fc42ef9d-ff99-4e31-8358-5669d24702c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-115-585/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00790-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-866/2019 pagal ieÅ¡kovo L. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 48 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Kauno apygardos teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs reikalavimus atsakovei A. S. dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ ir neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjat Å¡iÄ civilinę bylÄ , nutarties projektas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo buvo parengtas patarėjos. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, kurioje dėl pareikÅ¡tų kaltinimų ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , be teisinio pagrindo iÅ¡ medicinos įstaigos buvo paimta ieÅ¡kovo medicininė kortelė dvejų metų laikotarpiui, dėl ko ieÅ¡kovas negalėjo gauti tinkamo gydymo. IeÅ¡kovas taip pat, pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas pagal teisėjų praneÅ¡imÄ apskritai negalėjo bÅ«ti pradėtas.

3. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodyti teisėjų veiksmai nelaikytini neteisėtais, kadangi jų neteisėtumo faktas neįrodytas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas iÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos duomenų nustatė, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas persiuntus prokurorui teisėjų pareiÅ¡kimÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas neteisėtai.

6. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismas sprendė, kad nei ieÅ¡kovo nurodyti argumentai, nei baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų turinys nesuponuoja iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju buvo aiÅ¡kus pagrindas apskritai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo teisė, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , ieÅ¡kovui kaip kaltinamajam neatvykstant į posėdžius, skirti ekspertizę ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klei nustatyti yra nustatyta BPK 286 straipsnyje. Teismas nustatė, kad ekspertizė buvo paskirta 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi, o ekspertizės aktas teismui pateiktas 2015 m. lapkričio 4 d. Teismo vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl teismo veiksmų neteisėtumo, nes teismas rėmėsi BPK 286 straipsnyje nustatyta teise skirti ekspertizę, tam tikslui iÅ¡reikalaudamas ieÅ¡kovo ligos istorijas.

8. Teismas, atsižvelgęs tai, kad tiek patarėjų, tiek padėjėjų pareiginės funkcijos be kita ko apima ir procesinių sprendimų projektų rengimÄ , sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl teismo/teisėjų veiksmų neteisėtumo ar kaltės, nagrinėjant ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 straipsniu priimti teismo atskirÄ jÄ nutartį ir nusiųsti jÄ atitinkamoms institucijoms ar pareigÅ«nams; vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, laikyti ieÅ¡kovo pateiktų procesinių dokumentų kopijas, patvirtintas ieÅ¡kovo paraÅ¡u ir spaudu, tinkamomis.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismo sprendimas yra akivaizdžiai korupcinio pobÅ«džio ir galimai suklastotas. Sprendimo teiginiai yra akivaizdžiai melagingi, prieÅ¡taraujantys įstatymų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimams ir faktinei bylos medžiagai. 10.2. Teismas vilkino bylos nagrinėjimÄ , nepriėmė ir neiÅ¡siuntė aukÅ¡tesnės instancijos teismui trijų ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių priėmimo, nesiuntė atsakovei atsiliepimų į ieÅ¡kovo procesinius veiksmus bei praÅ¡ymus. 10.3.

Generalinė prokuratÅ«ra įvykdė neteisėtas ir nepagrįstas nusikalstamas veikas, priėmusi teismo funkcijas ir nusavinusi privataus kaltinimo skundÄ . Generalinė prokuratÅ«ra neturėjo teisinio pagrindo praėjus savaitei priimti nusikalstama tyčia bendrininkaujančių ir iÅ¡ anksto susitarusių teisėjų R. B. ir A. Ž. pareiÅ¡kimų, kadangi privataus kaltinimo skundas negali bÅ«ti traktuojamas kaip melagingas įskundimas. 10.4. Teisėja meluoja, kad teismo nutartis turi teisę paraÅ¡yti ir paruoÅ¡ti ne teisėjas, bet patarėjai, juo labiau, kad pati patarėja prisipažino, jog jokio praÅ¡ymo nei ji, nei R.

B. nematė, o A. Ž. patvirtino, kad neturėjo jokių kontaktų su R. B.. 10.5. Sprendime matomi absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindai, kadangi byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Bylos nagrinėjimo metu be pateisinamos priežasties nei viename teismo posėdyje nedalyvavo atsakovo atstovė, kuri taip pat nepateikė atsiliepimų, neatsakė į ieškovo klausimus. Sprendime nebuvo jokių motyvų. Be to, teismas išsprendė ne visus ieškovo reikalavimus. Teisėja atėmė iš ieškovo teisę sudaryti taikos sutartį su atsakove.

Teismas neiÅ¡nagrinėjo nei vieno ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas ignoravo ieÅ¡kovo 2018 m. lapkričio 15 d. praÅ¡ymÄ ir nesikreipė pagal CPK 300 straipsnio 1 dalyje įvardintus reikalavimus į prokuratÅ«rÄ .

11. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, todėl plačiau dėl apeliacinio skundo teiginių nepasisako. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliantas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo. Savo reikalavimo pagrindu nurodė teisėjų ir ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÅ«nų atliktus procesinius veiksmus Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-806/2016 ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1172-259/2011. Nagrinėjamu atveju valstybės pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ apeliantas siejo su nepagrįstai pradėtu jo atžvilgiu ikiteisminiu tyrimu, taip pat aplinkybe, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ be pagrindo iÅ¡ medicinos įstaigos buvo paimta ieÅ¡kovo medicininė kortelė, todėl ieÅ¡kovas negalėjo gauti tinkamo gydymo.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad nagrinėjat civilinę bylÄ Nr. 2-1172-259/2011, nutarties projektas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo buvo parengtas patarėjos. Dėl ieÅ¡kovo pateikto dubliko ir naujų įrodymų priėmimo, ieÅ¡kovo atleidimo nuo žyminio mokesčio 14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. balandžio 19 d. gautas apelianto dublikas. IÅ¡ pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktais argumentais, teikia raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Å iuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡sakomi nesutikimo su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundÄ argumentai, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka procesinio veiksmo ir atitinkamo procesinio dokumento įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 straipsnis). Kita vertus, pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis).

Tuo tarpu, nurodomame procesiniame dokumente apeliantas iÅ¡ esmės siekia iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktÄ procesinė dokumentÄ atsisakoma priimti.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

16. Kartu su apeliaciniu skundu ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktu praÅ¡ymu dėl naujų įrodymų prijungimo ieÅ¡kovas pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ , 2018 m. gegužės 18 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio protokolÄ , Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį, apeliacinio skundo kopijÄ , praÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo kopijÄ . Apeliacinės instancijos teismas pateiktų dokumentų nelaiko naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme bei atsisako priimti, nes jie jau yra civilinėje byloje.

17. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė 2016 m. balandžio 18 d. pažymÄ apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, kuria apeliantas iÅ¡ esmės grindžia savo praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ Å¡alys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiÅ¡kinamas plečiamai, t. y. kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu įstatymo leidėjas turėjo tikslÄ Å¡alis atleisti nuo žyminio mokesčio tose bylose, kur nagrinėjamas ginčas susijęs su Lietuvos valstybės pareiga atlyginti žalÄ dėl bet kokių neteisėtų teisėjo ar kitų valstybės pareigÅ«nų veiksmų, atliktų nagrinėjant administracinę, baudžiamÄ jÄ ar civilinę bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-329/2013;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-138-407/2016). Pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį (praÅ¡oma atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais baudžiamajame procese bei neteisėtais teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ ) apeliantas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priimti ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktos 2016 m. balandžio 18 d. pažymos apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, o taip pat spręsti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 18. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apelianto teigimu, sprendime nebuvo jokių motyvų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tada, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tuomet, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra iÅ¡dėstyti motyvai, kurių pagrindu teismas darė iÅ¡vadas. Todėl negalima pripažinti, jog sprendimas yra be motyvų. Jei jie, apelianto nuomone, yra netinkami ar nepakankami ir dėl to jo netenkina, tokių teiginių pagrįstumÄ galima patikrinti apeliacine tvarka ir įvertinti, ar jų kontekste byla iÅ¡spręsta (ne)teisingai. Konstatavus, jog sprendime teismo motyvai yra nurodyti, apeliacinės instancijos teismas net ir tuo atveju, jei apelianto teiginiai dėl netinkamų motyvų bÅ«tų pripažinti pagrįstais, gali priimti kitokį sprendimÄ remdamasis kitais motyvais, bet ne naikinti sprendimÄ dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.

21. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus ieÅ¡kovo reikalavimus. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 48 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Å iuos ieÅ¡kovo reikalavimus pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė, juos atmesdamas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

22. Apeliantas taip pat nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių argumentų. Vien apelianto nesutikimas su tam tikrais pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais ir jam nepalankaus sprendimo priėmimas nėra aspektai, sudarantys pagrindÄ konstatuoti, jog teismas yra (buvo) Å¡aliÅ¡kas. Todėl, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, taikymo sÄ lygų 23.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

24. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015).

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti pareigÅ«nų veiksmai gali bÅ«ti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

26. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-37-806/2016 duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2013 m. balandžio 10 d. užregistruotas ieškovo privataus kaltinimo skundas, kuriuo ieškovas teigė Kauno apygardos teismo teisėjus suklastojus civilinėje byloje 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria ieškovui be kita ko paskirta 1 000 Lt bauda. Šis ieškovo privataus kaltinimo skundas buvo persiųstas Generalinei prokuratūrai, atsižvelgiant į tai, kad ne visos tiek skunde tiesiogiai nurodytos, tiek faktiniu skundo pagrindu įvardintos veikos vertintinos privataus kaltinimo tvarka.

Kartu su skundu Generalinei prokuratÅ«rai persiųstas ir Kauno apygardos teismo teisėjų 2013 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Nurodytu pagrindu ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingas skundas), numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, paskiriant 12 MGL baudÄ , tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – ieÅ¡kovas, dėl kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Taigi, ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas persiuntus prokurorui teisėjų pareiÅ¡kimÄ . Minėtame pareiÅ¡kime nurodyta, kad L. M. savo pateiktame skunde kaltina teisėjus R. B. ir A. Ž. suklastojus Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį. Teisėjai R. B. ir A. Ž. pareiÅ¡kime prašė patraukti L. M. baudžiamojon atsakomybėn, kadangi L. M., kaltindamas teisėjus nesančio nusikaltimo padarymu, padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie leistų teigti, kad teisėjų pareiÅ¡kime bÅ«tų nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi, nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendyje, kuriuo ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, konstatuota, jog ieÅ¡kovas sÄ Å¾iningai klydo dėl pateikiamos informacijos, todėl baudžiamoji atsakomybė jam nekyla. IeÅ¡kovas neneigia, kad Kauno apygardos teismui pateiktame skunde nurodė informacijÄ , kurios pagrindu teisėjai R. B. ir A. Ž. pateikė pareiÅ¡kimÄ Generalinei prokuratÅ«rai. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nei ieÅ¡kovo nurodyti argumentai, nei baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų turinys nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iuo atveju buvo aiÅ¡kus pagrindas, gavus minėtÄ teisėjų R.

B. ir A. Ž. pareiÅ¡kimÄ , apskritai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

28. IeÅ¡kovas teismo kaltę ir neteisėtus veiksmus taip pat siejo su tuo, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1172-259/2011 nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties projektÄ parengė patarėja, o laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas teisėjas tik pasirašė nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nutarties projektÄ parengė teismo pirmininko patarėja, nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo/teisėjų veiksmų neteisėtumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek patarėjų, tiek padėjėjų pareiginės funkcijos be kita ko apima ir procesinių sprendimų projektų rengimÄ , todėl nutarties projektas galėjo bÅ«ti parengtas ir ne laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas teisėjo, o jo patarėjos.

29. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti bÅ«tinos visos trys anksčiau Å¡ioje nutartyje minėtos sÄ lygos, teisėjų kolegija dėl kitų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, kaip neturinčių reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos rezultatui, nepasisako. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 30. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nenagrinėjo jo praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių priėmimo.

Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir nėra pagrindo bylos nagrinėjimÄ atidėti, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių. CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimÄ , 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

31. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi parengiamasis posėdis civilinėje byloje pagal L. M.ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 22 d. 15.30 val. Ä® parengiamÄ jį posėdį atvyko ieÅ¡kovas. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. lapkričio 22 d. gautas atsakovės praÅ¡ymas pasirengti bylos nagrinėjimui nedalyvaujant atsakovės atstovei.

Patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylų iÅ¡reikalavimo, protokoline nutartimi parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2019 m. sausio 23 d. 14:00 val. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. sausio 7 d. gautas atsakovės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti nedalyvaujant atsakovės atstovei. Nors ieÅ¡kovas prašė priimti sprendimÄ už akių, pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi nutarė pradėti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad atsakovės atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikus atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių, todėl pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvauti teismo posėdyje yra civilinės bylos šalies procesinė teisė, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta šalies dalyvavimu teismo posėdyje būtinu (CPK 246 straipsnio 5 dalis). Todėl šalies neatvykimas į teismo posėdį savaime negali sukelti apelianto nurodomų neigiamų teisinių procesinių padarinių. Aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti atsakovės atstovui piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, nenustatyta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atėmė iÅ¡ jo galimybę sudaryti su atsakove taikos sutartį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Taigi, Å¡alys yra laisvos pačios nuspręsti, ar sudaryti byloje taikos sutartį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė Å¡alims galimybės ar užkirto keliÄ sudaryti taikos sutartį bei iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ taikiai.

34. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, neiÅ¡siunčiant apeliacinės instancijos teismui jo atskirojo skundo. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovas pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. birželio 19 d. priėmęs ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , 2018 m. birželio 20 d. iÅ¡siuntė jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

IeÅ¡kovas taip pat pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties. MinėtÄ skundÄ Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. iÅ¡siuntė atsakovei atsiliepimui pateikti. Atsakovei nepateikus atsiliepimo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. atskirÄ jį skundÄ iÅ¡siuntė Lietuvos apeliaciniam teismui. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, susiję su ieÅ¡kovo atskirųjų skundų iÅ¡siuntimu apeliacinės instancijos teismui, buvo atlikti tinkamai.

35. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ieÅ¡kovo 2018 m. lapkričio 15 d. praÅ¡ymÄ ir nesikreipė pagal CPK 300 straipsnio 1 dalyje įvardintus reikalavimus į prokuratÅ«rÄ . CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad jei bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiÅ¡kėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui. Vien subjektyvus dalyvaujančių byloje asmenų teisinės ginčo situacijos vertinimas, nesudaro pagrindo teismui bet kuriuo atveju kreiptis į atitinkamas institucijas, nes tokie teismo veiksmai priklauso teismo diskrecijai.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, neleidžia spręsti, jog tokiu bÅ«du buvo pažeistos CPK nuostatos. Dėl praÅ¡ymo priimti atskirÄ jÄ nutartį 36. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirÄ jÄ nutartį ir nusiųsti jÄ atitinkamoms institucijoms ar pareigÅ«nams.

37. Pagal CPK 332 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas Å¡io kodekso 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirÄ jÄ nutartį. Atsiroji nutartis gali bÅ«ti priimama, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , padaro iÅ¡vadÄ , kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas (CPK 299 straipsnis). Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokiÄ nutartį priimti teismui nėra privalomi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kuriais jis grindžia atskirosios nutarties Å¡ioje byloje priėmimo bÅ«tinybę, yra paremti iÅ¡imtinai subjektyviu apelianto vertinimu, nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokiÄ apelianto pozicijÄ , todėl pagrindo atskirosios nutarties priėmimui Å¡ioje byloje nėra. Dėl bylos procesinės baigties 38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Aldona Tilindienė Vytautas Zelianka