fc423bef-d606-4767-8a6e-445af6f1df19 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-2407-1021/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00294-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 9 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Jonas Abraitis raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : P. R. S. (toliau - pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ po savo tėvo L. S. mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini),), mirė pareiÅ¡kėjo tėvas L. S., kuris nuosavybės teise turėjo 0,06 ha ploto sodo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini),), Kadangi pareiÅ¡kėjas yra L. S. sÅ«nus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti šį tėvui priklausantį turtÄ .

Kad paveldėti tėvui priklausantį turtÄ pareiÅ¡kėjas per tris mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Tačiau to nepadarė, nes dėl teisinių žinių stokos tiesiog to nežinojo. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas pradėjo naudotis tėvui priklausančiu sodo žemės sklypu ir buvo įsitikinęs, jog jis savaime tampa jo nuosavybe, nes jokių kitų įpėdinių nėra (tėvai buvo iÅ¡situokę, brolių, seserų neturi), o tai patvirtinančius dokumentus jis gali susitvarkyti bet kada.

Be to, tuo metu pareiÅ¡kėjo materialinė padėtis buvo pakankamai sunki ir jis neturėjo galimybės net ir dalį savo gaunamų pajamų skirti paveldėjimo dokumentų tvarkymui. Tik prieÅ¡ kurį laikÄ , kai atsirado asmuo, norintis pirkti tėvui priklausiusį sodo žemės sklypÄ , pareiÅ¡kėjas sužinojo, jog negali jo parduoti, kadangi nėra paveldėjęs tėvui priklausančio turto ir jis nėra registruotas kaip pareiÅ¡kėjo nuosavybė. Tuomet pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarÄ dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas nuo tėvo mirties, tai notaras jokių dokumentų dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo negali priimti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tėvui mirus, jis jį palaidojo, jam atiteko visi tėvui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Tėvui mirus, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto pradėjo naudotis ir tėvui priklausančiu žemės sklypu, keletÄ metų jame sodino įvairias daržoves, augino vaisius bei uogas, jį prižiÅ«rėjo bei tvarkė. Vėliu Å¡iuo sodo žemės sklypu leido naudotis gretimo žemės sklypo savininkui. Gretimo žemės sklypo savininkas Å¡iuo žemės sklypu naudojasi iki Å¡iol.

Jis ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį nusipirkti. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ po savo tėvo L. S. mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (b. l. 1-2). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja ir bylÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 14). Teismas k o n s t a t u o j a: Ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu bÅ«du gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , nėra galima, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra teisėtas.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad L. S., mirė (duomenys neskelbtini),), ( b. l. 4); gimimo įrašu nustatyta, kad R.

S. yra L. S. sÅ«nus (b. l. 5). VÄ® ,,Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, esantis (duomenys neskelbtini),),. nuosavybės teise priklauso L. S. (b. l. 7). VÄ® ,,Registrų centras“ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad L. S. palikimo niekas nepriėmė (b. l. 8). Po savo tėvo mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusiojo L. S. sÅ«nus pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paveldėti jo turtÄ .

Jis palikimÄ galėjo paveldėti trims bÅ«dais – faktiniu valdymu, pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimÄ turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarÄ , jeigu paveldi pagal testamentÄ ar įstatymÄ , ar palikimÄ priimdama faktiniu valdymu per tÄ patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad jis po tėvo mirties naudojosi tėvui priklausančiu sodo žemės sklypu, tėvui mirusm pareiÅ¡kėjas jį palaidojo, jam atiteko visi tėvui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai.

Šie visi duomenys rodo, kad R. S. tėvo palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja. Iš VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo L. S. palikimo priėmimo faktų (b. l. 12). Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas R.

S. Å¡iais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini),), mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai), dėl ko pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra, jos nepriteistinos.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo tėvo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini),), d., mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. FaktÄ nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

SprendimÄ per tris dienas nuo jo priėmimo iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Jonas Abraitis