fc435249-8724-40cc-a77c-1b92efe5ff9f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1077-1017/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37583-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Ilonai Banel, dalyvaujant prokurorams Benediktui LeiÅ¡iui ir Ričardui Kubiliui, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Aivarui Giliui, nukentėjusiajam V. A., specialistui S. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 140) straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : V. K. 2018 m. liepos 23 d., apie 9.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojų kambaryje, (duomenys neskelbtini), rankomis prispaudęs V.

A. prie sienos, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė jam į deÅ¡inę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam V. A. nežymų veido deÅ¡inės pusės patinimÄ su burnos deÅ¡inės pusės gleivinės paburkimu, kas yra vertinama kaip nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įvykio metu jis dirbo autobuso vairuotoju, o nukentėjusysis – dispečeriu, V. A. kartais yra atsakingas už vairuotojų darbÄ . 2018 m. liepos 23 d. kaltinamajam atėjus į darbÄ , V.

A. jį užsipuolė teigdamas, kad jis turi raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl anksčiau įvykusio dėl darbe, kurio metu skilo jo vairuojamo autobuso stiklas. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusysis neturėjo teisės iÅ¡ jo reikalauti paaiÅ¡kinimo, nes tai direktoriaus jurisdikcija. Vėliau paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis nevirÅ¡ijo įgaliojimų, praÅ¡ydamas raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , bet tai buvo galima padaryti gražiai, nerėkiant. Kaltinamasis nerašė paaiÅ¡kinimo, pasakė, kad jis tai gali padaryti vėliau, o dabar turi važiuoti į darbÄ .

Tuomet nukentėjusysis paėmė kaltinamojo vairuotojo pažymėjimÄ , kad pasidarytų jo kopijÄ . PapraÅ¡ius grÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ , nukentėjusysis jo neatidavė, tada kaltinamasis pasakė, kad gali iÅ¡kviesti policijÄ , nes nukentėjusysis bandė pasisavinti jo dokumentÄ . Kai kaltinamasis bandė pasiimti vairuotojo pažymėjimÄ , nukentėjusysis trenkė jam per rankas. Visa tai įvyko nukentėjusiojo (dispečerių) kabinete. Dar kaltinamasis pasakė nukentėjusiajam, kad jis vagia iÅ¡ vairuotojų kurÄ .

Po to kaltinamasis išėjo į prieÅ¡ais esantį vairuotojų kambarį, kur sėdo raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . Nukentėjusysis dėl kaltinamojo pasakytų paskutinių žodžių labai įsiuto, kaltinamajam sėdint ant kėdės, nukentėjusysis atbėgo į vairuotojų kambarį ir stovėdamas užsimojo jam trenkti deÅ¡ine ranka. Tada kaltinamasis stodamasis griebė nukentėjusiojo rankÄ , apsuko nukentėjusįjį 180 laipsnių kampu ir sakydamas, kad nenorėtų daugiau problemų, iÅ¡stÅ«mė nukentėjusįjį iÅ¡ kabineto, apglėbęs jį iÅ¡ nugaros.

Jokių smÅ«gių ar prirėmimų prie sienos, kaip teigia nukentėjusysis, nebuvo. Tarp jų buvo kontaktas tik tuo metu, kai nukentėjusysis norėjo kaltinamajam trenkti ir jis jį už rankos apsuko. Kai kaltinamasis apsuko nukentėjusįjį ir jį apsikabino iÅ¡ nugaros, kaltinamojo rankos nuo alkÅ«nės iki peties kontaktavo su nukentėjusiuoju. Kaltinamojo kÅ«nas galimai kontaktavo su nukentėjusiojo veidu. Apsuko jį apglėbdamas nukentėjusiojo pečius, smarkiai nelaikė. Kai kaltinamasis stÅ«mė nukentėjusįjį, nukentėjusysis rėkė per visÄ kambarį ir koridorių „vyrai gelbėkit, mane muÅ¡a“.

Užėjęs į dispečerio kabinetÄ , duris uždarė kaltinamasis. Vairuotojų kabineto durys buvo atidarytos. IÅ¡stÅ«męs nukentėjusįjį, kaltinamasis nuėjo pas liudytojÄ J. C.. Ji buvo pakankamai toli nuo vairuotojų kambario – kitame koridoriaus gale, vadybininkių kabinete, tai nėra gretimas kabinetas. Ėjo pas J. C. pagalbos, nes ji atsakinga už kaltinamojo darbÄ . Nuėjęs pas J. C., kaltinamasis iÅ¡sivedė jÄ iÅ¡ kabineto ir pasakė, kad nukentėjusysis atėmė kaltinamojo vairuotojo pažymėjimÄ , pradėjo konfliktÄ ir neleidžia jam iÅ¡važiuoti, liepia paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

Kai J. C. paklausė, kas čia darosi, nukentėjusysis nieko nesakė, nebuvo kalbos, kad buvo naudojamas smurtas, nebuvo kalbos apie jokį fizinį kontaktÄ . Po to kaltinamasis išėjo į laukÄ . Kur tuo metu buvo nukentėjusysis, nežino. Po to kaltinamasis pasiėmė vairuotojo pažymėjimÄ nuo stalo. Su nukentėjusiuoju iki Å¡io įvykio kaltinamojo santykiai buvo tai geri, tai blogi. Nukentėjusysis „lipa ant galvos“ visada. Iki įvykio dienos kaltinamasis įmonėje dirbo pusę metų, nukentėjusysis visada jautėsi labai dideliu virÅ¡ininku.

Rimtų konfliktų nebuvo kilę, bet įtampa tarp jų buvo, visÄ laikÄ jautėsi nemalonus ryÅ¡ys, nukentėjusysis bandydavo visada „pulti“, sakyti, kad kaltinamasis viskÄ ne taip daro, nukentėjusiojo tonas visad bÅ«davo pakeltas, jis rėkdavo. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusiojo sužalojimai galėjo bÅ«ti iÅ¡ anksčiau. Atėjęs į darbÄ ant nukentėjusiojo kaltinamasis nematė jokių iÅ¡orinių sužalojimų, kaip nematė sužalojimų ir po to. Ä®vykio niekas nematė, kitų asmenų nei dispečerių, nei vairuotojų kabinete nebuvo.

Jo pagrindinė ranka – deÅ¡inė. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta (b. l. 113-115). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. nurodė, kad įvykio dienÄ jis į darbÄ atvažiavo 5.20 val., iÅ¡leido visus autobusus. Jo darbas baigėsi 8 val. 2018 m. birželio 23 d. ryte jis buvo sveikas, jam nieko neskaudėjo. Jis direktoriaus praÅ¡ymu turėjo pristatyti kaltinamojo paaiÅ¡kinimÄ ir protokolÄ dėl liepos 19 d. buvusio įvykio (apie tai per 3 dienas turi praneÅ¡ti draudimo bendrovei). Dėl to jis pasiliko darbe ir laukė V.

K., kad jis paraÅ¡ytų paaiÅ¡kinimÄ dėl įvykio. Buvo apie 8.45 val., o kaltinamajam į reisÄ reikėjo iÅ¡važiuoti 9 val., todėl nukentėjusysis skambino kaltinamajam 2-3 kartus klausti, kur jis yra, sakė, kad greitai bus. Kaltinamasis atvyko po 9 val., jam einant į antrÄ aukÅ¡tÄ , nukentėjusysis jį paÅ¡aukė, padavė lapÄ ir prašė paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ dėl autoįvykio. Taip pat paprašė teisių, kad padaryti jų kopijÄ , nes kaltinamasis neseniai dirbo ir neturėjo jo teisių kopijos, kuriÄ reikėjo pristatyti kartu su dokumentais draudimo kompanijai.

Tuomet kaltinamasis, bÅ«damas dispečerių kabinete, stojo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir pasakė: „Tu mane užpisai, tu man ne vadovas, tu man niekas“. Kaltinamasis davė nukentėjusiajam savo vairuotojo pažymėjimÄ , nukentėjusysis jam padavė lapÄ ir kaltinamasis nuėjo į vairuotojų kabinetÄ raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . Nukentėjusysis padarė kaltinamojo vairuotojo pažymėjimo kopijÄ ir grįžo pas kaltinamÄ jį. Padavė jam vairuotojo pažymėjimÄ ir paprašė duoti paaiÅ¡kinimÄ .

Kaltinamasis jo nerašė ir pasakė, kad neraÅ¡ys, pradėjo rėkti, kad nukentėjusysis yra vagis, vagia kurÄ , užtrenkė kabineto duris, pribėgo prie nukentėjusiojo, kuris tuo metu stovėjo prie stalo, paėmė jį už pečių ir nustÅ«mė atbulÄ tiesiai prie durų, kokius 5 metrus, tada trenkė atbulÄ Ä¯ sienÄ prie durų staktos. Kaltinamasis suėmė jį iÅ¡ priekio už pečių ir stÅ«mė savo rankomis ir kÅ«nu. Kaltinamasis prie nukentėjusiojo buvo labai arti, negali prisiminti, ar buvo prisilietęs savo kÅ«nu.

Kaltinamasis jo neapsuko, nukentėjusysis buvo stumiamas tiesiai prie sienos. Nukentėjusysis tik spėjo galvÄ prisidengti, pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį žandÄ , paskui pasilenkė ir iÅ¡bėgo. Nematė, ar smÅ«gis buvo suduotas delnu, ar kumščiu, tuo metu buvo pasilenkęs. IÅ¡bėgęs pradėjo rėkti, kad jį muÅ¡a. Apklausiamas pirmÄ kartÄ nenurodė, kad V. K. užtrenkė dispečerių kabineto duris, nes pamirÅ¡o tai paminėti. Tuomet nukentėjusysis nuėjo į savo kabinetÄ , paėmė raktus ir norėjo važiuoti namo.

Atėjo J. C.. Kur tuo metu buvo V. K., jis nepastebėjo. Atėjusi J. C. paklausė, kas įvyko. Nukentėjusysis jai paaiÅ¡kino, kad jis paprašė kaltinamojo paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , o kaltinamasis uždarė jį vairuotojų kambary, prispaudė prie sienos ir sudavė į veidÄ . Po to jis dar bÅ«damas (duomenys neskelbtini) teritorijoje skambino vadovui, bet neprisiskambino, todėl nusprendė paskambinti policijai (112) ir pasikonsultuoti, kÄ daryti, kai prieÅ¡ jį smurtavo. IÅ¡ pradžių policijos atsisakė, nes nenorėjo iÅ¡vieÅ¡inti Å¡io įvykio.

Nukentėjusysis grįžo namo, praėjo valgyti ir pajautė didelį skausmÄ , negalėjo kramtyti. Paskambino stomatologei, nes prieÅ¡ porÄ mėnesių jam buvo sudėti 3 implantai. Jį užrašė tik apie 15-16 val. Nuvykus, padarė rentgenÄ , pasakė, kad viduje raudona, kraujas bėga ir iÅ¡kritusios plombos. Jam padarė nuotraukÄ , patempė implantus, nors patempimas turėjo bÅ«ti tik po vienerių metų, pasakė imti vaistų nuo skausmo, ledo dėti ir gulėti iki vakaro. Jeigu bus skausmai, ateiti dar kartÄ .

Ä® policijÄ kreipėsi, atrodo, kad kitÄ dienÄ . Ä®vykio dienÄ , vakare jis nuėjo pas vadovÄ K. K., vadovas pasakė, kad įvykis buvo ne darbo metu, kad nukentėjusysis gali daryti kaip nori. Vadovui papasakojo viskÄ , kas įvyko. Kadangi nesulaukė kaltinamojo atsipraÅ¡ymo, nunešė pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ . Neturtinės žalos jis praÅ¡o už žodžius, kad aÅ¡ yra vagis. Dėl sužalojimų iÅ¡gyvenimų nepatyrė, tik žodžiai, kad jis vagis, pažemino nukentėjusįjį. Po įvykio galėjo eiti į darbÄ .

Nuskausminamuosius gėrė porÄ dienų, paskui negėrė, trečiÄ dienÄ jau neskaudėjo. Gydytoja nukentėjusiajam paaiÅ¡kino, kad plombos galėjo iÅ¡kristi nuo smÅ«gio. Jam burnos viduje kraujavo. IÅ¡ karto nejautė, kad kraujuoja, jautė tik pÅ«slę. Kai pradėjo valgyti, pajuto skausmÄ . Jam skaudėjo ir žandÄ , ir dantis, bet iÅ¡ karto po smÅ«gio kraujo jis nejautė. Nejautė, kad veidas bÅ«tų patinęs, tik palietus jautėsi skausmas. Grįžti į darbÄ nebijojo, kaltinamojo nebijojo.

PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Dėl patirto skausmo, praÅ¡o grÄ Å¾inti 50 Eur, sumokėtus stomatologui. Nukentėjusysis turi tris vaikus, tai jam dideli pinigai. Jeigu atsipraÅ¡ys jo kaltinamasis prieÅ¡ kolektyvÄ ir sumokės 50 Eur, tai pretenzijų nukentėjusysis jam neturės (b. l. 115-117). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. C. paaiÅ¡kino, kad ji dirba kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju UAB (duomenys neskelbtini) transporto koordinatore. 2018 m. liepos 23 d. buvo darbe, (duomenys neskelbtini).

Pas jÄ Ä¯ kabinetÄ atėjo kaltinamasis ir pasakė, kad negali iÅ¡važiuoti, nes neturi dokumento, kaip suprato liudytoja, iÅ¡ jo buvo paimta vairuotojo kortelė. Liudytojos kabinetas yra tam pačiame koridoriuje, kaip ir vairuotojų bei dispečerių kabinetai, tik toliau. Iki ateinant V. K. liudytoja jokių garsų negirdėjo. Ji nuėjo aiÅ¡kintis, kodėl kaltinamasis negali iÅ¡važiuoti. Nukentėjusysis pasakė, kad buvo konfliktas. Kadangi su abiem vyrais jai reikia dirbti, stengėsi nesivelti į jų konfliktÄ .

Nepamena, kad apie tai, jog kaltinamasis jai nurodė, jog nukentėjusysis jo nepraleido iÅ¡eiti, todėl jis jį pastÅ«mė. Praėjo daug laiko, mano, kad duodama parodymus pas tyrėjÄ geriau viskÄ atsiminė, nes buvo artimesnis laikas. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 31). TÄ dienÄ buvo pakeltų balsų, bet ar buvo fizinis kontaktas – nesigilino ir nematė, nemanė kad tai kažkas rimto. Liepos 23 d. greičiausiai ji matė prieÅ¡ įvykį V. A., neatrodė, kad sergantis.

Pokalbis apie įvykį su nukentėjusiuoju buvo praėjus po įvykio apie 20-30 minučių. V. A. pasakė, kad kažkas su jo žandikauliu buvo, kad kaltinamasis kažkÄ padarė nukentėjusiajam. Ji nematė sužalojimų pas V. A. veide. Nukentėjusysis parodė į žandÄ , bet vizualiai nesimatė nieko (b. l. 143-144). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. K. paaiÅ¡kino, kad jis tiek 2018 m. liepos 23 d., tiek dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo vadovu. Apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktÄ jam yra žinoma iÅ¡ jų abiejų pasakojimų.

Jis žino, kad kaltinamasis nesutiko pildyti nukentėjusiojo dokumentų dėl eismo įvykio ir įsiplieskė konfliktas. IÅ¡ pokalbių suprato, kad tai buvo daugiau nei apsižodžiavimas. IÅ¡ pradžių apie konfliktÄ susižinojo iÅ¡ kitų vairuotojų, vėliau pats nukentėjusysis pasakė, po to jis kalbėjosi ir su kaltinamuoju. V. A. sakė, kad įvyko ginčas dėl dokumentų neužpildymo ir įvyko susistumdymas vairuotojų kambaryje, sakė, kad jį pastÅ«mė, daugiau informacijos liudytojas neturi, žino tik esmę.

V. A. skundėsi dėl žandikaulio, buvo atnešęs iÅ¡ odontologo pažymÄ , jo teigimu, kaltinamasis jam padarė sužeidimus, kokiu bÅ«du jie buvo padaryti, liudytojas negali pasakyti, kaip suprato, konflikto metu buvo fizinis kontaktas. Pokalbių su kaltinamuoju metu V. K. liudytojui teigė, kad jokio susistumdymo nebuvo. IÅ¡ kolektyvo liudytojas sužinojo, kad darbuotojai girdėjo triukÅ¡mÄ , kad įvyko konfliktas, bei Å¡is įvykis, ir kad tai nėra normalu (b. l. 166-167). Teisiamojo posėdžio metu specialistas S. K. paaiÅ¡kino, kad jis yra gydytojas – odontologas, iÅ¡silavinimas – Vilniaus universitete magistras, mokslus baigė 2016 m., nepažįsta nei vieno asmens, esančio teismo posėdžio salėje.

Jis teikė V. A. odontologo paslaugas, paslaugos yra teikiamos jam nuo 2017 m rugsėjo 25 d. V. A. nuo tos dienos, kai jis kreipėsi, atliktos tokios odontologijos paslaugos: Å¡alinti dantys, protezuota, buvo suteikta pirmoji pagalba, gydyti kanalai, kariesas. Paskutinį kartÄ nukentėjusysis lankėsi 2018 m. lapkričio 5 d. 2018 m. liepos 23 d. nukentėjusysis kreipėsi, nurodydamas, kad buvo bendradarbio smurtas, skundėsi skausmu, nes prisikando apatinę lupÄ , bijojo dėl implanto. Implantai buvo įdėti pirmo kvadrato 5 ir 6 dantys; tai krÅ«miniai dantys, dantys buvo implantuoti 2017 m. spalio 25.

Nuo 2017 spalio 25 d. iki 2018 m. liepos 23 d. dėl implantų nusiskundimų nukentėjusysis neturėjo, vizitų buvo, bet dėl kitų dantų. Apatinis dantis 46 buvo implantuotas. Nukentėjusysis skundėsi dėl viršutinės dalies. Prieš kiek laiko iki kreipimosi buvo iškritusios plombos, negali pasakyti. Valgant savaime gali iškristi implantas. Kai tik atėjo nukentėjusysis, apžiūrint jį išoriškai, specialistas akivaizdaus patinimo nepamatė. Pradėjus liesti išoriškai ir iš vidaus truputėlį jautėsi patinimas.

Patinimas buvo skruosto gleivinės, kaip guzÄ Ä¯sistačius. Specialisto nuomone, patinimas buvo dėl iÅ¡orinio poveikio, nes jei bÅ«tų įsikandęs pats žmogus, bÅ«tų dantų žymės, o jų nesimatė. Jeigu bÅ«tų stiprus pažeidimas, bÅ«tų kraujosruvos, tačiau Å¡iuo atveju nebuvo susikilnėję kapiliarai, kraujosruvų taip pat nebuvo. Kraujavimo nukentėjusiojo burnos viduje nebuvo. Nemano, kad galėjo kraujuoti iÅ¡ tos vietos, kur buvo patinimas. Kraujuoti iÅ¡ vietos, kur buvo implantai negalėjo.

Galėjo kraujuoti kitoje vietoje kur nors dėl uždegiminio proceso. Nukentėjusysis pasakojo, kad jį sumušė bendradarbis darbe, specialistas replikavo, kad silpnas bendradarbis, nes beveik nesimato. Atsimena, kad nukentėjusysis sakė, jog trenkė delnu, kiek kartų nesakė. Buvo paskirtas Å¡aldomasis kompresas ir vaistai nuo skausmo „Ibuprofen“. Liepos 30 d. atvykus nebuvo likę jokių požymių ir nusiskundimų nebuvo. 2018 m. liepos 23 d. ligos istorijoje įraÅ¡e pataisymas padarytas, nes iÅ¡ pradžių nesimatė jokio patinimo, o pradėjus apžiÅ«rÄ , apčiuopos bÅ«dų buvo galima jausti patinimÄ .

KelintÄ valandÄ kreipėsi nukentėjusysis pasakyti negali. TerminÄ â€žpulpuojant skausminga“ raÅ¡o paklausus paciento nuomonės, ar jam skauda ar ne (b. l. 142-143). 2018 m. rugsėjo 4 d. VTMT Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3018/2018 (01) nurodyta, kad V. A. nustatytas nežymus veido deÅ¡inės patinimas su burnos deÅ¡inės pusės gleivinės paburkimu, gali bÅ«ti trauminės kilmės, atsiradęs kieto buko riboto pavirÅ¡iaus daikto poveikio pasekoje prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos.

Apie dviejų dantų plombų iÅ¡kritimo priežastį ir laikÄ pasakyti negalima. Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris padarytas neužilgo prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas pagal pobÅ«dį gali bÅ«ti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo bÅ«tis padarytas nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu (b. l. 36-37). IÅ¡ 2018 m. liepos 23 d. UAB „Šypsenos dizainas“ klinikos „Pilėnė“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o (odontologo įrašų) matyti, kad atvykęs pacientas teigia, jog buvo sumuÅ¡tas bendradarbio, maudžia skruostÄ ; sako, kad kramtant prisikanda žandÄ .

IÅ¡ pradžių buvo įraÅ¡yta, jog ekstraoraliai patinimas nestebimas, vėliau Å¡iame įraÅ¡e pataisyta, kad nežymus patinimas veido deÅ¡inėje pusėje, pulpuojant skausmingas, paraudimo, kraujosruvų ir kaulo vientisumo pažeidimų nėra. Intraoraliai – paburkus deÅ¡inio skruosto gleivinė, pulpuojant skausminga. IÅ¡kritusios implanto varžtus dengiančios plombos 16 ir 46 d., jos atstatytos. Nurodyta gerti Ibuprofen, kai skauda, Å¡aldyti skruostÄ . Pasirodyti po savaitės. Pablogėjus bÅ«klei – nedelsiant (b. l. 18, 140).

IÅ¡ Policijoje registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d., 12.55 val. su pareiÅ¡kimu kreipėsi V. A., kuris paaiÅ¡kino, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 9.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) nuo V. K. jis patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 14). 2018 m. liepos 24 d. V. A. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 9.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), V. K., priėjęs prie nukentėjusiojo, abejomis rankomis jį pastÅ«mė prie sienos ir ranka (kumščiu arba delnu) sudavė jam smÅ«gį į deÅ¡inę žandikaulio pusę, jis patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 1-2).

IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡to bei pateikto garso įraÅ¡o nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d., 10.00 val. Centro informacinėje sistemoje yra nustatytas vienas skambutis iÅ¡ telefono Nr. (nurodytas raÅ¡te, bylos duomenimis, priklausantis nukentėjusiajam V. A.), kurio metu V. A. praneÅ¡a, kad Å¡iandien jį vairuotojas prispaudė prie sienos ir trenkė jam ranka į žandikaulį. Užtrenkė duris dispečerinėje ir trenkė jam per veidÄ . Å iuo metu nukentėjusysis laukia vadovo, kol kas policijos nereikia.

Laukia, kÄ pasakys vadovas. Viskas įvyko valandos bėgyje. PasiÅ¡nekės su vadovu, jeigu kÄ â€“ kreipsis (b. l. 151-153). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. pateikė įvykio vietos foto nuotraukas (b. l. 134-137). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo, specialisto, ir liudytojų paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija, taip pat kiti aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai dokumentai (specialisto iÅ¡vada, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, įvykio vietos foto nuotraukos) pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Iš kaltinamojo V. K., nukentėjusiojo V. A. ir liudytojų J. C. bei K. K. paaiškinimų teisme, taip pat byloje esančių medicinos duomenų, specialisto išvados, įvykio vietos foto nuotraukų, Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. liepos 23 d., apie 9.00 val., kaltinamojo ir nukentėjusiojo darbovietės – UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo V.

K. (UAB (duomenys neskelbtini) dirbančio vairuotoju) ir nukentėjusiojo V. A. (UAB (duomenys neskelbtini) dirbančio dispečeriu) kilus žodiniam konfliktui, kuris prasidėjo dispečerių kabinete ir baigėsi prieÅ¡ais esančiame vairuotojų kabinete. Konfliktas kilo po to, kai nukentėjusysis pareikalavo, kad kaltinamasis skubiai paraÅ¡ytų paaiÅ¡kinimÄ dėl jo vairuojamo autobuso apgadinimo ir paėmė iÅ¡ kaltinamojo jo vairuotojo pažymėjimÄ kopijai padaryti, o kaltinamasis atsisakė tuoj pat paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

Bylos duomenimis, kiti asmenys nagrinėjamo konflikto nematė, įvykio vieta nefilmuojama. Be to, byloje neginčijamas ir nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas bei sveikatos sutrikdymo mastas – V. A. nustatytas nežymus veido deÅ¡inės pusės patinimas su burnos deÅ¡inės pusės gleivinės paburkimu, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiojo medicinos dokumentų duomenys bei specialisto S. K. paaiÅ¡kinimai teisme.

Byloje apklausti asmenys, kurie matė nukentėjusįjį prieÅ¡ įvykį (kaltinamasis, liudytoja J. C.), taip pat ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad į darbÄ jis atėjo visiÅ¡kai sveikas, jokiais sveikatos sutrikimais ar sužalojimais nesiskundė, o po nagrinėjamo įvykio jis liudytojai J. C., taip pat skambindamas bendruoju pagalbos telefonu 112 nurodė, kad buvo sužalotas jo žandikaulis (rodė žandÄ ). Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje iÅ¡ esmės nėra, todėl teismas jų iÅ¡samiau neanalizuoja.

Dėl to, kas įvyko kaltinamajam ir nukentėjusiajam konfliktuojant, kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijos skiriasi iÅ¡ esmės. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad nukentėjusiojo versija yra nuosekli bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis V. K. tyčia smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį V. A.. Tuo tarpu kaltinamojo versija yra nelogiÅ¡ka, nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma.

Vertinant byloje esančius įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo V. A. pozicija nuo pat praneÅ¡imo apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį yra nuosekli, jÄ atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, nukentėjusysis V. A. nuosekliai bei detaliai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes apklausos teisme metu, kuomet nurodė, kad kaltinamasis užtrenkė vairuotojų kabineto duris, pribėgo prie nukentėjusiojo, nustÅ«mė jį atbulÄ tiesiai į sienÄ (prie durų staktos), nukentėjusysis tik spėjo galvÄ prisidengti, kuomet pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį žandÄ , paskui pasilenkė ir iÅ¡bėgo.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Antra, bylos duomenimis, nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio apie įvykusį konfliktÄ papasakojo liudytojai J. C., kuri apklausiama teisme patvirtino, kad nukentėjusysis jai praėjus maždaug 20-30 minučių po konflikto papasakojo, kad kaltinamasis konflikto metu jį sužalojo, parodė į žandÄ , tačiau liudytoja nieko nepastebėjo. Tai yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kadangi iÅ¡oriÅ¡kai žiÅ«rint į nukentėjusįjį jam nustatytų sužalojimų nesimatė.

Tai patvirtino ir teisme apklaustas specialistas S. K.. Be to, nukentėjusysis, praėjus maždaug valandai po nagrinėjamo įvykio skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 konsultacijos ir operatorei taip pat nurodė, kad Å¡io įvykio metu jį prispaudė prie sienos ir trenkė ranka į žandikaulį. Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir įvykio dienÄ atvykęs pas odontologÄ â€“ specialistÄ S. K. bei kitos dienos pareiÅ¡kime, pateiktame policijos komisariate. Be kita ko, liudytojas K. K. taip pat nurodė, kad jam nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog konflikto su kaltinamuoju metu įvyko susistumdymas vairuotojų kambaryje, V.

A. skundėsi dėl žandikaulio, buvo atnešęs iÅ¡ odontologo pažymÄ , sakė, kad sužalojimus jam padarė V. K.. Trečia, vertinant nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų patikimumÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis pirmiausia kreipėsi ne į pareigÅ«nus, bet į savo vadovÄ , tačiau su juo nepavykus susisiekti, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pasikonsultavo, kaip jam elgtis ir nutarė dar nekviesti pareigÅ«nų, pirmiausia norėjo pabendrauti su savo vadovu ir iÅ¡girsti jo nuomonę, kaip jam reikėtų elgtis Å¡ioje situacijoje.

Tik tuomet, kai vadovas jam paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo valia yra spręsti, kaip elgtis dėl Å¡io įvykio, taip pat per parÄ laiko nesulaukęs kaltinamojo atsipraÅ¡ymo, jis nutarė kreiptis į policijos komisariatÄ . Toks nukentėjusiojo elgesys, teismo nuomone, rodo, kad jis nebuvo suinteresuotas patraukti kaltinamÄ jį baudžiamojon atsakomybėn, prieÅ¡ingai, iÅ¡ esmės jis Å¡iÄ situacijÄ norėjo iÅ¡spręsti taikiai. Taigi nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė iÅ¡samius bei nuoseklius parodymus, kuriuose esantys prieÅ¡taravimai (dėl įvykio vietos ar konkrečios įvykių sekos) nėra esminiai ir nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo pozicijÄ kaip nenuosekliÄ .

Be to, nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų J. C. ir K. K. bei specialisto S. K. paaiškinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai J. C. ir K. K. yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo bendradarbiai (K. K. – vadovas), todėl jie šioje byloje laikosi neutralios pozicijos, tačiau abu iš esmės patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ne tik žodinis konfliktas, bet ir fizinis kontaktas. Be to, nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada bei nukentėjusiojo medicinos dokumentų išrašai, pagal kuriuos nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atitinka jo nurodytas aplinkybes dėl įvykio metu prieš jį atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų.

Å ias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas specialistas S. K., kuris įvykio dienÄ apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo burnos ertmę ir nustatė jam konstatuotus sužalojimus. Specialisto nuomone, nukentėjusiajam nustatytas patinimas buvo dėl iÅ¡orinio poveikio, o ne dėl paties nukentėjusiojo veiksmų (įsikandimo ar pan.). Taip pat ir specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad sužalojimas yra trauminės kilmės, padarytas nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, kas atitinka nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus dėl jam suduoto smÅ«gio į deÅ¡inį jo žandÄ .

Duomenų, kad nukentėjusysis įvykio dienÄ iki kreipimosi pas odontologÄ bÅ«tų kontaktavęs su kuo nors kitu (ne su kaltinamuoju) byloje nėra. Pažymėtina, kad logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama nukentėjusiojo pozicija, kad jis nematė, kaip tiksliai buvo suduotas jam smÅ«gis, kadangi tuo metu buvo pasilenkęs, siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gio (apsisaugoti). Å is neaiÅ¡kumas nepaneigia aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kad jam buvo suduotas smÅ«gis ranka į deÅ¡inę veido pusę. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad baudžiamosiose bylose dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo (tarp jų sveikatos sutrikdymo) kai kurios faktinės aplinkybės ne visada gali bÅ«ti itin tiksliai nustatomos, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokiose situacijose baudžiamosios atsakomybės taikymas neįmanomas;

BPK nustatyti principai, įrodinėjimo taisyklės nėra pažeidžiamos, jei bylos duomenys leidžia patikimai nustatyti esmines teisingam bylos iÅ¡sprendimui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425-222/2016). Be to, tai, kad kaltinamasis yra deÅ¡iniarankis ir jam bÅ«tų buvę nepatogu suduoti smÅ«gį nukentėjusiajam iÅ¡ nukentėjusiojo deÅ¡inės pusės, yra prielaida ir nepaÅ¡alina jo kaltės. Taip pat neturi esminės reikÅ¡mės vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ ir specialisto paaiÅ¡kinimas, kad nukentėjusysis sakė, jog jam trenkė delnu, kai tuo tarpu byloje jis niekuomet to nenurodė, kadangi tokiu bÅ«du specialistui galėjo bÅ«ti iÅ¡sakyta tiesiog nukentėjusiojo nuomonė, o ne detaliai papasakotos įvykio aplinkybės, kaip tai atliekama apklausos pas tyrėjÄ ar teisme metu.

Visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismo nuomone, paneigia kaltinamojo V. K. versijÄ , kad jis nukentėjusiajam nesudavė smÅ«gio, kad galėjo jį netyčia sužaloti iÅ¡stÅ«mimo iÅ¡ vairuotojų kabineto metu. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminė kaltinamojo pozicija buvo ta, jog jis su nukentėjusiuoju apskritai nekontaktavo. Tokius paaiÅ¡kinimus davė liudytojas K. K., be to, liudytojai J. C. kaltinamasis taip pat nurodė tik apie žodinį konfliktÄ . Be to, kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu buvo ta, kad fizinio kontakto su nukentėjusiojo veidu nebuvo, prie jo prisilietęs niekaip nebuvo.

Tuo tarpu teisme jis jau teigė, kad galėjo kontaktuoti su nukentėjusiuoju, o bÅ«tent jo veidu, netyčia, iÅ¡stÅ«mimo iÅ¡ kabineto metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo paaiÅ¡kinimai teisme tik iÅ¡ dalies atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis teigia, kad jiems abiem esant vairuotojų kabinete, kaltinamasis uždarė Å¡io kabineto duris, apie tai detaliai papasakojo nukentėjusysis. Tuo tarpu kaltinamasis, pripažinęs, kad vairuotojų kabineto duris uždarė jis, savo paaiÅ¡kinimuose apie tai niekur neminėjo ir pagal jo paaiÅ¡kinimÄ tam negalėjo bÅ«ti laiko, nes jis atsistojo atsistojęs nuo kėdės tiesiog iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kabineto nukentėjusįjį, tuo tarpu kažkuriuo momentu jis dar turėjo bÅ«ti uždarytos Å¡io kabineto durys, o tai nesutampa su kaltinamojo pateikta versija.

Be to, kaltinamasis viena vertus teigė, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo bÅ«ti iÅ¡ anksčiau, kita vertus, nurodė, kad galėjo netyčia pats sužaloti nukentėjusįjį, t. y. nebuvo nuoseklus ir Å¡iuo aspektu. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, t. y. vienÄ kartÄ ranka sudavė jam į deÅ¡inę veido pusę. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai atitiko ne gynybos, bet puolimo požymius, kadangi byloje duomenų apie realiÄ grėsmę kaltinamajam nėra, bÅ«tinybės trenkti nukentėjusiajam per veidÄ jau jiems nutolus nuo stalo, kur, kaltinamojo teigimu, jam nukentėjusysis trenkė per rankÄ , nebuvo.

Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veiksmų pobÅ«dis liudija apie kaltinamojo puolamųjų veiksmų pavojingumÄ ir agresyvumÄ , o ne gynybÄ . Teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tinosios ginties situacija nėra pagrindo (BK 28 str.). Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis, suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam, suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir neteisėtumÄ , numatė (turėjo numatyti), kad dėl jo veiksmų gali bÅ«ti sužalota nukentėjusiojo sveikata ir nors to nenorėjo, savo veiksmais sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti (BK 15 str. 3 d.).

V. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas kaltinamojo ir nukentėjusiojo darbo vietoje, kilus žodiniam konfliktui, spontaniÅ¡kai), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas teigia sumokėjęs, neteistas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, tarp jų tai, kad kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. K. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamÄ jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti bei per du mėnesius nuo teismo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam V.

A. (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3 p., 7 d.). Prokuroras prašė kaltinamÄ jį įpareigoti nekeisti savo gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, tačiau tokia pareiga kaltinamajam yra nustatyta įstatymo pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir jam iÅ¡aiÅ¡kinta žemiau (teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Be to, teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo charakteristikÄ bei įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra pagrindo jį įpareigoti bÅ«ti namuose nakties metu.

Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl civilinio ieškinio Šioje byloje nukentėjusysis V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 47,50 Eur turtinės žalos ir 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 27). Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis sumokėjo 47,50 Eur už stomatologo paslaugas dėl išmuštų implantų.

Å ioje byloje toks kaltinimas nebuvo pareikÅ¡tas, byla nagrinėjama dėl nukentėjusiajam padaryto kitokio pobÅ«džio sužalojimo – nežymaus veido deÅ¡inės pusės patinimo su burnos deÅ¡inės pusės gleivinės paburkimu. Taigi pareikÅ¡tas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su kaltinamojo veiksmais prieÅ¡ nukentėjusįjį, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmetama (CPK 12 str., 178-179 str.; BPK 110 str. 3 d. 2 p., 115 str. 1 d.). Dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis po įvykio kreipėsi pas stomatologÄ , savo vadovÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, dalyvavo bylos nagrinėjime teisme, t. y. patyrė nepatogumų bei laiko sÄ naudų.

Ä®vertinus tai, kad įvykis įvyko darbe, apie kurį sužinojo ir kiti kolegos, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis pagrįstai nurodė civiliniame ieÅ¡kinyje, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė stresÄ bei pažeminimÄ prieÅ¡ kolektyvÄ . Nors nukentėjusysis teisme teigė, kad jis dėl sužalojimų iÅ¡gyvenimų nepatyrė, jį pažemino tik kaltinamojo žodžiai, kad jis vagis, teismo nuomone, atkreiptinas dėmesys ne tik į tai, kokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė teisme, bet ir civiliniame ieÅ¡kinyje, taip pat objektyviai nustatytas bylos aplinkybes.

Pastebėtina, kad Å¡i byla nagrinėjama ne dėl nukentėjusiojo įžeidimo, bet dėl smurto prieÅ¡ jį, todėl kaltinamojo iÅ¡sakyti žodžiai nukentėjusiajam iÅ¡ esmės įtakos neturtinės žalos dydžiui neturi. Ä®vertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumÄ , kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (dirbantis, nuolat gaunantis pajamas), taip pat suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobÅ«džio sužalojimams, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindo iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).

Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Kiti klausimai Priėmus apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį, atmestinas kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymas dėl kaltinamojo advokato iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nukentėjusiojo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V.

K. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti bei per 2 (du) mėnesius nuo teismo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam V. A.. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje. Palikti nepakeistÄ V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.

IÅ¡ dalies patenkinti V. A. civilinį ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ V. K. V. A. naudai 500 (penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ V. A. civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Netenkinti V. K. gynėjo praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iÅ¡ V. A.. IÅ¡aiÅ¡kinti V. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Norvilienė