Legislator Case Law & Legislation
2024-10-14 Nr. CB-6533-2-57-3-00077-2024-9 AI generated

2024-10-14 Nr. CB-6533-2-57-3-00077-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2024-10-14 Nr. CB-6533-2-57-3-00077-2024-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Teismai netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 15 straipsnio 2 dalies, 41-42 straipsnių ir CPK 143 straipsnio nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad kreditorius nei pagrindinėje bendrovės nemokumo byloje, nei išskirtoje byloje dėl finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo negali naudotis CPK 143 straipsnyje numatyta teisinės gynybos priemone – priešieškinio, kuriuo ginčijamas kito kreditoriaus finansinis reikalavimas, pareiškimu. JANĮ nereglamentuoja civilinių teisių gynimo būdų ir priemonių, kuriomis gali remtis nemokumo administratorius ar kiti nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys, taigi nemokumo byloje yra galimos visos CPK nustatytos ir JANĮ neapribotos civilinių teisių gynybos priemonės ir būdai. Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra savo esme yra prilygintina civilinės bylos nagrinėjimui pagal kreditoriaus pareikštą ieškinį ginčo teisenos tvarka, todėl tokiame procese, priešingai, nei sprendė teismai, gali būti reiškiamas ir priešieškinis, kuris yra tiesiogiai susijęs su pareikštu finansiniu reikalavimu.

Legislator headnote

AI generated

2024-10-14 Nr. CB-6533-2-57-3-00077-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovas (toliau – ir Fondas) padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-745-450/2024, 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-764-467/2023 ir 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-774-467/2023 peržiūrėjimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-3697

Nr. DOK-3698

Nr. DOK-3700

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 30 d. paduotu ieškovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio fondo „NuCapital“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-745-450/2024, 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-764-467/2023 ir 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-774-467/2023 peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas (toliau – ir Fondas) padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-745-450/2024, 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-764-467/2023 ir 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-774-467/2023 peržiūrėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-745-450/2024 pagal Fondo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo netiesioginius ieškinius uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartis palikta nepakeista. Teismų konstatuota, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) numatant konkretų kreditoriaus, ginčijančio kito kreditoriaus reikalavimą, teisių gynybos būdą, netiesioginio ieškinio, kuriuo Fondas iš esmės ginčija kitų kreditorių finansinius reikalavimus, pareiškimas restruktūrizavimo byloje, sprendžiant finansinio reikalavimo tvirtinimą, ir (ar) išskirtoje byloje dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nėra galimas. Tokio pobūdžio reikalavimai, kurie reiškiami netiesioginiuose ieškiniuose, yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-764-467/2023 pagal Fondo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Diamond Hands Inv“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo byloje, suinteresuotas asmuo – Fondas, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis palikta nepakeista. Šia (2024 m. rugsėjo 3 d.) nutartimi atsisakyta priimti Fondo atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria teismas Fondo priešieškinį (netiesioginį ieškinį), reiškiamą RUAB „Vėjo projektai“ vardu, atsisakė priimti, konstatavęs, kad JANĮ nenumato netiesioginių ieškinių pateikimo galimybės restruktūrizavimo (nemokumo) byloje, tačiau suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu CPK nustatyta tvarka. Atskirąjį skundą 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakyta priimti, vadovaujantis CPK 143 straipsnio 3 dalimi, kurioje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartyje konstatavo, kad pagrįstai atsisakyta priimti Fondo atskirąjį skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-774-467/2023 pagal Fondo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Dancer mobility“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo byloje, suinteresuotas asmuo – Fondas, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis palikta nepakeista. Šia (2024 m. rugsėjo 5 d.) nutartimi atsisakyta priimti Fondo atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria teismas Fondo priešieškinį (netiesioginį ieškinį), reiškiamą RUAB „Vėjo projektai“ vardu, atsisakė priimti, konstatavęs, kad JANĮ nenumato netiesioginių ieškinių pateikimo galimybės restruktūrizavimo byloje. Atskirąjį skundą 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakyta priimti, vadovaujantis CPK 143 straipsnio 3 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartyje konstatavo, kad pagrįstai atsisakyta priimti Fondo atskirąjį skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pagrindiniai ieškovo kasacinio skundo argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 15 straipsnio 2 dalies, 41-42 straipsnių ir CPK 143 straipsnio nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad kreditorius nei pagrindinėje bendrovės nemokumo byloje, nei išskirtoje byloje dėl finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo negali naudotis CPK 143 straipsnyje numatyta teisinės gynybos priemone – priešieškinio, kuriuo ginčijamas kito kreditoriaus finansinis reikalavimas, pareiškimu. JANĮ nereglamentuoja civilinių teisių gynimo būdų ir priemonių, kuriomis gali remtis nemokumo administratorius ar kiti nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys, taigi nemokumo byloje yra galimos visos CPK nustatytos ir JANĮ neapribotos civilinių teisių gynybos priemonės ir būdai. Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra savo esme yra prilygintina civilinės bylos nagrinėjimui pagal kreditoriaus pareikštą ieškinį ginčo teisenos tvarka, todėl tokiame procese, priešingai, nei sprendė teismai, gali būti reiškiamas ir priešieškinis, kuris yra tiesiogiai susijęs su pareikštu finansiniu reikalavimu.

2. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje (restruktūrizavimo) byloje Nr. e2-745-450/2024 iš esmės ne aiškino JANĮ, o sukūrė naują teisinį reguliavimą, konstatavęs, kad nemokumo (restruktūrizavimo) procese kreditorius savo teisę ginčyti kito kreditoriaus reikalavimus gali įgyvendinti tik JANĮ 41–42 straipsniuose nustatyta specifine tvarka. Šiuose straipsniuose apskritai nereglamentuojama pareikštų finansinių reikalavimų ginčijimo procedūra ir būdai, jose sureguliuotas tik finansinių reikalavimų tvirtinimas.

3. Lietuvos apeliacinio teismo skundžiamose nutartyse suformuotas, tačiau JANĮ nenumatytas draudimas reikšti priešieškinį nemokumo procese neatitinka paties Lietuvos apeliacinio teismo, kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nemokumo bylose suformuluotų išaiškinimų dėl efektyvaus ir savalaikio finansinių reikalavimų ginčijimo svarbos nemokumo procesui ir viešajam interesui. Bendrovės vardu pareikštas priešieškinis, kuriuo yra ginčijamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, turėtų būti sprendžiamas būtent toje pačioje byloje, kurioje nagrinėjamas ir pats pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Teismų praktika patvirtina, kad iš esmės priešieškiniai (o taip pat ir bankrutuojančios įmonės vardu teikiami netiesioginiai (prieš)ieškiniai) finansinių reikalavimų tvirtinimo procese, yra galimi ir faktiškai teismų yra nagrinėjami

4. Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika prieštaringa.

5. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiama 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje (restruktūrizavimo) byloje Nr. e2-745-450/2024 išėjo už šios bylos nagrinėjimo ribų. Teismas, turėjęs pasisakyti tik dėl galimybės reikšti priešieškinį pagrindinėje nemokumo byloje, išplėtė savo išaiškinimus ir dėl galimybės reikšti priešieškinį išskirtoje byloje dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, kuri pagal kasacinio teismo išaiškinimus yra prilyginama bylai pagal kreditoriaus ieškinį nemokiai bendrovei, nagrinėtinai CPK numatyta ginčo teisenos tvarka (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas