2013-04-24 Nr. AB-1331-3-63-3-00015-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-44/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00015-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. V. dėl įsakymo panaikinimo, kadastro duomenų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras ir A. V.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja S. A. 2012 m. sausio 13 d. su skundu (I t., b. l. 3–9, 70–76) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-834 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys;

2) panaikinti A. V. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Nausodžio sen., Plungės r., kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teisinę registraciją;

3) įpareigoti A. V. pašalinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naujai pastatytus riboženklius;

4) priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad nuosavybės teise valdo 3,06 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Nausodžio sen., Plungės r., kuris turi bendrą ribą su A. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Teigė, kad Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymo) 21 straipsnio 3 daliai, nes sumažina jai nuosavybės teise priklausančio sklypo plotą. Nurodė, kad ženklinti sklypą buvo galima tik po to, kai ginčą dėl sklypų ribų būtų išsprendęs teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio nustatyta tvarka. Aiškino, kad Nekilnojamojo turto kadastre A. V. žemės sklypo kadastriniai duomenys negalėjo būti įrašyti, nes atlikus jo sklypo kadastrinius matavimus jo sklypo riba kerta pareiškėjos žemės sklypą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 17 straipsnio 4 dalies 2 punktui. Nurodė, kad priimant Įsakymą, buvo pažeistos procedūros, nes neteisingai užpildytas 2010 m. balandžio 29 d. aktas, pareiškėjai nebuvo įteiktas kvietimas dalyvauti 2010 m. rugsėjo 7 d. A. V. žemės sklypo kadastriniuose matavimuose ir ji nebuvo informuota apie atliekamus matavimus. Aiškino, kad dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų priimant ginčijamą įsakymą, sugaišo daug laiko, nors šį laiką būtų galėjusi skirti kitoms reikmėms. Teigė, kad labai pergyveno dėl neteisybės, sumažinant nuosavybės teisė valdomą žemė sklypą, kuris iki nacionalizacijos priklausė tėvams, suprastėjo sveikata, pablogėjo miegas, todėl mano, kad jai padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 1 000 Lt.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime (II t., b. l. 3–10) nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje pareiškėjos ir A. V. sklypai turi bendrą ribą. Teigė, kad susumavus visus pareiškėjos sklypų plotus, matosi, jog UAB „Viriga“ matininkas V. B., atlikdamas A. V. sklypo kadastrinius matavimus nėra primatavęs pareiškėjos miško dalies. Aiškino, kad techninė klaida kvietime, nurodant ne tą pavardę, nebuvo priežastis nedalyvauti matavimuose, tuo labiau, kad išsiuntus netikslų kvietimą su pareiškėja buvo bendrauta telefonu, be to, analogišką kvietimą gavo A. A.. Atsakydamas į pareiškėjos pateiktas pastabas dėl atliktų kadastrinių matavimų, atsakovas nurodė, jog kadastrinių matavimų metu paženklintos A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nebus keičiamos, nes pareiškėjos ir A. V. žemės sklypų ribos atkurtos ir paženklintos vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančia planine medžiaga. Akcentavo, jog R. K. gamybinė komercinė įmonė, atlikdama pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo matavimus, nesivadovavo pirminiais dokumentais, atskaitos taškus bei ribas pasirinko ne nuo miško ribos pakraščio, o paslinkdama pradinę ribą į A. V. ir kitų savininkų pusę bei pakeitė sklypo konfigūraciją, dėl to atsirado skirtumas nuo teritorijos planavimo dokumente pažymėtų ribų, įrašyto pirminio ploto ir konfigūracijos. Nurodė, kad reikalavimas priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos taip pat yra nepagrįstas, nes žala pareiškėjai nepadaryta, sklypo ribos nepakeistos, veiksmų, žeminančių pareiškėją mažinant jos bendravimo galimybes, bloginant reputaciją atlikta nebuvo. Pažymėjo, jog įsivaizduojama atimta miško dalis iki nacionalizacijos nepriklausė pareiškėjos tėvams, todėl emocinio ryšio su vieta nėra. Teigė, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių sveikatos pablogėjimą.

Atsakovas A. V. atsiliepime į skundą (II t., b. l. 39–43, 75) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad duomenys apie šį žemės sklypą, atvaizduoti kadastro žemėlapyje, yra negaliojantys ar panaikinti. Teigė, kad 2010 m. balandžio 29 d. atliekant žemės sklypo Nr. 165 paženklinimo–parodymo darbus, t. y. laikinus riboženklius pakeičiant nuolatiniais ir koordinuojant esamus riboženklius, šio žemės sklypo ir pareiškėjos žemės sklypo Nr. 136 bendri laikini riboženkliai faktiškai buvo ne tose vietose, kaip buvo pažymėta anksčiau ir kaip buvo užfiksuota Nekilnojamojo turto kadastriniuose žemėlapiuose, o savavališkai perkelti į A. V. sklypą, taip jį sumažinant. Nurodė, kad aplinkybę dėl riboženklių perkėlimo pripažįsta ir pareiškėja. Pabrėžė, kad duomenys apie ginčo žemės sklypus į kadastrą buvo surinkti ir pažymėti kadastro žemėlapiuose remiantis laikinaisiais planais, 1995, 1996 m. paženklinant sklypus vietovėje laikinais riboženkliais bei kita medžiaga. Nurodė, kad vietovėje paženklintos sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai prašo vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, nes ši norma taikoma tik kai žemės sklypo ribos nėra aiškios iš dokumentų. Teigia, kad šiuo atveju nekyla abejonių, kad ribas nustato kadastro žemėlapis bei kiti pirminiai planavimo dokumentai. Pabrėžė, kad pareiškėjos argumentai dėl faktiškai jos valdomų žemės sklypo ribų neturi teisinės reikšmės, nes kadastriniai duomenys nėra sudaromi ir nėra tikslinami pagal faktines sklypo naudojimo ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (II t., b. l. 69) nurodė, kad dėl pareikšto reikalavimo neprieštarauja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į skundą (II t., b. l. 176–177) iš esmės tokiais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo A. V. atsiliepime, nurodė, kad su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka ir siūlo skundą atmesti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu (II t., b. l. 152–159) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 3–4 dalimis, 3 straipsnio 4 dalimi, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punktu ir padarė išvadą, kad kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai ir A. V. priklausantys žemės sklypai turi bendrą ribą, dėl kurios šioje byloje iš esmės ir kyla ginčas. Pažymėjo, kad A. V. nuosavybės teise priklausančio sklypo riba buvo nustatyta atsižvelgiant į pareiškėjos sklypo ribą. Pareiškėjos preliminariai matuoto žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 1996 metais, Varkalių kadastro vietovės žemės reformos projekto medžiagos pagrindu, tuo pačiu pagrindu kadastro žemėlapyje 1997 m. pažymėtos gretimo – A. V. preliminariai matuoto žemės sklypo ribos. Tiek pareiškėjo, tiek A. V. žemės sklypų matavimus atliko ta pati matininkė.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai formuojant žemės sklypą, vienai iš pirmųjų buvo atliekami preliminarūs matavimai, matuojant Šilalių mišką. Sklypo riba buvo matuojama nuo Šilalių miško pradžios. Liudytojo matininko R. K. (R. K.) parodymais teismas nustatė, kad kilus gretimų sklypų savininkų ginčui, buvo pradėta pareiškėjos sklypo kadastrinių matavimų procedūra, kurios metu pareiškėjos žemės sklypas buvo matuojamas pagal pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus bei pačios pareiškėjos nurodytus riboženklius, t. y. ne pagal pirminius dokumentus, ne nuo miško pakraščio, o nuo vietos, esančios giliau į mišką nuo miško pakraščio. Matuojant tokiu būdu, buvo nustatytas ženklus žemės sklypo ploto neatitikimas, t. y. pareiškėjos sklypo plotas nustatytas 30 procentų didesnis, nei turi būti.

Teismas pažymėjo, kad proceso šalys pripažįsta buvusių preliminarių matavimų pagrindu įrengtų riboženklių vietos pakeitimą. Atsižvelgęs į nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad nustačius ginčijamą ribą pagal pareiškėjos duomenis ir pageidavimą, būtų nustatytas akivaizdus pareiškėjos žemės sklypo viršplotis ir ženklus atsakovo A. V. žemės sklypo ploto trūkumas. Teismas pažymėjo, jog šią aplinkybę patvirtina ir 2012 m. kovo 28 d. atliktas pareiškėjos sklypo ribų matavimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjos sklypo pietvakarinės ribos ilgis – 58 m, o žemės sklypo planuose šios ribos ilgis nurodytas 55 m., t. y. ribos linija 3 m ilgesnė atsakovo A. V. žemės sklypo sąskaita.

Teismas taip pat pažymėjo, kad A. V. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis pirminiais sklypo matavimo dokumentais: 1995 m. gegužės 30 d., 1996 m. birželio 25 d. paženklinimo aktais, laikinaisiais žemės sklypų planais, abrisais, t. y. tais dokumentais, kurių pagrindu buvo sudarytas GIS žemėlapis. Kadastrinių matavimų pagrindu nustatytos ribos, priešingai nei pareiškėjos nurodomos žemės sklypo ribos, be reikšmingų nuokrypių atitinka pirminiais dokumentais nustatytas ribas, kadastro žemėlapyje esančius duomenis. Teismas akcentavo, kad pirminių žemės sklypų duomenų bei jų pagrindu sudarytų dokumentų pareiškėja neginčijo, neginčija jų ir šioje byloje. Įrodymų, kad priėmus ginčijamą įsakymą buvo sumažintas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, nepateikė ir teismas šių aplinkybių nenustatė. Teismas konstatavo, kad pareiškėja faktiškai naudojosi didesniu žemės sklypu ir / ar kitomis nei nustatyta žemės sklypo suformavimo dokumentais žemės sklypo ribomis, negali būti pagrindas A. V. kadastrinius matavimus atlikti ne pagal pirminius dokumentus.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad A. V. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, naudojant pirminius žemės sklypo suformavimo duomenis bei dokumentus, todėl Įsakymą pripažino pagrįstu. Nustatęs, kad kadastriniai matavimai atlikti pagal pirminius žemės sklypo suformavimo dokumentus, sklypų ginčo riba yra aiški iš esamų dokumentų, teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjos argumentą, kad ginčo situacijoje turėjo būti taikomas CK 4.45 straipsnis.

Teismas, vertindamas ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pareiškėjos argumentų dėl procedūrų pažeidimo aspektu, vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 32.1 punktu. Remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjai kvietimas atvykti į A. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą išsiųstas registruoti laišku 2010 m. balandžio 10 d. Šio kvietimo gavimo fakto pareiškėja neginčija, tačiau nurodo, kad kvietime neteisingai buvo nurodyta pavardė. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad toks kvietimas dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime nėra tinkamas, tačiau kartu pažymėjo, kad ne bet koks procedūrinis pažeidimas yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, o tik sąlygojantis ginčijamo administracinio akto nepagrįstumą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kadastrinių matavimų vykdymo procesas tęsiasi nuo 2010 metų ir pareiškėja aktyviai dalyvavo šiame procese, nuolat tiek raštu, tiek žodžiu bendravo su atsakovais, gavo kvietimą dalyvauti kadastrinių matavimų procedūroje, visi duomenys kvietime (išskyrus pavardę) nurodyti išsamiai ir tinkamai, taip pat įvertinęs liudytojo V. B. parodymus, kad pareiškėja telefonu iki ženklinimo pradžios buvo informuota apie neteisingai nurodytą pavardę bei apie tai, kad kadastriniai matavimai bus atliekami A. V. žemės sklype ir informavo, kad ji pati negalės dalyvauti ženklinime, padarė išvadą, kad nustatytas procedūrinis pažeidimas laikytinas formaliu, nesuvaržiusiu pareiškėjos teisių, negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant ginčijamo įsakymo teisėtumo klausimą, todėl negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą.

Teismas nurodė, kad netenkinus reikalavimo panaikinti Įsakymą, netenkinami ir išvestiniai pareiškėjos reikalavimai.

III. Pareiškėja S. A. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 162–167), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Teigia, kad šioje byloje nėra nustatyta, jog preliminarių matavimų metu paženklinus pareiškėjos sklypo rytų pusę, šie riboženkliai būtų perkelti jos iniciatyva savavališkai pasididinant į tą pusę valdomą plotą.

2. Paaiškina, jog teismas buvo suklaidintas nurodžius, kad jos žemės sklypas buvo matuojamas nuo miško pradžios, nes matuojant žemės sklypą miško pradžia buvo ant skardžio, o šiuo metu bandoma įrodyti, kad pareiškėjos vakarinė žemės sklypo riba yra skardžio apačia, taip perkeliant pareiškėjos sklypą labiau į vakarus.

3. Teigia, kad pirminiuose dokumentuose skyrėsi žemės sklypų bendros ribos ilgis, vadinasi nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių fragmentai taip pat negali būti tikslūs, todėl vien jais vadovautis nėra pagrindo.

4. Akcentuoja, kad pagal 1991 metais parengtą medynų planą ir pridedamus miškų sklypų taksacinius duomenis 8 kvartalo 7 sklypas buvo 10,10 ha ploto, o iš šio sklypo pareiškėjai atiteko 2,36 ha, A. V. 7,70 ha ir A. A. 0,15 ha, t. y. iš viso buvo atkurtos nuosavybės į 10,21 ha miško, nors miško buvo tik 10,10 ha. Mano, jog tai taip pat patvirtina, kad atliekant preliminarius matavimus buvo padaryta klaidų, kurios neturėtų būti taisomos pareiškėjai suformuoto žemės sklypo sąskaita.

5. Nurodo, jog bendros ribos sutrumpėjimas paneigia atsakovų teiginius, kad atliekant A. V. žemės sklypo tiksliuosius matavimus, sklypas buvo matuojamas pagal pirminius dokumentus, nes kadastrinių matavimų matmenys neatitinka pirminių dokumentų. Nesutinka su Tarnybos paaiškinimu, kad šis neatitikimas galėjo susidaryti dėl nelygios vietovės, nes dėl nelygios vietovės sklypo ribos ilgis objektyviai negalėtų keistis 60 metrų.

6. Remiasi Taisyklių 29.9 punktu ir nurodo, kad UAB „Viriga“ matininkas V. B. nenurodė priežasčių, dėl kurių pareiškėja 2010 m. balandžio 29 d. atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, todėl 2010 m. balandžio 29 d. aktas yra neteisėtas.

7. Vadovaujasi Kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktu ir teigia, kad jai nebuvo įteiktas kvietimas 2010 m. rugsėjo 7 d. dalyvauti A. V. žemės sklypo kadastriniuose matavimuose. Pažymi, kad telefonu jai buvo paaiškinta, jog gaus kitą kvietimą, kurio ir laukė. Taip pat pažymi, kad A. V. kadastrinių matavimų byloje iš vis nėra pateikta įrodymų apie tai koks pranešimas buvo siunčiamas 2010 m. rugpjūčio 27 d. Akcentuoja, kad pagal kadastrinių matavimų bylą pranešimai apie 2010 m. balandžio 29 d. kadastrinius matavimus buvo išsiųsti tik 2010 m. balandžio 20 d. t. y. nesilaikant 10 dienų įspėjimo termino.

8. Teigia, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos–parodytos iš naujo, tačiau aktas paliktas senas. Mano, kad toks aktas su dviem datom negali būti laikomas teisėtu, todėl jo pagrindu priimtas Įsakymas turi būti panaikintas.

9. Nurodo, kad nustačius, jog A. V. žemės sklypas dengia sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta atlikti pakartotinus kadastriniu matavimus, o nustačius dengia pareiškėjos sklypą, yra priimamas ginčijamas įsakymas. Pažymi, kad šiuo atveju net nesiaiškinta, kad galbūt būtent dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), A. V. žemės sklypui trūksta 1,3131 ha ploto.

10. Remiasi Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktu ir pažymi, kad 2010 m. gruodžio mėn. gavo UAB „Viriga“ raštą ir pareiškė pastabas dėl žemės sklypo Nr. 165 kadastrinių matavimų, tačiau UAB „Viriga“ sprendimą priėmė tik 2011 m. balandžio 27 d., t. y. pažeisdama nustatytą 5 dienų terminą.

11. Mano, kad procedūriniai pažeidimai yra pagrindas naikinti Įsakymą, nes esant ginčui dėl žemės sklypo ribos jis turės būti sprendžiamas kitoje byloje pagal CK 4.45 straipsnį, kurios metu ir paaiškės kur bus nustatyta pareiškėjos ir A. V. žemės sklypų riba, todėl teigia, jog pirmosios instancijos teismo motyvas, kad galutinis tikslas bus tas pats t. y. nustatyta riba nesikeis yra nepagrįstas.

Atsakovas Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 163–190) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad teismas buvo klaidinamas dėl jai pamatuoto miško ribos atskaitos, kad jai miškas pradėtas matuoti ne nuo miško ribos pradžios, kaip yra nurodoma visuose pirminiuose dokumentuose, teritorijos planavimo dokumentuose, o nuo skardžio esančio miške. Paaiškina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo abrise ir laikiname plane nurodyta, kad ribos vakarinėje pusėje prasideda nuo pievos, t. y. nuo miško „Šilalis“ masyvo krašto, pietinėje – nuo kūdros krašto atidedant 55 m. Pažymi, kad pirminio žemės sklypo ženklinimo metu pareiškėjai jokio miško pakraščio nebuvo palikęs.

2. Pažymi, kad matavimus atlikusios įmonės techninė klaida kvietime, nurodant ne tą pavardę, negali būti svarbi priežastis nedalyvauti matavimuose. Akcentuoja, jog pareiškėja neneigia, kad gavusi kvietimą su klaidinga pavarde, telefonu susisiekė su matininku V. B., atlikusiu matavimus. Be to, jos vyrui A. A. buvo išsiųstas tinkamai parengtas kvietimas.

3. Teigia, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastrinius matavimus 2011 m. birželio 1 d. atliko R. K. gamybinė komercinė įmonė, nesivadovaudama Taisyklių 14 punktu. Pažymi, kad R. K. gamybinė komercinė įmonė atskaitos taškus bei ribas pasirinko ne nuo miško „Šilalis“ ribos pakraščio, o paslinkdama pradinę ribą į A. V. ir kitų savininkų pusę bei pakeitė sklypo konfigūraciją, todėl atsirado ploto skirtumas nuo teritorijos planavimo dokumente pažymėtų ribų, įrašyto pirminio ploto, konfigūracijos bei situacijos, pažymėtos GIS žemėlapyje. Nurodo, kad Plungės ir Rietavo skyrius 2011 m. rugpjūčio 3 d. raštu nurodė trūkumus, vienas kurių, kad į matavimus nustatyta tvarka nepakviestas gretimo žemės sklypo savininkas A. V., nes jo byla ir kadastro duomenys dar nebuvo patvirtinti ir tuo momentu dar galiojo preliminarūs planai. Pažymi, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastrinių matavimų byla Plungės ir Rietavo skyriui nebuvo ir iki šiol nėra pateikta.

4. Nurodo, jog išnagrinėjus ir palyginus Plungės ir Rietavo skyriuje turimą planinę medžiagą su pateiktais A. V. žemės sklypo, S. A. žemės sklypo ir A. A. žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis ir juos „įklojus“ ortofotografiniame žemėlapyje, darytina išvada, kad S. A. ir A. A. nepagrįstai nurodo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, neatitinkančias nei pirminiams dokumentams, nei kadastro žemėlapyje įbraižytoms riboms.

5. Pažymi, kad kadastriniais matavimais pamatuotos ir suderintos A. V. žemės sklypo ribos, besiribojančios su pareiškėjos žemės sklypu, atitinka įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. Akcentuoja, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo nesumažino, todėl A. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys galėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

6. Nurodo, kad kadastriniais matavimais nustatytos A. V. žemės sklypo ribos atitiko pažymėtas teritorijos planavimo dokumente, preliminariais matavimais parengtus planus, atitiko Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, todėl aplinkybė, kad pareiškėja nedalyvavo pakartotinai nustatant A. V. žemės sklypo ribas, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai.

7. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčijamos miško sklypų ribos buvo nustatinėjamos ilgą laiko tarpą, duota galimybė tinkamai atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)esamų dokumentų surinktų duomenų visumos, todėl nebuvo pasiremta CK 4.45 straipsniu.

6. Taip pat nesutinka su pareiškėjos prašymu priteisti 1 000 Lt neturtinę žalą.

Atsakovas A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 176–178) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Paaiškina, kad nei pareiškėjos, nei jo pirminiai žemės sklypų duomenys, kuriais remiantis buvo sudarytas nekilnojamojo turto kadastro GIS žemėlapis nei pats šis kadastro žemėlapis bei kadastro duomenys nėra panaikinti, todėl atsakovai neturi teisinio pagrindo jais nesivadovauti, o kartu nėra teisinio pagrindo naikinti remiantis tokio žemėlapio duomenimis parengto žemės sklypo plano ir pagal jį priimto Įsakymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja pripažįsta, jog jos sklypo ribas žymintys riboženkliai, kurie yra bendri su A. V. sklypu, buvo be sklypų savininkų valios perkelti, juose perkeliant į A. V. sklypą. Pažymi, jog šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai R. K. bei V. B., rašytinė bylos medžiaga. Taip pat teigia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva padarytais procedūriniais pažeidimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Telšių filialas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 174–175) nurodo, kad teismo sprendimo pagrindu parengus naujus žemės sklypų kadastrinius matavimus, bus atliekami duomenų patikslinimai pagal naujus dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834, kuriuo buvo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, kadastro duomenys. Pareiškėja teigia, kad netinkamai nustačius kadastro duomenis, dalis šalia esančio sklypo kerta jai priklausančio žemės sklypo ribas.

Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 3,0600 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Nausodžio seniūnijoje, Plungės rajone. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, sklypas paženklintas 1995 m. gegužės 30 d., kadastro duomenys nustatyti 1995 m. birželio 19 d. (t. 1, b. l. 18–19). Atsakovui A. V. nuosavybės teise priklauso 12,90 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Nausodžio seniūnijoje, Plungės rajone. Žemės sklypas buvo paženklintas 1996 m. birželio 25 d. (t. 2, b. l. 48–51), Nekilnojamojo turto registre iki buvo atlikti kadastriniai matavimai, buvo įregistruotas kaip suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 2, b. l. 52–53). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2011 m. vasario 7 d. (t. 1., b. l. 179–180). Pagal nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapį abu šie sklypai turi bendrą ribą (t. 2. b. l. 91, 139), dėl kurios šioje byloje iš esmės ir kyla ginčas (t. 2, b. l. 34). Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad buvusių preliminarių matavimų pagrindu įrengti riboženklių vieta pakeista.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų <...> koordinatės, geometriniai matmenys <...>, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys, t. y. duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 4 d.).

Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams atlikti be kita ko naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, ir remiantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

Pareiškėjos preliminariai matuoto žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 1996 metais, Varkalių kadastro vietovės žemės reformos projekto medžiagos pagrindu, tuo pačiu pagrindu kadastro žemėlapyje 1997 m. pažymėtos gretimo – A. V. preliminariai matuoto žemės sklypo ribos (t. II., b. l. 137). Nagrinėjamo ginčo specifiką lemia aplinkybė, kad besiribojančių žemės sklypų preliminarių matavimų pagrindu įrengtų riboženklių vieta šiuo metu yra pakeista (riboženkliai perkelti), taigi rengiant tikslius kadastrinius matavimus į juos negali būti atsižvelgiama, nes jie neatitinka preliminarių matavimų metu nustatytų sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje.

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovo A. V. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, naudojant pirminius žemės sklypo suformavimo duomenis bei dokumentus padarė atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis pirminiais sklypo matavimo dokumentais: 1995 m. gegužės 30 d., 1996 m. birželio 25 d. paženklinimo aktais, laikinaisiais žemės sklypų planais, abrisais, t. y. tais dokumentais, kurių pagrindu buvo sudarytas GIS žemėlapis (t. 2, b. l. 49–53). Konstatavo, kad kadastrinių matavimų pagrindu nustatytos ribos, priešingai nei pareiškėjos nurodomos žemės sklypo ribos, be reikšmingų nuokrypių atitinka pirminiais dokumentais nustatytas ribas (t. 2, b. l. 34), kadastro žemėlapyje esančius duomenis (t. 2, b. l. 91, 138, 139). Pareiškėja pirminių žemės sklypų duomenų bei jų pagrindu sudarytų dokumentų neginčijo, duomenų, kad priėmus ginčijamą įsakymą jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas būtų sumažėjęs, byloje nėra. Aplinkybė, kad pareiškėja faktiškai naudojosi didesniu žemės sklypu ir / ar kitomis nei nustatyta žemės sklypo suformavimo dokumentais žemės sklypo ribomis, negali sudaryti pagrindo paneigti atsakovo A. V. atliktus kadastrinius matavimus, atliktus pagal pirminius dokumentus.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminio A. V. 1996 m. birželio 25 d. žemės sklypo plano matavimo duomenų ir UAB „Viriga” atliktų kadastrinių matavimo duomenų neatitikimo, A. V. priklausančio sklypo vakarinė riba, esanti bendra su pareiškėjos sklypu, pagal žemės sklypo planą sudaro 345 metrus, pagal UAB „Viriga” atliktus kadastrinius matavimus ji nustatyta 287,47 m, t. y. net 57,53 m trumpesnė; sklypo pietinė riba pagal planą – 350 m, o pagal kadastrinius matavimus – 357,80 m (t. 1, b. l. 121, t. 2, b. l. 51). Pareiškėja tokio ribų pokyčio priežastimi nurodo A. V. priklausančio sklypo patraukimą į jai priklausančio sklypo pusę, todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kadastriniai matavimai atitinka pirminius dokumentus, laiko nepagrįsta.

Šios aplinkybės buvo patikrintos ir įvertintos priimant skundžiamą administracinį aktą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-834, kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. UAB „Viriga“, 2010 m. balandžio 29 d. atlikusi A. V. priklausančio miško sklypo kadastrinius matavimus ir nustačiusi 1,3131 ha ploto trūkumą, 2010 m. gegužės 25 d. teikimu Nr. Ž-0808 kreipėsi į Plungės rajono žemėtvarkos skyrių, kuris pasiūlė įmonei A.

V. sklypo ribą su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu nustatyti vadovaujantis pirminiais sklypo matavimo dokumentais, esamais teritorijų planavimo dokumentais ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nustatytomis ribomis; pakartotinai organizuoti sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo darbus, iškviesti šio ir besiribojančių žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus. Pakartotinų kadastrinių matavimų metu A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo atstatytos ir paženklintos vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančia planine medžiaga, nustatytas 12,90 ha plotas.

Tarnyba, išnagrinėjusi ir palyginusi planinę medžiagą su pateiktais sklypų kadastrinių matavimų duomenimis, juos įklojus ortofotografiniame žemėlapyje, padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodomos žemės sklypo ribos neatitinka nei pirminių dokumentų, nei kadastro žemėlapyje įbraižytų ribų. Taigi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino visumą Taisyklių 14 punkte numatytų dokumentų, prioritetą teikiant sutampantiems duomenims. Į šią aplinkybę atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas apima atsakovo Tarnybos Įsakymo, kuriuo buvo patikslinti A. V. priklausančio miško sklypo kadastriniai duomenys, patikrinimą jo atitikimo teisiniam ir faktiniam pagrįstumui aspektu. Nustačius, kad įsakymu patikslinti ginčo sklypo kadastro duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių fragmentus, žemėtvarkos projektą, ortofotografinius žemėlapius, žemės sklypų planus, pareiškėjos nurodomi atstumų neatitikimai A. V. 1996 m. birželio 25 d.

žemės sklypo plane ir UAB „Viriga“ kadastriniuose matavimuose yra nepakankami paneigti atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Atsižvelgiant į patikslintų kadastro duomenų atitikimą aukščiau minėtiems dokumentams, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo siūlyti šalims spręsti ginčą dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo civiline tvarka. Kad ginčijamu įsakymu patikslinti kadastro duomenys nėra pažeidžiantys pareiškėjos teisėtus interesus, patvirtinta į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjos sklypui R. K. gamybinės komercinės įmonės atliekamus kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatytas reikšmingas (30 proc.) jai priklausančio žemės sklypo ploto padidėjimas, jo ribų pasislinkimas į A.

V. priklausančio sklypo pusę, ribų neatitikimas žemėtvarkos projektui, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes apie jos atsisakymą pasirašyti 2010 m. balandžio 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte, kvietimo dalyvauti 2010 m. rugsėjo 7 d. A. V. žemės sklypo kadastriniuose matavimuose įteikimą ir jas įvertino kaip neturėjusias įtakos pareiškėjos teisėtiems interesams, nes šios aplinkybės neturėjo reikšmės administracinio akto pagrįstumui. Kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas galutinio tikslo aspektu, t. y. sprendžiama, ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų vykdymo procesas tęsėsi nuo 2010 metų ir pareiškėja aktyviai dalyvavo šiame procese, nuolat tiek raštu, tiek žodžiu bendravo su atsakovais, gavo kvietimą dalyvauti kadastrinių matavimų procedūroje, visi duomenys kvietime (išskyrus pavardę) nurodyti išsamiai ir tinkamai, taip pat įvertinus liudytojo V. B. parodymus apie tai, kad pareiškėja telefonu iki ženklinimo pradžios buvo informuota apie neteisingai nurodytą pavardę bei apie tai, kad kadastriniai matavimai bus atliekami atsakovo A. V. žemės sklype ir informavo, kad ji pati negalės dalyvauti ženklinime (2012 m. liepos 3 d. posėdžio garso įrašas), nustatytą procedūrinį pažeidimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė formaliu, nesuvaržiusiu pareiškėjos teisių, kuris negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant ginčijamo įsakymo teisėtumo klausimą, todėl negali būti ir pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai vertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja bei nenagrinėja tų skundo argumentų, kurie buvo nagrinėti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Dainius Raižys Virginija Volskienė