fc4ecc34-1a15-4f37-b1db-3204cd2893a3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-485-863/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18490-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantų (ieÅ¡kovų) O. V. ir A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų O.

V. ir A. V. ieÅ¡kinį atsakovei A. V. (dabar – A. J.) dėl bendravimo tvarkos su anÅ«kais nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys L. J., A. J., G. J.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai O. V. ir A. V. (toliau – ieÅ¡kovai, apeliantai) 2021 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei, praÅ¡ydami nustatyti bendravimo su anÅ«kėmis A. V. ir D.

V. tvarkÄ , numatant, kad ieÅ¡kovai bendrauja su anÅ«kėmis paskutinį mėnesio savaitgalį, pasiimant mergaites iÅ¡ jų gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. ir parvežant jas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19.00 val.; ieÅ¡kovai vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę – antradienį bendrauja su anÅ«kėmis 0,5 val. nuotoliniu bÅ«du, nuo 17.30 val. iki 18.00 val., per Messenger programÄ ; vasaros atostogų metu ieÅ¡kovai su anÅ«kėmis bendrauja 14 dienų: tai yra nepertraukiamai nuo birželio 23 d. iki birželio 30 d., ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 7 d., pasiimant mergaites iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾inant jas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.00 val.;

Å¡venčių dienomis (Kalėdų, Kūčių, Naujųjų Metų, Velykų) ieÅ¡kovai su anÅ«kėmis bendrauja gruodžio mėn. 27-28 d., po Velykų Å¡venčių einančias dvi dienas, pasiimant anÅ«kes iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir atvežant jas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.00 val.; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2. 2022 m. gruodžio 8 d. ieÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovų bendravimo su anÅ«kėmis tvarkÄ :

1) ieÅ¡kovai su savo anÅ«kėmis bendrauja vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį, prieÅ¡paskutinį mėnesio savaitgalį, pasiimdami vaikus iÅ¡ bet kurios atsakovės pasirinktos vieÅ¡osios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. ir grÄ Å¾indami jas atsakovei toje pačioje vieÅ¡ojoje vietoje sekmadienį 19.00 val.;

2) ieÅ¡kovai turi teisę bendrauti su savo anÅ«kėmis vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę, trečiadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. nuotoliniu bÅ«du, per Messenger programėlę;

3) įpareigoti atsakovę užtikrinti vaikų buvimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje ieÅ¡kovų bendravimo su anÅ«kėmis metu. 2.1. IeÅ¡kovai nurodė, kad dar 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atmetė, pažymėdamas, kad turi pagrindÄ pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovai gali bendrauti su anÅ«kėmis jų tėvo, ieÅ¡kovų sÅ«naus, bendravimo su vaikais metu;

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, netenkinęs ieÅ¡kovų atskirojo skundo, minėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Pabrėžė, kad teismams netenkinus ieÅ¡kovų praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, situacija dėl vaikų bendravimo su seneliais (ieÅ¡kovais) taip ir liko teisiÅ¡kai nesureguliuota. Atsakovė nevykdė teismų sprendimų, priimtų įvairiose civilinėse bylose, visais įmanomais bÅ«dais dirbtinai sudarydama kliÅ«tis vaikams bendrauti su savo tėvu.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovai, laikantis teismo iÅ¡sakytos pozicijos, neturėjo ir tos menkos galimybės bendrauti su vaikais ir jų tėvo bendravimo dienomis. Be to, atsakovė ne tik, kad neleidžia vaikų tėvui matytis su dukromis, bet ir nesuteikia jokios informacijos apie vaikų buvimo vietÄ , t. y. neatsako nei į telefono skambučius, nei į sms žinutes, nei į jai siunčiamus elektroninius laiÅ¡kus nuo 2022 m. liepos 28 d. Šį faktÄ nenuginčijamai įrodo 2022 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 2.2.

IeÅ¡kovai pažymėjo, kad atsakovė be vaikų tėvo leidimo ir žinios, neteisėtai mažametes mergaites iÅ¡sivežė į užsienį (į (duomenys neskelbtini)), kur gyvena su nauju draugu; nevykdo teismo sprendimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-23232-1168 iÅ¡ atsakovės priteista 300 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymÄ . Be to, pagal teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-356-981/2022 atsakovei yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0171/22/01803. 2.3.

Akcentavo, kad negali bÅ«ti toleruotina situacija, kuomet vaikai dirbtinai atskiriami nuo savo Å¡eimos (Å¡iuo atveju senelių), apribojama jų teisė žinoti savo kilmę, giminę. Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad 2021 m. spalio 15 d. atsisakius pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, situacija tik blogėjo, ko pasėkoje vaikai slaptai ir neteisėtai buvo iÅ¡vežti į svetimÄ Å¡alį ir priversti gyventi su svetimu vyru, atskirti nuo jiems artimų ir pažįstamų asmenų. Mano, kad atsakovė piktnaudžiauja savo motinos teise ir vienaÅ¡aliÅ¡kai sprendžia, kam leidžiama bendrauti su vaikais, o kam – ne, ieÅ¡kovų ir jų anÅ«kų teisių pažeidimas nenutrÅ«kstamai tęsiasi toliau.

Atsakovė vienasmeniÅ¡kai priima ir priėmė sprendimus, susijusius su vaikų poreikiais, kurie iÅ¡ esmės pažeidžia vaikų interesus bei teisę į bendravimÄ su savo seneliais, Å¡eimyninių ryÅ¡ių palaikymÄ , todėl tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant vaikų ir ieÅ¡kovų laikinÄ bendravimo tvarkÄ , įpareigojant atsakovę užtikrinti nepilnamečių vaikų buvimÄ Lietuvoje jų ir senelių bendravimo laikotarpiu.

3. Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kovų praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nesutiko. Jos teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovai, jiems buvo užtikrinama teisė bendrauti ir matytis su anÅ«kėmis, bet tokia teise jie niekada nesinaudojo. Pažymėjo, kad dukros ieÅ¡kovų nematė jau labai ilgÄ laikÄ , jie tapo svetimi, nors, atsakovės nuomone, visada ir buvo svetimi. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovai niekada nenorėjo bendrauti su anÅ«kėmis, vienintelis jų tikslas buvo aiÅ¡kintis su atsakove ir jos Å¡eimos nariais santykius dėl jų sÅ«naus D.

V.. Mano, kad jeigu ieÅ¡kovai iÅ¡ tiesų pageidautų bendrauti su anÅ«kėmis, pirmiausia bÅ«tina sukurti palaipsniui bent kokį ryšį tarp ieÅ¡kovų ir anÅ«kių, nes abi dukros ieÅ¡kovų nepažįsta, jų neprisimena, ir visai nežino, kas jie tokie yra. Todėl siÅ«lė ieÅ¡kovams bendravimÄ su anÅ«kais nuotoliniu bÅ«du, kiekvieno mėnesio pirmÄ jį sekmadienį nuo 12 val. iki 13 val. Lietuvos laiku bendrauti video skambučiu, tačiau jie tokio bendravimo atsisakė. Nurodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio su dukromis yra iÅ¡vykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), dėl ko apskritai nėra jokios galimybės nustatyti ieÅ¡kovų praÅ¡omos laikinos bendravimo tvarkos ieÅ¡kovams su anÅ«kėmis bendraujant kontaktiniu bÅ«du.

Atsižvelgiant į dukrų itin maÅ¾Ä amžių, į tai, kad tarp dukrų ir ieÅ¡kovų faktiÅ¡kai nėra jokio ryÅ¡io ir jos nėra pratę prie ieÅ¡kovų, jų aplinkos, atsakovė ir dukros gyvena kitoje Å¡alyje, toks bendravimas dukroms nepažįstamoje aplinkoje, akivaizdžiai keltų stresÄ ir įtampÄ , kas neatitiktų dukrų interesų.

4. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kovų praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutinka. Mano, kad pritaikius ieÅ¡kovų praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones vaikų interesai ne tik kad nebÅ«tų apginti, bet prieÅ¡ingai, jie bÅ«tų dar labiau pažeisti. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o teismÄ nustatyti, jog vaikai kiekvienÄ mėnesį bÅ«tų gabenami iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ arba atsakovė mestų darbÄ , studijas, vaikai mestų mokyklÄ viduryje mokslo metų ir persikeltų gyventi į LietuvÄ .

Tenkinus minėtÄ ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ bÅ«tų pažeisti vaikų interesai bei jų teisė į saugiÄ ir stabiliÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Jo vertinimu, ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje nuolat siekia ne tiek apginti savo tariamai pažeistus interesus, bet padėti savo sÅ«nui ginti savo pozicijÄ kitose bylose. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovų nesieja artimi Å¡eimos ryÅ¡iai su mergaitėmis ir jie dėl savo pačių kaltės netapo anÅ«kių plačiÄ ja prasme Å¡eima. Dėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymo nustatyti teisę jiems kartÄ per savaitę bendrauti su anÅ«kėmis nuotoliniu bÅ«du, mano, kad tokia ieÅ¡kovų teisė bÅ«tų sunkiai įgyvendinama, nes ieÅ¡kovų ryÅ¡iai su mergaitėmis yra nutrÅ«kę ir mergaitėms jie praktiÅ¡kai svetimi žmonės. Atkreipė dėmesį į vaikų amžių.

Mano, kad nėra įmanoma kiekvienÄ vakarÄ skirti po valandÄ laiko tam, kad visi giminaičiai galėtų pabendrauti su vaikais tokiu intensyvumu kaip praÅ¡o ieÅ¡kovai; toks bendravimo intensyvumas vaikams bÅ«tų labiau žalingas negu naudingas, nes ribotų jų teisę patiems spręsti dėl savo laisvalaikio naudojimo, ribotų jų kitus vaikiÅ¡kus poreikius.

5. Trečiasis asmuo G. J. atsiliepime su ieÅ¡kovų praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nesutiko. Mano, kad jos neatitinka geriausių vaikų interesų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovams buvo sudarytos visos sÄ lygos bendrauti su atsakovės vaikais, tačiau ieÅ¡kovai Å¡ia teise daugiau kaip metai nesinaudojo, todėl emociniai ryÅ¡iai tarp mergaičių ir ieÅ¡kovų yra faktiÅ¡kai nutrÅ«kę. Nurodė, kad per paskutinius metus bent septynis kartus buvo grįžusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ aplankyti savo krikÅ¡to dukros D., žino, kad mergaitė yra drovi, jautri, jÄ traumuotų atitraukimas nuo artimų Å¡eimos narių ir daugiau kaip parai atidavimas į nepažįstamÄ aplinkÄ .

Atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovo elgesį, linkusį į smurtÄ . Be to, mano, kad ieÅ¡kovų reikalavimas vaikus kas mėnesį vežioti į LietuvÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia reikalavimÄ vaikus grÄ Å¾inti į LietuvÄ , o toks reikalavimas iÅ¡eina už ieÅ¡kinio ribų.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė byloje iÅ¡vadÄ dėl praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai vaikai su motina Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovų praÅ¡ymo 1 ir 3 punktai neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų (kas mėnesį pristatant juos į LietuvÄ savaitgalio bendravimui su seneliais, su kuriais ilgÄ laikÄ nebendravo).

Pažymėjo, kad mergaičių ryšį su seneliais reikėtų kurti palaipsniui, todėl neprieÅ¡tarauja dėl jų bendravimo su seneliais nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad mažamečių vaikų motina geriausiai žino dukrų dienotvarkę, jų užimtumÄ , Tarnybos vertinimu, atsakovės atsiliepime į laikinÄ sias apsaugos priemones siÅ«lomas ieÅ¡kovų bendravimo su anÅ«kėmis laikas nuotoliniu bÅ«du labiau atitiktų mažamečių vaikų interesus. Pažymėjo, kad nagrinėjama byla yra sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta kita civilinė byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas, kuris turės reikÅ¡mės ir senelių bendravimui su anÅ«kėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

8. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų, informacijos, pateiktos atsakovės ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose, matyti, kad ieškovams suderintu su atsakove laiku buvo siūloma bendrauti su anūkėmis, tačiau jie su siūlytu laiku nesutiko. Tokiu būdu ieškovams bendrauti su anūkėmis nebuvo trukdoma. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta, kad būtų pažeidžiamos ieškovų teisės bendrauti su anūkėmis ar mažamečių mergaičių teisės ir teisėti interesai bendrauti su savo seneliais (ieškovais).

9. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atkreipė dėmesį, kad yra nustatyta aptariamų nepilnamečių vaikų bendravimo su jų tėvu D. V. tvarka, kuri, nors ir vyksta ginčai, yra galiojanti. D. V. yra ieÅ¡kovų sÅ«nus, todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog turi pagrindÄ pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovai gali bendrauti su vaikaitėmis jų tėvo, ieÅ¡kovų sÅ«naus, bendravimo su vaikais metu, nes prioritetinis interesas yra tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus, nėra paneigiama ieÅ¡kovų teisė ir galimybė bendrauti su anÅ«kėmis. Nagrinėjamu atveju, susidarė situacija, kad dėl bendravimo su ieÅ¡kovų anÅ«kėmis ginčas kilo ne tik Å¡ioje byloje tarp ieÅ¡kovų, trečiųjų asmenų, pareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kus reikalavimus, ir atsakovės, bet ir ieÅ¡kovų sÅ«naus ir atsakovės, siekiant pakeisti nustatytÄ santuokos nutraukimo byloje vaikų ir tėvo bendravimo tvarkÄ .

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovai, siÅ«lydami laikinÄ jų bendravimo su vaikaičiais tvarkÄ , siekia grÄ Å¾inti nepilnametes mergaites į Lietuvos RespublikÄ , o toks praÅ¡ymas iÅ¡eina ne tik už Å¡ios bylos ribų, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių paskirties.

10. Teismas atkreipė dėmesį į vaikų amžių, tai, kad D. V., teikdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 1331- 981/2021, nurodė, jog vaikai dėl savo amžiaus negali susikoncentruoti ir iÅ¡laikyti dėmesio bendraujant su ieÅ¡kovu nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų anÅ«kės yra per mažos kokybiÅ¡kai bendrauti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, todėl praÅ¡ymas leisti ieÅ¡kovams trečiadieniais visÄ valandÄ nuo 18.30 val. iki 19.30 val. bendrauti su jomis per Messenger programėlę nelaikytinas tinkamu ir efektyviu ieÅ¡kovų ir anÅ«kių bendravimo bÅ«du, atitinkančiu mažamečių vaikų emocines galimybes ir geriausius jų interesus.

11. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai neįrodė grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovams galimai palankus teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali bÅ«ti neįvykdomas, ar, jog gali nukentėti jų ar jų vaikaičių geriausi interesai. Teismas pažymėjo, kad Å¡alių elgesys, tarp vaikų ir senelių susiklostę santykiai, vaikų ryÅ¡ys su jais, kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės bus iÅ¡siaiÅ¡kintos, nustatytos ir įvertintos tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, o iki tol nėra pagrindo nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. IeÅ¡kovai (apeliantai) O. V. ir A. V. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir jų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Apeliantai atskirÄ jį skundÄ grindžia žemiau nurodytais motyvais. 12.1. Mano, kad skundžiama nutartis pažeidžia sÄ Å¾iningo proceso principÄ , paneigia laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, mažamečių vaikų prioritetinius interesus; nutartyje padarytos iÅ¡vados neatitinka objektyvios tikrovės. 12.2.

Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovams nebuvo trukdoma bendrauti su anÅ«kėmis, teismas padarė tik iÅ¡ atsakovės ir jos Å¡eimos narių atsiliepimų, nevertinęs kitų byloje esančių įrodymų (teismo nutarčių ir jose nustatytų faktų, antstolio konstatuotų faktų ir pan.), nepatikrinęs atsakovės ir jos Å¡eimos narių nurodytų faktų tikrumo. Mano, kad pateikto praÅ¡ymo interpretavimas, pažodžiui atkartojant aktyviai konflikte dalyvaujančios Å¡alies prasimanymus, savo pozicijos nemotyvuojant ir nepagrindžiant byloje esančiais duomenimis, leidžia pagrįstai manyti, jog skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas yra Å¡aliÅ¡kas. 12.3.

Nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė po 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atmesti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siÅ«lytų ieÅ¡kovams kokiu nors bÅ«du bendrauti su anÅ«kėmis ir kad pastarieji atsisakytų. Be to, pažymi, kad nepaisant objektyviai egzistuojančių faktų (dėl vaikų iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos), Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė prieÅ¡ingÄ ir prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams nebuvo trukdoma bendrauti su anÅ«kėmis.

Laiko, kad neteisėtas ir slaptas vaikų iÅ¡vežimas iÅ¡ Lietuvos, vaikų buvimo vietos (tikslaus adreso) nuslėpimas net nuo vaikų tėvo yra akivaizdus trukdymas bendrauti su vaikais. 12.4. Mano, kad jei vaikų motina bÅ«tų dėjusi pastangas, kad vaikai bendrautų su seneliais iÅ¡ tėvo pusės, nebÅ«tų susiklosčiusi situacija, kuomet vaikai nepažįsta savo senelių. Tačiau skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas, Å¡ių faktų nevertino. Nurodo, kad iÅ¡ dalies pritaria atsakovės pozicijai, jog nepilnamečių vaikų ir jų senelių ryÅ¡ys dabar nebėra toks glaudus, koks buvo.

Tačiau, ieÅ¡kovų nuomone, tokia situacija susiklostė iÅ¡imtinai dėl pirmosios instancijos teismo formalaus požiÅ«rio ir realios problemos dėl bendravimo, Å¡alių konflikto neigimo. 12.5. Pažymi, kad 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡ esmės atkartoja savo 2021 m. spalio 15 d. pozicijÄ , pabrėždamas, kad ieÅ¡kovai gali matytis su anÅ«kėmis jų sÅ«naus bendravimo laiku, nes nustatyta bendravimo tvarka yra galiojanti. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai ignoruoja faktÄ ir nevertina į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (ne tik teismo sprendimų, bet ir pačios atsakovės pozicijos, kad iÅ¡ esmės pastaroji net neketina laikytis teismų nustatytos tvarkos), ignoruoja konfliktÄ , nesiima priemonių laikinai jį sureguliuoti, o savo formaliais, nepagrįstais ir nemotyvuotais sprendimais didina bylinėjimosi kaÅ¡tus ir įstumia Å¡alis į naujus teisinius ginčus. 12.6.

KritiÅ¡kai vertina ir teismo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovų bendravimo su anÅ«kėmis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. Atkreipia dėmesį, kad teismas rėmėsi 2021 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1331-981/2021, pažymėdamas, kad vaikai yra per maži kokybiÅ¡kam bendravimui nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, nors tokia iÅ¡vada cituojamojoje civilinėje byloje buvo padaryta, kai mergaitėms buvo 2 ir 4 metai, kas įrodo, kad teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nesigilino į turimus įrodymus, neanalizavo faktinių aplinkybių ir padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

Pažymi, kad naujai pateiktÄ ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ teismas iÅ¡nagrinėjo senais argumentais.

13. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ , kuriame su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Savo atsiliepimÄ grindžia žemiau nurodytais motyvais. 13.1. Pažymi, kad ieÅ¡kovai jai ir vaikams gyvenant Lietuvoje iki pateikto praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nei karto neparodė noro nei bendrauti su anÅ«kėmis, nei jas aplankyti, dėl ko ji (atsakovė) neturi jokios pareigos siÅ«lyti ar inicijuoti ieÅ¡kovams bendravimÄ su anÅ«kėmis.

Atkreipia dėmesį, kad be ieÅ¡kovų yra ir kiti seneliai, atsakovės sesuo, kurie noriai bendrauja su vaikais ir atsakovei nereikia praÅ¡yti to daryti. Tai, kad ji niekada nedarė kliūčių ieÅ¡kovams bendrauti su anÅ«kėmis, patvirtina bylos duomenys, pateiktas susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kove, kuri su nei vienu pasiÅ«lymu nesutiko. Jokio konstruktyvaus bendravimo su ieÅ¡kovais nepavyko rasti. 13.2. Nepagrįstais laiko ir atskirojo skundo argumentus apie specialiai į bylÄ Ä¯stojusius trečiuosius asmenis.

Mano, kad pagrindinis ieÅ¡kovų tikslas yra padėti savo sÅ«nui bendrauti su vaikais, bet ne jiems patiems bendrauti su anÅ«kėmis. Pažymi, kad ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nevertino fakto, kad Å¡iuo metu yra pasikeitusios jos ir dukrų gyvenimo aplinkybės, jos gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti bendravimo su anÅ«kėmis tvarka yra faktiÅ¡kai neįmanoma. Atsakovės vaikai (duomenys neskelbtini) lanko mokyklÄ , joms yra privaloma pamokas lankyti nuosekliai, taip yra užtikrinamas sklandus vaikų vystymasis ir ugdymas.

Be to, kelionės į LietuvÄ trunka apie 20 valandų, todėl ilgos ir dažnos kelionės ne tik fiziÅ¡kai bei psichologiÅ¡kai vargintų mažas mergaites, tačiau ir neatitiktų jų geriausių interesų. Laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentÄ , kad teismas nevertino atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodomų faktų tikrumo. 13.3. Pažymi, kad ieÅ¡kovai jos vaikams visada buvo svetimi, vaikai ieÅ¡kovų neatsimena. D. ieÅ¡kovus matė vos kelis kartus, kai buvo kÅ«dikis, todėl akivaizdu, kad vaikai neturi jokio ryÅ¡io su seneliais, o Å¡ie prieÅ¡iÅ¡ku elgesiu ir patys nesistengia sukurti gerų santykių bei tarpusavio ryÅ¡io. 13.4.

Laiko pagrįsta teismo iÅ¡vadÄ , kad vaikai yra per mažo amžiaus bendrauti su seneliais nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. Akcentuoja vaikų amžių ir tai, kad tokio amžiaus vaikai nesugeba ilgai iÅ¡laikyti dėmesio, blaÅ¡kosi, o bendravimas su svetimais žmonėmis joms kelia stresÄ . Nors vaikams yra sukurta atskira paskyra ir įgytas individualus asmeninis telekomunikacijų įrenginys, kad vaikai galėtų patys netrukdomai bendrauti, tačiau dėl savo amžiaus jie neturi tam įgÅ«džių.

Mano, kad ieÅ¡kovų anÅ«kės yra per mažos kokybiÅ¡kai bendrauti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ leisti jiems nurodytu laiku bendrauti su anÅ«kėmis nuotoliniu bÅ«du nelaikytinas tinkamu ir efektyviu bendravimo bÅ«du.

14. Trečiasis asmuo G. J. atsiliepime su ieÅ¡kovų atskiruoju skundu nesutinka ir praÅ¡o skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Remdamasi atsakovės į bylÄ pateiktais įrodymais dėl ieÅ¡kovo smurtavimo, laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl faktų tikrumo. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovai netgi bendraudami nuotoliniu bÅ«du užgaulioja jos Å¡eimos artimuosius, dėl ko ieÅ¡kovų bendravimas su mergaitėmis nuotoliniu bÅ«du yra negalimas, kadangi dėl vaikų amžiaus bendravime turėtų dalyvauti ir motina ar kitas vaikams artimas žmogus.

Taip pat, atkreipdama dėmesį į byloje pateiktus įrodymus (atsakovės susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kove), pažymi, kad ieÅ¡kovams buvo siÅ«lyta daug kartų atvykti bendrauti su vaikais, tačiau ieÅ¡kovai principingai nevykdavo bendrauti su mergaitėmis, dėl ko emociniai ryÅ¡iai tarp mergaičių ir ieÅ¡kovų yra nutrÅ«kę. Sutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad mergaitės nepažįsta savo senelių iÅ¡ tėvo pusės, t. y. ieÅ¡kovų, tačiau tai atsitiko dėl ieÅ¡kovų kaltės, jų nenoro bendradarbiauti, daryti kompromisus, ieÅ¡koti sutarimo.

Mano, kad ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti atmestos, nes jos neatitinka geriausių vaikų interesų.

15. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime su ieÅ¡kovų atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Laiko nepagrįstais ieÅ¡kovų teiginius, kad vaikų motina nedėjo pastangų, jog vaikai bendrautų su ieÅ¡kovais. IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovais akivaizdu, kad atsakovė dėjo pastangas ir sudarė ieÅ¡kovams sÄ lygas bendrauti su vaikais, tačiau ieÅ¡kovai į siÅ«lymus neatraÅ¡ydavo ir bendravimo su vaikais patys atsisakė.

Jie nepateikė jokių įrodymų, kad pastaruosius metus dėjo pastangas, jog galėtų susitikti ir bendrauti su anÅ«kėmis. Mano, kad tenkinus minėtÄ ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ bÅ«tų pažeisti vaikų interesai bei jų teisė į saugiÄ ir stabiliÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

17. Apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

18. Sprendžiant byloje aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ pirmiausia bÅ«tina akcentuoti tam tikras faktines aplinkybes, nustatytas be kita ko ir iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko). Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-356-981/2022, panaikinęs D. V. ir A. V. santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , iÅ¡sprendė ir kitus su Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimu susijusius klausimus, t. y.

Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina, priteisė vaikams iÅ¡ tėvo iÅ¡laikymÄ , nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ ir kt. Å alims apskundus minėtÄ teismo sprendimÄ apeliacine tvarka (dalyse dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo), Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2378-855/2022, apeliacinius skundus patenkino iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimÄ pakeitė, be kita ko nustatė vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ (iÅ¡ esmės Å¡ioje tvarkoje aptartas vaikų bendravimas su tėvu Lietuvoje).

Byloje taip pat nustatyta, kad Å¡iuo metu atsakovė su vaikais yra iÅ¡vykusi gyventi, dirbti į (duomenys neskelbtini), kur vaikai lanko ugdymo įstaigÄ . Å ios aplinkybės kontekste Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-2378-855/2022) buvo iÅ¡ dalies patenkintas D. V. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir siekiant užtikrinti galimo palankaus tiek vienai, tiek kitai bylos Å¡aliai galutinio procesinio sprendimo byloje įvykdymÄ , uždrausta vaikų motinai be vaikų tėvo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo iÅ¡vežti vaikus į kitÄ valstybę tuo metu, kai pagal galiojančiÄ nustatytÄ laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ yra nustatytas ieÅ¡kovo bendravimas su vaikais.

19. IÅ¡ Liteko duomenų civilinėje byloje Nr. e2-1754-869/2023, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį atsakovui D. V. dėl teismo leidimo iÅ¡vežti vaikus gyventi į užsienį be tėvo sutikimo iÅ¡davimo, matyti, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas ginčas dėl teismo leidimo iÅ¡vežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę iÅ¡davimo bei tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad Å¡ioje byloje Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jos praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2023 m. sausio 26 d. nutartimi minėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė laikinÄ D.

V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V. ir D. V. tvarkÄ , numatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val.

20. IeÅ¡kovai, dar 2021 m. birželio 29 d. kreipęsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl bendravimo tvarkos su anÅ«kėmis A. V. ir D. V. nustatymo, 2022 m. gruodžio 8 d. byloje pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su anÅ«kėmis tvarkos nustatymo, numatant ieÅ¡kovams teisę bendrauti su anÅ«kėmis nuotoliniu bÅ«du, taip pat kartÄ per mėnesį ir tiesiogiai, įpareigojant atsakovę užtikrinti vaikų buvimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje ieÅ¡kovų bendravimo su anÅ«kėmis metu.

IeÅ¡kovai savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad jų anÅ«kės slaptai ir neteisėtai iÅ¡vežtos į kitÄ Å¡alį, atskirtos nuo jiems artimų ir pažįstamų asmenų, dėl ko, anot ieÅ¡kovų, pažeidžiamos tiek ieÅ¡kovų, tiek jų anÅ«kių teisės. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, neįžvelgęs pagrindo nustatyti laikinos ieÅ¡kovų bendravimo su anÅ«kėmis tvarkos, spręsdamas, kad esant nustatytai vaikų tėvo (ieÅ¡kovų sÅ«naus) bendravimo su vaikais tvarkai, yra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovai gali bendrauti su anÅ«kėmis jų bendravimo su tėvu metu; nėra paneigiama jų teisė ir galimybė bendrauti su anÅ«kėmis, be kita ko ir nuotolinį bendravimo bÅ«dÄ Å¡iuo atveju nelaikant tinkamu ir efektyviu, atitinkančiu mažamečių vaikų emocines galimybes ir geriausius jų interesus.

21. Apeliantai skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį laiko nepagrįsta, neatitinkančiÄ objektyvios tikrovės, paneigiančia vaikų prioritetinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų atskirÄ jį skundÄ laiko iÅ¡ dalies pagrįstu.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

23. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ . Å iame straipsnyje taip pat detalizuojama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos Å¡eimos gyvenimui. Visos iÅ¡vardytos vaiko teisės gali bÅ«ti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams.

24. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis.

KonkretÅ«s Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«dai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rÅ«pintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sÄ lygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sÄ lygas bÅ«tina sudaryti, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Å ios sÄ lygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, Å¡eimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panaÅ¡ių aplinkybių. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiÅ¡kais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobÅ«džio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi bÅ«ti užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai paaiÅ¡kėjo ypatingas Å¡eimos netinkamumas), nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų (pavyzdžiui, EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieÅ¡ (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 19554/09, par. 79, ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju, aptariamų vaikų Å¡eimoje (santykyje su artimaisiais giminaičiais) yra susiklosčiusi gana sudėtinga situacija. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais iÅ¡vyko gyventi į kitÄ valstybę, neturėdama vaikų tėvo sutikimo, dėl ko, kaip jau minėta, vyksta ir teisminis ginčas dėl teismo leidimo iÅ¡vežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę iÅ¡davimo, kartu sprendžiant ir vaikų bendravimo su jų tėvu tvarkos nustatymo klausimÄ . Taigi, apeliantų Å¡ioje byloje akcentuotas (ne)teisėtas vaikų iÅ¡vežimas iÅ¡ jų kilmės Å¡alies nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo objektas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Kita vertus, į paminėtÄ susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ negalima neatsižvelgti sprendžiant dėl ieÅ¡kovų praÅ¡omos nustatyti laikinos bendravimo su anÅ«kėmis tvarkos 1 ir 3 punktų, numatančių jų tiesioginį bendravimÄ su anÅ«kėmis vienÄ kartÄ per mėnesį, įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ , tai, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovų anÅ«kės su motina gyvena kitoje Å¡alyje, ginčas dėl teismo leidimo iÅ¡vežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę iÅ¡davimo bei bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo tarp vaikų tėvų dar nėra iÅ¡spręstas, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų interesų, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tenkinami ir minėti ieÅ¡kovų praÅ¡omos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 3 punktų reikalavimai, kartu pažymint, kad tokios pozicijos laikosi ir vaiko teisių apsaugos institucija, savo iÅ¡vadoje nurodžiusi, kad tai neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų (kas mėnesį pristatant juos į LietuvÄ savaitgalio bendravimui su seneliais, su kuriais ilgÄ laikÄ nebendravo).

Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu net ir aptariama pagal ieškovų ieškinį iškelta civilinė byla Vilniaus misto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-26069-869/2022 ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas, teismui nusprendus, kad laikantis teisinio nuoseklumo, ieškovų O. V. ir A. V. bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatymas negalimas neišsprendus vaikų tėvų civilinio ginčo dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Tokiam vertinimui (dėl ieÅ¡kovų 1 ir 3 punkto reikalavimų) esminės reikÅ¡mės neturi apeliantų ir kitų bylos dalyvių akcentuotos aplinkybės dėl atsakovės siÅ«lymų ieÅ¡kovams bendrauti su anÅ«kėmis buvimo / nebuvimo, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako, kartu pažymint, kad tokias aplinkybes, esant poreikiui vertins bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjantis teismas. Å iuo aspektu teismas akcentuoja, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , neatliekamas įrodymų vertinimas, nevertinamas ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, tik sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Aptartame kontekste dar atkreiptinas dėmesys, kad ir patys ieÅ¡kovai, suvokdami susiklosčiusiÄ situacijÄ , vaikų amžių, atstumÄ nuo jų dabartinės gyvenamos valstybės iki kilmės Å¡alies ir reikalaudami užtikrinti, kad kas mėnesį jų bendravimas su vaikais bÅ«tų užtikrintas Lietuvoje, akcentuodami mažamečių vaikų prioritetinius interesus, visgi nekėlė klausimo, jog ir jie galėtų bendravimui patys nuvykti pas anÅ«kes.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tai, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovų anÅ«kės su atsakove gyvena kitoje valstybėje, dėl ko ginčas yra nagrinėjamas ir teisme, kartu paneigia ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , teismo nustatytos vaikų bendravimo su jų tėvu tvarkos pagrindu, dėl ieÅ¡kovų neva įmanomo bendravimo su anÅ«kėmis jų tėvo (ieÅ¡kovų sÅ«naus) bendravimo su vaikais metu. Juolab, kad kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė paties vaikų tėvo laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , numatant bendravimÄ nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

28. Å iuo atveju taip pat manytina, kad ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dalis dėl jų bendravimo su anÅ«kėmis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, yra svarstytina ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali bÅ«ti taikoma. Å iuo aspektu kritiÅ¡kai vertintina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada (tokia iÅ¡vada padaryta be kita ko atkreipus dėmesį į tai, kad D. V., teikdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 1331- 981/2021, nurodė, jog vaikai dėl savo amžiaus negali susikoncentruoti ir iÅ¡laikyti dėmesio bendraujant su ieÅ¡kovu nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis), kad ieÅ¡kovų anÅ«kės yra per mažos kokybiÅ¡kai bendrauti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

Pirmiausia, neneigiant, kad abi ieÅ¡kovų anÅ«kės yra mažametės, visgi pažymėtina, kad nuo teismo paminėtos aplinkybės jau yra praėję daugiau nei vieneri metai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės prieÅ¡taringÄ pozicijÄ Å¡iuo klausimu. Viena vertus, savo atsiliepime į ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ji pati akcentavo siÅ«liusi ieÅ¡kovams bendravimÄ su anÅ«kais nuotoliniu bÅ«du, tačiau vėliau, atsiliepdama į ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ savo pozicijÄ pakeitė, tokį bendravimo bÅ«dÄ jau nelaikydama tinkamu ir efektyviu.

Negana to, pastebėtina, kad jau minėtoje civilinėje byloje pagal vaikų motinos ieÅ¡kinį atsakovui D. V. dėl teismo leidimo iÅ¡vežti vaikus gyventi į užsienį be tėvo sutikimo iÅ¡davimo, ji pati prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinÄ vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , numatant bendravimÄ bÅ«tent nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, taigi, tokį bendravimo bÅ«dÄ su vaikų tėvu visgi laikydama tinkamu. Aptariamu klausimu bÅ«tina pažymėti ir tai, kad Å¡iuo metu byloje nėra objektyvių duomenų apie apeliantų netinkamÄ bendravimÄ su savo anÅ«kėmis, o konfliktiÅ¡ki apeliantų ir atsakovės (vaikų motinos) ar jos giminaičių santykiai negali bÅ«ti pakankamas pagrindas apriboti arba visai nutraukti senelių ir anÅ«kių bendravimÄ , juolab, kad kaip nurodo ir bylos Å¡alys, tie ryÅ¡iai Å¡iuo metu ir taip nėra itin glaudÅ«s ir artimi, taigi, bÅ«tų tikslinga juos pamažu stiprinti.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, Å¡iuo metu siekiant bent minimaliai užtikrinti įstatyme įtvirtintÄ nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su kitais giminaičiais (Å¡iuo atveju seneliais), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl bendravimo su anÅ«kėmis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis neprieÅ¡tarauja nepilnamečių vaikų interesams ir gali bÅ«ti tenkinamas. Tokiai pozicijai pritarė ir vaiko teisių apsaugos institucija. Tarnyba savo iÅ¡vadoje nurodė, kad vaikų ryšį su seneliais reikėtų kurti palaipsniui, todėl neprieÅ¡tarauja dėl jų bendravimo su seneliais nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

Sutiktina su Tarnybos pozicija, jog visgi vaikų motina geriausiai žino dukrų dienotvarkę, jų užimtumÄ , todėl atsakovės atsiliepime į laikinÄ sias apsaugos priemones siÅ«lomas ieÅ¡kovų bendravimo su anÅ«kėmis laikas sekmadienį nuo 12 val. iki 13 val. nuotoliniu bÅ«du labiau atitiktų mažamečių vaikų interesus, nei ieÅ¡kovų siÅ«lomas bendravimas darbo dienÄ vakare, t. y. trečiadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. Ä®vertinus tai, jog Å¡iuo metu santykiai tarp mažamečių vaikų ir senelių (ieÅ¡kovų) yra nutolę ir turi bÅ«ti kuriami iÅ¡ naujo bei palaipsniui, bendravimo intensyvumas – kartÄ per savaitę, teismo vertinimu, atitiks abiejų Å¡alių interesus.

Kartu pažymėtina, kad Å¡is procesinis sprendimas Å¡alims neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms ar nusprendus dėl kito bendravimo su vaikais modelio (kito bendravimo laiko, ilgesnės bendravimo trukmės, dažnesnio bendravimo ir pan.), kreiptis į teismÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.

29. Be to, atsižvelgiant į atsakovės argumentus dėl vaikų amžiaus ir įgÅ«džių nuotoliniam bendravimui neturėjimo, akcentuotina, kad ji, kaip vaikų motina, su kuria Å¡iuo metu ir gyvena vaikai, privalo sudaryti vaikams minėtam bendravimui su seneliais reikalingas sÄ lygas ir užtikrinti, kad sulygtu laiku vaikai per nuotolinio bendravimo programėlę bÅ«tų matomi ir prieinami bendravimui su ieÅ¡kovais (CK 3.172 straipsnis).

30. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį pakeisti ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iÅ¡ dalies, dalyje dėl bendravimo su anÅ«kėmis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. Kitos Å¡alių ginče akcentuotos aplinkybės, pavyzdžiui dėl atsakovės kitų teismo procesinių sprendimų nevykdymo, ar kt., neturi esminės reikÅ¡mės priimtam procesiniam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti ir ieÅ¡kovų O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iÅ¡ dalies – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovų O. V. bei A. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , numatant ieÅ¡kovams teisę bendrauti su anÅ«kėmis A. V. ir D. V. vienÄ kartÄ per savaitę, sekmadieniais nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Lietuvos Respublikos laiku nuotoliniu bÅ«du, per Messenger programėlę. Kitoje dalyje atskirojo skundo netenkinti. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Kristina Lysionok