fc4ec36b-9d8c-4b0a-b0a7-2e00ed083bcf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-271-258/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30848-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. T. ir R. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K.

T. ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės K.

T. ieškinį atsakovui R. S., kuriuo ji prašo:

1) nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų R. S., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau ir nepilnamečiai vaikai, vaikai, dukros), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove;

2) priteisti nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 550 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

2. Nagrinėjamoje byloje atsakovas R. S. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo:

1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu bei nustatyti pereinamÄ jį nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimo laikotarpį, numatant, kad nepilnamečiai vaikai pakaitomis gyvena su ieÅ¡kove ir atsakovu;

2) nustatyti skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ â€“ motina bendrauja su nepilnametėmis dukromis kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio vakaro. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat reiÅ¡kia alternatyvų reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , numatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja: kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio vakaro; vienÄ mėnesį vasaros atostogų, pakaitomis rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu; telefonu nedalyvaujant ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė turi pareigÄ leisti atsakovui spręsti dėl nepilnamečio vaiko vienos užklasinės veiklos parinkimo; informuoti atsakovÄ apie vaikų sveikatÄ ir mokslÄ ; sudaryti sÄ lygas atsakovui sekti vaikų mokslo rezultatus, suteikiant prieigÄ prie elektroninio dienyno.

3. Atsakovas taip pat praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme dienos:

1) nustatyti laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu;

2) netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ pakaitomis, numatant, kad vaikai gyvena su atsakovu kas antrÄ mėnesį;

3) netenkinus ir Å¡io praÅ¡ymo, nustatyti laikinÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , nurodytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė nesuteikia galimybės atsakovui bendrauti su dukromis, yra pažeidžiama jo teisė auginti ir ugdyti vaikus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovo R. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies.

5. Teismas nustatė laikinÄ atsakovo R. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. S. ir A. S. tvarkÄ , t. y. nustatė:

1) atsakovui R. S. teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrÄ savaitgalį pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ sekmadienį 19 val.;

2) atsakovui R. S. teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais vienÄ mėnesį vasaros atostogų metu, apie planuojamÄ atostogų laikÄ iÅ¡ anksto pranešęs iÅ¡kovei;

3) atsakovui R. S. teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, pakaitomis, nustatant, kad artimiausias vaikų atostogas vaikai praleis su R. S.;

4) atsakovui R. S. teisę netrukdomai, nedalyvaujant ieškovei, bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu.

6. Likusioje dalyje teismas praÅ¡ymÄ atmetė.

7. Teismas įvertinęs byloje esančias aplinkybes, sprendė, jog Å¡ioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės sÄ moningo ar nesÄ moningo veikimo prieÅ¡ingai nepilnamečių vaikų interesams, konstatuoti ieÅ¡kovės netinkamÄ elgesį vaikų atžvilgiu, ar tai, kad ieÅ¡kovė vaikams daro neigiamÄ Ä¯takÄ ar jų elgesys kelia grėsmę esminiams vaikų interesams. Laikinas gyvenamosios vietos pakeitimas galimai pažeistų vaikų teisę į stabiliÄ aplinkÄ , sukeltų neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Vien tai, kad Å¡alis sieja konfliktiÅ¡ki santykiai, Å¡alys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nesudaro pagrindo Å¡ioje proceso stadijoje pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių R. S. ir A. S. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu R. S. - bei atsakovo alternatyvų praÅ¡ymÄ nustatyti laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ pakaitomis su kiekvienu iÅ¡ tėvų (CPK 144 str. 1 d.).

8. Teismas sprendė, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais. IeÅ¡kovė, siekdama tinkamai vykdyti motinos valdžiÄ vaikų atžvilgiu bei užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugÄ , privalo imtis priemonių, kad vaikai bendrautų su tėvu bei dėti pastangas, kad vaikai norėtų bendrauti su atsakovu. Siekiant, kad atsakovas pakankamai bendrautų su vaikais ir stiprintų ryšį su jais, teismas sprendė, kad tikslinga, nustatyti laikinÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ .

Teismas, nustatydamas bendravimo su vaikais tvarkÄ , atsižvelgė į vaikams bÅ«tinÄ nustatyti pastovų režimÄ , bÅ«tinybę pasiruoÅ¡ti mokyklai ir pailsėti bei taip sudaryti galimybę abiem Å¡alims planuoti atostogas kartu su vaikais. III. Atskirųjų skundų argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bendravimo su vaikais nustatymo atmesti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimÄ , turėjo vadovautis vaikų interesais ir atsižvelgti į jų norÄ .

Teismas, neatsižvelgdamas į vaikų nors ir nepilnamečių, tačiau jau visiÅ¡kai pajėgių iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę ir pozicijÄ dukterų žodžius, nepaisydamas Vaikų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytos pozicijos, visiÅ¡kai neindividualizuoja dukterų interesų, kas yra bÅ«tina atlikti nagrinėjant kiekvienÄ bylÄ . IeÅ¡kovės su atsakovu dukros R. ir A. visada gyveno su ieÅ¡kove, yra prie ieÅ¡kovės prisiriÅ¡usios ir joms Å¡iame pereinamajame amžiuje ypatingai reikia motiniÅ¡kos Å¡ilumos.

Pažymi, kad po kiekvieno pokalbio apie tėvÄ dukros bÅ«na suirzusios, neramios, nervingos, sunkiai užmiega, dažnai naktimis prabunda, kurį laikotarpį dienÄ sunkiai susikaupia, bÅ«na dirglios.

10. Atskiruoju skundu atsakovas R. S. praÅ¡o nustatyti A. S. ir R. S. gyvenimÄ su tėvu. Nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį pakaitinio gyvenimo su motina ir tėvu. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių dukros negalėtų gyventi su tėvu. Tėvų teisės ir pareigos vienodos. Vaikų ir tėvo bendravimo epizodiÅ¡kumas nėra priežastis šį bendravimÄ toliau riboti, greičiau atvirkščiai. Mergaičių mama neužtikrina vienos iÅ¡ pagrindiniu dukrų teisių - turėti tėvus, vaikai nuteikinėjami, dėl ko praranda ryšį su biologiniu tėvu.

Teismas savo sprendimÄ apsiriboti bendravimo tvarkos nustatymu, nekeičiant gyvenimo vietos ir nenustatant pakaitinio vaiku gyvenimo su tėvu ir motina neatsižvelgia į ypatingas bylos aplinkybes, susijusias su tėvo darbo pobÅ«džiu ir siekiu dalyvauti vaikų gyvenime. Teismo sprendimu, prioretizuojančiu gyvenimÄ su motina pažeidžiamas vyro ir moters lygybės principas vaikų auklėjime. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, tėvams gyvenant skyrium.

Už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai. Auginti, ugdyti vaikÄ privalo abu tėvai. Tėvų valdžia negali bÅ«ti naudojama prieÅ¡ingai vaiko interesams. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirieji skundai netenkinami.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jų ribų.

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinosios apsaugos priemonės (nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu) ir nustatė laikinÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais bendravimo tvarkÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims praÅ¡ant gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , teismas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iÅ¡ jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, nustatyti vaikų su vienu iÅ¡ tėvu bendravimo tvarkÄ .

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

17. Atsakovas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių Å¡alių vaikai negalėtų gyventi su motina, tačiau teismas taip pat nenustatė, kodėl vaikai negalėtų gyventi su tėvu, nes abiejų teisės yra vienodos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ .

Byloje pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada tvirtina tai, kad ieÅ¡kovė tinkamai prižiÅ«ri vaikus, jais rÅ«pinasi mergaitės nori gyventi su mama. Byloje nėra įrodymų, kad dabartinė gyvenamoji vaikų vieta tapo vaikams nesaugi ar nustatytos kokios nors aplinkybės, dėl kurių reiktų keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobÅ«džio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas.

Å iuo atveju nenustatyta bÅ«tinybė keisti vaikų įprastÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kitų, svarių argumentų (pavyzdžiui, kad esanti aplinka vaikams yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su atsakovu), leidžiančių konstatuoti poreiki taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovas nepateikė. Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku (3.170 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nemoka bendrauti su vaikais, nesupranta jų poreikių.

Tačiau toks ieÅ¡kovės kategoriÅ¡kas požiÅ«ris nėra užtikrinantis vaikų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , tuo atveju, jei ir yra nutolęs atsakovo ryÅ¡ys su vaikais, jam nebebus suteikta galimybė pagerinti tarpusavio santykius su dukromis, atkurti prarastÄ ryšį. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta.

Tik abiejų tėvų pastangomis gali bÅ«ti tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bei atkurtas normalus vaikų ir tėvo bendravimas, todėl tam bÅ«tinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendravimo su vaikais tvarkÄ , įvertindamas tai, kad tėvas turi teisę bendrauti su savo vaikais.

19. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi bendravimo su vaikais tvarka ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. IÅ¡sprendęs Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ , kuri galės bÅ«ti ir tokia, kokios pageidauja ieÅ¡kovė, arba atsakovas, arba, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, dar kitokia.

20. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymÄ bei pagrįstai sprendė, kad nėra poreikio keisti Å¡alių vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, kuomet bylÄ nagrinėjančio teismo bus įvertintos visos byloje surinktos aplinkybės ir įrodymai, padaryta iÅ¡sami analizė minėtais klausimais. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirųjų skundų motyvais nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337straipsnio1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rita Kisielienė