) negali bÅ«ti suprantama, kaip turimos informacijos tikrinimas vertinant ar dokumentuose nurodytas asmuo bendradarbiavo su KGB. Centras tokio vertinimo atlikti negali ir neturi kompetencijos daryti iÅ¡vadų dėl asmens bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo, kadangi tai yra ne Centro, o Komisijos kompetencija.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, vykdant Ä®statymo pavestÄ funkcijÄ tikrinti, analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, 2011 m. sausio 10 d. buvo priimtas Centro generalinės direktorės įsakymas Nr. 1V-09 „Dėl buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų tikrinimo, analizavimo ir skelbimo“ su vėlesniais pakeitimais (II t. b.l. 83-84), kuriuo sudaryta darbo grupė buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų tikrinimui ir analizavimui, taip pat skelbimui parengtų dokumentų aprobavimo grupė, paskirtas programos koordinatorius.

Skelbimui parengtų dokumentų aprobavimo grupės protokolai (2011 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolas Nr. d-1, 2013 m. kovo 15 d. posėdžio protokolÄ Nr. d-2 ir 2013 m. birželio 12 d. posėdžio protokolas Nr. d-3, II t. b.l. 153-159) patvirtina, jog darbo grupės organizuojamuose posėdžiuose buvo svarstomi su buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų tikrinimu, analizavimu ir skelbimu susiję klausimai, t.y. kokie dokumentai turėtų bÅ«ti skelbiami, o kokie dokumentai ir duomenys neturėtų bÅ«ti vieÅ¡inami (pvz. neskelbtini duomenys apie atėjusius į KomisijÄ ir prisipažinusius apie bendradarbiavimÄ su KGB ir įtrauktus į įskaitÄ , duomenys apie KGB pareigÅ«nų bei rezervo karininkų Å¡eimos narius, asmeniniai duomenys).

Teismo posėdyje liudijusi Centro darbuotoja E. M. nurodė, jog ji buvo atsakinga už įslaptintos informacijos administravimÄ ir tikrindavo ar Žurnalo duomenyse nėra slaptos informacijos. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog S. S. byla nebuvo įslaptinta, jokios slaptos informacijos joje nebuvo. Kaip nurodė teismo posėdyje liudijęs Centro darbuotojas M. Ė., jis yra istorikas ir jo darbas buvo analizuoti įraÅ¡us, dokumentus (iÅ¡skyrus tuos, kurie saugomi pagal taip vadinamÄ Liustracijos įstatymÄ ). Žurnalo įraÅ¡ai buvo vieÅ¡inami dalimis, prieÅ¡ vieÅ¡inimÄ jie buvo peržiÅ«rimi, iÅ¡analizuojami, t.y. buvo peržiÅ«rimi kiti registracijos žurnalai, nes jų buvo keletas, ieÅ¡koma papildomų duomenų, ar faktai atsispindi kituose Å¡altiniuose, ar jie validÅ«s istorijos mokslo prasme.

Nagrinėjamu S. S. atveju tekstas iÅ¡ Žurnalo buvo papildytas informacija apie asmenį iÅ¡ enciklopedijos, taip pat pateikta kituose dokumentuose turima informacija. Liudytojo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Centras prieÅ¡ skelbdamas dokumentus patikrindavo, ar jų turinys atitinta Lietuvos ypatingajam archyvui perduotų dokumentų turinį, formalias dokumentų savybes, tai pat ieÅ¡kodavo ir susistemindavo kitÄ papildomÄ archyve turimÄ dokumentinę medžiagÄ apie atitinkamus asmenis. Teismas pažymi, kad Valstybės saugumo departamentui Lietuvos ypatingajam archyvui perdavus jo žinioje turėtus archyvinius KGB dokumentus, tarp jų ir ŽurnalÄ , Å¡is dokumentas tapo vieÅ¡u ir laisvai prieinamu visiems asmenims besikreipiantiems į Lietuvos ypatingÄ jį archyvÄ .

Centras turėjo Ä®statyme (5 straipsnio 1 d. j punkte) nustatytÄ pareigÄ skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Žurnalas buvo skeltas penkerius metus per kuriuos buvo paskelbti visi jame nurodyti įraÅ¡ai apie asmenis (kaip nurodė atsakovas 1669). Kaip matyti iÅ¡ Centro į bylÄ pateiktų Lietuvos ypatingajame archyve saugomų dokumentų kopijų (II t. b.l. 61-70,110-146) Centro apie S. S. paskelbta informacija atitinka Žurnalo turinį. Pateikdamas PapildomÄ informacijÄ Centras taip pat rėmėsi Lietuvos ypatingajame archyve saugomais dokumentais ir skelbdamas nurodė Å¡ios informacijos Å¡altinius.

Centro svetainėje, kurioje palaipsniui buvo vieÅ¡inami Žurnalo duomenys, yra iÅ¡ryÅ¡kintas prieraÅ¡as, jog „nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas Å¡is žurnalas. Atidžiau iÅ¡tyrus papildomus archyvinius dokumentus ir įvairius kitus Å¡altinius apie sÄ raÅ¡e esamus asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotų asmenų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sÄ raÅ¡Ä operatyviniais ar kompromitavimo tikslais.“ Taip pat pažymėtina, kad atsakovas interneto svetainėje 2018 m. sausio 8 d. paskelbė preambulę (raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ ) (II t. b.l. 104-105) kurioje iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kaip turėtų bÅ«ti suprantama skelbiama informacija.

Paskelbtoje preambulėje atkreipiamas skaitytojų dėmesys, jog informacijos pavieÅ¡inimas nereiÅ¡kia, kad jame įraÅ¡ytas asmuo bendradarbiavo su KGB „Sovietinis saugumas kartais (ginkluotos rezistencijos laikotarpiu net dažnai) sÄ moningai skleisdavo informacijÄ apie žmogaus tariamÄ bendradarbiavimÄ su KGB“ „pavieÅ¡intasis sÄ raÅ¡as, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai“; „visi į sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yti agentai buvo verbuojami LSSR KGB arba kitų padalinių.

Tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai“. 2018 m. sausio 23 d. greta skelbiamo Žurnalo interneto svetainėje Centras paskelbė atsakymus į dažniausiai keliamus klausimus, susijusius su Žurnalo pavieÅ¡inimu (II t. b.l. 107-109). Nagrinėjamos bylos kontekste Centro tinklapyje nurodyta: „Klausimas. Ar esami dokumentai patvirtina, kad D. B. ir S. S. bendradarbiavo su KGB? Atsakymas. Pagal įstatymÄ Centras neskelbia teisinių verdiktų ir nenustatinėja bendradarbiavimo su KGB fakto.

Centras pateikia visus žurnalo įraÅ¡us bei kitus rastus su tuo asmeniu susijusius archyvinius dokumentus kaip istorinius faktus. Daugumos agentų pagrindiniai dokumentai – asmens ir darbo bylos yra iÅ¡vežtos į RusijÄ , tačiau iÅ¡ likusios medžiagos matyti, kad D. B. ir S. S. turėjo nevienkartinių kontaktų su KGB. Tačiau, kaip jau minėta, pats kontaktas savaime neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip slapto bendradarbiavimo faktas teisine prasme“. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog Centro praneÅ¡ime esanti paskutinė pastraipa apie A.

U. abejonių nekeliantį bendradarbiavimÄ su KGB, siejant jį su tame pačiame Žurnale įraÅ¡ytais ir kitais asmenimis - D. B. ir S. S., savaime neÅ¡a žiniÄ , kad ir dėl pastarųjų asmenų bendradarbiavimo su KGB neturėtų kilti abejonių. Su Å¡iais pareiÅ¡kėjų argumentais teismas nesutinka. Kaip matyti Centro svetainėje skelbiama, kad „pavieÅ¡intasis sÄ raÅ¡as, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. Visas agentų registracijos žurnalas paraÅ¡ytas ranka.

Keli pabaigoje įrašyti asmenys, įrašyti kiek kitu rašikliu, kita rašysena. Neišlaikyta chronologinio eiliškumo,...<...>“. Taip pat nurodoma - „todėl žurnale pateiktų duomenų patikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik D. B., S. S., bet ir A. U., kuris išdavė A. R. – V. ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla”. Kaip matyti iš skelbiamo teksto, priešingai nei teigia pareiškėjai, jame daroma skirtis tarp A.

U. ir kitų minimų asmenų, todėl negalima sutikti su pareiÅ¡kėjų teiginiu, jog Å¡is tekstas neÅ¡a žiniÄ apie S. S. bendradarbiavimÄ su KGB. Taip pat negalima sutikti su pareiÅ¡kėjų skundo argumentais, jog Centras neatsakingai interneto svetainėje pateikė nepatikrintÄ Å½urnalo medžiagÄ apie S. S., kadangi aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog Centro skelbta informacija atitiko Lietuvos ypatingajame archyve buvusius dokumentus, Centras nebuvo pavieÅ¡intos informacijos autoriumi, tačiau turėjo įstatyminę pareigÄ Å¡iÄ informacijÄ skelbti.

Kartu su Žurnalo ir Papiloma informacija interneto svetainėje buvo pateikti paaiÅ¡kinimai, kaip turėtų bÅ«ti suprantama skelbiama informacija. Å ie Centro paaiÅ¡kinimai eigoje buvo detalizuojami, skelbiami atsakymai į kilusius klausimus ir pateikiami dar detalesni paaiÅ¡kinimai, kaip turėtų bÅ«ti suprantama paskelbta informacija. Centras 2018 m. gegužės 21 d. interneto svetainėje taip pat paskelbė informacijÄ apie S. S. atžvilgiu priimtÄ Komisijos sprendimÄ , pateikdamas nuorodÄ Ä¯ informacijos Å¡altinį (BNS).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovas (ar jo darbuotojai) vieÅ¡indami informacijÄ apie S. S. bÅ«tų nevykdę jiems priskirtų funkcijų ar jas vykdydami veikę nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Skunde taip pat teigiama, jog žalÄ pareiÅ¡kėjams sukėlė tendencingi buvusios Centro vadovės T. B. B. pasisakymai komentuojant Žurnalo vieÅ¡inimÄ . Pirmiausiai pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė buvusi Centro vadovė.

VieÅ¡osios informacijos rinkimo, rengimo ir platinimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Minėto įstatymo 6 straipsnis, reglamentuojantis teisę gauti informacijÄ , numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ apie jų veiklÄ , oficialius jų dokumentus (1 dalis); taip numato pareigÄ valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms informuoti visuomenę apie savo veiklÄ (2 dalis).

Be kita, ko įstatymas numato terminus, per kuriuos informacija pateikiama vieÅ¡osios informacijos rengėjams bei skleidėjams. Taigi, įstatymo nuostatos įpareigojÄ valstybės įstaigas teikti vieÅ¡osios informacijos rengėjų praÅ¡omÄ informacijÄ apie įstaigos veiklÄ , todėl buvusi Centro vadovė pasisakydama apie Centro veiklÄ atliekant Žurnalo vieÅ¡inimÄ teisės aktų nuostatų nepažeidė. Teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Žurnalo duomenų ir Papildomos informacijos apie S. S. skelbimo procese Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centas veikė nepažeisdamas teisės aktų nuostatų.

Atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjų naudai, todėl Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjai neįgyja teisės į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsakovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 3313,98 Eur (1786,44 Eur ir 1527,54 Eur). Pažymėtina, kad ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Kai administracinės bylos Å¡alimi yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, bylinėjimasis bÅ«na susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo vieÅ¡Ä jį administravimÄ . Veikdamas specifinėje vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡is subjektas privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai.

Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis vieÅ¡ojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau Å¡ie subjektai turi bÅ«ti pajėgÅ«s teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka vieÅ¡Ä jį administravimÄ , todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas privalėjo užtikrinti pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant iÅ¡orinių teisinių paslaugų, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų P. S. ir S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Netenkinti atsakovo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Iveta Pelienė