fc42465d-535e-438c-b7dd-b3de277e5dfc · Klaipėdos apygardos teismas

                                                       Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-87-360/2015                     Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04168-2014-9                              Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.; 79.1. (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. vasario 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

I. ( V. I.) atstovo advokato Regimanto Å pelverio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo V. I. pripažintas kaltu pagal ATPK 413 str. 1 d. ir nubaustas 868 Eur bauda.Teismas                                                         n u s t a t ė: 2014 m. lapkričio 4 d. V. I. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, bÅ«damas UAB „XXX" direktoriumi, leido dirbti V.

S., bendrovei priklausančioje automobilių plovykloje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plovyklos darbuotojos pareigose, nesudaręs su ja raÅ¡ytinės darbo sutarties. Tokiu bÅ«du V. I., nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. S. priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Tuo V. I. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimu pripažino V.

I. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 413 str. 1 d. ir nubaudė 868 Eur bauda.Nubaustojo atstovas advokatas R. Å pelveris apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde apelianto atstovas nurodo, kad V. I. neturėjo jokio ketinimo turėti nelegalaus darbuotojo, o jo santykiai su V. S. buvo grįsti civiliniais santykiais su kitu juridiniu asmeniu, kurio darbuotoja ir buvo V.

S.. Taip pat, nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas nelegalaus darbo objektyvusis požymis. Esant tokioms aplinkybėms, V. I. veiksmuose nėra ATPK 413 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Be to apelianto atstovas nurodo, kad vertinant visų aplinkybių visumÄ , nesutinkama su skundžiamame nutarime nurodytu argumentu, kad V. S. UAB „XXX" buvo įdarbinta neturint tikslo paskirti jÄ laikinai dirbti kitoje bendrovėje. PrieÅ¡ingai du juridiniai asmenys, susitarė, kad laikinai bus perleistas darbuotojo pavaldumas, kuris vykdys užsakovo nurodymus ir paklus darbo nustatytai tvarkai, o už tai užsakovas mokės vykdytojui nustatytÄ paslaugos atlygį.

Pažymėtina, kad įstatytų leidėjas nėra imperatyviai nustatęs privalomos laikinojo įdarbinimo sutarties formos, kurios nesilaikymas darytų sutartį negaliojančia. Å iuo atveju, privaloma vertinti ne formalius 2013-01-04 sudarytos sutarties Nr. 00104 neatitikimus laikinojo įdarbinimo sutarties formai, o Å¡ios sutarties turinį, kuriuo atkleidžiamas tikrasis Å¡alių ketinimas, sutarties tikslas ir esmė.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus vedėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.Pagal teismų praktikÄ teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimÄ padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad 2014 m. lapkričio 4 d.

V. I. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, bÅ«damas UAB „XXX" direktoriumi, leido dirbti V. S., bendrovei priklausančioje automobilių plovykloje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plovyklos darbuotojos pareigose, nesudaręs su ja raÅ¡ytinės darbo sutarties. Tokiu bÅ«du V. I., nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. S. priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Tuo V. I. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje ( b. l. 3-4). 2014-11-04 ir 2014-10-21paaiÅ¡kinimuose V. I. nurodė, kad V. S. dirba UAB „XXX". Jo vadovaujamoje bendrovėje darbuotoja atliko administracinius darbus pagal UAB „XXX" ir UAB „XXX" darbuotojų samdymo sutartį, kadangi UAB „XXX" nėra reikiamos kvalifikacijos specialistų.

V. S. darbo užmokestį mokėjo, darbo valandų apskaitÄ tvarkė UAB „XXX" (b. l. 5, 10).Teismo posėdžio metu V. I. nepripažino padaręs teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kino, kad V. S. dirba UAB „XXX". Kadangi neturėjo tinkamos specialybės darbuotojų, UAB „XXX" su UAB „XXX" pasirašė sutartį, pagal kuriÄ minėta darbuotoja dirbo UAB „XXX" automobilių plovykloje. PaaiÅ¡kino, kad V. S. dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje administratore vienÄ mėnesį. Jis, V. I., kaip bendrovės direktorius, V.

S. davė visus privalomus darbo nurodymus. Darbo užmokestį V. S. mokėjo UAB „XXX" ( b. l. 32).Apklausta teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad pagal UAB „XXX" ir UAB „XXX" sudarytÄ sutartį dirbo UAB „XXX", adresu Liepų g. 54B, Klaipėda, administratore, dirbo su kasos aparatu, be to padėjo apmokyti naujus darbuotojus. Patikrinimo metu paėmė pinigus už automobilio plovimÄ , kasos čekio neiÅ¡davė. Darbo sutartis buvo sudaryta su UAB „XXX", darbo užmokestį taip pat mokėjo UAB „XXX".

UAB „XXX" dirbo apie 3-4 savaites. Darbo sutarties su UAB „XXX" sudariusi nebuvo. Dėl atliekamų darbų tarėsi su V. I., kuris jÄ aprÅ«pino darbo priemonėmis ir darbo drabužiais ( b. l. 32).Apklausta kaip liudytoja Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Giedrė Vėberytė parodė, kad V. S. UAB „XXX" atliko tęstinio pobÅ«džio darbo funkcijas, V. S. pakluso UAB „XXX" darbo tvarkai, Å¡ioje bendrovėje buvo aprÅ«pinta darbo priemonėmis. Konstatuotina, kad tarp jos ir UAB „XXX" buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Kadangi nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, praÅ¡o V. I. skirti ATPK 413 str. 1 d. numatytÄ administracinę nuobaudÄ ( b. l. 33).IÅ¡ 2014 m. spalio 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-8963 nustatyta, kad UAB „XXX", veiklos vykdymo vietoje, adresu Liepų g. 54B, Klaipėdos m., automobilių plovykloje, patikrinimo metu nustatyta, kad su elektroniniu kasos aparatu dirbo plovyklos darbuotoja V. S., kuri darbo pažymėjimo nepateikė, raÅ¡tu pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad ji pagal darbo sutartį dirba UAB „XXX" autoplovykloje, esančioje Nemuno g. 111, Klaipėdoje.

Su UAB „XXX" darbo sutarties nėra sudariusi, plovykloje dirba 3-4 savaites. Darbo diena yra nuo 2.00 val. iki 8.00 val., darbo užmokestį moka UAB „XXX". Pagal paaiÅ¡kinimÄ V. S. UAB „XXX" automobilių plovykloje dirba minėtų bendrovių vadovų raÅ¡ytine sutartimi, tai yra laikinai pervesta dirbti į plovyklÄ , Liepų g. 54B, Klaipėda. V. I. pateiktos 2013-01-04 sutarties Nr. 00104 dėl-paslaugų teikimo dalykas - paslaugų teikimas (konkrečios paslaugos nenurodytos) (b. l. 7-9).IÅ¡ teismui pateiktos UAB „XXX" ir UAB „XXX" 2013-01-04 sudarytos sutarties Nr. 00104 matyti, kad UAB „XXX" įsipareigoja teikti paslaugas, o UAB „XXX" įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje ir papildomame susitarime nustatyta tvarka (b. l. 11-14).

Teikiamos paslaugos nedetalizuojamos.V. I. pateikė teismui 2014-10-31 sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. 0775 už darbuotojų nuomÄ pagal 2013-01-04 sutartį už 2014 m. spalio mėnesį ( b. l. 28), 2014-10-01 sutarties priede Nr. 1, grafoje „Atliekamų darbų pavadinimas" nurodyta - plovyklos darbuotoja V. S., a.k. 47704290536, 2014-10-01, kaina - 11,20 val. ( b. l. 29).Administracinė atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį.

Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant Å¡io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

Pažymėtina, kad darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių ir iÅ¡davus jo tapatybę patvirtinantį dokumentÄ ; už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasiraÅ¡o darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sÄ lygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012).

Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Apygardos teismas susipažinęs su visais byloje esančiais duomenimis pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad privaloma vertinti ne formalius 2013-01-04 sudarytos sutarties Nr. 00104 neatitikimus laikinojo įdarbinimo sutarties formai, o Å¡ios sutarties turinį, kuriuo atskleidžiamas tikrasis Å¡alių ketinimas, sutarties tikslas ir esmė, bet nepritaria apelianto atstovo pozicijai, jog įstatymų leidėjas nėra imperatyviai nustatęs privalomos laikinojo įdarbinimo sutarties formos, kurios nesilaikymas darytų sutartį negaliojančia, nes LR Ä®darbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 2 straipsnyje yra aiÅ¡kiai apibrėžta Å¡i sÄ voka ir nurodytas sutarties turinys.

IÅ¡ Å¡io turinio galima spręsti, kad laikinojo įdarbinimo sutartis – laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo, pagal kuriÄ laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja atlygintinai laikinai pavesti laikinajam darbuotojui (laikiniesiems darbuotojams) atlikti Å¡ioje sutartyje numatytas darbo funkcijas laikinojo darbo naudotojo naudai, laikantis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo darbo naudotojas įsipareigoja laikinuosius darbuotojus prižiÅ«rėti ir jiems vadovauti bei užtikrinti minėtame įstatyme ir Å¡ioje sutartyje nustatytas darbo sÄ lygas.

BÅ«tent laikinojo įdarbinimo sutarties pagrindu darbdavys (darbuotojo nuomotojas) iÅ¡sinuomoja darbuotojus iÅ¡ laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės. Laikinojo įdarbinimo sutartis sudaroma raÅ¡tu ir joje turi bÅ«ti nurodoma laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) kvalifikacija, darbo funkcijos, darbo režimas, laikinojo darbuotojo (laikinųjų darbuotojų) mokymo, siuntimo ir atÅ¡aukimo iÅ¡ darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarka.AukÅ¡tesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog analizuojant Å¡ios sutarties turinį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis darytina iÅ¡vadÄ , kad UAB „XXX" vadovÄ V.

I. ir UAB „XXX" darbuotojÄ V. S. galimai siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams bÅ«dingų požymių, kas sÄ lygoja ir atitinkamÄ tokių santykių įforminimÄ bei įregistravimÄ . Tačiau vien tų duomenų nepakanka, kad bÅ«tų galima konstatuoti, kad V. S. dirbo nelegaliai ir kad V. I. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta sudėtis.Pagal LR Ä®darbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymÄ darbuotojų nuoma gali verstis laikinojo įdarbinimo įmonė - fizinis, juridinis asmuo ar kita organizacinė struktÅ«ra, atitinkantys darbdaviui keliamus reikalavimus ir sudarę laikinojo darbo sutartis su laikinaisiais darbuotojais, turėdami tikslÄ juos siųsti laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, pastarajam prižiÅ«rint ir vadovaujant.

Laikinojo įdarbinimo įmonė su laikinuoju darbuotoju turi sudaryti laikinojo darbo sutartį, kuri turi sutarties ypatumus lyginant su įprastomis darbo sutartimis. Pagrindinis laikinojo darbo sutarties ypatumas lyginant su įprastomis darbo sutartimis yra tai, jog Å¡iuo atveju darbuotojas paklÅ«sta ir dirba darbus ne laikinojo įdarbinimo įmonei, su kuria ir yra sudaryta darbo sutartis, bet kitam darbdaviui, su kuriuo darbuotojas apskritai nėra saistomas jokios sutarties. Be to įstatyme numatyta, kad įdarbinimo įmonės turi teikti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informacijÄ apie pradėtÄ vykdyti įdarbinimÄ per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.

Apygardos teismas konstatuoja, kad anksčiau paminėti duomenys pirmosios instancijos teisme nebuvo renkami, analizuojami ir vertinami, teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grÄ Å¾intina apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas       n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                      Savinijus Katauskas