fc41a4e2-80af-4076-bb2f-ce322880c9d1 · Å iaulių apygardos teismas

                                       Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-134-167/2017                                       Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00126-2017-1                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.5.3; 1.5.7; (S)                                                                  21.11.10; 21.11.11 Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Å iauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) ir administracinėn atsakomybėn patraukto R.

R. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi R. R. paskirta galutinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.               Teismas, n u s t a t ė :

Skundžiamu nutarimu R. R. nubaustas už tai, kad 2017 m. liepos 8 d. 15:50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino svetimÄ turtÄ , padarydamas turtinę žalÄ ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, tuo padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje.Taip pat R. R. nubaustas už tai, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino svetimÄ turtÄ , padarydamas turtinę žalÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai, kai nukentėjusiųjų asmenų eismo įvykio vietoje nebuvo, tuo padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje.Taip pat R.

R. nubaustas už tai, kad tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, su transporto priemone apgadino svetimÄ turtÄ , taip padarydamas turtinę žalÄ , tuo padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies sankcijų ribose.Skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį (buvęs LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(1) str.), gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Institucija mano, kad administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-162-496-2017 nagrinėjimo metu teismo nustatytos aplinkybės, jog atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, jis iÅ¡ esmės pripažino kaltę, yra vienÄ kartÄ baustas administracinė tvarka įspėjimu, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nėra baustas už KET pažeidimus, yra neteistas, neįgalus, dirba, žala, padaryta nukentėjusiojo turtui, atlyginta, nukentėjusysis dėl Å¡io įvykio pretenzijų neturi, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, nėra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teigiama, kad visos minėtos aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos tik kaip administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymima, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra priskiriami prie sunkių tyčinių pažeidimų, vairuotojas dar prieÅ¡ įvykdydamas tyčinį KET pažeidimÄ , keliantį padidintÄ pavojų eismo saugumui (o tik už tokius pažeidimus yra numatyta specialiosios teisės atėmimo nuobauda), privalo numatyti galimas tokių veiksmų neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę dėl jų.

Pažymima tai, kad R. R. vairuodamas transporto priemonę apgadino svetimÄ turtÄ - užvažiavo ant kapo kraÅ¡to ir sulaužė bortelį, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs apie įvykį policijai, nukentėjusiojo taip pat apie įvykį neinformavo, nors ir žinojo apie eismo įvykį, tačiau iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus bei atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , savo kaltės nepripažino, o tik bylos nagrinėjimo teisme metu įvertinęs neginčijamus įrodymus iÅ¡ esmės pripažino kaltę.Be to, skunde teigiama, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ir asmens gyvenimo bÅ«das, užimtumas, Å¡eimyninė, materialinė padėtis, darbo vieta, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažintinos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti Å¡velnios, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimÄ .

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims ne tik nubausti, bet ir siekiant juos auklėti, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, bei kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Å velnesnių administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių taikymas neigiamai įtakoja minėto pobÅ«džio pažeidimų užkardymÄ bei prevencijÄ ir tuo administracinė nuobauda nepasiekia numatytų tikslų.Apeliaciniu skundu R.

R. praÅ¡o pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ ir vietoje paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ .Skundu praÅ¡oma dar kartÄ pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir vietoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams nuobaudos paskirti kitÄ Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje. R. R. sutinka su bet kokia kita administracine nuobauda, kad tik nebÅ«tų atimta teisė vairuoti, nes Å¡iuo metu jam tai ypač aktualu, nes žmona rugsėjo mėn. iÅ¡vyko dirbti į (duomenys neskelbtini).

Nurodoma, kad vienam neįgaliam asmeniui ir taip gyventi nelengva, o negalėdamas važiuoti maÅ¡ina - net iki parduotuvės nuvykti greit negalės, nes iÅ¡kris sniegas ir R. R. bus įkalintas savo namuose, nes su vežimėliu iÅ¡važiuoti į laukÄ nebegalės, negalės pats nuvykti pas gydytojus, į darbovietę (duomenys neskelbtini), o tai reiÅ¡kia, kad praras darbÄ , ir neteks kasmėnesinių 600-700 Eur pajamų, nebegalės tęsti ne tik paimtos paskolos pirkti namui grÄ Å¾inimo įmokų mokėjimo, bet nebeturės lėšų egzistavimui.

Nurodoma, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda R. R. atžvilgiu tikrai yra nepakeliamai sunki. Nurodoma, kad pačio administracinio teisės pažeidimo fakto neginčija, tačiau atsižvelgiant į R. R. neįgalumÄ mano, kad nubaustas yra per griežtai. Pažymi, kad R. R. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas yra sunkus, tačiau nėra proporcingas paskirtos bausmės sukeliamoms pasekmėms - judėjimo laisvės netekimu ir su tuo susijusiomis materialinėmis, socialinėmis, sveikatos priežiÅ«ros ir kt. pasekmėmis.Pažymima, kad Lietuvos Konstitucijoje nustatyta, kad teisingumÄ vykdo teismai ir jų skiriamos nuobaudos turi bÅ«ti individualizuotos.

Konstitucinis teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, yra konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumÄ , privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose iÅ¡reikÅ¡tos teisės įgyvendinimÄ , garantuoti teisės virÅ¡enybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

IÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Kaip konstatuotja Konstitucinis Teismas aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).Nurodoma, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ , įstatyme, kuriuo nustatoma asmenų administracinė teisinė atsakomybė, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimÄ .

Teisiniu reguliavimu turi bÅ«ti sudarytos teisinės prielaidos teismui iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Ir. prieÅ¡ingai, teisinis reguliavimas negali bÅ«ti toks, kad teismui nebÅ«tų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iÅ¡ Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir Å¡itaip įvykdyti teisingumo, antraip bÅ«tų pažeisti iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumÄ .

Teigiama, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji, ar visai neskirti administracinės nuobaudos (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundÄ R.

R. praÅ¡o Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su Institucijos argumentais, nes jie formalÅ«s ir pavirÅ¡utiniÅ¡ki, suformuluoti neįsigilinus į pažeidėjo gyvenimo aplinkybes, ignoruojantys teisingumo ir protingumo principus. Pažymima, kad vien tik negalios pas asmenį buvimas nėra pagrindas taikyti 34 straipsnio 5 dalies nuostatÄ . Å iuo aspektu pažymi, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatomas neįgaliųjų darbingumo lygis, Å¡io straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sÄ lygomis.

Nurodoma, kad iÅ¡ Å¡ios nuostatos turinio matyti, kad R. R. nustatytas 25 proc. darbingumo lygis priskiriamas prie sunkiausio neįgalumo, kai neįgaliojo vieÅ¡ojo ir asmeninio gyvenimo bei veiklos sÄ lygos ir galimybės laisvai judėti, naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis, gauti reikiamÄ informacijÄ , bendrauti ir dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse, įtakojamos daugybe nepalankių veiksnių (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys).Nurodoma, kad iÅ¡imtinai vien tik neįgaliojo vežimėliu judančio asmens iÅ¡orinės aplinkybės, trukdančios neįgaliojo gyvenimui ir veiklai, yra Lietuvoje nepritaikyta infrastruktÅ«ra, miestų, miestelių ir kaimų gatvės, Å¡aligatviai, nepritaikytas visuomeninis transportas.

Teigiama, kad Institucijai pavirÅ¡utiniÅ¡kai žvelgiant nesimato, kad lyjant (lynojant) vežimėliu nuvažiuoti net keliasdeÅ¡imt metrų yra virÅ¡ žmogaus galimybių ribų, nes metaliniai ratų lankai slysta; žiemÄ rankos Å¡Ä la prie metalo, o kelių colių priekiniais vežimėlio ratukais įveikti sniegÄ â€” neįmanoma.Å iame kontekste paminima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis byloje Nr. N-575-1136-11, kurioje pažymėta: „<...> Byloje neįrodyta, kad R.

G. transporto priemonę turi vairuoti bÅ«tent dėl neįgalumo (ATPK 27 str. 3 d.), todėl pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį ir Å¡velninti skirtÄ minimaliÄ administracinę nuobaudÄ Å¡iuo atveju nėra. Pažymėtina, kad apelianto pateikti sveikatos bÅ«klę pagrindžiantys dokumentai atspindi 2005 ir 2007 metais buvusiÄ situacijÄ galimo darbo pobÅ«dį ir sÄ lygas, netektÄ 65 procentų nedarbingumÄ tačiau juose neužfiksuota, kad asmens judėjimui bÅ«tų bÅ«tinas automobilis.“ Nurodoma, kad Å¡ių formuluočių turinys leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad asmens judėjimui bÅ«tinas automobilis yra pagrindas Å¡velninti skirtinÄ minimaliÄ administracinę nuobaudÄ .

Teigiama, kad teisės vairuoti automobilį neturėjimas, R. R. nėra tik nepatogumas, o apskritai plonos linijos tarp gyvenimo ir vien tik egzistavimo lūžis, o sankcija yra ne tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, bet ir prilygintina laisvės apribojimui ar namų areÅ¡tui.Nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos ir transporto iÅ¡laidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡o, tvarkos apraÅ¡o ir pažymų formų patvirtinimo“ patvirtintų kriterijų 3 punktÄ :

„Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal šiuos pagrindinius kriterijus, tarp jų ir abiejų kojų paralyžius (3.1 papunktis). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2016-05-19 raštas Nr. R-2635 patvirtina, kad R. R. Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatoma.Atsiliepimu į R.

R. apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o R. R. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o R. R. skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei Institucija neginčija kaltės dėl R. R. padarytų pažeidimų, tačiau mano, kad teismas netinkamai individualizavo R.

R. nuobaudÄ . Taigi, ginčo byloje dėl administracinių teisės nusižengimų padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. R. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Tiek Institucijos įgalioto asmens, tiek pažeidėjo apeliaciniu skundu yra keliamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o bÅ«tent už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , R.

R., mažesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (ANK 652 straipsnis).ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų eurų.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų.IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, R. R. paskirtos mažesnės nei minimalios nuobaudos numatytos ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudÄ , gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama.Pažymėtina, kad galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta Å¡io ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant ypatingoms, iÅ¡skirtinėms aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad R. R. padarė vienÄ pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala kito asmens turtui, R. R. ne tik, kad pasiÅ¡alino, tačiau iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabÅ«diÅ¡kais veiksmais R.

R. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Vis dėl to, vertinant galimybę pažeidėjui paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei yra numatyta ANK straipsnio sankcijoje, bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes (administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus).

Pažymėtina, kad asmeniui, kurio turtas buvo sugadintas žala buvo atlyginta ir sugadintas turtas buvo sutvarkytas, nukentėjusysis R. R. neturėjo jokių pretenzijų, pats R. R. savo kaltę iš esmės pripažino, tačiau dėl padaryto pažeidimo apylinkės teismo posėdžio metu gailesčio neišreiškė ir nors iš esmės sutiko su padarytais pažeidimais, tačiau neatskleidė visų pažeidimų padarymo aplinkybių detalių, todėl pagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad R.

R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo juos iÅ¡aiÅ¡kinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vis dėl to buvo nustatyta viena R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (administracinį nusižengimÄ padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis), pažymėtina, kad R. R. teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2003 m. birželio 19 d. (b. l.

26) ir iki jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, t. y. iki 2017 m. liepos 8 d., R. R. nebuvo anksčiau baustas dėl jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 24), po jam inkriminuojamų administracinių pažeidimų, naujų pažeidimų numatytų ANK nepadarė, yra neteistas (b. l. 25), pažymėtina ir tai, kad R. R. nustatytas tik 25 procentų darbingumas, nes jis nevaldo kojų (67 b. l.), tačiau R. R. yra dirbantis (b. l.

68) ir teisė vairuoti jam reikalinga siekiant nuvykti į darbÄ ir užsitikrinti pajamas. IÅ¡ byloje esančio R. R. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pateikto raÅ¡to matyti, kad R. R. apibÅ«dinamas teigiamai, darbÄ atlieka namuose, kartais jam reikia atvykti į (duomenys neskelbtini), vis dėl to, pateiktame raÅ¡te nors ir nurodoma, kad R. R. negalėdamas vairuoti praranda galimybę dirbti įmonėje, tačiau tuo pačiu yra nurodoma, kad nesant galimybės neskirti R. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tai tokiu atveju sutrumpinti teisės vairuoti teisių atėmimÄ (b. l. 69), todėl iÅ¡ minėto raÅ¡to negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad R.

R. paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , jam bÅ«tų visiÅ¡kai apribota galimybė dirbti, tačiau akivaizdu, kad tokia galimybė bÅ«tų apsunkinta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant nagrinėjamoje byloje iÅ¡imtinių aplinkybių, kurioms esant R. R. buvo paskirta Å¡velnesnė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, nei yra numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Nagrinėjamu atveju R. R. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ paskiriant net ir minimalias nuobaudas, bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas ir iÅ¡ esmės bÅ«tų pasiektas tik vienas administracinės nuobaudos tikslas, t. y. pažeidėjo nubaudimas, nors administracine nuobauda turi bÅ«ti siekiama ne tik asmens nubaudimo, bet ir kitų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. padarė vienÄ pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeldamas pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei, į tai, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ yra numatyta itin griežta administracinė atsakomybė, į tai, kad nustatyta tik viena R.

R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neskiriant R. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ akivaizdžiai prieÅ¡tarautų ANK 22 straipsnyje keliamiems administracinės nuobaudos tikslams, teisingumo ir protingumo principams, todėl R. R. turi bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas paskyrė nepagrįstai maÅ¾Ä teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ R.

R.. Apygardos teismo vertinimu R. R. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ buvo pagrįstai paskirta 800 Eur dydžio bauda, t. y. 1,5 karto mažesnė nuobauda nei minimali nuobauda minėto straipsnio sankcijoje, tačiau tuo pačiu R. R. buvo paskirtas neproporcingai mažas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 1 metams, kuris yra net 3 kartus mažesnis nei yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones minimalus atėmimo terminas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , todėl apylinkės teismo nutarimo dalis dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams naikintina ir R.

R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytinas 1 metams ir 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kitų R. R. padarytų pažeidimų paskirtų nuobaudų dydžio ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. R. už ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus skiria galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 800 Eur dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Kelmės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje R.

R. paskirtos administracinės nuobaudos ir priimti naujÄ nutarimÄ :R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R.

R. paskirtÄ nuobaudÄ subendrinti su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuarimu R. R. paskirtomis administracinėmis nuobaudomis pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį ir R. R. skirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.KitÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Alfredas Vilbikas