fc4df2cb-be3b-4580-8141-955a7bee5567 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1124-157/2015Teisminio proceso Nr. Nr. 2-55-3-01066-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 63.; 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ kreditorinį reikalavimÄ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ bankroto byloje Nr. B2-1682-345/2015, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Norfosmažmena“, Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1682-345/2015 iÅ¡kėlė UAB „Serneta“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „IusPositivum“. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d. IeÅ¡kovas UAB „Acumen“ kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių, praÅ¡ydamas patvirtinti jo 364 115,42 Eurdydžio finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro atsakovui UAB „Serneta“ 259 201,23 Eursuteikta ir negrÄ Å¾inta paskola,81 585,88 Eurnesumokėtos palÅ«kanos ir 23 328,31 Eur delspinigiai.

Atsakovo bankroto administratorius prašė ieÅ¡kovo reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikta 2010 m. sausio 4 d. Paskolos sutartis, atsakovo iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderiai yra fiktyvÅ«s ir tÄ Ä¯rodo jam perduotų UAB „Serneta“ finansinių dokumentų visuma, įmonių tarpusavio ryÅ¡iai, ieÅ¡kovo ribotos finansinės galimybės paskolinti ginčo sumÄ , be to – taip pat ir paskolos sutarties nefiksavimas įmonės finansiniuose registruose. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Acumen“ praÅ¡ymÄ patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ , atmetė.Teismas sprendė, kad Å¡is praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkintas, kaip neįrodytas.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2010 m. sausio 4 d. pasirašė Paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iki 2010 m. vasario 5 d. įsipareigojo paskolinti atsakovui 259 201,23 Eur (894 970 Lt); kad atsakovo kasos pajamų orderių kvituose ir kasos pajamų orderiuose fiksuota, jog ieÅ¡kovas pinigus atsakovui perdavė grynaisiais ir dalimis (b. l. 67); kad ieÅ¡kovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanse įraÅ¡yta, jog įmonė 2009 m. pabaigoje turėjo 22 756 Lt grynųjų pinigų, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (3 944 059 Lt) virÅ¡ijo balanse įraÅ¡yto turto vertę (3 851 228 Lt) (b. l. 54–55); kad pagal ieÅ¡kovo pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2008 m. jis patyrė 54 338 Lt, o 2009 m.

– 5 393 Lt nuostolių (b. l. 54). Teismas nurodė, kad remiantis Å¡iais ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės duomenimis, darytina iÅ¡vada, jog 2010 m. pradžioje įmonė objektyviai negalėjo suteikti atsakovui 259 201,23 Eur dydžio paskolÄ grynaisiais pinigais (CPK 185 straipsnis). Å ios iÅ¡vados nepaneigia taip pat ir teismui pateikta kopija ieÅ¡kovo su jo akcininke L. M. 2010 m. sausio 15 d. sudarytos Paskolos sutarties, kadangi nėra jokių įrodymų, jog paskolos dalykas (350 000 Lt) Å¡iai įmonei realiai buvo perduotas.

Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog atsakovo bankroto administratorius iÅ¡kėlė abejones dėl pinigų perdavimo realumo, ieÅ¡kovas UAB „Acumen“nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie 259 201,23 Eur sumos išėmimÄ iÅ¡ įmonės kasos, be to, faktinę aplinkybę, kad paskolos dalykas atsakovui nebuvo perduotas, patvirtina ir Å¡ios bendrovės kasos pajamų orderių bei jų kvitų įrašų skirtumai (pvz., nesutampa pinigų sumos orderiuose Nr. 510, 511 ir jų kvituose), taip pat faktas, kad minima paskolos suma nebuvo apskaityta atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas, konstatavo, kad atsakovoBUAB „Serneta“ bankroto administratorius paneigė faktÄ , jog ieÅ¡kovas UAB „Acumen“ pagal ginčo paskolos sandorį jo nurodomas lėšas perdavėšiai bendrovei. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Kreditorius UAB „Acumen“ atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – BUAB „Serneta“ bankroto byloje patvirtinti 364 115,42 Eurjo kreditorinį reikalavimÄ .

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.Teismas nepagrįstai atmetė apelianto pateiktus pirminius finansines operacijas liudijančius įrodymus, patvirtinančius paskolintų pinigų perdavimÄ ;2. Teismaspažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, iÅ¡vadÄ , kad jis neįrodė paskolos pagal sutartį suteikimo fakto, pagrįsdamas antriniais finansiniais dokumentais (balansu, pelno (nuostolio) ataskaita). Atsakovas BUAB „Serneta“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti, skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:IÅ¡ dalies sutikdamas su apeliantu, kad jo kreditorinio reikalavimo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas remiantis pirminiais tokį reikalavimÄ pagrindžiančiais dokumentais, nurodė, jog tai nereiÅ¡kia, kad teismas negali ar neturi teisės vertinti kitų įrodymų, susijusių su ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumu. Sutikdamas su apelianto teiginiais, kad jo finansinė padėtis 2010 m. pradžioje buvo gera, teigė, jog Å¡is nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktÄ , kad minimu laikotarpiu turėjo tokiÄ grynųjųpinigų sumÄ .

Trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad vien tik paskolos sutarties kopijos pateikimas nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog paskola realiai buvo suteikta. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas pagal savo finansinę padėtį objektyviai tokios paskolos suteikti negalėjo, be to, atsakovas ir apeliantas tarpusavyje yra susiję. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirojo skundo ribų, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str., 338 str.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurioms esant yra bÅ«tina peržengti nagrinėjamo skundo ribas. Todėl Å¡i byla nagrinėjama pagal ieÅ¡kovo UAB „Acumen“atskirojo skundo argumentus ir sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas Å¡io kreditoriauspraÅ¡ymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo skolininko BUAB „Serneta“ bankroto byloje, teisėtumo bei pagrįstumo.PrieÅ¡ pradėdama nagrinėti atskirojo skundo motyvus teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Å¡ios kategorijos bylose kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ â€“ bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, jog bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti pačios bankrutuojančios įmonės interesai; kad kreditoriaus reikalavimo ir/ar jo patikslinimo tvirtinimas / atsisakymas tvirtinti lemia ne tik konkretaus asmens teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ skolininko turto, bet turi įtakos bendrai patvirtintų kreditorių reikalavimų sumai,jų tenkinimo proporcijoms; kad siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, bÅ«tina įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo ir/ar jo patikslinimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-3-554/2008; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir etc.); kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 21 straipsnio 1 dalį, teisme iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kreditoriai per teismo nustatytÄ laikotarpį turi teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikdami juos pagrindžiančius dokumentus; kad bankrutuojančios įmonės administratoriusatlieka pirminį tokių reikalavimų patikrinimÄ , tiek pagal kreditoriaus, tiek pagal bankrutuojančios įmonės jam pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija; kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, jų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ dar kartÄ tikrina teismas, užtikrindamas realiÄ galimybę taikyti rungimosi principÄ , nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus/atsikirtimus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d.nutartis, priimtacivilinėje bylojeNr. 3K-3-188/2011; 2013-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013etc.).Teisėjų kolegija laiko, kad Å¡iame kontekste taip pat yra svarbu pažymėti, jog kasacinis teismas ne viename savo procesiniame sprendime yra nurodęs, jog remiantis bendrÄ ja įrodinėjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymo taisykle (CPK 178 str.) apeliantas turi pareigÄ Ä¯rodyti savo argumentų pagrįstumÄ ,tačiau galutinį sprendimÄ dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo priima teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu (CPK 185 str.).

Be to, kas pirmiau paminėta, nagrinėjamoje byloje yra aktualÅ«sLietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl įrodymų leistinumo taisyklių ginčuose, kuriuose dalyvauja juridiniai asmenys. Nurodytu klausimu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pinigų mokėjimÄ galima įrodyti tik laikantis įrodymų leistinumo taisyklių, pagal kurias pinigų sumokėjimo faktas atitinkamai turi atsispindėti juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje ir turi bÅ«ti patvirtintas tam tikros formos finansiniais dokumentais(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-827/2000; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010etc.).Minėta, kad nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Acumen“ siekė, jog skolininko BUAB „Serneta“ bankroto byloje bÅ«tų patvirtintas jo 364 115,42 Eurfinansinis reikalavimas, kurį grindė tarp Å¡alių sudaryta 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi (toliau – sutartis).

Teismas šį BUAB „Serneta“ administratoriaus ginčytÄ kreditoriaus reikalavimÄ atsisakė tvirtinti, kaip neįrodytÄ , nusprendęs, kad pastarasis paneigė ieÅ¡kovokreditorius UAB „Acumen“ argumentus, kuriais Å¡is grindė savo pozicijÄ ir įrodė faktinį bei teisinį pagrindÄ , kuriuo rėmėsi atsisakydamas tvirtinti šį finansinį reikalavimÄ , tai yra, jog į bylÄ pateiktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visetas leidžia spręsti, kad neįrodytas minimos paskolos perdavimo atsakovui faktas, tai yra paskolinių teisinių santykių tarp jų buvimas (CPK 178 str., CK 6.154 str., 6.245 str., 6.870 str.).Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, tvirtina, kad teismas pažeidė įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančias taisykles, neįvertinęs/neteisingai įvertinęs jo reikalavimo pagrįstumÄ patvirtinančius pirminius dokumentus, tai yra paskolos sutartį, kasos pajamų orderių kvitus, ir dėl to priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ procesinį sprendimÄ .Teisėjų kolegija, atmesdama Å¡iuos apelianto UAB „Acumen“ argumentus, visų pirma pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, skundžiamo procesinio sprendimo motyvuose teismas vertino Å¡iuos dokumentus – atsisakydamas pripažinti apelianto finansinį reikalavimÄ teismas nurodė, kad bÅ«tent pirminiai dokumentai nepatvirtina paskolinių teisinių santykių tarp ginčo Å¡alių.Tuo tarpu tiek apeliacinio teismo, tiek kasacinio teismo sprendimuose nurodyta, kad nepakankamas teismo iÅ¡vadų motyvavimas nesuteikia pagrindo naikinti tokį teismo sprendimÄ , nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Be to, Å¡iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai tokių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.Taigi nustatęs, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nepakankami, apeliacinės instancijos teismas, kuris yra fakto instancija, privalo iÅ¡taisyti minėtÄ trÅ«kumÄ . Remdamasi tuo kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog svarbu dar kartÄ , iÅ¡samiau iÅ¡tirti ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei įvertinti iÅ¡dėstytus argumentus.Minėta, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo iÅ¡vada, jog neįrodytas buvimas paskolinių teisinių santykių, grindžiamų sutartimi, savo skunde remiasi Å¡ia sutartimi, pasiraÅ¡yta abiejų įmonių direktorių, t.y.

BUAB „Serneta“ direktoriaus O. R. ir UAB „Acumen“ direktorės D. V. (1 t., 8-9 b. l.), o taip pat eile kasos pajamų orderių kvitų, kuriuose nurodyta, kad UAB „Serneta“ vyr. buhalterė ir tuo pačiu kasininkė G. P. iÅ¡ UAB „Acumen“ direktorės D. V. 2010m. sausio 4 d. iki 2010 m. vasario 4 d. priėmė 894 970 Lt.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡ių argumentų, visų pirma pažymi, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai, paneigiantys atsakovo BUAB „Serneta“ bankroto administratoriaus teiginius, kad sutartis, kurios pagrindu, kaip tvirtinakreditorius UAB „Acumen“, skolininkas grynaisiais pinigais gavo ženkliÄ pinigų sumÄ â€“ 894 970 Lt, bÅ«tų buvusi įtraukta į Å¡io apskaitos registrÄ ir fiksuota kasos dokumentuose(Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str.etc.).Antra, minimi dokumentai, kaip jau minėta, patvirtinti / pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovo UAB ,,Acumen“ direktorės D.

V.. Taigi akivaizdu, kad turint omenyje CK 2.87 straipsnyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatytas bendrovės (juridinio asmens) vadovo pareigas, UAB „Acumen“ vadovė žinojo / privalėjo žinoti tiek įstatymų reikalavimus, tiek vadovaujamos įmonės vardu atliekamų veiksmų esmę, teisines pasekmes ir, akivaizdu, grėsmes (rizikÄ ), kurios nesilaikantÅ¡iųreikalavimų gali atsirasti kilus ginčams dėl piniginių lėšų faktinio perdavimo.Trečia, sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti visÄ pagal Å¡iÄ sutartį suteiktÄ paskolÄ ir sumokėti visas palÅ«kanas ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 1 d.

Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad kreditorius UAB „Acumen“ iki skolininkui UAB „Serneta“iÅ¡keliant bankroto bylÄ bÅ«tų pareikalavęs, jog pastarasis grÄ Å¾intų paskolÄ , o nagrinėjamas finansinis reikalavimas buvo pareikÅ¡tas tik 2014 m. vasario 24 d., nors Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d. Ketvirta, teismui prieinami Juridinių asmenų registro, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir kt. patvirtina tiek atsakovo BUAB „Serneta“ bankroto administratoriaus, tiek trečiojo asmens UAB „Norfos mažmena“ teiginius, jog UAB ,,Serneta“ bei UAB ,,Acumen“ buvo glaudžiai susieti asmenys per bendrovių vadovus ir akcininkus.

Taip, L. M., kaip UAB „Acumen“ akcininkė, 2010 m. sausio 15 d. yra pasiraÅ¡iusi teismui pateiktÄ paskolos sutartį pagal kuriÄ ji Å¡iai bendrovei suteikianti 350 000 Lt paskolÄ (tuo pagrindu apeliantas įrodinėja UAB „Acumen“ finansines galimybes kredituoti UAB „Serneta“), tuo tarpu jos vyras A. M. yra dalyvavęs UAB „Serneta“ valdyme. Be to, byloje nėra duomenų, paneigiančių trečiojo asmens UAB „Norfos mažmena“ teiginius, kad Å¡ių juridinių asmenų veiklÄ tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai faktiÅ¡kai organizavo ir jiems vadovavo vienas ir tas pats asmuo –S. R., kurio tėvas F.

R. buvęs BUAB „Serneta“ akcininkas. Be to, faktinės bylos aplinkybės, rodančios, kad Å¡alys yra juridiniai asmenys, turintys itin didelę verslo patirtį, kurie minimu laikotarpiu užsiėmėplataus mÄ sto įvairiu verslu, veiklÄ vykdė per susijusias įmones, kad jas siejo įvairÅ«s teisiniai santykiai, – todėl sudarant sandorius, įforminantsavo veiksmusetc.joms taikytini didesni atidumo, protingumo reikalavimai (CK 2.87 str.).Taigi akivaizdu, kad apeliantas UAB „Acumen“ Å¡iame faktinių aplinkybių kontekste negali bÅ«ti laikoma silpnesniÄ ja nagrinėjamų teisinių santykių Å¡alimi.Taigi teisėjų kolegijos įsitikinimu, anksčiau Å¡ioje nutartyje jau nurodyta įrodymų pakankamumo taisyklė, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo UAB „Acumen“ reikalavimÄ , turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pateikta paskolos sutartis pati savaime nepatvirtina paskolinių teisinių santykių buvimo (CPK 178 str.).

Penkta,prieÅ¡ imantis analizuoti kitus apelianto nurodytus raÅ¡ytinius įrodymus – kasos pajamų orderius ir kasos pajamų orderių kvitus, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 10 punkte nurodyta, jog priėmus pinigus į kasÄ atskaitingas asmuo, gavęs pinigus, iÅ¡raÅ¡o kasos pajamų orderį, kuris lieka atskaitingam asmeniui ir kasos pajamų orderio kvitÄ , kuris atiduodamas pinigų mokėtojui; 11 punkte nustatyta, kad kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasÄ arba iÅ¡mokami iÅ¡ kasos pinigai, taip pat, jog pinigai priimami arba iÅ¡mokami tik kasos pajamų arba iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ .

Taigi, pagal Å¡ias specialiÄ sias imperatyvias buhalterinės apskaitos taisykles, kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas – vientisas buhalterinis dokumentas, kurio, kaip minėta, 1 dalis (kasos pajamų orderis) lieka įmonės buhalteriniuose dokumentuose, o 2 dalis (kasos pajamų orderio kvitas) iÅ¡duodamas mokėjusio Å«kio subjekto atskaitingam asmeniui, ir negalima situacija, kad vienÄ ir tÄ pačiÄ finansinę operacijÄ Ä¯forminančiame kasos pajamų orderyje ir kasos pajamų orderio kvite nurodyti duomenys bÅ«tų nevienodi, tai yra skirtųsi.

Minimi byloje esantys UAB „Serneta“ dokumentai – kasos pajamų orderio kvitai, kaip jau minėta, yra patvirtinti ieÅ¡kovo UAB ,,Acumen“ direktorės D. V.. Lietuvos generalinė prokuratÅ«ra 2014 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tu Nr.17.2-15666 į Å¡iÄ bylÄ pateikė teismo pareikalautus aukščiau iÅ¡vardintų UAB „Serneta“ kasos pajamų orderius, kuriuose taip pat kaip ir kasos pajamų orderių kvituose yra užfiksuota, jog juose nurodomas pinigų sumas perdavė UAB „Acumen“ direktorė D.

V., o priėmė UAB „Serneta“ vyr. buhalterė ir kasininkė G. P. (4 t., 67-68 b. l.). Tačiau nei viename iš pateiktų kasos dokumentų nėra įvardinta konkreti ūkinė operacija / ūkinio įvykio turinys, tai yra konkretus pinigų įmokėjimo pagrindas. Šiuose orderiuose ir kvituose apsiribota nuoroda, kad mokama pagal sutartį. Tuo tarpu minimu laikotarpiu, UAB „Serneta“ buvo veikiantis ūkio subjektas. Pagal teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenisVilniaus apygardos teismo2013 m. rugsėjo 11 d.nutartyje, kuria patenkinus kreditorių pareiškimus, šiai bendrovei iškelta bankroto byla, nurodyta, kad pats atsakovas UAB „Serneta“ atsiliepime į ieškinį nesutikdamas su bankroto bylos iškėlimu, tvirtino, jog pagal 2013 m. vasario 28 d. balanso duomenis jis yra mokus(civilinė byla Nr. B2-4592-464/2013).

Taigi vien Å¡is faktas leidžia spręsti, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pateikti kasos pajamų orderiai ir kasos pajamų orderių kvitai negali bÅ«ti laikomi leistinais raÅ¡ytiniai įrodymais patvirtinančiais jo reikalavimų ir paneigiančiais teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ (CPK 178 str.).Å eÅ¡ta, be to, kas jau paminėta pirmiau, apelianto nurodomų kvitų ir orderių įrodomÄ jÄ vertę paneigia taip pat ir bankroto administratoriaus nurodomas bei pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad atskiruose kasos pajamų orderiuose ir kvituose nesutampa nurodytos perduodamų / priimamų pinigų sumos.

Teisėjų kolegija, palyginusi duomenis, nurodytus kasos pajamų orderiuose ir kvituose Nr. 510 ir Nr. 511 nustatė, jog 2010 m. sausio 4 d. kasos pajamų orderyje serija SER Nr.510 nurodyta priimtų 50 000 Ltpinigų suma, tuo tarpu šiame kasos pajamų orderio kvite nurodyta 45 000 Lt suma (skirtumas 5 000 Lt); 2010 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderyje serija SER Nr.511, nurodyta, kad priimta45 000 Lt, o kasos pajamų orderio kvite nurodyta 85 970 Lt (skirtumas 40 970 Lt). Be to, kolegija pažymi, kad taip pat nesutampa ir šių kasos pajamų orderių ir kasos pajamų orderio kvitų išrašymo datos: orderio Nr. 510 išrašymo data yra 2010 m. sausio 4 d., o kvito –2010 m. sausio 5 d.; orderio Nr. 511 išrašymo data yra 2010 m. sausio 5 d., o kvito – 2010 m. sausio 6 d.

Taip pat pažymėtina, kad 2010 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderyje serija SER Nr.511 eilutėje „priimta iš“ įraÅ¡as „direktorė D. V.“ padarytas ranka, kai tuo tarpu to paties orderio kvite, kuris, kaip minėta, yra vientiso dokumento dalimi, vietoje „priimta iš“ yra vien tik žyma „D. V.“.Tuo tarpu nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovas nepateikė nei tinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad kasos pajamų orderio serija SER Nr.510, kasos pajamų orderio serija SER Nr.511, bei Å¡ių kasos pajamų orderių kvituose esantys neatitikimai įstatymo nustatyta tvarka buvo iÅ¡taisyti, taip pat nepateikta argumentų, dėl kokių priežasčių jie yra atsiradę (CPK 178 str.).Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateikta įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių viseto analize, vadovaudamasis nurodytomis civilinio proceso, materialinės teisės normomis, kasacinio teismo suformuluotais nurodymais, susijusiais su nagrinėjamam klausimui aktualiomis teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo taisyklėmis sprendžia, sprendžia, kad pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog apeliantas UAB ,,Acumen“ įrodė jo teigiamus faktus ir paneigė pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas (CPK 178 str., CK 6.870 str., Ä®BÄ® 21 str.).Taigi apelianto UAB „Acumen“ atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.), nepasisakant dėl abiejų Å¡alių bei trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, nes nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė