fc3ff278-39d7-42b2-b685-810d71ebc429 · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1083-780/2018;Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00003-2018-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.6.5. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 21 d.Lazdijai                  Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovo E. M. atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui,atsakovei A.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieÅ¡kovų E. M. ir M. G. A. ieÅ¡kinį atsakovei A. P.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovai praÅ¡o padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 5,0328 ha, į tris atskirus sklypus pagal pateikiamÄ UAB „Geodala“ parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ir NŽT prie LR ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo 2017-08-02 įsakymu patvirtintÄ projektÄ Ä¯ atskirus žemės sklypus:

1) ieÅ¡kovui E. M. atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti natÅ«ra 16709 m2 žemės sklypÄ , pagal pateiktÄ Å¡io ploto atidalijimo planÄ Nr. 104-2-1;

2) ieÅ¡kovei M. G. A. atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti natÅ«ra 16810 m2 žemės sklypÄ , pagal pateiktÄ Å¡io ploto atidalijimo planÄ Nr. 104-2-2;

3) atsakovei A. P. atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti natÅ«ra 16809 m2 žemės sklypÄ , pagal pateiktÄ Å¡io ploto atidalijimo planÄ Nr. 104-2-3. IeÅ¡kovai E. M. ir M. G. A. savo ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad nori atsidalinti savo dalis iÅ¡ kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., tačiau atsakovė trukdo jiems įgyvendinti jų teisę. IeÅ¡kovas E. M. kreipėsi į kadastrinių matavimų įmonę UAB „Geodala“, kurios matininkas D.

L. pasiÅ«lė visiems bendraturčiams sudaryti bendro žemės sklypo padalijimo sutartį. Atsakovė pasirašė parengtÄ sutartį su UAB „Geodala“, tačiau savo ranka padarė raÅ¡ytinę pastabÄ , kad padalijus bendrÄ sklypÄ Ä¯ 3 dalis, jos bÅ«tų skirtingos formos ir vertės, todėl pasidalijimas turėtų vykti burtų keliu pas notarÄ . UAB „Geodala“ parengė bendro sklypo padalijimo variantÄ Ä¯ 3 sklypus, kurio projektÄ ieÅ¡kovas E. M. 2016-11-28 pasiuntė susipažinimui atsakovei ir pasiÅ«lė pasirinkti jai priimtinÄ variantÄ .

Atsakovė į tai nieko neatsakė. Tada UAB „Geodala“ padalijo bendrÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ 3 atskirus sklypus, o atsakovei buvo nusiųsta planų kopijos su teise jai pasirinkti, kokio ji nori žemės sklypo - iÅ¡ kurio nors kraÅ¡to ar viduryje. Atsakovė atsisakė nuo bet kokio sklypo varianto ir reikalavo, kad ieÅ¡kovai atvyktų pas jÄ Ä¯ Vilnių, į jos nurodytÄ notarų kontorÄ , kur galėtų burtų keliu kiekvienas iÅ¡sitraukti savo sklypo variantÄ . IeÅ¡kovas E. M. kelis kartus buvo atvykęs pas ieÅ¡kovę kalbėtis dėl atidalijimo variantų, tačiau atsakovė jo neįsileido į namus.

IeÅ¡kovas E. M. 2017-09-23 atsakovei pasiuntė raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ , prie jo pridėdamus 3 sklypų planus ir praÅ¡ydamas atsakovę per 3 darbo dienas pateikti jos nuosavybei pasirinktÄ sklypo variantÄ . Atsakovė atsisakė nuo bet kokio atidalinto iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sklypo varianto ir atsiuntė raÅ¡tÄ , kuriuo pakartotinai pareikalavo bendro sklypo padalijimo burtų keliu. Prie Å¡io raÅ¡to atsakovė nepridėjo jokių jos užsakymu parengtų bendro sklypo padalijimo variantų, nei kur ir kokiu bÅ«du turėtų vykti jos burtavimas.

Tuomet ieÅ¡kovas E. M. atsakovei 2017-10-05 pasiuntė atsakymÄ Ä¯ jos praneÅ¡imÄ ir pasiÅ«lė pasirinkti jai tinkamÄ notarų kontorÄ Lazdijuose, suorganizuoti neÅ¡aliÅ¡kÄ burtų traukimo organizatorių ir paruoÅ¡ti visus reikiamus dokumentus burtų organizavimui. Jokio atsakymo atsakovė ieÅ¡kovui neatsiuntė. Atsakovei atsisakius nuo pačios pasiÅ«lyto burtų varianto, ieÅ¡kovai praÅ¡o padalinti žemės sklypÄ natÅ«ra pagal pateikiamÄ formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo 2017-08-02 įsakymu Nr. 4FPÄ®-87-(14.4.124.).

IeÅ¡kovas E. M. praÅ¡o atidalinti jam 16709 m2 žemės plotÄ , pagal pateikiamÄ padalinto žemės sklypo planÄ Nr. 104-2-1, nes tai yra mažiausias sklypo plotas iÅ¡ trijų atidalintų plotų, o bendrame plote jam tenkanti žemės dalis yra mažesnė už ieÅ¡kovės G. A. ir atsakovės dalis. IÅ¡kovė G. A. praÅ¡o atidalinti jai 16810 m2 žemės plotÄ , pagal pateikiamÄ atidalinti žemės sklypo planÄ Nr. 104-2-2, nes ji dėjo daug pastangų siekiant nusistatyti bendro sklypo ribas, o vėliau jį pasidalinti, tačiau to padaryti negalėjo dėl atsakovės kaltės, nes ji niekaip nesutinka to padaryti bendromis pastangomis.

Pateiktas atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra optimalus, visi trys sklypai turi patekimÄ nuo to paties kelio, Å¡alia kurio yra bendras sklypas. Žemės sklypo pertvarkymo projektas yra suderintas su visomis institucijomis, patvirtintas NŽT prie LR ŽŪM Lazdijų skyriaus, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pagal jį galima atidalinti tris sklypus. Atsakovė pripažino, kad jokia sklypo dalimi nesinaudoja, todėl nėra jokios faktinės naudojimosi tvarkos, kuri bÅ«tų pažeista atidalijant sklypus tokiu bÅ«du ir atsakovė nepatirtų jokių nuostolių.

Atsakovės noras pasidalinti sklypus burtais reiÅ¡kia, kad jai neturi reikÅ¡mės kokia sklypo dalis jai atiteks, todėl ieÅ¡kinio patenkinimas jos interesų nepažeis.   Atsakovė A. P. su ieÅ¡kiniu nesutinka. Ji pripažįsta, kad Å¡alims reikia atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovų siÅ«loma jai atidalinti žemės sklypo dalimi. Atsakovė praÅ¡o atidalinti jai 16709 m2 žemės plotÄ , pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ padalinto žemės sklypo planÄ Nr. 104-2-1, nes ji yra buvusių žemės sklypo savininkų M. dukra, o ieÅ¡kovas E. M. tik anÅ«kas, todėl ji turi pirmenybės teisę pasirinkti.

Dėl tokiu bÅ«du jai teksiančios mažesnės žemės dalies nei jai priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje pretenzijų neturi. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas jai atidalinti 16809 m2 žemės sklypas pagal pateiktÄ Å¡io ploto atidalijimo planÄ Nr. 104-2-3 yra siauras ir ilgas, netaisyklingos formos, toliau nuo ežero, toliau nuo kelio, todėl jo vertė 20-30 procentų mažesnė nei ieÅ¡kovams tenkančių sklypo dalių. Ji pripažįsta, kad jokia bendro sklypo dalimi nesinaudoja, nes bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi.

Atsakovė mano, kad Å¡alys sklypus turėtų pasidalinti burtų kelių. Teigia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų jokių pasiÅ«lymų paÅ¡tu dėl pasidalijimo burtų keliu ar pasirinkimo norimo sklypo ji nėra gavusi. Pripažįsta, kad savo paÅ¡to dėžute naudojasi, tačiau ieÅ¡kovo laiÅ¡kų negavo. Jos pasiraÅ¡yto projekto sprendinių suderinimo raÅ¡to data yra suklastota, o pasiraÅ¡ydama šį suderinimÄ sprendinių brėžinyje nurodytÄ sklypų pasidalijimÄ tarp bendrasavininkų ji iÅ¡braukė.

Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovai ir UAB „Geoadala“ pažeidė sudarytÄ sutartį dėl žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, nes jai už akių jau pasidalino žemės sklypÄ ir konkrečias dalis paskirstė kiekvienam iÅ¡ bendraturčių.   Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ praÅ¡o priimti vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Atsiliepime nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyriaus (toliau NŽT Lazdijų skyrius) vedėjas, atsižvelgdamas į 2016-12-08 E. M. praÅ¡ymÄ , 2016-12-28 įsakymu Nr. 4VÄ®-1409-(14.4.2.) nusprendė pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. 5950-(duomenys neskelbtini), plotas - 5,0328 ha), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), projektÄ , atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančias dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus.

Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė 2017-05-16 derinimo raÅ¡tais pritarė žemės sklypo projekto sprendiniams. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vyriausioji specialistė patikrino UAB „Geodala“ parengtÄ Å¾emės sklypo projektÄ , kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypÄ , ir 2017-07-07 patikrinimo akte Nr. FPA-709-(8.12.) priėmė iÅ¡vadÄ , pritardama teikimui projektÄ tvirtinti. Projektas buvo patvirtintas NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2017-08-02 įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.) (b. l. 70-73).

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai E. M. ir M. G. A. bei atsakovė A. P. yra 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), savininkai (t. 1, b. l. 8-9). Å alys 2016-11-23 sudarė sutartį su UAB „Geodala“ dėl Å¡io žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo parengti žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektÄ (t. 1, b. l. 58-60). NŽT Lazdijų skyriaus vedėja, atsižvelgdama į 2016-12-08 E. M. praÅ¡ymÄ , 2016-12-28 įsakymu Nr. 4VÄ®-1409-(14.4.2.) nusprendė rengti žemės sklypo, kadastro Nr. 5950-(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas atidalinti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirais žemės sklypais (t. 2, b. l. 42).

Apie šį įsakymÄ atsakovė buvo informuota 2017-01-03 NŽT Lazdijų skyriaus praneÅ¡imu (t. 2, b. l. 43), kuris iÅ¡siųstas atsakovei 2017-01-04 registruotu laiÅ¡ku (t. 2, b. l. 45-46). Visos suinteresuotos institucijos suderino žemės sklypo, kadastro Nr. 5950-(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ (t. 2, b. l. 64, 65, 85, 86). 2017-07-07 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-709-(8.12.) NŽT vyriausioji specialistė konstatavo, kad projekto planavimo procedÅ«ros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus ir priėmė iÅ¡vadÄ pritarti teikimui tvirtinti (t. 2, b. l. 88). 2017-08-02 įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.) NŽT Lazdijų skyriaus vedėja patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. 5950-(duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ (t. 2, b. l. 90-91).  Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), todėl atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. Tokiu bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidaliję bendraturčiai tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektais. Ä®statyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita.

Todėl Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003;

Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009). Atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinÄ bendraturčių pareigÄ bendradarbiauti tarpusavyje ir į teismų praktikÄ bendraturčių ginčų bylose, ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje turi įrodyti, jog jų siÅ«lomas atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das yra galimas, teisėtas ir teisingas, o atsakovė turi įrodyti arba, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ viso neturi teisės reikalauti atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokiu bÅ«du, kokiu siÅ«lo, arba įrodyti, kad toks ieÅ¡kovų atsidalijimo bÅ«das pažeistų atsakovės teises ar teisėtus interesus ir padarytų jai neproporcingÄ Å¾alÄ .

Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad reikia atidalinti visiems bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus žemės sklypus. Atsakovė taip pat sutinka, kad žemės sklypas gali būti padalintas į tris atskirus sklypus pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje suformuotus tris sklypus. Be to, nėra ginčo dėl ieškovei M. G. A. atidalintino žemės sklypo. Ginčas kyla tik dėl to, kuris iš likusių dviejų suprojektuotų žemės sklypų po atidalijimo turi atitekti ieškovui E. M., o kuris – atsakovei A.

P.. Vertinant ar ieÅ¡kovų praÅ¡omas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das yra galimas ir teisėtas visų pirma pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovai ir UAB „Geoadala“ pažeidė sudarytÄ sutartį dėl žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, nes jai už akių jau pasidalino žemės sklypÄ ir konkrečias dalis paskirstė kiekvienam iÅ¡ bendraturčių. Tokį savo argumentÄ atsakovė grindžia tuo, kad pasiraÅ¡ydama sutartį jį įrašė pastabÄ , jog rengiant žemės sklypo padalijimo projektÄ nebÅ«tų nurodyta kam iÅ¡ bendrasavininkų priklauso kuris sklypas, o pasidalijimÄ bendrasavininkai atliks burtų keliu.

Tokia pastaba sutartyje dėl žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo iÅ¡ tiesų yra (t. 1, b. l. 58-60), tačiau teismas konstatuoja, kad UAB „Geoadala“ parengtas žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektas Å¡ios sutarties pastabos nepažeidžia. NŽT Lazdijų skyriaus pateiktas UAB „Geoadala“ parengtas žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektas (t. 2, b. l. 31-91) numato tik Å¡alims priklausančio žemės sklypo padalijimÄ Ä¯ tris atskirus sklypus, sprendinių brėžinyje pažymėtus numeriais 104-2-1, 104-2-2, 104-2-3, tačiau nei vieno iÅ¡ Å¡ių trijų sklypų nepriskiria nei vienam iÅ¡ bendraturčių, kaip nepagrįstai teigia atsakovė.

BÅ«tent todėl ieÅ¡kovams ir tenka teismo tvarka reikalauti atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės konkrečius sklypus kiekvienam iÅ¡ bendraturčių. Pastebėtina, kad iÅ¡ atsakovės atsiliepimo argumentų matyti, jog jÄ klaidina dar 2014-11-11 parengtas bendro žemės sklypo planas, kurio projektinis Nr. 265-1, kurio grafoje „žemės naudmenų eksplikacija“ yra nurodyta, kad sklypo Nr. 104-2-1 naudotojas yra E. M., sklypo Nr. 104-2-2 naudotoja – G. A., o sklypo Nr. 104-2-3 naudotoja – A.

P. (t. 2, b. l. 36). Tačiau liudytoju apklaustas UAB „Geoadala“ projekto autorius D. L. paaiÅ¡kino, kad visi trys žemės sklypo savininkai pageidavo dabartinį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ rengti ir sklypÄ Ä¯ tris dalis padalinti vadovaujantis Å¡iuo anksčiau rengtu - 2014-11-11 Å¡io žemės sklypo planu, todėl dabar parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys dėl žemės sklypų suskirstymo į tris atskirus sklypus yra toks pats.

Tačiau dabartiniame sprendinių brėžinyje nėra nurodyta kuris sklypas, kuriam savininkui priskirtas. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto aiškinamasis raštas iš tiesų patvirtina, kad patvirtinto projekto sprendinių brėžiniu žemės sklypas yra tik suskirstomas į tris dalis, bet šios dalys nėra priskiriamos nei vienam iš trijų savininkų (t. 2, b. l. 71-75). Todėl 2014-11-11 žemės sklypo planas, kurio projektinis Nr. 265-1, kuriame nurodyta, kad sklypo Nr. 104-2-1 naudotojas yra E. M., sklypo Nr. 104-2-2 naudotoja – G.

A., o sklypo Nr. 104-2-3 naudotoja – A. P., nėra NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos 2017-08-02 įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.) patvirtino žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys ir ieÅ¡kovai praÅ¡o padalinti žemės sklypÄ ne pagal šį 2014-11-11 žemės sklypo planÄ , kurio projektinis Nr. 265-1, su kuriuo nesutinka atsakovė, o pagal 2017-05-26 galutinai parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, kuriame nėra nurodyta kuriam iÅ¡ savininkų, kuris iÅ¡ sklypų Nr. 104-2-1, Nr. 104-2-2, Nr. 104-2-3 atitenka (t. 2, b. l. 77).

Todėl atsakovės atsiliepime nurodomas argumentas, kad ji nagrinėjamo sprendinių brėžinio nepasirašė, o sklypų pasidalijimÄ tarp bendrasavininkų iÅ¡braukė (t. 1, b. l. 92), neturi reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ , nes atsakovė ir neturėjo suderinti seno 2014-11-11 žemės sklypo plano, kurio projektinis Nr. 265-1, su žemės sklypų Nr. 104-2-1, Nr. 104-2-2, Nr. 104-2-3 priskirstymu konkretiems bendrataučiams, o turėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo sutikimÄ dėl dabartinio žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, kuriame nėra nurodyta kuriam iÅ¡ savininkų, kuris iÅ¡ sklypų Nr. 104-2-1, Nr. 104-2-2, Nr. 104-2-3 atitenka.

Atsakovė Å¡iuos sprendinius suderino savo 2017-03-23 derinimo raÅ¡tu, su pastaba, kad sklypus bendrasavininkai pasidalins burtų keliu (t. 1, b. l. 107, t. 2, b. l. 125). Kadangi pagal 2016-11-23 Å¡alių sudarytÄ sutartį su UAB „Geodala“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose ir aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nėra nurodyta kuriam iÅ¡ bendraturčių kuris iÅ¡ žemės sklypų Nr. 104-2-1, Nr. 104-2-2, Nr. 104-2-3 priskiriamas, tai klaidingi atsakovės įsitikinimai dėl Å¡alių sudarytos sutarties su UAB „Geodala“ pažeidimo, ir dėl ieÅ¡kovų pasidalinimo sklypo jai už akių, yra nepagrįsti.

Nors atsakovė pagrįstai teigia, kad jos derinimo raÅ¡to, kuris buvo pateiktas NŽT Lazdijų skyriui, data buvo pakeista iÅ¡ 2017-03-22 į 2017-05-16, nes į bylÄ iÅ¡ tiesų yra pateikti derinimo raÅ¡to egzemplioriai su skirtingomis datomis (t. 1, b. l. 107-108, t. 2, b. l. 79, 125), tačiau tai neturi reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ teisme, nes tai neturi įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumui ir galimybei atidalinti žemės sklypÄ Ä¯ tris atskirus sklypus pagal šį projektÄ .

Liudytoju apklaustas UAB „Geodala“ projekto autorius D. L. patvirtino, kad jis iÅ¡taisė atsakovė derinimo raÅ¡to datÄ , nes pirmÄ kartÄ pateikus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ derinti NŽT Lazdijų skyriui buvo nustatyti neesminiai trÅ«kumai dėl to, kad buvo nurodytos ne visos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, o juos iÅ¡taisius ir pakartotinai teikiant projektÄ derinti NŽT Lazdijų skyriui, elektroninė ŽPDRIS sistema neleido įkelti atsakovės derinimo raÅ¡to su sena data.

Kadangi nustatyti trÅ«kumai nebuvo susiję su sklypų ribomis, kurioms atsakovė pritarė savo derinimo raÅ¡te, tai naujo derinimo raÅ¡to iÅ¡ atsakovės nereikėjo gauti. IÅ¡ 2017-04-28 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-635-(8.12.) 7 punkto matyti, kad NŽT vyriausioji specialistė pirmojo patikrinimo metu iÅ¡ tiesų konstatavo, kad pertvarkoma teritorija patenka į saugomÄ teritorijÄ , tačiau pertvarkomiems sklypams nenustatyta specialioji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lyga – LIII Valstybinių parkų apsaugos zonos, taip pat konstatavo, kad projekto sprendiniuose nurodyti skirtingi duomenys apie žemės sklype Nr. 104-2-1 esančias žemės naudmenas – aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad ariamoji žemė sudaro 1,4290 ha, o sprendinių brėžinyje nurodyta, kad ariamoji žemės sudaro 1,6709 ha (t. 1, b. l. 66-67).

Byloje nustatyta, kad Å¡iems, pirmÄ kartÄ tikrinti pateiktiems, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams atsakovė buvo pritarusi savo 2017-03-22 derinimo raÅ¡tu (t. 1, b. l. 107). UAB „Geoadala“ iÅ¡taisė minėtame 2017-04-28 patikrinimo akte nurodytus trÅ«kumus, dėl kurių žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo suderintas iÅ¡ pirmo karto, ir pateikė NŽT Lazdijų skyriui tikrinti 2017-05-26 sugeneruotÄ sprendinių brėžinį (t. 2, b. l.

77) bei pataisytÄ aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ (t. 2, b. l. 71-75), kuriuose visiems trims pertvarkomiems žemės sklypams buvo nurodytos specialios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos - LIII Valstybinių parkų apsaugos zonos, taip pat patikslinti žemės sklypo Nr. 104-2-1 žemės naudmenų duomenys - nurodyta, kad ariamoji žemė sudaro 1,6709 ha, t. y. visÄ plotÄ , o ne jo dalį. Byloje nustatyta, kad Å¡iems žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams po jų trÅ«kumų iÅ¡taisymo atsakovė iÅ¡ naujo nebuvo pritarusi, nes UAB „Geoadala“ NŽT Lazdijų skyriui pateikė tÄ patį atsakovės derinimo raÅ¡tÄ tik su iÅ¡taisyta data iÅ¡ 2017-03-22 į 2017-05-16 (t. 1, b. l. 108, t. 2, b. l. 79). 2017-07-07 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-709-(8.12.) NŽT vyriausioji specialistė konstatavo, kad pataisyto projekto planavimo procedÅ«ros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus ir priėmė iÅ¡vadÄ pritarti teikimui tvirtinti (t. 2, b. l. 88).

Nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmame 2017-04-28 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-635-(8.12.) nurodytus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumus pašalinusi UAB „Geoadala“ formaliai negavo naujo atsakovės raštiško pritarimo (suderinimo rašto) pataisytam projektui, tačiau tokio pakartotinio derinimo su atsakove šiuo atveju ir nereikėjo, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarky­mo projek­­tų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 651 punk­tas numato, kad kai Projekto rengimo, vieÅ¡inimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedÅ«rų metu nustatoma trÅ«kumų, kurie yra mažareikÅ¡miai, tai yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų, kurias bÅ«tina iÅ¡taisyti, tačiau jų iÅ¡taisymas nepakeičia Projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims, iÅ¡taisius Å¡iuos trÅ«kumus, pakartotinai Projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedÅ«ros neatliekamos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad taisomi projekto trÅ«kumai buvo susiję tik su faktinių duomenų neatitiktimi projekte, nes nebuvo nurodytos privalomai nurodytinos specialios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos bei prieÅ¡taringai nurodyti žemės sklypo Nr. 104-2-1 žemės naudmenų duomenys. Tokie trÅ«kumai yra mažareikÅ¡miai, nes jie nesusiję su pertvarkomo sklypo ar naujai projektuojamų trijų sklypų ribomis bei jų konfigÅ«racija. Todėl projekto rengėjui UAB „Geoadala“ nebuvo bÅ«tina iÅ¡ naujo gauti atsakovės sutikimÄ su teisingai ir privalomai į projektÄ Ä¯trauktomis specialiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis bei žemės naudmenomis, kadangi su pačiu žemės sklypo padalijimo bÅ«du į tris atskirus sklypus, numatytus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, atsakovė sutiko ir tam pritarė savo 2017-03-22 derinimo raÅ¡tu (t. 1, b. l. 107), kas reiÅ¡kia, kad ji sutinka jog žemės sklypas bÅ«tų padalintas į tris suprojektuotus sklypus.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės derinimo raÅ¡to datos iÅ¡taisymas jokios įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo vertinimui neturi, nes naujas derinimo raÅ¡tas iÅ¡ viso nebuvo reikalingas, o pataisytas projektas jokių trÅ«kumų neturi ir pakartotiniame 2017-07-07 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-709-(8.12.) konstatuota, kad projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovė bÅ«tų nesutikusi su iÅ¡taisytais projekto trÅ«kumais, tai negalėtų bÅ«ti buvęs pagrindas NŽT struktÅ«riniam padali­niui priimti neigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo šį projektÄ tvir­tin­ti, nes ginčo tarp savi­ninkų atveju turėtų bÅ«ti tik papildomai nurodyta pastaba, kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tada, kai teismo sprendimu bus nusta­tyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdo­mas žemės sklypo formavi­mas ar pertvarky­mas (Taisyklių 66 punk­tas).

Tačiau šiuo atveju atsakovė nesutinka iš esmės ne su parengtu ir patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, o tik su ieškinyje nurodytu šių trijų žemės sklypų paskirstymu visiems trims jo bendraturčiams. Tai reiškia, kad atsakovė nesutinka ne su pačiu projektu, o tik su šio projekto įgyvendinimo tvarka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypas tik padalijamas į tris atskirtus sklypus, tačiau naujai suprojektuoti sklypai savaime nepriskiriami konkrečiam bendrataučiui, o atsakovė pati sutinka su tokiu žemės sklypo padalijimo į tris atskirus sklypus būdu, jos argumentai dėl tariamų žemės sklypo formavimo-pertvarkymo procedūrų pažeidimų iš viso neturi reikšmės ir įtakos ginčo sprendimui teisme.

Akivaizdu, kad net ir nesutikdama su ieÅ¡kiniu atsakovė pati praÅ¡o atidalinti jai priklausančiÄ dalį pagal tÄ patį 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.) patvirtintÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Todėl teismas konstatuoja, kad Å¡alims priklausančių nuosavybės dalių atidalijimas gali ir turi bÅ«ti vykdomas pagal šį projektÄ .   Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovai įrodė, jog jų siÅ«lomas atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das yra galimas ir teisėtas, nes 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.) patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymas Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.), kuriuo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, Å¡is įsakymas yra valstybinio administravimo subjekto priimtas teisės aktas, kuris gali bÅ«ti skundžiamas Taisyklių 69 punk­te numatyta tvarka NŽT vadovui ir administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovė neskundė ir neginčijo 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymo Nr. FPĮ-87-(14.4.124.) nustatyta tvarka, todėl jis yra galiojantis ir remiantis juo šalims priklausantis žemės sklypas gali būti pertvarkomas, padalijant jį į tris suprojektuotus sklypus. Ieškovams įrodžius, kad jų siūlomas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra galimas ir teisėtas, o atsakovei nesutinkant su ieškiniu, pastaroji turi įrodyti, kad ieškovų prašomas atsidalijimo būdas pažeistų jos teises ar teisėtus interesus.

Savo nesutikimÄ su ieÅ¡kovų siÅ«loma jai atidalinti žemės sklypo dalimi atsakovė grindžia tuo, kad ji yra buvusių žemės sklypo savininkų M. dukra, o ieÅ¡kovas E. M. yra tik anÅ«kas, todėl ji turi pirmenybės teisę pasirinkti. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu atsakovė taip pat grindžia tuo, kad jai tenkantis žemės sklypas Nr. 104-2-3 yra siauras ir ilgas, netaisyklingos formos, toliau nuo ežero, toliau nuo kelio, todėl jo vertė 20-30 procentų mažesnė nei ieÅ¡kovams tenkančių sklypo dalių.

Tačiau tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kinį. Visų pirma, pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, o kai jie nesutaria ginÄÄ iÅ¡sprendžia teismas, tačiau pats įstatymas nenumato jokių privilegijų ar pirmumo teisių įgyvendinant nuosavybės teises nei vienam iÅ¡ bendraturčių pagal jokius kriterijus (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovės argumentas, kad dėl jos artimesnio giminystės ryÅ¡io su Å¡io žemės sklypo buvusiais savininkais ji savaime turi pirmenybės teisę pasirinkti norimÄ Å¾emės sklypo dalį atsidalijimo metu yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Bendraturčių teisė yra lygios nepriklausomai nuo nuosavybės teisės įgijimo bÅ«do, todėl esamų bendraturčių teisės nepriklauso nuo jų santykio su buvusiais savininkais. Sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, teisė pasirinkti konkrečiÄ bendro turto dalį gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienam atvejui aplinkybių: nusistovėjusios ir bendraturčiams priimtinos faktinės naudojimosi tvarkos; nuo objektyviai iÅ¡skirtinių bendraturčių poreikių turėti tam tikrÄ bendro turto dalį; taip pat nuo bendraturčių investicijų į tam tikrÄ bendro turto dalį ir panaÅ¡ių, objektyviai pateisinamų kriterijų, kurie suteiktų pagrįstÄ teisę pirmenybės tvarka pretenduoti į tÄ pačiÄ bendro turto dalį, kurios siekia keli bendraturčiai.

Tačiau atsakovė pati pripažįsta, kad jokia konkrečia žemės sklypo dalimi ji nesinaudoja, todėl akivaizdu, kad Å¡alys neturi nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, į kuriÄ bÅ«tų bÅ«tina atsižvelgti atidalijant jai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų investavusi į kokiÄ nors konkrečiÄ Å¾emės sklypo dalį, o ieÅ¡kovų siÅ«loma jai atidalinti dalis reikÅ¡tų jos investicijų praradimÄ . Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad egzistuoja kokie nors iÅ¡skirtiniai jos poreikiai gauti bÅ«tent tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ atsidalinti praÅ¡o ieÅ¡kovas E. M..

PrieÅ¡ingai, atsakovės nuolat deklaruojamas noras pasidalinti žemės sklypÄ burtų keliu reiÅ¡kia, kad ji neturi jokių objektyvių priežasčių atsidalijimo metu gauti bÅ«tent tÄ Å¾emės sklypo dalį, kurios praÅ¡o ieÅ¡kovas E. M., nes jai yra vienodai priimtina bet kuri žemės sklypo dalis. Atsakovės pozicija dėl padalijamo žemės sklypo dalių paskirstymo Å¡alims burtų kelių paneigia ir jos argumentÄ dėl tariamai skirtingos trijų padalijamų žemės sklypų vertės. Viena vertus, noras gauti bet kuriÄ dalinamo žemės sklypo dalį burtų keliu reiÅ¡kia, kad visų dalių vertę atsakovė traktuoja iÅ¡ esmės vienodai.

Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai siÅ«loma atidalinti žemės sklypo dalis yra 20-30 procentų mažesnės vertės nei ieÅ¡kovams tenkančios dalys. Dalijamas žemės sklypas yra keturkampis, kurį sudaro keturi kampai ir keturios kraÅ¡tinės (t. 2, b. l. 77). Dėl tokios sklypo formos jo padalijimas iÅ¡ esmės ir yra galimas tik nubrėžus dvi lygiagrečias kraÅ¡tines sklypo viduje ir taip suskirstant žemės sklypÄ Ä¯ tris dalis, atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ dalį bendrojoje nuosavybėje.

Keisti bÅ«tų galima tik projektuojamų dviejų kraÅ¡tinių kryptį – vietoje iÅ¡ilgai žemės sklypo ilgio brėžiamų, kaip yra suprojektuota pagal nagrinėjamÄ patvirtintÄ projektÄ , nubrėžti skersai žemės sklypo ilgio. Tačiau pastaruoju atveju trijų naujų sklypų savybės ir vertė tikrai skirtųsi iÅ¡ esmės, nes tokiu atveju tik vienas sklypas turėtų priėjimÄ prie 6 m pločio kelio rytinėje pusėje, o kiti du sklypai neturėtų patekimo į juos nuo Å¡io kelio (t. 2, b. l. 72, 77).

Tuo tarpu pagal nagrinėjamÄ patvirtintÄ projektÄ visi trys atidalijami žemės sklypai turi patekimÄ Ä¯ juos iÅ¡ to paties 6 m pločio kelio rytinėje pusėje. Be to, visi trys suprojektuoti sklypai turi tÄ pačiÄ paskirtį – žemės Å«kio, tÄ patį naudojimo bÅ«dÄ â€“ kiti žemės Å«kio paskirties sklypai, tokiÄ pat žemės naudmenų sudėtį – ariama žemė, tas pačias jiems taikytinas žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas – pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsaugos juostos, elektros linijų apsaugos zonos, valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonos (t. 2, b. l. 69-77).

Taigi, šios atidalijamų sklypų charakteristikos yra identiškos, todėl objektyviai negali sukurti iš esmės skirtingos šių sklypų vertės kaip teigia atsakovė. Atsakovės nurodomi atidalijamų žemės sklypų skirtingi ilgiai ir pločiai, skirtingas atstumas nuo ežero ir nuo kelio yra visiškai neesminiai skirtumai ir negali daryti esminės įtakos jų vertei. Kaip matyti iš patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, ieškovui priteisti prašomo žemės sklypo Nr. 104-2-1 ir atsakovei prašomo priteisti žemės sklypo Nr. 104-2-3 kraštinių ilgiai skiriasi tik keliais metrais (t. 2, b. l. 77), todėl toks skirtumas nelaikytinas esminiu ir neturi esminės reikšmės sklypų vertei.

Svarbiausia yra tai, kad suprojektuoti sklypai atitinka Å¡alių turimÄ nuosavybės dalį bendrojoje nuosavybėje, o ne tai iÅ¡ kurio kraÅ¡to atsakovei bus atidalinta jai tenkanti dalis ir kad keliais metrais skirsis kraÅ¡tinių ilgiai. IÅ¡ situacijos schemos matyti, kad padalijamas žemės sklypas nesiriboja su ežeru, nes tarp jo ir ežero yra kiti žemės sklypai (t. 2, b. l. 72), todėl atsakovės nurodomas skirtingas suprojektuotų žemės sklypų Nr. 104-2-1 ir Nr. 104-2-3 atstumas iki ežero iÅ¡ viso neturi reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ , nes negali sukurti skirtingos Å¡ių sklypų vertės. Atsakovės teiginys, kad jai ir ieÅ¡kovui E. M. pagal ieÅ¡kinį tenkantys žemės sklypai yra skirtingu atstumu nuo kelio yra nepagrįstas, nes visa padalijamo žemės sklypo rytinė kraÅ¡tinė ribojasi su 6 m pločio keliu, todėl ir visi trys atidalijami žemės sklypai, kuriems proporcingai tenka po dalį rytinės dabartinio sklypo kraÅ¡tinės, ribojasi su Å¡iuo keliu (t. 2, b. l. 77).Ä®vertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovės teiginiai apie skirtingÄ jai ir ieÅ¡kovui E. M. atidalintinų žemės sklypų vertę yra nepagrįsti, ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad bendraturčiams tenkančios atidalintos bendro turto dalys yra skirtingos vertės, todėl atsakovės argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kinį, nes turto padalijimas pagal ieÅ¡kinio reikalavimus nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, ji gauna jai priklausančiÄ bendro turto dalį, kurios vertė po atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės nesiskiria nuo ieÅ¡kovų dalies vertės, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau nei buvo iki atidalinimo.

Tuo tarpu jos reikalavimas priteisti jai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 104-2-1 kaip tik reikÅ¡tų įstatymo nesilaikymÄ , nes jai tektų mažesnė dalis nei priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ir nors atsakovė nurodo, kad ji sutiktų su tokiu savo teisių suvaržymu, tačiau teismas ginÄÄ turi spręsti vadovaudamasis įstatymu ir atidalinti bendraturčiams tokiÄ bendro turto dalį, kuri jiems teisėtai priklauso, o ne nukrypti nuo turimų dalių dydžio nesant tam jokio objektyviai bÅ«tino pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui E. M. bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso Å¡iek tiek mažesnė dalis (167/503) nei ieÅ¡kovei M. G. A. ir atsakovei A. P. (po 168/503) (t. 1, b. l. 8), ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti ieÅ¡kovui žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 104-2-1 yra pagrįstas, nes Å¡is sklypas kaip tik ir yra Å¡iek tiek mažesnis už kitus du (t. 2, b. l. 69-77). Visų trijų naujai suprojektuotų atidalijamų sklypų Nr. 104-2-1 (plotas 1,6709 ha), Nr. 104-2-2 (plotas 1,6810 ha) ir Nr. 104-2-3 (plotas 1,6809 ha) plotas atitinka visÄ bendro sklypo plotÄ 5,0328 ha (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 69-77), todėl toks padalijimas yra teisingas ir nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių.

Nors ieškovės M. G. A. ir atsakovės A. P. dalys bendroje nuosavybėje yra lygios (joms priklauso po 168/503), o joms tenkančių sklypų Nr. 104-2-2 ir Nr. 104-2-3 plotai skiriasi (ieškovės sklypo Nr. 104-2-2 plotas yra 1,6810 ha, o atsakovės sklypo Nr. 104-2-3 plotas yra 1,6809 ha), tačiau vieno kvadratinio metro skirtumas yra tik simbolinis. Kasacinis teismas pažymi, kad atidalijama turto dalis turi kuo tiksliau atitikti atsidalijančio bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau nedideli, palyginus su visu bendru turtu, nukrypimai negali būti kliūtis atidalyti nuosavybės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

Todėl toks simbolinis vieno kvadratinio metro skirtumas negali bÅ«ti kliÅ«tis padalinti Å¡alims žemės sklypÄ pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Atsakovės nepasitenkinimas, kad ieÅ¡kovas E. M. reikalauja priteisti jam tÄ sklypo dalį, kurios pageidauja ir atsakovė, yra pavėluotas ir sÄ lygotas pačios atsakovės bendradarbiavimo stokos su kitais bendraturčiais. IÅ¡imtinai subjektyvus atsakovės nesutikimas su ieÅ¡kiniu negali bÅ«ti pagrindu jį atmesti kai ieÅ¡kovai padarė viskÄ , kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas be teismo, o atsakovė pati nebendradarbiavo su ieÅ¡kovais ir nepasirinko atidalijamo sklypo nei savo nuožiÅ«ra, nors jai tÄ siÅ«lė ieÅ¡kovai, nei burtų keliu, su kuo taip pat buvo sutikę ieÅ¡kovai.

IeÅ¡kovų 2016-11-28 raÅ¡tas ir Lietuvos paÅ¡to kvitas patvirtina, kad jie siuntė atsakovei padalijimo projektÄ ir susitarimÄ su praÅ¡ymu jį pasiraÅ¡yti (t. 1, b. l. 16-17 ). IeÅ¡kovo E. M. 2017-09-23 raÅ¡tas atsakovei patvirtina, kad jis siuntė ir alternatyvius sklypų padalinimo variantus, praÅ¡ydamas atsakovę informuoti su kuriuo variantu ji sutinka (t. 1, b. l. 18 ). IeÅ¡kovo E. M. 2017-10-05 atsakymas atsakovei ir Lietuvos paÅ¡to kvitas patvirtina, kad jis sutiko su atsakovės pasiÅ«lymu dalintis sklypÄ burtų keliu ir pasiÅ«lė jai suorganizuoti jų traukimÄ (t. 1, b. l. 19-20 ).

IeÅ¡kovų 2017-10-23 pareiÅ¡kimas notarų biurui ir notaro 2017-11-30 liudijimas patvirtina, kad jie siuntė atsakovei per notarÄ siÅ«lymÄ pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų sklypų, tačiau praneÅ¡imas nebuvo įteiktas atsakovei ir buvo grÄ Å¾intas notarei (t. 1, b. l. 21, 26). Å ie įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovai vykdė savo bendraturčių pareigÄ bendradarbiauti ir siekė žemės sklypo padalijimo klausimÄ iÅ¡spręsti bendru sutarimu, siÅ«lė atsakovei pačiai pasirinkti norimÄ bendro sklypo dalį, o galiausiai sutiko ir su pačios atsakovės pasiÅ«lytu pasidalijimo bÅ«du traukiant burtus, tačiau pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad bendro turto pasidalijimo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas Å¡alių sutarimu ir netgi jos pačios pasiÅ«lytu bÅ«du.

Nors atsakovė teigia, kad jokių pasiÅ«lymų iÅ¡ ieÅ¡kovų paÅ¡tu niekada negavo, tačiau tai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, pačios atsakovės 2017-09-27 atsakymas ieÅ¡kovui E. M. patvirtina, kad ji gavo ieÅ¡kovo 2017-09-23 raÅ¡tÄ , į kurį ir pati nurodė raÅ¡anti savo atsakymÄ (t. 1, b. l. 117). Antra, ieÅ¡kovų raÅ¡tų siuntimÄ atsakovei patvirtina pridėti Lietuvos paÅ¡to kvitai. Trečia, atsakovė visus teismo procesinius dokumentus ir visus Å¡aukimus, siųstus paÅ¡tu, gavo, todėl akivaizdu, kad paÅ¡tu siunčiamÄ korespondencijÄ ji visada gauna.

Vertinant tokį atsakovės elgesį dėl bendro turto pasidalijimo teismas konstatuoja, kad ji tiesiog vengė atsidalinti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieÅ¡kovams nebuvo kito bÅ«do savo teisei į atsidalijimÄ Ä¯gyvendinti kaip tik kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui E. M. priklausanti dalis bendroje nuosavybėje yra mažesnė, rengiant atidalijimo projektÄ vienas iÅ¡ trijų atidalijamų sklypų neiÅ¡vengiamai turi bÅ«ti Å¡iek tiek mažesnis.

Kadangi atsakovė konkrečiais veiksmais niekada ne tik nerodė iniciatyvos iÅ¡spręsti atsidalijimo iÅ¡ bendros nuosavybės klausimÄ , bet ir ignoravo ieÅ¡kovų pasiÅ«lymus dėl konkrečių bendro sklypo dalių pasidalijimo, tai ieÅ¡kovams inicijavus žemės sklypo padalijimÄ , E. M. neiÅ¡vengiamai turėjo pasirikti, kurioje bendro sklypo vietoje turėtų bÅ«ti projektuojamas vienas mažesnis sklypas už kitus du. Todėl vien tai, kad ieÅ¡kovas E. M. pirmiau nei atsakovė pasirinko jam praÅ¡omÄ atidalinti bendro sklypo dalį toje vietoje, kurios dabar pageidauja ir atsakovė, nepažeidžia atsakovės teisių, kaip teigia ji pati, nes ji savo teise pasirinkti nesinaudojo iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus, yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, patvirtintas 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.), o toks turto padalijimas nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, nes ji gauna jai priklausančiÄ bendro turto dalį, kurios vertė nesiskiria nuo ieÅ¡kovų dalies vertės, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau nei buvo iki atidalinimo, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai ieškovui E. M. iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur dydžio žyminis mokestis (t. 1, b. l.

2) ir 500 Eur iÅ¡laidos už advokato padėjėjo pagalbÄ atstovaujant teisme (350 Eur + 150 Eur) (t. 2, b. l. 96-99, 153-154). IeÅ¡kovo atstovavimo iÅ¡laidos, susijusios su advokato padėjėjo dalyvavimu teismo posėdžiuose, pasirengimu Å¡iems posėdžiams ir ieÅ¡kovo konsultavimu (t. 2, b. l. 136-137, 157-159). Teismo posėdžiai 2018-05-03 ir 2018-06-01 užtruko 2 val. 38 min., todėl vadovaujantis 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 9 punkte numatyta laiko apvalinimo taisykle, ieÅ¡kovui priteistina atstovimo iÅ¡laidų suma už 3 atstovavimo teisme valandas.

Rekomendacijų 8.19. ir 8.20. punktai numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , taip pat kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Å¡ių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandÄ apskaičiuojami taikant 0,1 dydžio koeficientÄ , kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susijusioms su atstovavimu 2018-05-03 ir 2018-06-01 teismo posėdžiuose (patirtoms antrÄ jį 2018 m. ketvirtį) taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris buvo 884,80 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad taikant Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose numatytÄ 0,1 dydžio koeficientÄ maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už vienÄ teisinių paslaugų valandÄ yra 88,48 Eur (884,80 Eur x 0,1).

Be to, Rekomendacijų 5 punktas numato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų nurodyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui priteistina maksimali suma už vienÄ advokato padėjėjo teisinių paslaugų valandÄ yra 70,78 Eur (88,48 Eur x 80 %). IeÅ¡kovo pateiktose sÄ skaitose už teisines paslaugas nurodyta, kad viena advokato padėjėjo darbo valanda kainavo 70 Eur (t. 2, b. l. 99, 153), todėl ieÅ¡kovo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalaus priteistino dydžio, kuris yra 70,78 Eur.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui priteisti galimÄ sumÄ už 3 valandų atstovavimÄ teismo posėdžiuose sudaro 212,34 Eur (70,78 Eur x 3 val.). Be to, advokato padėjėjas dirbo 3 valandas pasirengdamas teismo posėdžiams ir 2 valandas konsultavo ieÅ¡kovÄ (t. 2, b. l. 99, 153), todėl už Å¡ias paslaugas galimÄ priteisti sumÄ sudaro dar 353,90 Eur (70,78 val. x 5 val.). Taigi, bendrÄ galimÄ priteisti ieÅ¡kovui sumÄ už advokato padėjėjo atstovavimo iÅ¡laidas Å¡ioje byloje pagal Rekomendacijas sudaro 566,24 Eur (212,34 Eur + 353,90 Eur).

Kadangi ieÅ¡kovas patyrė mažesnio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas – 500 Eur, tai jos pilnai priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės ir mažinti jų nėra pagrindo. Viso ieÅ¡kovui E. M. iÅ¡ atsakovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (100 žyminis mokestis + 500 Eur iÅ¡laidos už advokato padėjėjo pagalbÄ ).   Valstybės iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, kurios sudaro 30,46 Eur, valstybei taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovės, nes ieÅ¡kinys patenkintas, o atsakovė yra kalta dėl jų susidarymo, kadangi ginÄÄ spręsti teisme teko tik dėl jos kaltės (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

             Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 5,0328 ha, į tris atskirus žemės sklypus pagal 2017-08-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.) patvirtinto žemės sklypo (kadastro Nr. M.) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį ir:

1) ieÅ¡kovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti 16709 m2 žemės sklypÄ , kuris žemės sklypo (kadastro Nr. M.) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 104-2-1;

2) ieÅ¡kovei M. G. A., a. k. 44210180127, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti 16810 m2 žemės sklypÄ , kuris žemės sklypo (kadastro Nr. M.) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 104-2-2;

3) atsakovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti 16809 m2 žemės sklypÄ , kuris žemės sklypo (kadastro Nr. M.) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 104-2-3. Priteisti ieÅ¡kovui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30,46 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 46 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .  Teisėjas                                                                                                        RamÅ«nas Å arka