N-575-288-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-288/2012

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-04056-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 15 d. J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010 m. lapkričio 25 d., apie 18.13 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevravo atbuline eiga ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį bei abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais J. K. pažeidė KET 119 ir 231.1 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 7 d. nutarimu J. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, o administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad J. K. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema ir asmenų paaiškinimais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos teismas nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi jai inkriminuotą pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi) bei tai, kad jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

II. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad ginčijamas nutarimas yra iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. paaiškinimais, neparemtais jokiais įrodymais. Pažymi, kad automobilių sugadinimai yra pakankamai žymūs, atsiradę stipraus susidūrimo metu. Be to, atkreipia dėmesį, jog liudytojas E. S. nurodė, kad sėdėdamas nuosavame automobilyje, stovėjusiame apie 20 m atstumu nuo įvykio vietos, aiškiai girdėjo automobilių susidūrimo garsą bei po susidūrimo įsijungusią nukentėjusiojo automobilio signalizaciją. Taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai neapklausė eismo įvykį užfiksavusių policijos pareigūnų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. prašo skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik teorinėmis prielaidomis. Pažymi, jog pripažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau teigia įvykio metu nejautusi jokio automobilių kontakto ir negirdėjusi veikiančios signalizacijos, todėl neturėjusi tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad nagrinėjamo įvykio metu automobiliai buvo tik apgadinti, o ne sugadinti, nukentėjusysis net nepareiškė jokių turtinių reikalavimų. Atkreipia dėmesį, jog įvykio metu buvo sutrikusi dėl savo sveikatos, oro sąlygos buvo blogos, o manevruojant atbuline eiga, užgeso automobilio variklis, tačiau pripažįsta, kad matė už jos automobilio stovėjusį nukentėjusiojo automobilį. Taip pat mano, jog nėra pagrindo apklausti pažeidimą užfiksavusius pareigūnus, kadangi jie jokių naujų aplinkybių nurodyti negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju J. K. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl J. K. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau Institucija apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai J. K. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pažymėtina, jog pati administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. neneigia, kad nagrinėjamo įvykio metu kliudė kitą stovėjusį automobilį, tačiau tvirtina nejautusi jokio automobilių susidūrimo garso ir negirdėjusi suveikusios nukentėjusiojo automobilio signalizacijos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog tiesiogiai įvykį stebėjęs liudytojas E. S., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įvykio metu smūgio garsas buvo pakankamai stiprus, kadangi jis aiškiai girdėjo automobilių susidūrimo garsą net sėdėdamas maždaug 20 m atstumu nuo įvykio vietos stovėjusiame nuosavame automobilyje, kuriame buvo įjungta muzika, be to, transporto priemonių kontakto metu suveikė nukentėjusiojo automobilio signalizacija ir pradėjo mirksėti šviesos, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktos J.

K. vairuojamas automobilis, pastovėjęs apie 10-20 sekundžių, nuvažiavo iš įvykio vietos, todėl asmuo apie įvykį pranešė policijai (b. l. 15-16). Pažymėtina, kad minėto liudytojo paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymais nesivadovavo ir apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes jo neapklausė.

Taip pat pabrėžtina, kad iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 7-8) bei abiejų automobilių nuotraukų (b. l. 10-11) matyti, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio galinis bamperis ir galinis dešinės pusės žibintas, taip pat stovėjusio automobilio priekinis kairės pusės sparnas. Pažymėtina, kad minėti apgadinimai yra žymūs ir aiškiai matomi, ką patvirtino ir nukentėjusysis S. Ž. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur, būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 21), nurodė, jog jo automobilio sparnas buvo stipriai įlenktas, net iki pusės rato, o byloje esančiose nuotraukose jis užfiksuotas jau ištiesintas (b. l. 23).

Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat įvertinus abiejų automobilių apgadinimų pobūdį ir laipsnį bei jų susidarymo mechanizmą, darytina išvada, kad automobilių kontaktas nagrinėjamu atveju buvo pakankamai stiprus, todėl J. K. negalėjo jo nejausti ar išgirsti. Juolab kad ji pati savo 2010 m. gruodžio 15 d. rašytiniame paaiškinime pripažino, jog įvykio metu girdėjo veikiančią kito automobilio signalizaciją (b. l. 14), tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas