2023-02-01 Nr. AB-2886-3-61-3-05832-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-42-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05832-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „AirInn Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „AirInn Vilnius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Adelita“ ir UAB „AirInn Vilnius“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) 2022 m. spalio 7 d. rašto Nr. 2-4201 „Dėl pritarimo projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo etapo sprendiniams“ (toliau – ir Raštas), dalį, kuria numatomi sprendiniai dėl kelių / geležinkelio kelių ir jų įrenginių / elektros tinklų / magistralinio dujotiekio apsaugos zonos nustatymo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jo užimamos žemės sklypo dalies zonoje, taip pat dėl pastato paėmimo visuomenės poreikiams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų UAB „Adelita“ ir UAB „Airlnn Vilnius“ skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia Rašto dalį, kuria numatomi sprendiniai dėl kelių / geležinkelio kelių ir jų įrenginių / elektros tinklų / magistralinio dujotiekio apsaugos zonos nustatymo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jo užimamos žemės sklypo dalies zonoje, taip pat dėl pastato paėmimo visuomenės poreikiams.

Teismas vertino, kad iš Rašto matyti, jog Raštu Susisiekimo ministerija informavo akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „LTG Infra“ (kopija – UAB „Sweco Lietuva“), kad pritaria Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (toliau – ir Planas) rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijai ir rengimo etapui ir, kad Susisiekimo ministerija nustato, jog šio Plano rengimo etapas yra baigtas ir pradedamos baigiamojo etapo procedūros.

Teismas sprendė, kad pareiškėjams nenustatyta jokių pareigų, nėra duota nurodymų ar pan.

Teismas iš kitų su skundu pateiktų įrodymų taip pat nenustatė, kad jie būtų sprendžiamojo, privalomojo pobūdžio pareiškėjų atžvilgiu ar sukeltų pareiškėjams tam tikras pasekmes. Susisiekimo ministerijos pranešimais Nr. 2Zp-475, Nr. 2ZP-555 „Dėl informacijos apie parengtą projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektą“ pareiškėjai buvo informuoti ne tik apie tai, kad jų „valdomi arba naudojami statiniai (jų dalis) (tame tarpe ir / ar visi pastatai, inžineriniai statiniai) patenka į IIVP teritoriją ir yra numatytas šių statinių (jų dalies) paėmimas visuomenės poreikiams (išpirkimas) Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka“, bet ir apie visas šio Projekto teritorijų planavimo procedūras, pasiūlymų teikimo tvarką ir viešus svarstymus ir t.t.

Teismas vertino, kad skundžiamas Raštas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimas ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti minėtą Raštą negali būti savarankišku ginčo objektu administracinėje byloje, kai nėra priimto individualaus administracinio akto. Pritarimas projektiniams pasiūlymams (rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijai ir rengimo etapui) pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos jų teisių ir pareigų apimčiai, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pareiškėjų skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai nesutinka su vertinimu, jog Raštas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimas ir pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. UAB „Adelita“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – viešbutis su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Kita Pastato dalis, negyvenamoji patalpa – viešbutis su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra patikėjimo teise valdoma valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos oro uostai. UAB „AirInn Vilnius“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialas yra sudarę Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-21-30 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią UAB „AirInn Vilnius“ nuomojasi ilgalaikį materialųjį turtą: negyvenamąsias patalpas, esančias Pastate, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – viešbučių, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos, kurioje yra nuomojamas turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) bei automobilių stovėjimo aikštelę su šaligatviu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pastate, kurio bendras plotas yra 5903,99 kv. m, pareiškėjai daug metų vykdo viešbučio „AirInn Vilnius“ veiklą. Pastatas yra greta Tarptautinio Vilniaus oro uosto, yra svarbus lėktuvų įgulų bei keleivių apgyvendinimui, sudarytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys su skrydžių organizavimo įmonėmis dėl pilotų, stiuardų ir kito skrydžio personalo laikino apgyvendinimo. Pareiškėjai yra investavę bei yra įsipareigoję investuoti lėšas į Pastato pritaikymą veiklai, paruošimą viešbučio paslaugų teikimui.

Pareiškėjai nurodo, kad Susisiekimo ministerijos pranešimais buvo informuoti, jog Plano sprendiniais numatyta geležinkelio atkarpą nuo Vilniaus geležinkelio stoties iki Vilniaus oro uosto (toliau – ir VNO jungtis) bei požeminę stotį įrengti teritorijoje, kurioje stovi Pastatas, dėl ko šioje dalyje numatoma (tikslinama) kelių / geležinkelio kelių ir jų įrenginių / elektros tinklų / magistralinio dujotiekio apsaugos zona, numatytas žemės sklypo (jo dalies) bei Pastato paėmimas visuomenės poreikiams (išpirkimas).

Pareiškėjai paaiškina, kad su skundu pateikė Plano konkretizuotų sprendinių aktualų brėžinį (skundo priedas Nr. 7), kartu su atskiruoju skundu teikia Plano Sprendinių konkretizavimą. Šio dokumento grafinės dalies 2 priedas yra Pagrindinis brėžinys (27 lapai, byloje pateikta aktuali VNO jungties dalis), taip pat 3 priedas yra Sklypų reglamentų lentelės, o 3.8 lentelėje matyti, jog 72 punktu visuomenės poreikiams paimti planuojamas Pastatas. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjai turi suinteresuotumą dėl minėtų sprendinių.

Pareiškėjai teigia, kad Raštu buvo pritarta Plano rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijai ir rengimo etapui ir nustatyta, jog šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas yra baigtas ir pradedamos baigiamojo etapo procedūros. Planas yra rengiamas kaip valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam taikoma valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Raštu buvo patvirtinti Plano konkretizuoti sprendiniai ir pabaigta specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo stadija ir pereita prie dokumentų viešinimo stadijos. Tokiu būdu, viešinimo metu, pareiškėjams tapo žinoma apie priimtą skundžiamą aktą.

Pareiškėjai nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 5 d.), viešinimo metu pareiškėjai gali teikti pasiūlymus dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui, į kurį planavimo organizatorius nėra įpareigotas atsižvelgti, o pareiškėjams yra numatyta teisė kreiptis į teismą dėl atsakymo (arba jo nepateikimo). Tačiau pagal teismų praktiką visuomenės pasiūlymų teikimo procedūros vertinimo aspektu, šioje teritorijų planavimo dokumentų rengimo stadijoje patys pasiūlymai ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai teismuose nėra nagrinėjami, tačiau tikrinamas tik pakankamas pasiūlymų atmetimo motyvavimas. Konkretūs teritorijos planavimo dokumento sprendiniai yra nagrinėjami tik byloje, kurioje ginčijamas jau patvirtintas teritorijos planavimo dokumentas. Tačiau pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014, kad tarpinių dokumentų ginčijimas taip pat yra aktualus.

Pareiškėjai pažymi, kad Raštu konstatuota, jog teritorijų planavimo dokumento rengimas yra baigtas. Todėl techniniai sprendiniai (geležinkelio vežės maršrutai, peronai, jų techniniai parametrai, visuomenės poreikiams paimtini statiniai, apsaugos zonos ir kiti techniniai duomenys) jau yra numatyti Plano konkretizuotais sprendiniais, patvirtintais Raštu. Toliau šie sprendiniai bus viešinami ir tvirtinami. Skundžiamu dokumentu užbaigiama teritorijų planavimo dokumentų rengimo stadija ir be šio dokumento nebūtų galimybės pereiti prie kitų etapų, taigi jis yra sudedamoji teritorijų planavimo dokumento dalis. Todėl teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog šis raštas nesukelia teisinių pasekmių, yra teisiškai nepagrįstas. Be to, ginčijamų konkretizuotų sprendinių vertinimas jau šiame etape būtų efektyviausias pareiškėjų teisių gynimo būdas, tenkintų visuomenės interesą nevilkinti projekto įgyvendinimo bei nedidinti projekto rengėjų sąnaudų tolimesniame teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo etape.

Pareiškėjai nurodo, kad dalyvauja atskirose konsultacijose dėl jau konkretizuotų sprendinių pakeitimo, išsaugant Pastatą, ir šių konsultacijų metu nuolat susiduria su apibendrinamu vertinimu, kad pareiškėjų iniciatyvos yra pavėluotos, reiškiamos jau iš esmės pasibaigus planavimo procesui, dėl to neva nebegalėsiančios būti vertinamos, taip faktiškai nurodant, kad pareiškėjų teikiami pasiūlymai bus nevertinami kitaip nei tik formaliai, dėl to, kad pareiškėjams teisines pasekmes neva jau sukėlė sprendinių konkretizavimo sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas Raštas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimas ir nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti minėtą Raštą negali būti savarankišku ginčo objektu administracinėje byloje, kai nėra priimto individualaus administracinio akto, taip pat pareiškėjams Rašte nėra suformuluota jokių pareigų, nėra duota nurodymų ar pan.

Pareiškėjai teigia, kad Raštas jiems sukelia teisines pasekmes, nes dokumentu užbaigiama teritorijų planavimo dokumentų rengimo stadija ir be šio dokumento nebūtų galimybės pereiti prie kitų etapų, taigi jis yra sudedamoji teritorijų planavimo dokumento dalis, Plano konkretizuoti sprendiniai patvirtinti Raštu, numatoma visuomenės poreikiams paimti Pastatą, kurį valdo pareiškėjai. Pareiškėjų vertinimu, ginčijamų konkretizuotų sprendinių vertinimas jau šiame etape būtų efektyviausias pareiškėjų teisių gynimo būdas, tenkintų visuomenės interesą nevilkinti projekto įgyvendinimo bei nedidinti projekto rengėjų sąnaudų tolimesniame teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo etape.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Nagrinėjamu atveju Raštas, kurio dalį prašo panaikinti pareiškėjai, priimtas planavimo organizatoriaus – Susisiekimo ministerijos, adresuotas paslaugų pirkėjui AB „LTG Infra“, kopija – Plano rengėjui UAB „Sweco Lietuva“. Rašte nurodoma, kad: „Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsniu, Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 3-334-(E)/D1-672 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 3-453 / D1-549 „Dėl Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 12 punktu, Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo, kai planavimo organizatorius yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-117 „Dėl Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo, kai planavimo organizatorius yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktu, pritaria Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (toliau – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijai ir rengimo etapui. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nustato, kad šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas yra baigtas ir pradedamos baigiamojo etapo procedūros.“.

Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis. Pagal šio straipsnio 6 dalį specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro šios stadijos: 1) esamos būklės įvertinimas – tam tikros srities planuojamos veiklos vystymo galimybių teritorijoje vertinimas, esamų tendencijų ir problemų nustatymas; 2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis ir veiklos pobūdį, nustatomi planuojamos veiklos vystymo ir (ar) naudmenų tvarkymo prioritetai, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; 3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į specialiojo teritorijų planavimo lygmenis, parengiami konkretūs sprendiniai tam tikros srities planuojamai veiklai plėtoti ir jai skirtoms teritorijoms naudoti, tvarkyti ir saugoti. Aptariamo straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas <...>; 2) specialiojo teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose (kai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami valstybės lygmeniu ir (ar) juos tvirtina Vyriausybė) ar Teritorijų planavimo komisijoje (savivaldybės ir (ar) vietovės lygmeniu); 3) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 3-334-(E)/D1-672 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 3-453 / D1-549 „Dėl Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 12 punktas nustato, kad planavimo procesą sudaro parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai. Kiekvienas Plano rengimo etapas pradedamas tik užbaigus ankstesnįjį. Rengimo proceso metu planavimo organizatorius turi pritarti kiekvieno etapo sprendiniams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo iš esmės patvirtina visus iki jo teritorijos planavimo procese priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Esant priimtam tokiam sprendimui, kuris užbaigia planavimo procesą, ir ginčijant jį teismine tvarka, kartu gali būti pareiškiamas nesutikimas (argumentai, bet ne savarankiški reikalavimai) ir su visais konkrečios teritorijos planavimo procese priimtais sprendimais bei atliktais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje eAS-705-143/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, konstatuoja, kad: 1) šis Raštas nėra adresuotas pareiškėjams, jame nėra pareiškėjams formuluojamų įpareigojimų; 2) Raštu pritariama Plano rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijai ir rengimo etapui ir nustatoma, kad šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas yra baigtas ir pradedamos baigiamojo etapo procedūros. Taigi, Raštu yra baigiamos tam tikros specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo procedūros ir pradedamos naujo – baigiamojo etapo procedūros. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, Rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamas Raštas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, negalintis būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjų nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 nagrinėjamu atveju remtis nėra pagrindo, kadangi bylos nėra tapačios faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas sprendimo, kuriuo patvirtintas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, teisėtumas.

Pareiškėjų su 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. vasario 1 d. prašymais papildomai pateikti dokumentai nekeičia teisinio vertinimo dėl skundo priėmimo klausimo nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „AirInn Vilnius“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius