Legislator Case Law & Legislation
fc43d8e5-fa29-4a20-a41e-8e07fd03c47f AI generated

Lithuanian court convicts defendant of intentional injury and illegal gun possession, ordering compensation and confiscation.

Case Number fc43d8e5-fa29-4a20-a41e-8e07fd03c47f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The Anykščiai District Court convicted the defendant of intentionally causing serious injury and illegally possessing firearms. The court found that the defendant, while intoxicated, shot the victim in the head with a revolver, resulting in severe brain damage. Consequently, the court ordered the defendant to pay significant compensation to the victim and the social insurance funds, while also confiscating the weapon and related evidence.

Legislator headnote

AI generated

BK 135 str. 1 d.; BK 253 str. 1 d.; Civilinis kodeksas. The court established that intentional infliction of severe bodily harm constitutes a crime punishable by imprisonment, and the perpetrator is liable for full civil compensation for material and non-material damages suffered by the victim.

Keywords

AI generated
intentional injury illegal gun possession civil compensation confiscation of evidence criminal liability

Cited Legislation

AI generated
BK 135 str. 1 d.
savo kaltę pripažino iš dalies, dėl kaltinimo pagal BK 135 str. 1 d. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2012 m.
BK 253 str. 1 d.
Atsižvelgtina į tai, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 253 str. 1 d. svarbu yra tai, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia tik tokių Å¡audmenų laikymas, kuriems pagal LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ yra bÅ«tinas leidimas juos laikyti.
Civilinis kodeksas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1-15-913/2014                                                                                Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00243-2012-4                      Procesinio sprendimo kategorija: (N) (S)                                                                                                                 ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS  N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2014 m. gruodžio 8 d.                                                                  Anykščiai             Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui, nukentėjusiajam R.

K., jo atstovei advokatei Dovilei Baniulei,kaltinamojo gynėjui advokatui A. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , senatvės pensininkas, gyvenantis Ukmergės r.,(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Utena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamasis J. R. G. 2012-05-06, apie 21 val., apsvaigęs nuo alkoholio, bÅ«damas R. K. priklausančiuose namuose, esančiuose Anykščių r., (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pistoleto (duomenys neskelbtini) tyčia Å¡ovė 1 šūvį namuose buvusiam R. K. į galvÄ ir į jÄ pataikė, tokiais savo veiksmais padarė R. K. Å¡autinę žaizdÄ deÅ¡iniajame momenyje, deÅ¡inio momenkaulio įspaustinį skeveldrinį lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei deÅ¡inės momeninės skilties medžiagoje ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R.

K. sveikatÄ . Be to, J. R. G., buvo kaltinamas tuo, jog ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir bÅ«du neteisėtai neturėdamas leidimo įgijo Å¡audmenis: 4 vnt. pramoninės gamybos 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolverinių Å¡ovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių Å¡ovinių, vienÄ pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinį Å¡ovinį, kuriuos neteisėtai neturėdamas leidimo iki 2012-05-09 laikė savo namuose, esančiuose Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) kol Å¡audmenis paėmė policijos pareigÅ«nai.Kaltinamasis J.

R. G. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, dėl kaltinimo pagal BK 135 str. 1 d. savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad 2012 m. gegužės 5 ar 6 dienÄ jis atvažiavo pas K. D. kelis kartus jam skambino, kad jis atvažiuotų. Namuose buvo R., D. ir jis. Alkoholinius gėrimus vartojo jis ir D.. R. pasakė, kad jam rytojaus dienÄ reikės važiuoti ir dingo. Jie su D. daug iÅ¡gėrė, gėrė degtinę ir du butelius (bambalius) alaus, ir toliau jis nieko nepamena. Kai atvažiavo, jis su savimi turėjo ginklÄ su dėklu.

Jis turėjo leidimÄ ginklÄ turėti prie savęs. GinklÄ jis visÄ laikÄ vežiojasi su savimi. GinklÄ neÅ¡ioja prie diržo. Kai atvažiavo, kad nespaustų, pasiėmė dirÅ¾Ä , telefonÄ iÅ¡ kiÅ¡enės, padėjo ant bufeto už nugaros, ir su D. baliavojo. K. D. nuėjo miegot, jam „filmas trÅ«ko“, jis sukniubo ant stalo. „Filmas“ vėl prasidėjo, kai policininkai vedė jį su antrankiais į maÅ¡inÄ . Jo vertinimu įvyko nelaimingas atsitikimas. Ginklas buvo dėkle. Nesupranta, kas Å¡ovė.

Jis nežino, ar jis Å¡ovė, nepamena. Tarp jų jokių pykčių nebuvo. Jie važiuodavo žvejoti, Å¡vęsdavo gimtadienius. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, ginklas tuo metu buvo už nugaros ant bufeto. Dėklas buvo Å¡alia ginklo. Ginklas buvo iÅ¡imtas iÅ¡ dėklo. Nežino, kas ginklÄ išėmė iÅ¡ dėklo. Dėl Å¡ovinių paaiÅ¡kino, kad jis buvo Å¡audykloje ir Å¡audė. Atvažiavo vyrai, davė saujÄ Å¡ovinių, jis susipylė juos į kiÅ¡enę, vėliau pasidėjo į seifÄ .

Å oviniai buvo laisvai pardavinėjami. Å oviniai buvo garsiniai, jis juos gavo 2011 metų rudenį. Dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių paaiÅ¡kino, kad civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta dalinai. Jis gauna 670 litų senatvės pensijos, yra invalidas. Pastoviai vartoja vaistus. Jokių kitų pajamų neturi. Turi sodÄ , automobilį Megane, priekabÄ , dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini) . N. R. K. paaiÅ¡kino, kad dienos tiksliai nepamena, per pietus su sÅ«numi pavalgė, iÅ¡gėrė 2 vieno litro talpos 5 procentų stiprumo alaus.

D. išėjo į laukÄ , o jis atsigulė į lovÄ ir užmigo. Kada atvažiavo R. G. jis negirdėjo. Miegodamas jis kaip per sapnÄ iÅ¡girdo kaip jam sako, kad „atvažiavo iÅ¡ Uzbekijos, tai galėjo atvežti „šnapso“. Tada jis atsikėlė, išėjo iÅ¡ už spintos ir gavo šūvį. Jam pasidarė tamsu akyse, pradėjo bėgti kraujas. Jis pradėjo Å¡aukti D., kad į jį Å¡ovė. Ilgai Å¡aukė D.. Po kiek laiko pradėjo temti akyse, po to Å¡viesėti. Tada pamatė R.

G. sėdintį ant fotelio, už stalo, ir rankoje laikantį ginklÄ ant stalo. TÄ vakarÄ J. R. G. pirmÄ kartÄ jis pamatė po šūvio. Jokio konflikto prieÅ¡ tai nebuvo. Jis nežinojo, kad tÄ vakarÄ R. G. atvažiuos. R. G. ginklÄ laikė nukreiptÄ Ä¯ jį, rankoje ir sėdėjo už stalo. RankÄ su ginklu laikė ant kelio, ant kojos. PrieÅ¡ šūvį, kai jis išėjo iÅ¡ už spintos, R. G. jam nieko nesakė. Jis jam irgi nieko nesakė. Ten prie staliuko yra taip vadinamas stulpas. Jis įsikabinęs prie stulpo, R.

G. prispaudė ranka į akinius ir patrynė, nubloÅ¡kė jį ant atramos. Ginklas buvo rankoje. Å erti jam nešėrė. Buvo įsitvėręs stulpÄ ir jį pastÅ«mė. Jis (J.R. G.) pasakė, kad gaila, kad užstrigo ginklas. Jis gali užtikrintai pasakyti, kad tÄ vakarÄ nukentėjo nuo J. R. G. paleisto šūvio. Daugiau nieko neatsimena, atsibudo jau ligoninėje. Pasekmės tokios, kad jį viskas veikia nerviÅ¡kai, tapo dar jautresnis nei buvo iki tol, neteko mėgstamo darbo. Sveikata – diena geresnė, diena blogesnė.

Kito darbo neturi, nes niekas nepriima. Å iuo metu jis niekur nedirba. Patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Neturtinė žala – sveikata, kainavo vaistai, važinėjimas iÅ¡ Utenos į Anykščius. Nežino, kaip įvardinti neturtinę žalÄ . Dabar gauna tik invalidumÄ , atlyginimo - ne. Pragyventi sunku. Reikia nuolatos vartoti vaistus. Pas gydytojus lankytis reguliariai. Po įvykio kaltinamasis J. R. G. jam neskambino. Per Å v. Kalėdas iÅ¡ kaltinamojo sÅ«naus gavo pasveikinimÄ (atvirukÄ ) anglų kalba.

L. P. L. paaiÅ¡kino, kad jis dirba Anykščių rajono PK, vyr. patrulis. Dienos neatsimena. Buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad yra perÅ¡autas žmogus ar buvo susiÅ¡audymas Skiemonių pusėje. Budėtojas nelabai galėjo susiÅ¡nekėti su pranešėju, negalėjo nusakyti vietos. Pasakė pavardę, kas skambina. Pagal pavardę surado namÄ . Nuvykus į minėtÄ vietÄ prieangyje pamatė gulintį kraujuojantį iÅ¡ galvos žmogų. Kolegė suteikė pirmÄ pagalbÄ . Jis apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ .

Durys buvo atidarytos. Kitame kambaryje ant stalo gulėjo pistoletas. Å alia sėdėjo žmogus. Pamatęs jį (kiek atsimena), stvėrė už pistoleto, bet jis greičiau prie jo pribėgo, pargriovė, sulaikė. ApžiÅ«rinėjant pistoletÄ , pastebėjo, kad pistoletas buvo užstrigęs – tÅ«ta buvo užsiskersijusi iÅ¡metimo vamzdyje. Kadangi pačiam tenka Å¡audyti, mano, kad šūvio metu buvo užstrigusi. Dėtuvė buvo įstatyta pistolete. TÅ«telė buvo užstrigusi iÅ¡metimo lizde.

Å Å«vio metu nebuvo iÅ¡mesta, buvo užstrigusi. Kito šūvio padaryti buvo nebeįmanoma. Ä®vykio vietoje ginklÄ iÅ¡taisė (iÅ¡traukė dėtuvę). Buvo iÅ¡kviestas ekspertas. Kaltinamasis buvo prie stalo. Dėl to, kÄ sakė, kalbėjo kaltinamasis, tikslesni parodymai yra duoti iÅ¡ karto tuo metu. Smulkmenų neprisimena. Asmuo buvo stipriai neblaivus. Vedant nelabai orientavosi aplinkoje. Sulaikymo metu pargriuvo, prasikėlė antakį. Vežė į greitÄ jÄ , kad sutvarkytų. Paskui po truputį atsigavo.

Negali tiksliai pasakyti, kÄ tuo metu aiÅ¡kino. Nukentėjusysis buvo vos gyvybingas. Buvo sÅ«nus, kuris aiÅ¡kino, kad draugas Å¡ovė konflikto metu. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, policijÄ kvietė sÅ«nus. Buvo neaiÅ¡ku, kuris Å¡ovė. Nebuvo jokių įrodymų, todėl ir kaltinamÄ jį, ir sÅ«nų sulaikė iÅ¡ karto tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, ko nebuvo galima padaryti dėl to, kad abu buvo neblaivÅ«s. SÅ«nus vertė kaltę kaltinamajam, o kÄ aiÅ¡kino kaltinamasis, nepamena. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo P. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 127-128), kur liudytojas paaiÅ¡kino, kad 2012-05-06 apie 21 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad name, esančiame Anykščių r, (duomenys neskelbtini) yra perÅ¡autas žmogus.

Kartu su tyrėja J. B. nuvyko nurodytu adresu. Namo prieangyje gulėjo sužalotas žmogus – R. K.. Matė, kad jo galva kruvina. Kadangi jis buvo be sÄ monės, apie įvykio aplinkybes nieko neaiÅ¡kino, greitoji med. pagalba iÅ¡vežė jį, neatgavusį sÄ monės, į ligoninę. Å alia R. K. stovėjo jo sÅ«nus D. K.. Jis paaiÅ¡kino, kad į jo tėvÄ Å¡ovęs žmogus sėdi kambaryje, o Å¡alia jo yra ginklas. J. B. kartu su atvykusios greitosios med. pagalbos medike liko prie sužeistojo, o jis įėjo į kambarį.

Pamatė, kad kambaryje prie stalo, Å¡onu į jį sėdi vyriÅ¡kis, kaip vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino J. R. G.. Ant Å¡alia jo esančio baro gulėjo pistoletas. Jis staigiai puolė prie sėdinčio G., nes jis kaip tik tuo momentu pasisuko link ginklo. Jį sulaikant, stengdamasis užkirsti bet kokiÄ galimybę jam pasinaudoti ginklu, kuris buvo Å¡alia jo, jis jį pargriovė ant žemės ir uždėjo antrankius. Kai jis atsikėlė, jis pamatė, kad jam yra praskeltas antakis. Gali bÅ«ti, jog susižaloti jis galėjo sulaikymo metu.

Ar iki sulaikymo jis buvo sužalotas, nepastebėjo, nes kai įėjo į kambarį, jis sėdėjo šonu, jam nebuvo kada G. apžiūrinėti, stengėsi jį kuo greičiau sulaikyti, kad nepasinaudotų ginklu. Kai vežė jį į ligoninę susiūti antakio, jis aiškino, kad susižalojo pats, kai griuvo nuo laiptų. Kada griuvo neaiškino. Sulaikytasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. G. neaiškino, kad atsitiko, nesakė, kas sužalojo R. K., tik pasakė D. K. – „jei tu kalbėsi, tai žinai, kas tau bus“.

D. K. taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Abu buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatÄ . Jis paėmė nuo baro pistoletÄ . Tai buvo (duomenys neskelbtini) pistoletas. ApžiÅ«rint jį buvo užfiksuota, kad ginkle yra užstrigęs Å¡ovinys. Ginklas buvo paimtas ir pristatytas į komisariatÄ . Po to, kai buvo pagarsinti liudytojo P. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino Å¡iuos parodymus.Liudytojas D. K. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis yra jo tėvas. KaltinamÄ jį pažįsta nuo mokyklos laikų.

Dabar santykiai nutraukti. Anksčiau sutardavo, buvo draugiÅ¡kuose santykiuose. Tėtis grįžo iÅ¡ reiso, iÅ¡ Kazachstano. TÄ dienÄ ryte vežė malkas. Kultivavo žemę. Å eÅ¡tÄ valandÄ paskambino R. G., paklausinėjo kaip sekasi. Jis jam buvo skolingas 200 litų. Pasakė, kad atvažiuotų, kad atiduos 200 litų. Atvažiavo. Pasakė, kad imtų 200 litų. G. pasiÅ«lė nuvažiuoti nusipirkti butelį alkoholio. Jis sutiko. Jie kaip tik spėjo prieÅ¡ parduotuvės uždarymÄ . Nuvažiavo, nusipirko degtinės butelį „Bielij korol“, alaus 2 l talpos 6 laipsnių stiprumo „T.

T.“ ir 5 laipsnių „RinkiÅ¡kių“. Susėdo prie stalo. Jokių konfliktų nebuvo. Jis alaus nebegėrė, nes prieÅ¡ tai po darbo su tėčiu buvo iÅ¡gėrę 4 alaus po 2 l. Nepajuto kaip užmigo sėdėdamas ant lovos. 9 valandÄ vakaro jį prikėlė tėtis. Prabudęs pamatė, kad tėčio visa galva kruvina. Tėtis sakė, kad Å¡itas jį paÅ¡ovė. Paėmė jį už rankos ir vedė link priemenės ir nualpo. Jis prašė, kad nemirtų. G. sėdėjo prie stalo.

Jis paskambino 112. Policija ir greitoji atvažiavo per 10-15 min. ir iÅ¡sivežė. Atsakydamas į klausimus liudytojas patikslino, kad nudirbę darbus su tėčiu vartojo alkoholinius gėrimus. Jam paskambino G.. Pakvietė jį atvažiuoti, kad atiduotų 200 litų skolÄ . P. P. dirba iki šeÅ¡ių valandų. Jie dar spėjo į parduotuvę. Nusipirkę alkoholio grįžo į namus. Tėtis tuo metu sėdėjo kartu su jais. Prie stalo sėdėjo jis, R. ir tėtis. Tėtis iÅ¡gėrė stiklinę alaus ir viskas.

Jis valandÄ prie stalo dar pasėdėjo, vietoje prie stalo ir užmigo ant lovos, nes buvo paklota. Sėdėti prie stalo liko tėtis ir G.. Tėtis irgi buvo jau atsigulęs, nes kai jį paÅ¡ovė, jis buvo tik su apatiniais, buvo atklota kaldra. Jis miegojo, šūvio negirdėjo. IÅ¡girdo, kai jį pakėlė tėtis. Jis pakėlė jį kratydamas. Atsibudęs pamatė, kad tėčio visa galva kruvina. Tada paėmė jį už rankos ir nutempė į koridorių, prie koridoriaus durų nualpo. J. R. G. tuo metu sėdėjo.

J. R. G. visada su savimi vežiojasi ginklÄ . Kai sėdėjo, džinsuose matėsi, kad turi ginklÄ . Sakė, kad laikė, kad gautų leidimÄ , kad nusipirko ginklÄ . Anksčiau yra rodęs ginklÄ . TÄ dienÄ sėdėdamas prie stalo jis pastebėjo, kad pas J. R. G. priekinėje džinsų kiÅ¡enėje yra ginklas, nes pagal kontÅ«rus nepasakysi, kad ten bÅ«tų buvęs cigarečių pakelis ar kokie dokumentai. Gal buvo ginklo dėklas. Nemano, kad jiems begeriant ginklas su telefonu ar kitais daiktais buvo padėtas ant stalo ar ant baro.

TÄ dienÄ ginklas tikrai nebuvo padėtas nei ant stalo, nei ant baro. Atvažiuodamas J. R. G. į svečius kitais kartais akivaizdžiai niekada nepadėdavo ir ginklo nerodydavo. Å Å«vio negirdėjo. Jam buvo nustatytas 3,23 promilių girtumas. Po šūvio buvo Å¡okas, iÅ¡ karto iÅ¡siblaivė. Po šūvio tuo metu, kai jį pažadino tėtis, ginklas buvo padėtas ant stalo. J. R. G. sėdėjo prie stalo. Rankose ginklo nelaikė. Detaliau apie ginklÄ nieko negali pasakyti. Apie ginklus neiÅ¡mano. GinklÄ matė ant stalo.

Å one yra baras ir prie baro yra staliukas. Ginklas buvo ant stalo, toje vietoje, kur jie gėrė. Kai paskambino 112, J. R. G. pasakė, kad kam iÅ¡kvietė policijÄ , kad dabar jis paskambins Kauno berniukams ir jam bus blogai. Daugiau jam nieko nesakė. Medikai, policija atvažiavo per 10-15 min. Per tÄ laikÄ jis buvo prie tėčio. Tėtis gulėdamas kriokė. J. R. G. sėdėjo iÅ¡gėręs ir nuleidęs galvÄ prie stalo. Jo veidas buvo sužalotas, kažkur buvo prakirsta, bėgo kraujas. Mano, kad tėtis, kai jį paÅ¡ovė, kumščiu kirto.

Jis pats nematė, miegojo. Tėtis sakė, kad kirto. Matė, kad iÅ¡ J. R. G. kaktos bėgo kraujas. Po šūvio pistoletas ant stalo buvo padėtas be dėklo. Dėklo tÄ dienÄ nematė. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas G. S. paaiÅ¡kino, kad buvo nustatyta, kad R. K. buvo padaryta Å¡autinė žaizda deÅ¡iniame momenyje, deÅ¡inio momenkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis, kraujo iÅ¡siliejimai po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų medžiagoje. Atlikta operacija Panevėžio ligoninėje, paÅ¡alintos kaulinės skeveldros, kraujo iÅ¡siliejimai.

Nustatyta klinikinė diagnozė – šautinė žaizda dešiniame momenyje, dešinio momenkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis, kraujo išsiliejimai po dangalu ir smegenų medžiagoje. Kadangi klinikinėje diagnozėje parašyta, kad tai yra šautinė žaizda, todėl nebuvo prieštaravimų sutikti su tokia gydytojo nustatyta diagnoze ir pasisakyti mediciniškai, kad tai yra šūvio iš šaunamojo ginklo pasekoje ir kad tai galėjo atsitikti 2012 m. gegužės 6 d. Sužalojimas buvo kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes momenkaulio įspaustinis lūžis, kraujo išsiliejimas po dangalais, smegenų medžiagoje sunkiai sutrikdė R.

K. sveikatÄ . Å autinė žaizda - tai yra medicininė diagnozė. Atskirti žaizdÄ , kuo ji padaryta yra teismo mediko kompetencija. Nustatyti kas tai yra, tai yra gydančių gydytojų kompetencija. Gydytojas nustato diagnozę. Gydytojai turi mokėti ir moka atskirti žaizdas, jas diagnozuoti. Žaizdos gali bÅ«ti įvairios, t.y. pjautinės, kirstinės, Å¡autinės, muÅ¡tinės. Å iuo atveju diagnozuota Å¡autinė žaizda. Abejoti gydytojo kompetencija pagrindo nėra. Å autiniam sužalojimo mechanizmui paremti ar patvirtinti apraÅ¡ymuose yra požymių.

Pati žaizda diagnozuota kaip Å¡autinė. Po žaizda skeveldriÅ¡kai, įspaustai lūžta kaulas. Tai yra vienas iÅ¡ objektyvių Å¡autinio sužalojimo sudedamųjų dalių. Kaulas lūžinėja skeveldriÅ¡kai, skeveldros smelkiasi į kaukolės ertmės vidų. Tai bÅ«dinga Å¡autiniam sužalojimui. Tai, kad kraujas iÅ¡siliejo po smegenų dangalu ir į pačiÄ smegenų medžiagÄ , gali nutikti. Bet tai gali atsitikti ir prie kitokių sužalojimo priežasčių. Jei neturėtų tokių duomenų, kad gydytojas iÅ¡oriÅ¡kai nustatė Å¡autinę žaizdÄ , jei gydytojas abejotų ir raÅ¡ytų tik žaizda, tai gilesni esantys sužalojimai gali bÅ«ti ir nuo kitokio mechanizmo, t.y. plytos, plytos kampo, akmens, strypo (tada tai pat lūžta kaulas, skeveldros skverbiasi į vidų).

Å iuo atveju gydytojas nustatė Å¡autinę žaizdÄ iÅ¡orėje, ko paneigti jis negali. Turėtų bÅ«ti operacijos protokolas ligos istorijoje, kur apraÅ¡yta žaizda. Turėtų bÅ«ti apraÅ¡yti parako ar suodžių sutapimai aplink žaizdÄ , apdeginimai kraÅ¡tų. To nėra. Gydytojas reziumuoja ir paraÅ¡o žodį „šautinė“, tai kÄ jis mato. Žaizda turėtų bÅ«ti iÅ¡imta net ir gyvam asmeniui ir užkonservuota. Ar tai buvo padaryta, nežino, tokių duomenų, ar žaizda paimta atskirai, ar tirta papildomai, ar Å¡viesta galva ieÅ¡kant svetimkÅ«nių smegenyse, ligos istorijoje nėra.

Å auta virÅ¡ smilkinio aukščiau į maumenį deÅ¡inėje pusėje. Tai yra kulkos įėjimo žaizda. Apie kulkos tolimesnį likimÄ ir jos išėjimÄ ar neišėjimÄ iÅ¡ galvos, duomenų nėra. Sužalojimo mechanizmas rodo, kad yra tik įėjimas. Joks išėjimas neapraÅ¡ytas. NeparaÅ¡yta, kad kulka papuolė į ligoninę ar žmogaus viduje, ar įstrigusi po oda. Nėra duomenų apie pačiÄ kulkÄ . Jei nedidelės galios ginklas, kulka galėjo neįlįsti į smegenis, galėjo atÅ¡okti.

Bet ir nepaisant to, galėjo sulaužyti kaulÄ ir sukrėsti taip kaukolę, kad prasidėtų kraujavimas. Sužalojimo mastas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, nes įspaustiniai, skeveldriniai lūžiai su kraujo iÅ¡siliejimu smegenyse sunkiai sutrikdo sveikatÄ . Tai yra kategoriÅ¡ka iÅ¡vada. Patyrus tokiÄ traumÄ Ä¯vairiai galimos neigiamos pasekmės tolimesniam gyvenimui. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas E. V. paaiÅ¡kino, kad tirti buvo pateiktas pistoletas ir pistoleto dėklas. Klausimas buvo apie tai, ar buvo šūvio pėdsakų, liudijančių apie tai, kad buvo Å¡auta iÅ¡ to pistoleto jam esant dėkle.

Tai nebuvo nustatyta. Jeigu buvo šaudoma, tai buvo šaudoma iš pistoleto išėmus iš dėklo, nes iš pistoleto šaudoma išėmus jį iš dėklo. Pateiktame dėkle šūvio pėdsakų apskritai nėra, nei sviedinių kontaktinio poveikio, nei artimo šūvio faktorių pėdsakų. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. M. paaiškino, kad jo srities šūvio pėdsakai paimami su specialiais lipdukais, tiriami su elektroniniu mikroskopu, nes jie yra labai maži. Jų kilmės šaltinis – šovinių kapsulės. Ten yra sunkieji elementai, tos dalelės susidaro unikalios sudėties, unikalios formos.

Tokių dalelių buvo rasta ir ant vienos poros lipdukų, ir ant kitos poros lipdukų, t.y. ant J. R. G. rankų ir D. K. rankų. Å Å«vio pėdsakai pasklinda vieno metro atstumu gana tankiai. Jei kitas asmuo šūvio metu buvo Å¡alia, tie šūvio pėdsakai taip pat nusėda ant drabužių, rankų. Kita galima versija – jie abu turėjo paėmę į rankas ginklÄ arba dėklÄ . Po šūvio daugiausia pistoletas yra užterÅ¡tas šūvio pėdsakais. Å Å«vio pėdsakai gali atsirasti paėmus tÄ ginklÄ .

Jeigu atėjo į patalpÄ vėliau ir nebuvo paėmęs ginklo arba nebuvo kontaktavęs su labai arti ginklo buvusiais daiktais, mažai tikėtina, kad atsirastų reikÅ¡mingas kiekis tokių dalelių. Taip bÅ«na ne dažnai ir gana retas atvejis (ekspertizes atlieka nuo 1998 metų), kad ant vieno ir ant kito atsirastų maždaug vienodas šūvio pėdsakų kiekis. Jeigu buvo pataikyta nukentėjusiajam į galvÄ , buvo liečiama galva arba drabužiai, jeigu buvo Å¡auta iÅ¡ labai arti, gali persikelti, persineÅ¡ti šūvio pėdsakai ant rankų.

Vien iÅ¡ jo atlikto tyrimo nustatyti, kuris iÅ¡ jų Å¡ovė, negalima. Dalelių skaičius, kuris Å¡iuo atveju yra ganėtinai panaÅ¡us, Å¡iuo atveju padėti niekuo negali. Å Å«vio pėdsakai buvo paimti po tam tikro laiko po įvykio. IÅ¡likimas taip pat svarbus. Jeigu žmogus aktyviai veikia, šūvio pėdsakų dalelės nuo jo rankų gali nusitrinti, nukristi. Jei tas pats žmogus per ilgÄ laikÄ dar liečia tuos daiktus, kurie betarpiÅ¡kai kontaktavo su ginklu arba buvo labai arti šūvio metu, tų dalelių papildomas kiekis taip pat gali atsirasti.

Negalima atmesti tikimybės, kad šūvio pėdsakai ant D. K. galėjo atsirasti jam liečiant nukentėjusįjį po šūvio. Šiuo atveju iš jo išvados negalima spręsti, kuris atliko šūvį. Iš 2012-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios Anykščių r., (duomenys neskelbtini) apžiūra, t.y. buvo apžiūrėta R. K. sodyba. Apžiūros metu buvo užfiksuota, kad ant kambaryje esančio baro guli pistoletas (duomenys neskelbtini)  su atitrauktu spynos užraktu.

Å ovinių dėtuvė įstatyta į pistoletÄ . Ant lovos, stovinčios prie stalo, taip pat kambario grindų matyti į kraujÄ panaÅ¡ių dėmių, kurių didžiausia koncentracija yra praėjime tarp spintos ir krosnines. Ant grindų, 1 m atstumu nuo stalo ir 0,5 m atstumu nuo baro, rasta Å¡ovinio tÅ«telė (tomas 1, b.l. 45-51).IÅ¡ 2012-09-05 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. nustatyta Å¡autinė žaizda deÅ¡iniame momenyje, deÅ¡inio momenkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei deÅ¡inės momeninės skilties medžiagoje R.

K. padaryta šūvio iš šaunamojo ginklo pasekoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-05-06. R. K. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šautinės dešinio momens žaizdos su dešinio momenkaulio įspaustiniu skeveldriniu lūžiu ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu bei galvos smegenų medžiagoje, jo sveikata sutrikdyta sunkiai (tomas 1, b.l. 93).Iš 2012-05-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad 2012-05-06 22 val. 30 min. paimtame R.

K. kraujyje rasta 1,8 promilės alkoholio (tomas 1, b.l. 101).IÅ¡ 2012-09-20 nukentėjusiojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. K. patvirtino savo parodymus, parodė, kur jis miegojo, kur sėdėjo J. R. G., kur jis stovėjo, kai į jį Å¡ovė J. R. G., bei vietÄ , kur jis buvo kai atvyko medikai (tomas 1, b.l. 103-106).IÅ¡ 2012-05-06 22 val. 44 min. atlikto asmens blaivumo testo matyti, kad D. K. buvo nustatytas 3,23 promilių girtumas (tomas 1, b.l. 139).IÅ¡ 2012-05-06 22 val. 47 min. atlikto asmens blaivumo testo matyti, kad J.

R. G. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas (tomas 2, b.l. 2).  IÅ¡ 2012-11-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2012 matyti, kad J.R. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2012-05-06) nebuvo liguistoje psichikos veiklos sutrikimo bÅ«klėje, buvo paprasto pasigėrimo bÅ«klėje. J.R. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2012-05-06) dėl psichikos bÅ«klės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J.R. G. galėjo ir gali visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir valdyti savo veiksmus (nėra ribotai pakaltinamas) (tomas 2, b.l. 27-28).IÅ¡ 2012-06-08 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J.

R. G. nustatyta žaizda deÅ¡iniame antakyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du. Pagal sužalojimo lokalizacijÄ , atmesti galimybės, kad J.R. G. galėjo pasidaryti nustatytÄ sužalojimÄ nugriuvęs, negalima. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 2, b.l. 38).IÅ¡ 2012-05-09 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata J. R. G. namuose, esančiuose, Ukmergės r., (duomenys neskelbtini),kurios metu miegamajame kambaryje, užrakintame seife, stovinčiame ant grindų buvo rasta ir paimta kartoninė dėžutė su užraÅ¡u (duomenys neskelbtini)  su 13 vnt.

šovinių, kartoninė dėžutė su užrašu (duomenys neskelbtini)  su 15 vnt. šovinių, kartoninė dėžutė su užrašu (duomenys neskelbtini) su 50 vnt. šovinių, kartoninė dėžutė su užrašu  (duomenys neskelbtini) su 25 vnt. šovinių, gelsvos spalvos dėžutė su 6 vnt. šoviniais, pistoleto apkaba, 4 vnt. gelsvos spalvos šovinių, kurių galinėje pusėje įspaustas užrašas (duomenys neskelbtini), 1 šovinys, kurio galinėje dalyje įspaustas užrašas (duomenys neskelbtini)  , 1 gelsvos spalvos šovinys, kurio gale įspaustas užrašas (duomenys neskelbtini),1 aprūdijęs šovinys, 3 vnt.

šovinių, ant kurių korpuso užrašyta (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)  šautuvas (duomenys neskelbtini) , 6 šoviniai, ant kurių korpuso įspaustas užrašas (duomenys neskelbtini)  (tomas 2, b.l. 43-44).Iš 2012-09-21 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2012-06-09 kratos metu J. R. G. priklausančiame bute, esančiame Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) , rasti ir tyrimui pateikti 4 penktos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolveriniai šoviniai su guminėmis kulkomis ir skirti įvairiems revolveriams.

Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai priskiriami C kategorijos šaudmenims. Šoviniai šaudymui buvo tinkami. Tyrimui pateikti šeši šeštos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti įvairiems dujiniams revolveriams. Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai priskiriami C kategorijos šaudmenims. Šoviniai šaudymui buvo tinkami.

Tyrimui pateiktas vienas aÅ¡tuntos grupės Å¡ovinys yra Å¡audmuo, o bÅ«tent pramoninės gamybos, 14,45 mm kalibro garsinis Å¡ovinys ir skirtas įvairiems dujiniams revolveriams. Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, Å¡is Å¡ovinys priskiriamas C kategorijos Å¡audmenims. Å ovinys Å¡audymui buvo tinkamas (tomas 2, b.l. 51-59).IÅ¡ 2010-03-19 Utenos AVPK iÅ¡duoto leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus NR. 1057 matyti, kad J. R. G. nuo 2010-03-19 iki 2015-03-19 iÅ¡duotas leidimas, kuriuo leidžiama laikyti ir neÅ¡ioti ginklus: (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 143).IÅ¡ 2013-04-16 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateikto ginklo, paimto 2012-05-06 apžiÅ«rint įvykio vietÄ Anykščių r., (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su R.

K. genotipu. Ant tirti pateikto ginklo rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. ginklo gaunantis dominuojantis genotipas sutampa su R. K. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su J. R. G. genotipu. Ant tirti pateiktos dėtuvės žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateiktų 6 šovinių nerasta sutepimų, tinkamų biologinių pėdsakų DNR tyrimui (tomas 1, b.l. 63-65).Iš 2012-09-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktas tyrimui pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent pramoninės gamybos pistoletas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) , pagamintas (duomenys neskelbtini) , Čekoslovakijoje ir skirtas šaudyti 6,35 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio (duomenys neskelbtini) šoviniais.

Remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems B kategorijos ginklams. Pistoletas techniškai tvarkingas ir nenuspaudus nuleistuko šūvis neįvyksta. Pistoletas tinkamas šaudymui. Tyrimui pateikti šeši vienos grupės šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6,35 mm kalibro, 1906 m. pavyzdžio (duomenys neskelbtini) šoviniai, skirti įvairiems pistoletams, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) . Remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra priskiriami B kategorijos šaudmenims.

Šoviniai šaudymui buvo tinkami (tomas 1, b.l. 76-78).Iš 2014-05-09 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šūvio pėdsakų (sviedinių kontaktinio poveikio, artimo šūvio faktorių) tirti pateiktame pistoleto dėkle nėra, tai yra tirti pateiktame pistoleto dėkle nėra pėdsakų, nurodančių į tai, kad buvo šaudoma iš tirti pateikto pistoleto (duomenys neskelbtini) jam esant šiame dėkle. Iš tirti pateikto pistoleto (duomenys neskelbtini) galima iššauti jam esant tirti pateiktame pistoleto dėkle.

Nustatyti, kokia yra . (duomenys neskelbtini) revolverių šovinių su guminėmis kulkomis, rastų kratos metu pas J. R. G., sviedinių kinetinė energija, negalima dėl tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodytų priežasčių (šie šoviniai buvo tinkami šaudyti ir iššauti minėto tyrimo metu, nenustačius iššautų kulkų kinetinės energijos. Dėl šios priežasties nustatyti, kokia yra .380 kalibro ME GUM revolverių šovinių su guminėmis kulkomis iššautų sviedinių kinetinė energija, negalima) (tomas 4, b.l. 49-53).Iš 2014-05-09 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J.

R. G. medicininiuose dokumentuose diagnozuotos ligos: hipertenzinė Å¡irdies liga be Å¡irdies nepakankamumo (stazinio), praeinantis galvos smegenų iÅ¡emijos priepuolis, II tipo cukrinis diabetas lengva forma, prostatos vėžys, bÅ«klė po kairio kelio totalinio endoprotezavimo. Aukščiau nurodytos diagnozuotos ligos nėra įtrauktos į nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o 1 priedÄ â€“ „Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡as“, patvirtintÄ 2013-12-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, kuris įsigaliojo nuo 2014-01-01.

Dėl aukščiau nurodytų diagnozuotų ligų ir sveikatos bÅ«klės, užfiksuotos med. dokumentų paskutiniuose įraÅ¡uose, J.R. G. gali dalyvauti teismo posėdžiuose (tomas 4, b.l. 64-65).Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Kaltinamajam J. R. Giedraičiui buvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir bÅ«du neteisėtai neturėdamas leidimo įgijo Å¡audmenis: 4 vnt. pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini)  revolverinių Å¡ovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių Å¡ovinių, vienÄ pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinį Å¡ovinį, kuriuos neteisėtai neturėdamas leidimo iki 2012-05-09 laikė savo namuose, esančiuose Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) kol Å¡audmenis paėmė policijos pareigÅ«nai.

LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcija (Žin., 2010, Nr. 142-7261), galiojusi nuo 2011-03-01 iki 2012-07-12, nustatė, kad C kategorijos ginklams priskiriami pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija virÅ¡ija 7,5 J ir dujiniai pistoletai (revolveriai). LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu Å¡audmeniu laikė daiktų ir medžiagų visumÄ , skirtÄ Å¡Å«viui iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo atlikti. Pas kaltinamÄ jį J.

R. G. buvo rasti tik Å¡audmenys: 4 vnt. pramoninės gamybos 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolverinių Å¡ovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių Å¡ovinių, vienas pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinis Å¡ovinys. Atsižvelgtina į tai, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 253 str. 1 d. svarbu yra tai, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia tik tokių Å¡audmenų laikymas, kuriems pagal LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ yra bÅ«tinas leidimas juos laikyti.

IÅ¡ 2012-09-21 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pas kaltinamÄ jį buvo rasti ir tyrimui pateikti 4 penktos grupės Å¡oviniai yra Å¡audmenys, o bÅ«tent pramoninės gamybos, 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolveriniai Å¡oviniai su guminėmis kulkomis ir skirti įvairiems revolveriams, Å¡eÅ¡i Å¡eÅ¡tos grupės Å¡oviniai yra Å¡audmenys, o bÅ«tent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro garsiniai Å¡oviniai, skirti įvairiems dujiniams revolveriams ir vienas aÅ¡tuntos grupės Å¡ovinys yra Å¡audmuo, o bÅ«tent pramoninės gamybos, 14,45 mm kalibro garsinis Å¡ovinys ir skirtas įvairiems dujiniams revolveriams, kurie yra priskiriami C kategorijos Å¡audmenims.

Tačiau LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės 2010 11 18 įstatymu Nr. XI-1146 (Žin., 2010, Nr. 142-7261) nustatyta, kad asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo turėjo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų Å¡aunamųjų ginklų (tame tarpe ir C kategorijos ginklams priskiriamų pneumatinių ginklų, kurių sviedinio kinetinė energija virÅ¡ija 7,5 J ir dujinių pistoletų (revolverių)), privalo iki 2014-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti praÅ¡ymÄ ir gauti leidimÄ laikyti ginklus arba leidimÄ neÅ¡iotis ginklus.

Å ie asmenys, pateikę praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimÄ laikyti ginklus arba leidimÄ neÅ¡iotis ginklus iki aukščiau nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos neÅ¡iotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo iÅ¡davimo. Tai reiÅ¡kia, jog nurodytu laikotarpiu, kai pas kaltinamÄ jį buvo rasti kaltinime iÅ¡vardinti Å¡audmenys ir iki jie buvo iÅ¡ jo paimti, įstatymo leidėjo nebuvo priskiriami prie tų Å¡aunamųjų ginklų ir jų Å¡audmenų, kurių laikymas nėra leidžiamas neturint jiems iÅ¡duoto leidimo, nustatant terminÄ iki kada buvo galima kreiptis dėl leidimo jiems iÅ¡davimo.

IÅ¡ to tampa akivaizdu, jog įgyti ir laikyti kaltinime nurodytus Å¡audmenis aktualiu laikotarpiu leidimo nereikėjo. IÅ¡ kaltinamojo J. R. G. namų Å¡ie Å¡audmenys buvo paimti 2012-05-09, t.y. tuo laiku, kai Å¡iems Å¡audmenims įgyti ir laikyti leidimas galėjo bÅ«ti iÅ¡siimtas iki 2014-01-01 (pratęsus įstatymo įsigaliojimo terminÄ - iki 2014-07-01), todėl jo veikoje nėra bÅ«tinų Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymių - nėra nusikaltimo dalyko. Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad J.

R. G. nepadarė veikos, turinčios BK 253 str. 1 d. numatyto apysunkio nusikaltimo požymių, todėl pastarasis iÅ¡ kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d., t.y. kad jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir bÅ«du neteisėtai neturėdamas leidimo įgijo Å¡audmenis: 4 vnt. pramoninės gamybos 380 kalibro (duomenys neskelbtini) revolverinių Å¡ovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių Å¡ovinių, vienÄ pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinį Å¡ovinį, kuriuos neteisėtai neturėdamas leidimo iki 2012-05-09 laikė savo namuose, esančiuose Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) kol Å¡audmenis paėmė policijos pareigÅ«nai, iÅ¡teisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

BK 135 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.Teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

R. G. kaltė, jog jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio iÅ¡ pistoleto (duomenys neskelbtini) tyčia Å¡ovė vienÄ Å¡Å«vį namuose buvusiam R. K. į galvÄ ir į jÄ pataikė, tuo padarydamas R. K. Å¡autinę žaizdÄ galvoje ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , yra pilnai įrodyta. Kaltinamojo parodymai, jog jis nieko neatsimena nuo to momento, kai nukentėjusiojo sÅ«nus D. K. nuėjo miegot ir jam „filmas trÅ«ko“, iki to momento, kai policininkai vedė jį su antrankiais į maÅ¡inÄ , laikytini kaip tam tikra pasirinkta gynybos priemonė.

Tai patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, jog kaltinamasis nors ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2012-05-06 22 val. 47 min. J. R. G. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, kas atitinka vidutinį neblaivumo (girtumo) laipsnį, o iš 2012-11-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2012 matyti, kad J. R. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2012-05-06) nebuvo liguistoje psichikos veiklos sutrikimo būklėje, buvo paprasto pasigėrimo būklėje.

J. R. G. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2012-05-06) dėl psichikos bÅ«klės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. R. G. galėjo ir gali visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir valdyti savo veiksmus (nėra ribotai pakaltinamas). Taigi Å¡ioje byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių ir įrodymų, kurios leistų spręsti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo patologinio girtumo ar liguistoje psichikos veiklos sutrikimo bÅ«klėje.

Tačiau net ir tie parodymai, kuriuos davė kaltinamasis J. R. G. apie to vakaro įvykius iki įvykdant nusikaltimÄ , sutampa su nuosekliais nukentėjusiojo R. K. parodymais ir liudytojo D. K. parodymais. Kaltinamasis J. R. G. parodė, jog jis atvyko pas D. K., jie nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos gėrė R. K. ir D. K. namuose. Tuose namuose kartu su jais buvo nukentėjusysis R. K., kuris kaltinamajam J. R. G. ir D. K. vartojant alkoholinius gėrimus prie kambaryje esančio stalo, nuėjo miegoti į tame pačiame kambaryje pastatytÄ lovÄ , kuri nuo kambario buvo atitverta spinta.

Kad kaltinamasis J. R. G. su savimi turėjo atsivežęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ pistoletÄ â€žCZ 92“ patvirtino pats kaltinamasis, nes jis visuomet su savimi neÅ¡iodavosi šį ginklÄ , kuriam laikyti ir neÅ¡iotis jis turėjo iÅ¡duotÄ leidimÄ (tomas 2, b.l. 143). Tiek nukentėjusysis R. K., tiek ir liudytojas D. K. patvirtino, jog jiems abiems buvo žinoma, kad J. R. G. turi pistoletÄ , kurį visuomet laiko prie savęs, yra jį anksčiau jiems rodęs. TÄ vakarÄ ginklÄ J. R. G. kiÅ¡enėje matė liudytojas D.

K., kuris nurodė, jog pagal daikto, esančio J. R. G. kiÅ¡enėje kontÅ«rus suprato, jog ten yra bÅ«tent pistoletas. Liudytojas D. K. parodė, jog jis „valandÄ prie stalo pasėdėjo, vietoje prie stalo ir užmigo ant lovos, nes buvo paklota. Å Å«vio garso negirdėjo, nes miegojo, jį pakėlė purtydamas tėtis, tada jis ir pamatė, kad tėčio galva visa kruvina“. N. R. K. parodė, kad „miegodamas jis kaip per sapnÄ iÅ¡girdo kaip jam sako, kad „atvažiavo iÅ¡ Uzbekijos, tai galėjo atvežti „šnapso“.

Tada jis atsikėlė, išėjo iÅ¡ už spintos ir gavo šūvį. Jam pasidarė tamsu akyse, pradėjo bėgti kraujas. Jis pradėjo Å¡aukti D., kad į jį Å¡ovė. Ilgai Å¡aukė D.. Po kiek laiko pradėjo temti akyse, po to Å¡viesėti. Tada pamatė R. G. sėdintį ant fotelio, už stalo, ir rankoje laikantį ginklÄ ant stalo“. Å ie nukentėjusiojo parodymai, kurie buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme, akivaizdžiai patvirtina, jog į nukentėjusįjį R.

K. Å¡ovė kaltinamasis J. R. G.. L. P. Lasio parodymai patvirtina nukentėjusiojo R. K. parodymus, nes liudytojas atvykęs į įvykio vietÄ rado prie stalo sėdintį vyriÅ¡kį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo J. R. G., o Å¡alia jo ant baro gulėjo pistoletas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nukentėjusysis R. K., liudytojas D. K. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamÄ jį J. R. G.. Jų paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.

Todėl neabejotinai Å¡ie paaiÅ¡kinimai, taip pat liudytojo P. L. parodymai yra kaltinamojo J. R. G. kaltės įrodymai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta šūvio pėdsakų ekspertizė, kurios tikslas buvo nustatyti ar ant kaltinamojo J. R. G. ir liudytojo D. K. rankų yra šūvio pėdsakų. IÅ¡ 2014-09-03 ekspertizės akto Nr. 11-1703(14) matyti, jog tiek ant J. R. G., tiek ant D. K. rankų yra aptikta šūvio pėdsakų, tačiau kaip paaiÅ¡kino teisme apklaustas ekspertas J. M., iÅ¡ jo atliktos ekspertizės bei pateiktos iÅ¡vados nėra galimybių nustatyti, kuris asmuo atliko šūvį, nes šūvio pėdsakai pasklinda vieno metro atstumu gana tankai, todėl jei kitas asmuo šūvio metu buvo Å¡alia, tie šūvio pėdsakai nusėda ant drabužių, rankų, šūvio pėdsakai taip pat galėjo atsirasti paėmus ginklÄ Ä¯ rankas arba jeigu buvo liečiamas nukentėjusysis.

Kadangi Å¡is ekspertinis tyrimas negali tiksliai atsakyti į klausimÄ , kuris asmuo Å¡ovė, teismas juo nesivadovauja. Tačiau iÅ¡ Å¡io ekspertinio tyrimo ir jo iÅ¡vadų galima daryti kitÄ iÅ¡vadÄ , kuri iÅ¡ esmės patvirtina aukščiau aptartus nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kad visi trys asmenys šūvio metu ar iÅ¡ karto po šūvio buvo toje pačioje patalpoje greta vienas kito. IÅ¡ 2012-09-05 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. nustatyta Å¡autinė žaizda deÅ¡iniame momenyje, deÅ¡inio momenkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei deÅ¡inės momeninės skilties medžiagoje R.

K. padaryta šūvio iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo pasekoje. R. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam R. K. buvo padarytas kaltinamojo veiksmais. Todėl tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, šūvio į nukentėjusiojo galvÄ , ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo - yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. BK 135 str. numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Taigi atsakomybė pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ kyla tada, kai kaltininkas sunkiai sutrikdo kito asmens sveikatÄ veikdamas tiesiogine tyčia - suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatydamas, kad gali sunkiai sutrikdyti sveikatÄ kitam žmogui, ir to norėdamas (BK 15 str. 2 d.), arba netiesiogine tyčia - nenorėdamas, bet sÄ moningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Kaltinamojo J. R. G. veiksmai – nukentėjusiajam po šūvio iÅ¡tarta frazė, jog „gaila, kad užstrigo ginklas“, bei liudytojui D.

K. pasakyti žodžiai, jog „jei tu kalbėsi, tai žinai, kas tau bus“, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis veikė tyčia. Kaltinamasis nedavė parodymų ir neaiÅ¡kino savo tyčios turinio, tačiau vertinant kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis veikė esant neapibrėžtai tyčiai, todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Atsižvelgus į anksčiau iÅ¡vardintas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

J. R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, (BK 60 str. 1 d. 9 p.).J. R. G. teisiamas pirmÄ kartÄ (tomas 2, b.l. 123-124). J. R. G. baustas administracine tvarka (tomas 2, b.l. 125), charakterizuojamas teigiamai (tomas 4, b.l. 137-139).Kaltinamojo gynėjas prašė teismo taikyti Å¡velnesnę bausmę kaltinamajam, nes kaltinamasis yra garbaus amžiaus, yra duomenų apie jo sveikatos bÅ«klę, todėl jo buvimas laisvės atėmimo vietoje bÅ«tų neproporcinga bausmė, be to, tai apsunkintų jo gydymÄ si.

BK 54 str. 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, Be to, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos A. T. bylos Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008). BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nustatyta bent viena Å¡io straipsnio 1-6 punktuose numatytų sÄ lygų.

Tai yra:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Å ioje byloje nenustatyta absoliučių sÄ lygų, kurios minimos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose, todėl vadovautis BK 62 straipsniu ir paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymas numato, bausmę, sÄ lygų nėra. Kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismas pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su iÅ¡imtinių aplinkybių, darančių įtakÄ padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų bausmės teisingumo principÄ .

Å ioje byloje J. R. G. pripažintas kaltu padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų, taigi numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Gynybos nurodytos aplinkybės, jog J. R. G. yra garbaus amžiaus ir turi sveikatos problemų, nesudaro tų aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 str. 3 d. Byloje buvo paskirta ekspertizė, kuria siekta nustatyti, ar kaltinamajam diagnozuotos ligos nėra įtrauktos į „Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä â€œ, kuris yra patvirtintas 2013-12-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 1R-308/V-1247.

IÅ¡ 2014-05-09 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog kaltinamajam diagnozuotos ligos nėra įtrauktos į nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sÄ raÅ¡Ä (tomas 4, b.l. 64-65). Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad teismo individualizuotai paskirta bausmė nebus aiÅ¡kiai per griežta ar neteisinga.Skirdamas J. R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadijÄ , motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra atsakomybę sunkinanti.

Be to į tai, kad J. R. G. padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinant, jog esant nustatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę Å¡velninančių aplinkybių turėtų bÅ«ti skiriamas didesnis, nei nustato straipsnio sankcijos vidurkis, bausmės dydis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, kad nukentėjusysis neprašė skirti griežtos bausmės, kaltinamajam skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis (BK 61 str. 2 d.), bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2012-05-06 iki 2012-05-21.

J. R. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 9258,66 Lt sumai, kurį sudaro Valstybinės ligonių kasos patirtos išlaidos už nukentėjusiajam R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 9258,66 Lt sumai už R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra pagristas (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.), įrodytas gydymo išlaidų paskaičiavimu (tomas 1, b.l. 119-121), todėl tenkintinas ir priteistinas iš J.

R. G. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p.).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinis ieÅ¡kinys 19 259,03 Lt sumai už R. K. iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ ir netekto darbingumo pensijÄ yra pagrįstas (CK 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 3 d.), įrodytas R. K. praÅ¡ymu, darbingumo lygio pažyma, iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų, sprendimu, paaiÅ¡kinimu, pažyma apie asmens gautas iÅ¡mokas, kitais įrodymais (tomas 3, b.l. 19-36; tomas 4, b.l. 76-78), todėl tenkintinas ir priteistinas iÅ¡ J.

R. G..N. R. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos 13 602 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (tomas 3, b.l. 71-147).Byloje iÅ¡tirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimÄ padariusio asmens kaltė, prieÅ¡ingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t.y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl R. K. sveikatos sužalojimo sÄ lygos.CK 6.263 str. 2 d. reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Å ioje byloje kaltu dėl J. R. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažįstamas J. R. G., kuris ir yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal civilinį įstatymÄ turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis patyrė 13 602,12 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro tiesioginiai nuostoliai - iÅ¡laidos medikamentams 756,36 Lt, iÅ¡laidos gydymui (slaugos priemonėms) 117,88 Lt, kelionės iÅ¡laidos 536,09 Lt, kitos iÅ¡laidos, susijusios su gydymu 157,95 Lt, iÅ¡ viso 1568,28 Lt, ir negautos pajamos už laikotarpį nuo 2012-05-07 iki 2012-07-03 – 12 033,84 Lt, t.y. 4874,94 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 7158,90 Lt dienpinigių.

Prašydamas atlyginti patirtus tiesioginius nuostoliuos dėl išlaidų medikamentams, civilinis ieškovas pateikė čekius iš vaistinių (tomas 3, b.l. 123-127; 133-147). Iš pateiktų čekių matyti, jog ne visi juose užfiksuoti medikamentai gali būti tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, todėl dalis šiuose čekiuose nurodytu prekių – Psilo balsam gelis 13,62 Lt vertės, P. M. 38,89 Lt vertės, kremas veido stangrinamasis 5,33 Lt vertės, išminusuotina iš prašomos priteisti sumos.

Taip pat nurodytina, jog prie civilinio ieškinio pridėti čekiai, kuriais civilinis ieškovas grindžia savo patirtus tiesioginius nuostolius medikamentams, yra pagrįsti 712,90 Lt sumai, o ne 756,36 Lt sumai kaip yra nurodyta ieškinyje. Todėl šioje dalyje ieškovo patirtomis ir pagrįstomis pridedamais įrodymais laikytinos jo patirtos išlaidos medikamentams 655,06 Lt sumai. Išlaidos gydymui (slaugos priemonėms) sudaro 117,88 Lt (tomas 3, b.l. 128), šios išlaidos pagrįstos įrodymais, yra tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymu, todėl priteitinos iš kaltinamojo J.

R. G.. Civilinis ieškovas prašo priteisti išlaidas, kurias sudaro jo patirtos kelionės išlaidos, kurių suma yra 536,09 Lt. Šias išlaidas ieškovas grindžia pateiktais čekiais (tomas 3, b.l. 129-130). Turtinė žala – tai asmens, kuris nukentėjo nuo kaltininko kaltų veiksmų, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). N. R. K. nuo 2012-05-07 iki 2012-05-25 buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (tai yra nurodyta Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje), todėl šiuo laikotarpiu nukentėjusysis R.

K. negalėjo patirti transporto išlaidų. Nuo 2012-05-25 iki 2012-06-15 R. K. VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje buvo taikytas reabilitacinis gydymas, vadinasi, ir šiuo laikotarpiu R. K. gulėjo stacionare ir pats tiesiogiai negalėjo patirti išlaidų transportui. Todėl reikalavimas priteisti kelionės išlaidas, kai visi čekiai, kuriais yra grindžiamos šios išlaidos yra datuoti nuo 2012-05-10 iki 202012-06-08 imtinai, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, nes šiuo laikotarpiu nukentėjusysis tokių išlaidų negalėjo patirti, o kitų asmenų patirtos transporto išlaidos negali būti priteisiamos iš kaltinamojo, todėl reikalavimas dėl 536,09 Lt transporto išlaidų priteisimo netenkintinas.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo ir kitas išlaidas, susijusias su gydymu, kurių dydis yra 157,95 Lt ir kurias grindžia pridedamais čekiais iš maisto prekių parduotuvių (tomas 3, b.l. 131-132). Pažymėtina, jog šios išlaidos negali būti laikomos nukentėjusiojo patirtais tiesioginiais nuostoliais, nes šiais čekiais yra pagrindžiamas maisto prekių, laikraščių, kavos, kačių maisto įsigijimas, nors minėtu laikotarpiu (nuo 2012-05-13 iki 2012-06-01) nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, kurioje jam buvo teikiamos ir maitinimo paslaugos.

IÅ¡ Å¡ių iÅ¡laidų nėra iÅ¡skirtos iÅ¡laidos, kurios bÅ«tų susijusios su pagerinto maitinimo pirkimu nukentėjusiajam, todėl jos laikytinos nepagrįstomis, todėl nepriteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Sprendžiant reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, įvertintina, jog įstatymas numato, kad asmeniui turi bÅ«ti atlygintos jo negautos pajamos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie tai, jog jo negautos pajamos sudarė 4874,94 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 7158,90 Lt dienpinigių, viso 12 033,84 Lt (tomas 3, b.l.85), todėl jos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iÅ¡ J.

R. G.. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ R. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl 13 602 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ kaltinamojo J. R. G. nukentėjusiojo R. K. naudai priteistina 772,94 Lt tiesioginių nuostolių ir 12 033,84 Lt negautų pajamų, viso 12 806,78 Lt. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. N. R. K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iÄ Å¾alÄ Ä¯vertina teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. bei CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. R. K. tyčiniu smurtiniu sunkiu nusikaltimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, todėl jis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamojo, jo reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai ir neproporcingai per didelis.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam R. K. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu sunkiu smurtiniu nusikaltimu, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis turėjo iÅ¡tverti operacijÄ , jam buvo nustatytas 40 % netekto darbingumo lygis, Å¡iuo metu (iki 2016-01-05) nustatytas 50 % netekto darbingumo lygis, sužalojimo pasekmėje jis neteko darbo, gydosi dar ir Å¡iuo metu, todėl, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, R.

K. iš J. R. G. priteistinas 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Iš J. R. G. priteistini R. K. 800 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (tomas 4, b.l. 130, 131) (BPK 55 str. 1 d., 106 str. 2 d.).Proceso išlaidomis pripažintinos ir iš kaltinamojo J. R. G. priteistinos nukentėjusiojo R. K. patirtos ir antstolei J. B. sumokėtos vykdymo išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios sudaro 221,00 Lt (tomas 4, b.l. 132-133) ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p.).Proceso išlaidomis pripažintinos ir iš kaltinamojo J.

R. G. iÅ¡ieÅ¡kotinos valstybės antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro 576,05 Lt pagal advokatės gynėjos Dovilės Baniulės pateiktÄ pažymÄ (tomas 4, b.l. 134) ((duomenys neskelbtini) str.). Daiktiniai įrodymai. Pakuotė su J. R. G. drabužiais, pakuotė su R. K. drabužiais ir pakuotė su D. K. drabužiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Vokas su kraujo pavyzdžiais, vokai su šūvio pėdsakais, vokas su pistoleto dėklu ir vokÄ su leidimu laikyti ginklÄ Nr. 1057 palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate saugotini daiktai (šoviniai, pistoletas ČZ, apkaba) konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sunaikinti (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai).Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio užtikrinimui pritaikytas laikinas civiliniam atsakovui J. R. G. nuosavybės teise priklausančiam turtui apribojimas (areštas), kurio mastas 113 602 Lt (tomas 3, b.l. 148-149).

Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį ar galimÄ turto konfiskavimÄ baudžiamajame procese. Å ioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Teisme iÅ¡nagrinėjus bylÄ , buvo iÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiojo R. K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 12 806,78 litų turtinės ir dėl 35 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, t.y. bendra iÅ¡ kaltinamojo J.

R. G. priteisiama civilinio ieÅ¡kinio suma sudaro 47 806,78 Lt. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieÅ¡kiniui užtikrinti taikymas didesnėje, nei priteisto civilinio ieÅ¡kinio apimtyje, nėra pagrįstas ir dalyje naikintinas, paliekant J. R. G. nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jam priklausantį turtÄ 47 806,78 Lt sumai, nekeičiant teismo nutartyje numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sÄ lygų.              Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., 301 - 307 str.,                                                               n u s p r e n d ž i a : J.

R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.J. R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Laisvės atėmimo bausmę J. R. G. paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo J. R. G. sulaikymo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2012-05-06 iki 2012-05-21.

J. R. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ J. R. G. 47 806,78 Lt (13 845,80 EUR) (keturiasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imts Å¡eÅ¡is litus ir 78 centų) nukentėjusiajam R. K. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo R. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti 9258,66 Lt (2681,49 EUR) (devynis tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 66 centus) iÅ¡ J.

R. G. V. ligonių kasos naudai.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ J. R. G. 19 259,03 Lt (5577,80 EUR) (devyniolika tÅ«kstančių du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis litus ir 3 centus) VSDFV Utenos skyriaus naudai. Priteisti iÅ¡ J. R. G. R. K. naudai 800 Lt (231,70 EUR) (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) advokato paslaugoms apmokėti ir 221,00 Lt (64,01 EUR) (du Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ litÄ ) iÅ¡laidų, sumokėtų antstolei. Priteisti iÅ¡ J. R. G. valstybei 576,05 Lt (166,84 EUR) (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir 5 centus) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Daiktinius įrodymus - pakuotę su J. R. G. drabužiais, pakuotę su R. K. drabužiais ir pakuotę su D. K. drabužiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). VokÄ su kraujo pavyzdžiais, vokus su šūvio pėdsakais, vokÄ su pistoleto dėklu ir vokÄ su leidimu laikyti ginklÄ Nr. 1057 palikti saugoti prie bylos. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi J. R. G. turtui pritaikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ 113 602,00 Lt sumai, pakeisti, paliekant J.

R. G. laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jam priklausantį turtÄ 47 806,78 Lt (13 845,80 EUR) (keturiasdeÅ¡imt septynių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡ių litų ir 78 centų) sumai, nekeičiant nutartyje numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygų, iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus (Å¡ovinius, pistoletÄ ÄŒZ, apkabÄ ), turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                             Jolanta Gasparavičienė