fc445d44-2e5d-4e92-9528-3565016a557a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2380-431/2018                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07847-2018-6                               Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11;  (S)                                  3.5.24; 3.5.25; 3.3.2.5                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Baltarusijos atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Baltarusijos atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ skundÄ dėl antstolio I.

G. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – užsienio įmonė Suraleb INC, antstolis I. G., n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėja prašė panaikinti antstolio 2018 m. vasario 15 d. patvarkymÄ Nr. S1-40195 ir papildomai pradėti vykdyti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl: 1) 1 467 675,34 USD kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo už Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto pagrindu priteistÄ ir neiÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ; 2) 8 568 620 USD kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo už Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto pagrindu priteistÄ ir neiÅ¡likusį materialų ir finansinį turtÄ ;

3) piniginių lėšų, nurodytų Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto lentelės 2 („gautinos sumos – USD 218 213“) ir 4 („apmokėtos išlaidos – USD 33 286“) eilutėse, išieškojimo iš skolininkės Suraleb INC.;

4) kilnojamojo ir finansinio turto, nurodyto Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto lentelės 3 („inventorius – USD 3 420 000“), 6 („baldai ir įranga – USD 150 000“), 7 (reikalavimo teisė į IKAR – USD 1 466 000“) ir 9 („reikalavimo teisė į BEC – USD 3 968,527“) eilutėse, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui; nedelsiant apraÅ¡yti Suraleb INC. turtÄ . Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-267-611/2017 pagal 2016 m. sausio 16 d.

Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigtos bendrovės Suraleb INC praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikoje pripažinti ir leisti atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ atžvilgiu priverstinai vykdyti 2006 m. gegužės 31 d. Å vedijos Prekybos RÅ«mų arbitražo tribunolo sprendimÄ (toliau – Arbitražo sprendimas) ir 2006 m. gruodžio 5 d. Jungtinių Amerikos Valstijų teismo sprendimÄ (toliau – JAV teismo sprendimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino ir leido Lietuvoje vykdyti Arbitražo sprendimÄ visa apimtimi. 2017 m. liepos 3 d.

Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl Arbitražo sprendimo priverstinio vykdymo ir Arbitražo sprendimu pareiÅ¡kėjai priteisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės Suraleb INC. Antstolis I. G. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0008/17/01249 dėl piniginių lėšų dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės Suraleb INC pagal Arbitražo sprendimÄ . PareiÅ¡kėja pateikė antstoliui praÅ¡ymÄ papildomai pagal pateiktÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pradėti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl 1 467 675,34 USD kompensacijos už Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto pagrindu priteistÄ ir neiÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , 8 568 620,00 USD dėl kompensacijos už priteistÄ ir neiÅ¡likusį materialų bei finansinį turtÄ , 218 213,00 USD ir 33 286,00 USD gautinų sumų ir apmokėtų iÅ¡laidų.

Antstolis nepagrįstai atsisakė vykdyti nurodytų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Pagal Arbitražo sprendimo 7.2 punkto nuostatas skolininkė Suraleb INC turi pareigÄ perduoti pareiÅ¡kėjai materialinį turtÄ bei pinigines lėšas, kurie nurodyti Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte, o jų bendra rinkos vertė Arbitražo sprendimu nustatyta esanti 11 838 264 USD. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nustatytos aplinkybės, kad Suraleb INC visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį privalo perduoti pareiÅ¡kėjai pagal Arbitražo sprendimÄ , yra realizavusi.Suraleb INC atstovas nepateikė jokios informacijos apie Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte nurodyto nekilnojamojo turto buvimo vietÄ ir bÅ«klę.

Teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014) yra pripažįstama teisė reikalauti atlyginti pagal teismo sprendimÄ natÅ«ra priteisto turto vertę pinigais, jei tokia vertė yra nustatyta teismo sprendimu. Teismo sprendimo vykdymo metu nustačius aplinkybę, jog natÅ«ra priteisto turto nebėra iÅ¡likę, antstolis turi teisę vykdyti teismo sprendimÄ , iÅ¡ieÅ¡kodamas ekvivalentÄ pinigais. Todėl antstolis nepagrįstai atsisakė papildomai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

Antstolis skundžiamame patvarkyme taip pat atsisakė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto lentelių Nr. 3, 6, 7 ir 9 eilutėse nurodyto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo, nors Å¡iose lentelė yra nurodytos piniginės lėšos ir finansinis turtas. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal CPK 586 straipsnį antstolio veiksmų ribas apibrėžia antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomajame raÅ¡te civilinėje byloje 2T-54-370/2016 ir Arbitražo sprendime (5.4.13 ir 7.2 punktai) nustatyta, kokį turtÄ Suraleb INC turi perduoti pareiÅ¡kėjai, todėl pirmiau vykdymo procesas pradėtas dėl 524 542,05 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Tuo tarpu kitÄ perduotinÄ turtÄ sudaro kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, reikalavimo teisės, todėl Å¡io pobÅ«džio reikalavimai galėtų bÅ«ti vykdomi CPK LVII skyriuje nustatyta tvarka, tačiau nesant objektyvių duomenų apie perduotino turto buvimÄ antstolio veiklos teritorijoje (taip pat – Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje), nėra teisinio pagrindo pradėti vykdymÄ dėl tokio turto perdavimo. Nei Lietuvos apeliacinio teismo vykdomajame dokumente, nei Arbitražo sprendime nėra nurodyta, kad kai yra nustatoma, jog skolininkė neturi iÅ¡ieÅ¡kotojai perduotino turto, vykdomas turto vertės sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Nesant minėtos nuostatos, antstolio veikimas vykdant neperduoto (prarasto) turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reikÅ¡tų antstolio veiksmų teisėtumo principo pažeidimÄ (vykdymo veiksmų atlikimas be vykdomojo dokumento). Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės keisti sprendimo vykdymo tvarkÄ , kadangi Å¡i teisė priklauso iÅ¡skirtinai teismui. PareiÅ¡kėjos nurodoma teismų praktika negalima vadovautis, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 nustatytos faktinės aplinkybės ir vykdomosios bylos faktinės aplinkybės nesutampa iÅ¡ esmės. Teisminiu reguliavimu ir teismų praktika iÅ¡ieÅ¡kotojai pripažįstama teisė į piniginę kompensacijÄ už prarastÄ turtÄ ir Å¡ios teisės realizavimas nėra tapatÅ«s dalykai, t. y. minėta iÅ¡ieÅ¡kotojos teisė į kompensacijÄ iÅ¡ kitos proceso Å¡alies įgyvendinama tik teisminiu bÅ«du, priteisiant kompensacijÄ iÅ¡ kitos proceso Å¡alies, kuri prarado perduotinus daiktus, nebent pats teismo sprendimas numato kompensacijÄ .

Tačiau Arbitražo sprendimas to nenumato. Suinteresuotas asmuo Suraleb INC sutiko su antstolio argumentais ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ skundo dėl antstolio I. G. veiksmų.Teismas nustatė, jog Arbitražo sprendimo rezoliucinės dalies 7.2 punkte nėra detalizuotas privalomas perduoti turtas, tačiau Å¡is turtas yra detalizuotas Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte.

Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte nurodoma: „Dabar galima iÅ¡vardinti sumas, kurios apspręs grynÄ jÄ vertę, susijusiÄ Sutarties 4.2 ir 3.2.9 punktais: Grynieji – 675 000 USD, A/R – 218 213 USD, Inventorius – 3 420 000 USD, BÅ«simųjų laikotarpių sÄ naudos – 33 286 USD, Nekilnojamasis turtas 1 825 000 USD, Baldai ir įranga (ilgalaikis turtas) – 150 000 USD, IKAR – 1 466 000 USD, Prestižas ir prekės ženklas – 1 000 000 USD, BEC – 3 968 527 USD, Bendra iÅ¡ieÅ¡koto turto vertė – 12 756 026 USD, U.

S. Ä®sipareigojimai – 917 762 USD, IÅ¡ viso – 11 838 264 USD. Pagal CPK 773 straipsnio 2 dalį užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jei CPK LVIII skyriuje nenustatyta kitaip. CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (lot. intra vires), o bet koks kompetencijÄ virÅ¡ijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2017).

CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-469/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis privalo nenukrypti nuo vykdomojo dokumento turinio. Pagal CPK 272 straipsnį priteisdamas turtÄ natÅ«ra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovo, jeigu sprendimÄ vykdant paaiÅ¡kėtų, kad priteisto turto nėra.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas tiesiogiai nukreipia į Arbitražo sprendimo 7.2 ir 5.4.13 punktus, kurie patvirtina, jog nors Å vedijos Prekybos RÅ«mų arbitražo tribunolas Arbitražo sprendime ir nurodė priteistino nekilnojamojo turto vertę, t. y. 1 825 000 USD, tačiau nesprendė klausimo dėl kompensacijos priteisimo tuo atveju, jei nurodyto nekilnojamojo turto neiÅ¡liktų. Arbitražo sprendimo normų turinys nedviprasmiÅ¡kai įtvirtina Suraleb INC pareigÄ perduoti pareiÅ¡kėjai turtÄ , nustatytÄ Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte, taip pat ir nekilnojamÄ jį turtÄ . PareiÅ¡kėjos cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 buvo sprendžiamas klausimas, ar žemesnės instancijos teismai pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino iÅ¡ieÅ¡kotojos teisę į piniginį prarasto priteistino turto ekvivalentÄ , tačiau prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėja, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė, kad tais atvejais, kai natÅ«ra iÅ¡ieÅ¡komo turto nebelieka, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantis antstolis turi diskrecijÄ pats pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ . Teismas pripažino, kad antstolis pagrįstai atsisakė pradėti papildomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl kompensacijos už neiÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo.Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte yra iÅ¡vardintos pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intino turto kategorijos, taip pat nurodoma bendra grÄ Å¾intino turto vertė.

Ä® lentelę yra įtraukta dalis U. S. Ä®sipareigojimai – 917 762 USD. Matematiniai skaičiavimai patvirtina, jog Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte nurodyta dalis – „iÅ¡ viso“ – 11 838 264 USD – gaunama iÅ¡ visų 5.4.13 punkte iÅ¡vardintų turto rÅ«Å¡ių sumos atėmus U. S. įsipareigojimų sumÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendra pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intino turto vertė turi bÅ«ti mažinama Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte nurodyta U. S. įsipareigojimų suma (917 762 USD).

Nesant duomenų, kokiu bÅ«du nurodyta suma turi bÅ«ti apskaičiuota (atimant iÅ¡ konkrečios 5.4.13 punkte nurodytos dalies ar atimant Å¡iÄ sumÄ dalimis, proporcingai iÅ¡ kiekvienos turto dalies), antstolis pagrįstai atsisakė vykdyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ papildomai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto dalis „A/R“ bei „BÅ«simųjų laikotarpių sÄ naudos“.Dėl tos pačios priežasties antstolis pagrįstai atsisakė vykdyti 5.4.13 punkte nurodyto turto, t. y.

„inventorius“, „baldai ir įranga“, „reikalavimo teisės į IKAR“ ir „reikalavimo teisės į BEC“, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Nurodytas turtas nėra laikomas piniginėmis lėšomis, todėl teismas sutiko su antstolio argumentais, kad nurodyto turto iÅ¡ieÅ¡kojimas turėtų bÅ«ti vykdomas CPK LVII skyriuje nustatyta tvarka, o vykdomojoje byloje nesant duomenų apie Å¡io turto buvimÄ antstolio veiklos teritorijoje, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti vykdomas (CPK 590 straipsnio 3 dalis).

Teismas pripažino, kad skundžiamas antstolio patvarkymas yra teisėtas, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo dėl antstolio veiksmų nėra pagrindo. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai PareiÅ¡kėja atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir panaikinti antstolio 2018 m. vasario 15 d. patvarkymÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai pripažino, jog antstolis neturi teisės vykdyti pareiÅ¡kėjos reikalaujamų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kadangi Arbitražo sprendimu nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl kompensacijos už neiÅ¡likusį turtÄ priteisimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog iÅ¡ieÅ¡komam turtui neiÅ¡likus, antstolis turi teisę vykdyti teismo sprendimÄ , iÅ¡ieÅ¡kodamas turto vertę pinigais. Tais atvejais, kai priteisto natÅ«ra turto nebėra ar skolininkas aptariamo turto neperduoda ir teismas yra nustatęs Å¡io turto vertę, antstolis, vykdantis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko kompensacijÄ pagal teismo nustatytÄ turto vertę pinigais.

PrieÅ¡ingu atveju, skolininkas sugadinęs ar perleidęs turtÄ , iÅ¡vengtų teismo (arbitražo) sprendimo įvykdymo. Arbitražo sprendime yra detalizuota skolininkės pareiga perduoti iÅ¡ieÅ¡kotojai nekilnojamÄ jį turtÄ už bendrÄ 1 825 000 USD Arbitražo sprendimu nustatytÄ vertę. Kadangi kasacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi buvo pripažintas ir leistas vykdyti Arbitražo sprendimas visa apimtimi (be iÅ¡lygų), skolininkės pareiga perduoti 1 825 000 USD vertės nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjai yra pripažinta ir tinkamai patvirtinta Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 buvo konstatuota, jog skolininkė, vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, perleido vienÄ pagal Arbitražo sprendimo 7.2 punktÄ perduotinÄ turto objektÄ už 335 000 USD, iÅ¡ kurių 257 324, 66 USD buvo skirta pareiÅ¡kėjos skolos dalies skolininkei mokėjimui, kitÄ Arbitražo sprendimo 7.2 punkte nurodytÄ perduotino nekilnojamojo turto objektÄ pardavė už 100 000 USD, kurie buvo skirti pareiÅ¡kėjos skolos dengimui.

Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi yra patvirtinta, jog Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte įvardinto nekilnojamojo turto, kuris turi bÅ«ti perduotas pareiÅ¡kėjai, nebėra iÅ¡likusio, nes jis yra realizuotas JAV jurisdikcijoje. Neįmanoma iÅ¡ skolininkės iÅ¡ieÅ¡koti Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte įvardinto nekilnojamojo turto natÅ«ra, todėl pareiÅ¡kėja įgyja teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės piniginę kompensacijÄ , kuriÄ sudaro 1 467 675,34 USD (1 825 000 – 257 324,66 – 100 000).

NeiÅ¡ieÅ¡kojus nurodytos sumos, bÅ«tų sudaryta situacija, kai skolininkė, pardavusi iÅ¡ieÅ¡kotinÄ turtÄ , iÅ¡vengia Arbitražo sprendimo įvykdymo, tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡kotojos interesai lieka nepatenkinti. Teismo nutartis prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje yra pripažįstama teisė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko piniginę kompensacijÄ už natÅ«ra teismo sprendimu priteistÄ turtÄ , jeigu tokio turto nėra iÅ¡likę, ir jeigu teismo sprendime yra nustatyta tokio turto piniginė vertė.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 272 straipsnyje nustatyta, kad priteisdamas turtÄ natÅ«ra teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovo, jeigu sprendimÄ vykdant paaiÅ¡kėtų, jog turto nėra. Å iame straipsnyje numatytas vienas iÅ¡ atvejų, kada galima keisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Tais atvejais, kai vykdant sprendimÄ dėl turto grÄ Å¾inimo natÅ«ra (restitucijos atlikimas natÅ«ra) paaiÅ¡kėja, kad turto ar jo dalies natÅ«ra nebėra ir įvykdyti sprendimÄ â€“ grÄ Å¾inti turtÄ â€“ neįmanoma, tai sprendimo vykdymas atliekamas iÅ¡ieÅ¡kant turto ekvivalentÄ pinigais.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog negalima vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Arbitražo sprendimo 5.4.13. punkte nurodytÄ kitÄ turtÄ , kadangi nėra duomenų, kokiu bÅ«du nurodyta suma turi bÅ«ti apskaičiuota. Visi aktyvai, nurodyti Arbitražo sprendimo 5.4.13. punkte ar jų piniginis ekvivalentas turi bÅ«ti perduotas pareiÅ¡kėjai, neatimant 917 762 USD. Å iÄ aplinkybę yra patvirtinęs ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-608-794/2017. Teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių antstolis negalėjo vykyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ piniginių lėšų, nurodytų Arbitražo sprendimo 5.4.13. punkte lentelės 2 ir 4 eilutėse.

Jose nurodytos sumos (218 213 USD ir 33 286 USD), kaip ir 675 000 USD, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės antstolis vykdo, yra piniginės lėšos, o ne reikalavimo teisės, kilnojamas ar nekilnojamas turtas. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog „inventorius“, „baldai ir įranga“, „reikalavimo teisės į IKAR“ ir „reikalavimo teisės į BEC“ nėra laikomi piniginėmis lėšomis, o vykdomojoje byloje nesant duomenų apie Å¡io turto buvimÄ antstolio veiklos teritorijoje, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti vykdomas.

Tačiau minėtas turtas yra kilnojamasis, kurio buvimo vieta gali bÅ«ti bet kuri pasaulio vieta, taip pat ir Lietuvos Respublika. Todėl antstolis privalėjo vykdyti Å¡io turto iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir kreiptis į skolininkę su praÅ¡ymu nurodyti aptariamo turto buvimo vietÄ ir perduoti turtÄ . Tuo atveju, jeigu antstolis nustatytų, kad turto buvimo vieta yra ne Lietuva, jis gali nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ . Antstolis I. G. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Antstolio veiksmų ribas apibrėžia antstoliui pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas. Stokholmo arbitražo sprendime nurodyto skolininko materialaus ir nematerialaus turto, reikalavimo teisių į tÄ turtÄ nesant Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra teisinio pagrindo pradėti vykdymo proceso. Nei Lietuvos apeliacinio teismo vykdomajame dokumente, nei Stokholmo arbitražo sprendime nenurodyta, kad tuo atveju, kai yra nustatoma, kad skolininkas neturi iÅ¡ieÅ¡kotojui perduotino turto, vykdomas turto vertės sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Nesant minėtos nuostatos, antstolio veikimas, vykdant neperduoto (prarasto) turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , reikÅ¡tų antstolio veiksmų teisėtumo principo pažeidimÄ (vykdymo veiksmų atlikimas be vykdomojo dokumento). Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės keisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , kadangi Å¡i teisė priklauso iÅ¡skirtinai teismui. IÅ¡ieÅ¡kotojos nurodoma teismų praktika negalima vadovautis, kadangi joje nurodytos faktinės aplinkybės ir vykdomojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa.

IÅ¡ieÅ¡kotojo teisė į piniginę kompensacijÄ už prarastÄ turtÄ ir Å¡ios teisės realizavimas nėra tapatÅ«s dalykai. IÅ¡ieÅ¡kotojas nepateikė antstoliui įrodymų, pagrindžiančių perduotino turto pagal arbitražo sprendimÄ buvimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl antstolis neturi teisinio pagrindo pradėti papildomÄ vykdymo procesÄ . Be to, iÅ¡ Stokholmo arbitražo sprendimo akivaizdu, kad perduotinas materialus ir nematerialus turtas, reikalavimo teisės yra už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.Suinteresuotasis asmuo Suraleb INC. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog visiÅ¡kai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir padarytomis iÅ¡vadomis bei antstolio Irmanto gaidelio atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais jis atsisakė vykdyti Arbitražo sprendime nurodyto nekilnojamojo turto vertę atitinkančios piniginės kompensacijos bei kito turto iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016, kurioje buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimas.

Å iuo sprendimu skolininkė įpareigota perduoti pareiÅ¡kėjai turtÄ , skolininkės iÅ¡ieÅ¡kotÄ , veikiant pareiÅ¡kėjos vardu. Perduotinas turtas yra iÅ¡vardintas Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte. Antstolis pagal minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pradėjo tik 5.4.13 punkte nurodytos grynųjų pinigų sumos – 675 000 USD (524 542,50 Eur) – iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , 2018 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S1-40195 atsisakydamas pradėti vykdyti 1 467 675,34 USD kompensacijos už neiÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , 8 568 620 USD kompensacijos už priteistÄ materialų bei finansinį turtÄ , 218 213 USD ir 33 286 USD gautinų sumų ir apmokėtų iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

PareiÅ¡kėja ginčija šį antstolio patvarkymÄ .Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje Arbitražo sprendimu skolininkė buvo įpareigota pareiÅ¡kėjai perduoti iÅ¡ieÅ¡kotÄ turtÄ , tačiau sprendime nebuvo nurodyta, jog Å¡iam turtui neiÅ¡likus, skolininkė privalo atlyginti pareiÅ¡kėjai Å¡io turto vertę. Nors pačiame Arbitražo sprendime ir buvo nurodyta Å¡io turto vertė, tačiau ji buvo nustatyta, tam, jog bÅ«tų galima tiksliai apskaičiuoti Suraleb INC iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinÄ sumÄ nuo iÅ¡ieÅ¡koto turto.

Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas pagal CPK ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatas vertina tik užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo sÄ lygas, tačiau iÅ¡ naujo nenagrinėja Å¡iuose sprendimuose nustatytų aplinkybių bei neaiÅ¡kina juose padarytų iÅ¡vadų, taip pat negali keisti Å¡ių sprendimų vykdymo tvarkos. Todėl ir antstolis turi vykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente. PareiÅ¡kėja nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismo nutartimi buvo sukurta situacija, kai skolininkas, pardavęs iÅ¡ieÅ¡kotinÄ turtÄ , iÅ¡vengia Arbitražo sprendimo įvykdymo, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos, kaip kreditorės, interesai lieka nepatenkinti.

Pažymėtina, jog pareiškėjai nėra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises kitais įstatymuose nustatytais būdais, tačiau nei Lietuvos Respublikos teismai, nei antstoliai negali keisti užsienio arbitražo sprendimų. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo teismų praktikos.Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. PareiÅ¡kėjos nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 buvo nagrinėjama teisinė situacija, kurioje atsakovas teismo prašė pakeisti priimto sprendimo tvarkÄ , kadangi dalis priteistų transporto priemonių iki teismo sprendimo priėmimo jis jau buvo praradęs. Pirmos instancijos teismas buvo patenkinęs atsakovo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡ dalies pakeitęs savo sprendimo vykdymo tvarkÄ ir nustatydamas, jog vietoje 19 transporto priemonių grÄ Å¾inimo atsakovas privalo ieÅ¡kovui sumokėti Å¡ių transporto priemonių vertę.

Kasacinis teismas cituojamoje byloje aiÅ¡kino CPK 272 straipsnio nuostatas bei sprendė galimybę keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ . Tačiau minėtoje byloje nebuvo suformuluotas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog pats antstolis, be papildomos teismo, priėmusio vykdomÄ sprendimÄ ir iÅ¡davusio vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , nutarties, galėtų keisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ ir vietoje nurodyto iÅ¡ieÅ¡kotino turto pats pradėtų piniginių lėšų, atitinkančio Å¡io turto vertę, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos nurodoma kasacinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 remtis negalima.PareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-608-794/2017 buvo sprendžiamas antstolio pradėto 524 542,50 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2T-54-370/2016 pagrįstumo klausimas, tačiau nebuvo pasisakyta dėl nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo aptarto galimo viso iÅ¡ieÅ¡kotino turto mažinimo 917 762 USD (Ä®sipareigojimai U.S.) suma.

Todėl negalima teigti, kad Å¡is pirmos instancijos teismo motyvas yra klaidingas ar Å¡io argumento nepagrįstumas jau bÅ«tų konstatuotas kitomis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Byloje esantys duomenys atvirtina, jog skolininkė, Suraleb INC, Ilinojuje įsikÅ«rusi korporacija, su pareiÅ¡kėja 2000 m. balandžio 28 d. buvo sudariusi sutartį Nr. 213/-06/10, kuria įsipareigojo bendradarbiauti su pareiÅ¡kėja iÅ¡ieÅ¡kant skolas iÅ¡ „Belarus Machinery Inc.“(BMI), įsikÅ«rusios Milvokyje, Viskonsine, JAV, ir iÅ¡ „Belarus Equipment of Canada Limited“ (BEC), kurios pirko pareiÅ¡kėjos produkcijÄ , tačiau sÄ skaitų neapmokėjo.

BÅ«tent Å¡ios sutarties vykdymas ir buvo vertinamas Arbitražo sprendime. Atsižvelgiant į Å¡iame sprendime aptartas aplinkybes, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas iÅ¡ieÅ¡koti Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte nurodytas inventorius, baldai ir kita įranga yra ne Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų, jog antstolis galėtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ IKAR ir BEC reikalavimo teises. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde nurodo, jog kilnojamojo turto buvimo vieta gali bÅ«ti bet kuri pasaulio vieta, kartu ir Lietuvos Respublika, tačiau nepateikia nei antstoliui, nei teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog bent dalis Å¡ios turto galėtų bÅ«tų Lietuvoje.

Pagal CPK 640 straipsnio 1 punktÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu. Taigi ir pareiÅ¡kėja privalo pateikti antstoliui visas jai žinomas aplinkybes apie galimÄ iÅ¡ieÅ¡kotino turto buvimo vietÄ . Pažymėtina, jog pati pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama areÅ¡tuoti skolininkės turtÄ , nurodo tik antstolio A. L. vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės reikalavimo teisę pareiÅ¡kėjai. Pripažintina, kad nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje skolininkė turėtų Arbitražo sprendime nurodyto turto, todėl antstolis pagrįstai atsisakė pradėti papildomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės turto.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a:              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                             Laima Gerasičkinienė