fc3e157d-ad7f-48fe-a3ea-3b05bb5a16cd · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-290-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01596-2018-6 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant Ingridai PetuÅ¡kinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. N. atstovei R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo Teismas nustatė : pareiÅ¡kėjas A. N. (toliau – ir A. N., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI, atlyginti už laikotarpius nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. spalio 19 d. ir nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. (b. l. 1-10).

PareiÅ¡kėjas skunde ( b. l. 1-10 ) nurodė, pareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, didelę ploto dalį užėmė sanitarinis mazgas ir baldai. Buvo neužtikrintas nei dirbtinis, nei natÅ«ralus apÅ¡vietimas, dėl ko pablogėjo regėjimas. Patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, byrėjo tinkas, tvyrojo tualeto smarvė, žiemÄ bÅ«davo Å¡alta.

Užvalkalai ir paklodės buvo keičiami tik vienÄ kartÄ per savaitę, minkÅ¡tasis inventorius buvo tik dezinfekuojamas, o ne valomas, todėl bÅ«davo purvinas, dvokiantis. Kamerose veisėsi tarakonai. Nurodė, kad jam, kaip suimtajam, buvo leidžiama pasivaikščioti tik 1 valandÄ , nors jau nuteistiems asmenims leidžiama pasivaikščioti ilgiau. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų. Dušų naudojimosi dienÄ tekdavo laukti, kol nusipraus kiti asmenys, o neužtekus laiko, likdavo nenusiprausęs. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė depresijÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , todėl prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno TI su skundu nesutiko (b. l. 8-12). Nurodė, kad pareiškėjui Kauno TI nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m teisės aktuose nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas tik 2,5 paros. Teigė, kad visuomenės sveikatos centrai reguliariai atlieka kamerų patikrinimus, siekiant nustatyti, kaip įstaigoje laikomasi higienos normų reikalavimų. Visose kamerose yra centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema, vėdinti patalpas taip pat galima per atvertus langus, sanitariniuose mazguose veikia mechaninė ištraukiamoji ventiliacija.

PareiÅ¡kėjas vedamas pasivaikščioti buvo tiek, kiek nustato teisės aktai, teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti aliarminius mygtukus pasivaikščiojimo kiemeliuose. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai teigia, kad buvo kankinamas, tačiau nepateikia įrodymų. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, neturtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas. Prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti. Teismas konstatuoja:

Å¡ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiais nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. spalio 19 d. ir nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. kalinamas Kauno TI, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kuriÄ jis patyrė suėmimo vykdymo Kauno TI laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 20 d.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų jautė jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, kančias, depresijÄ , akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimÄ teisių pažeidimÄ , tačiau skundÄ teismui parengė ir pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. spalio 19 d. ir nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. spalio 21 d. buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 240, kameroje buvo 1-5 asmenys, kameros plotas 15,96 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 15,96 kv. m iki 3,19 kv. m ploto; nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. – į kamerÄ Nr. 349, kameroje buvo 3-4 asmenys, kameros plotas 16,53 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 5,51 kv. m iki 4,13 kv. m ploto; nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d.

– į kamerÄ Nr. 149, kameroje buvo vienas, kameros plotas 8,43 kv. m; nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. spalio 19 d. ir nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. – į kamerÄ Nr. 349, kameroje buvo 2-4 asmenys, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 8,26 kv. m iki 4,13 kv. m ploto; nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. – į kamerÄ Nr. 167, kameroje buvo 2-4 asmenys, kameros plotas 15,23 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 7,6 kv. m iki 3,8 kv. m (b. l. 47-65). Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Remiantis minėtais Kauno TI pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad 2015 m. spalio 7 d. (pusę paros), spalio 8 d. (pusę paros), spalio 9 d. (pusę paros), spalio 15 d. (pusę paros) ir spalio 16 d. (pusę paros) (iÅ¡ viso 2,5 paros) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto (teko 3,19 kv. m ploto). Å iame kontekste pažymėtina, jog įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į Å¡io įsakymo 1.3 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014 ir kt.).

Taigi, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI ginčo laikotarpiu 2,5 paros nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose (trÅ«ko 0,41 kv. m. ploto). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dienÄ trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, dirbtinis apÅ¡vietimas buvo per silpnas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau ir Eksploatavimo taisyklės) 14.3 punktÄ kamerose privalo bÅ«ti įrengtas tiek dieninis, tiek ir naktinis apÅ¡vietimas. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Kauno TI vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apÅ¡vietÄ . Tai patvirtina ir į bylÄ pateikti Kauno visuomenės sveikatos centro bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktai (b. l. 98-144). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į Kauno TI administracijÄ , o Å¡iuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia apÅ¡vieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad kamerose žiemÄ buvo Å¡alta, nebuvo ventiliacijos, bÅ«davo labai drėgna, kaupėsi pelėsis, buvo juntama tualeto smarvė.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35–65 proc., Å¡altuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad gyvenamosios patalpos Kauno TI vėdinamos per atidaromus langus ir mechaninės ventiliacijos bÅ«du, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 37, 46). Kauno TI yra įrengtas centrinis Å¡ildymas, užtikrinantis tinkamÄ temperatÅ«rÄ . Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsį ir grybelį gyvenamosiose patalpose, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, kibiras, valikliai).

Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡o 6 punkte nurodyta, kad atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo tvarko kamerÄ , plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vėdina patalpas ir palaiko kameroje Å¡varÄ bei tvarkÄ (b. l. 35). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Kauno TI negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje laikomi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų Kauno visuomenės sveikatos centro bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktų (98-144) matyti, kad Kauno TI buvo nuolat tikrinama, ar patalpos atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 16, 17 bei 39 punktų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos temperatÅ«ros, vėdinimo, susikaupusio pelėsio ir grybelio iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad patalynė buvo keičiama tik kartÄ per savaitę, iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius yra purvinas, smirdantis. Higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 134:2015 42 punktas). IÅ¡ į bylÄ pateiktos Materialinio aprÅ«pinimo asmeninės kortelės (b. l.

44) matyti, kad pareiÅ¡kėjas gavo minkÅ¡tÄ jį inventorių ir patalynę, savo paraÅ¡u patvirtino, kad pretenzijų neturi. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie purvinÄ , smirdantį minkÅ¡tÄ jį inventorių bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias nurodytas aplinkybes nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neÅ¡varaus, smirdančio minkÅ¡tojo inventoriaus laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).

Higienos normos HN 134:2015 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas skunde patvirtino, kad patalynė buvo keičiama vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , praÅ¡ydamas pakeisti patalynę, atsižvelgiant į jos užterÅ¡tumÄ , dažniau, o atsakovės atstovas į tai nebÅ«tų reagavęs. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis negalėjo pasinaudoti savo teise į Å¡variÄ patalynę, o tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, sietino bÅ«tent su Å¡iais pažeidimais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pažeistos teisės gauti Å¡variÄ patalynę atmetami kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna tarakonų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Taigi, bÅ«tent Kauno TI turi pareigÄ laikytis nuteistųjų laikymo sÄ lygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimÄ apie tai, todėl, atsakovės atstovui nepateikus informacijos (patikrinimų aktų ir kt.) dėl pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, Å¡i aplinkybė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai, pripažįstant, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Kauno TI nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė, t. y. buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 20 punktas.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ siejo su aplinkybe, kad jam, kaip suimtajam, buvo suteikiama tik 1 valanda pasivaikščioti, kai nuteistieji turėjo ilgesnius pasivaikščiojimus. Suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Paties pareiÅ¡kėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui priklausė teisė pasivaikščioti gryname ore daugiau kaip 1 valandÄ , todėl jo, kaip suimtojo, teisės dėl pasivaikščiojimo pažeidžiamos nebuvo.

Pareiškėjas tvirtino, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, norint pasikviesti pareigūnus, tekdavo daužyti duris. Eksploatavimo taisyklių 14.4 p. numatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Eksploatavimo taisyklėse nėra reikalavimo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad pasivaikščiojimo metu Kauno TI nesuteikdavo teisės pasinaudoti tualetu, o iÅ¡sakius praÅ¡ymÄ leisti nueiti į tualetÄ â€“ visiems pasivaikščiojimų kiemelyje esantiems asmenims pasivaikščiojimas bÅ«davo nutraukiamas ir tÄ dienÄ nebesuteikiamas. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ (29 straipsnio 3 dalis).

Taigi, Suėmimo vykdymo įstatymas numato galimybę atsisakyti pasivaikščiojimo, jį sutrumpinti arba nutraukti. Ä®statyme galimybė daryti pertraukas pasivaikščiojimo metu nenumatyta. Atsakovės atstovas 2018 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te Nr. 11-5402 (b. l. 88-89) nurodė, kad suimtajam papraÅ¡ius nutraukti jo pasivaikščiojimÄ , pareigÅ«nai šį praÅ¡ymÄ Ä¯vykdo. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pareigÅ«nus su praÅ¡ymu nutraukti pasivaikščiojimÄ , o pareigÅ«nai į tai nebÅ«tų reagavę.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , Kauno TI neteisėti veiksmai nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad duÅ¡e reikėdavo laukti, kol nusipraus kiti suimtieji, todėl ne visada spėdavo pasinaudoti teise nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Kauno TI direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o (b. l. 39-40) 13 punkte nustatyta, kad kiekvienam suimtajam ir nuteistajam suteikiama galimybė 15 min. pasinaudoti duÅ¡u.

Esant didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui nei duÅ¡e vietų, galimybė pasinaudoti duÅ¡u pratęsiama 15 min (14 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teisė nusiprausti duÅ¡e buvo užtikrinama, vadovaujantis minėtu Kauno TI direktoriaus įsakymu. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad negalėjo pasinaudoti teise nusiprausti po duÅ¡u, tačiau Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams.

Darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybės apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo nusiprausti po duÅ¡u nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė depresijÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog kalinimo sÄ lygos Kauno TI galėtų bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo sulaikymo sÄ lygų (2,5 paros neužtikrinta minimalaus ploto norma, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų – Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas), pažeidimo trukmę ir mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT (žr. pvz., 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2295-442/2018), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į nustatytÄ pažeidimÄ , jo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę (2,5 paros pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 0,41 kv. m ploto, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų), į tai, kad pažeidimo trukmę mažino ir kiekvienÄ pažeidimo dienÄ po valandÄ trunkantys pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimai, miegas ir ramybės laikas, į kitas reikÅ¡mingas žalos atlyginimo pobÅ«džio ir dydžio nustatymo aplinkybes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-707-822/2018), kuriuose atsakovu dalyvauja Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, į tai, kad nenustatyta, jog sveikatos priežiÅ«ros specialistai bÅ«tų nustatę neigiamÄ netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, pareiÅ¡kėjas dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kėjas buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skundu prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius į bylÄ pateikė pažymÄ apie 353,67 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas (b. l. 82). Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2200-8619 nuspręsta A.

N. teikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, paskiriant advokato padėjėjÄ R. V. (b. l. 11-13). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 6 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje yra įtvirtinta bendra išlaidų atlyginimo taisyklė, kad „moka pralaimėjusi šalis“, išskyrus atvejus, kai šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Tokiu atveju valstybės naudai turi bÅ«ti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidos iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies. Tačiau Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, nes atsakovas Å¡ioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, t. y. atstovavimo iÅ¡laidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamÄ atstovavimÄ pareiÅ¡kėjui byloje, o ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis taip pat yra valstybė.

Atsižvelgus į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo netenkinamas (žr., pvz., 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-476-552/2015, 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-261/2017). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.

N. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas suėmimo vykdymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. spalio 19 d. ir nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė