fc39ebcb-d7e8-4e1f-a800-cb71875eb396 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-920-513/2018 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00481-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1; 2.6.10.5.2.1; 2.1.3.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

D. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. D. ieÅ¡kinį atsakovui V. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų regiono projektai“, S. U. geodezinių darbų įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Kartografiniai projektai“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti 6000 EUR žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad yra 0,7500 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kretingos r., savininkė. Nurodo, kad sklypÄ Ä¯sigijo 2006 m. lapkričio 15 d. ir jis buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

IeÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. gegužės 27 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-232 buvo patvirtintas atsakovo žemės sklypo detalusis planas, kuriuo buvo pakeista tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir jis buvo padalytas į atskirus žemės sklypus. IeÅ¡kovė nurodo, kad jai kilo įtarimų, kad atsakovui priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti pažeidžiant teisės aktus, užvaldant ieÅ¡kovei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

IeÅ¡kovė kreipėsi į matininkÄ ir Å¡is nustatė, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas plotas yra 0,6947 ha, kai jai priklauso 0,7500 ha ploto žemės sklypas, taigi jis yra sumažėjęs. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas neteisėtai užvaldė 553 kvadratinių metrų ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo plotÄ . Teigia, kad atsakovas dalydamas žemės sklypÄ užvaldė ieÅ¡kovei priklausančius 553 kvadratinius metrus žemės sklypo ir sumažino ieÅ¡kovės žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė teigia, kad kaip gretimo žemės sklypo savininkė atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu nebuvo informuota apie numatomus atlikti kadastrinius matavimus ir į žemės sklypo ribų ženklinimÄ nebuvo kviečiama. Nurodo, kad atsakovas pasisavino 553 kvadratinius metrus ieÅ¡kovei priklausančios žemės ir padarė ieÅ¡kovei turtinę žalÄ , nes sumažėjo ieÅ¡kovės turto dalis. Teigia, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nusavintos ieÅ¡kovės turto dalies vertė yra 6868 eurai.

Tokiais neteisėtas atsakovo veiksmais ieškovei buvo padaryta 6000 eurų dydžio žala.

2. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kreipėsi dėl jam priklausančio sklypo naudojimo paskirties pakeitimo. Jis kreipėsi į detaliojo plano rengėjÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Vakarų regiono projektai“, kuri parengė detaliojo plano projektÄ . Å is projektas buvo patikrintas valstybinėse institucijose ir Kretingos rajono savivaldybės 2010 m. gegužės 27 d. patvirtintas.

Rengiant detalųjį planÄ , buvo remtasi S. U. geodezinių darbų įmonės parengtu planu. Nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos – neteisėti veiksmai, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei kaltė. Teigia, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes užsakė darbus S. U. geodezinių darbų įmonėje ir parengtas planas buvo patikrintas valstybės ir savivaldybės institucijų. Atsakovas teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų rengiant žemės sklypo matavimus neatliko ir nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės nurodomų pasekmių.

Teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad jai atsirado pasekmės, nes nėra tiksliai nustatytos ieÅ¡kovės nupirkto žemės sklypo ribos. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė įrodinėja atsakovo kaltę tuo, kad jis turėjo pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai ir perduoti plano projekto rengėjui žemės sklypo planÄ , žinodamas, kad nėra gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Nurodo, kad ieÅ¡kovės teiginiai yra nepagrįsti, nes jis sudarė sutartį dėl darbų atlikimo ir atlikti darbai buvo patikrinti valstybės ir savivaldybės institucijų ir jokių pažeidimų nenustatyta.

Teigia, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti, nes jai buvo žinoma apie detaliojo plano rengimÄ ir priėmimÄ , kÄ patvirtino liudytojas, kuris turėjo ieÅ¡kovės įgaliojimÄ dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieÅ¡kinį ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr.14VÄ®-(14.14.2.)-772 priimtas pagal teritorijų planavimo dokumentÄ â€“ detalųjį planÄ , patvirtintÄ 2010 m. gegužės 27 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, ir Å¡iuo įsakymu atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo padalytas į atskirus žemės sklypus, jiems suteikiant numerius.

Å ių sklypų kadastriniai matavimai atlikti pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentÄ â€“ detalųjį planÄ , kuris yra galiojantis ir teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 reikalavimus. IeÅ¡kovė nusipirko žemės sklypÄ iÅ¡ asmens, kuriam valstybė atkÅ«rė nuosavybės teises, ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pati prisiėmė rizikÄ ir pasekmes, pirkdama žemės sklypÄ , kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai dėl žemės sklypo dydžio.

Teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ir ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. sprendimu nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1200 Eur advokato pagalbai apmokėti atsakovo naudai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tik nustačius visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas galima atsakovo civilinė atsakomybė.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės teiginys, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus neteisėtai užvaldydamas ieÅ¡kovei priklausančiÄ 553 kvadratinių metrų ploto sklypo dalį, priklausančiÄ ieÅ¡kovei, yra nepagrįstas. Teismo sprendimas motyvuojamas tuo, kad žemės sklypo planÄ parengė S. U. geodezinių darbų įmonė, detalusis planas buvo patikrintas Klaipėdos teritorijų planavimo statybos skyriaus ir buvo nustatyta, kad detaliojo plano rengimo, derinimo, vieÅ¡o svarstymo procedÅ«ros atitinka teisės normas.

Atsižvelgdamas į tai nurodė, kad atsakovo sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie yra tikslÅ«s ir yra įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo sklypo dydis yra 1,2000 ha, o ieÅ¡kovė pirkdama sklypÄ neatliko kadastrinių matavimų, todėl neaiÅ¡ku, kokio dydžio sklypÄ ji nusipirko. Atsižvelgdamas į Å¡iuos motyvus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra nustatyti ieÅ¡kovės nuostoliai, taip pat nėra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir atsiradusių pasekmių ir nėra jokios atsakovo kaltės, nes jis neatliko žemės sklypo geodezinių matavimų.

Kadangi nėra nustatyta atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. 4.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir atsakovo atstovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir CK 126 straipsnio 2 dalimi padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡ymas yra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei apie detaliojo plano rengimo procedÅ«ras buvo žinoma, jai buvo siunčiami praneÅ¡imai, tai patvirtino liudytojas V. D. Nurodė, kad detalusis planas buvo patvirtintas 2010 m. gegužės 27 d., atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys vieÅ¡ajame registre įregistruoti 2011 m. balandžio 1 d., o ieÅ¡kovė neprašė atnaujinti praleisto termino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas tokiais motyvais: 5.1. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog žemės sklypo planÄ , kuris buvo pateiktas detaliojo plano rengėjui, sudarė atsakovas. Apeliantė teigia, kad atsakovas teismui nepateikė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kas įrodo, kad atsakovas dalyvaudamas žemės sklypo paženklinimo vietoje procedÅ«roje ir pakeisdamas esamus jo ir ieÅ¡kovės žemės sklypų riboženklius, nustatytus pagal preliminarius žemės sklypų matavimų duomenis, sÄ moningai pakeitė savo žemės sklypo su ieÅ¡kovės sklypu ribÄ ir jÄ pažymėjo naujais riboženkliais, apie tai neinformuodamas gretimo sklypo savininkės – ieÅ¡kovės. Nurodo, kad teismas Å¡ių faktinių aplinkybių teisingai neįvertino, kaip ir neįvertino to fakto, kad bÅ«tent neteisėti atsakovo veiksmai ir jų rezultatas buvo pagrindas tolesnėms detaliojo planavimo procedÅ«roms.

Apeliantės teigimu, Å¡iuo atveju atsakovas neteisėtai veikė, nes neįvykdė nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie atliekamus kadastrinius matavimus, Nurodo, kad, skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo ir kilusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. 5.2. Dėl deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žalos apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo žemės sklypas bÅ«tų padidėjęs 553 kvadratiniais metrais.

Apeliantės teigimu, ji pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kurie buvo sudaryti iki atsakovo ir S. U. įmonės atliktų kadastrinių matavimų bei po atliktų matavimų, matyti, kad neinformavus gretimų žemės sklypų savininkų apie atitinkamus atliekamus veiksmus, atsakovo žemės sklypo ribos „įžengė“ į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , dėl ko jos žemės sklypo plotas sumažėjo 553 kvadratiniais metrais. Apeliantė teigia, kad neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas pagal įsigijimo dokumentus, vieÅ¡o registro duomenis turi bÅ«ti 0,7500 ha, o po atsakovo atliktų veiksmų vienaÅ¡aliÅ¡kai atliekant savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovės sklypas tesudaro tik 0,6947 ha, tai yra nustačius priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos, atsakovui kyla civilinė atsakomybė ir ieÅ¡kovas privalo atlyginti žalÄ . 5.3.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino apeliantė nurodo, kad atsakovo atstovė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį pareiÅ¡kė tik po baigiamųjų kalbų paskutinės replikos metu, o ieÅ¡kovės atstovui nebuvo leista replikuoti ir pasisakyti dėl atsakovo atstovės praÅ¡ymo, tad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, niekinis, nes atsakovo atstovei tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kus tik replikų metu, pats teismas tokios galimybės ieÅ¡kovės atsakovui nesudarė.

Papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nepagrįstai siejo su detaliojo planavimo procedÅ«romis, nurodydamas, kad ieÅ¡kovei apie Å¡ias procedÅ«ras buvo žinoma, jai buvo siunčiami praneÅ¡imai, detalusis planas buvo patvirtintas 2010 m. gegužės 27 d., atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys vieÅ¡ame registre įregistruoti 2011 m. balandžio 1 d. Nurodo, kad ieÅ¡kovė apie tai, kad jos žemės sklypas yra sumažėjęs 553 kvadratiniais metrais, sužinojo gavusi matininko E. P. 2014 m. spalio 20 d. informacinį praneÅ¡imÄ ir žemės sklypo plano bei virÅ¡pločio situacijos schemÄ , todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ siejo bÅ«tent su Å¡iomis procedÅ«romis.

6. Atsiliepimu atsakovas V. V. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 6.1. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų atsakovas teigia, kad apeliantės teiginys, jog atsakovas yra atsakingas už tai, kad atliekant žemės sklypo matavimus apeliantė nebuvo pakviesta, yra nepagrįstas. Nurodo, kad atsakovas, samdydamas įmonę atlikti kadastrinius matavimus, prisiimtų prievolę rinkti praÅ¡us, kviesti į žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Nurodo, kad Å¡iÄ pareigÄ turėjo atlikti bÅ«tent S. U. įmonė. Nurodo, kad ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti informuota apie kadastrinių matavimų atlikimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebÅ«tų leidusi pradėti rengti projektavimo procedÅ«ros, kadangi parengus kadastrinius matavimus patikrina įgaliotos valstybinės institucijos ir esant trÅ«kumų jų netvirtina. 6.2. Dėl turtinės žalos dydžio atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pati ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog 2005 m. lapkričio 15 d. pirkdama žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrino jo dydį.

Nurodo, kad jei žemės sklypai persidengia, atsakovė turi kreiptis į žemės sklypo pardavėjÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo ar kainos sumažinimo. Teigia, kad jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, žalos atlyginimas turi bÅ«ti priteistas ne iÅ¡ atsakovo, o iÅ¡ valstybės, kuri grÄ Å¾ino žemę atsakovui. Papildomai pažymi, kad ieÅ¡kovė skaičiuoja žalos dydį ne nuosavo žemės sklypo vertės ar jo įsigijimo kainos, o nuo atsakovui priklausiusių ir jau iÅ¡skaidytų sklypų rinkos vertės. 6.3.

Dėl ieÅ¡kinio senaties atsakovas nurodo, kad apeliantė nenurodo jokių priežasčių, kurias bÅ«tų galima vertinti kaip svarbias, kodėl praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir anksčiau nesikreipė į teismÄ . Nurodo, ieÅ¡kovė turėjo laiko sužinoti tikslų savo žemės sklypo plotÄ nuo 2006 metų.

7. Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 7.1. Dėl civilinės atsakomybės taikymo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos. Teigia, kad ieÅ¡kovė 2006 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,7500 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal preliminarius matavimus, todėl iÅ¡ privataus asmens Z.

V. įsigijusi žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiėmė visÄ rizikÄ ir pasekmes. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie yra tikslÅ«s, ir Å¡ie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 7.2. Dėl turtinės žalos dydžio trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra nustatyti ieÅ¡kovės nuostoliai, taip pat nėra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir atsiradusių pasekmių, nėra jokios atsakovo kaltės, nes jis neatliko žemės sklypo geodezinių matavimų. 7.3.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad mano, jog yra praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Faktinės aplinkybės 10. 2004 m. gruodžio 27 d. A. J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,2000 ha dydžio žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Žemės sklypas suformuotas remiantis preliminariais matavimais. Atsakovui 2007 m. spalio 24 d. dovanų sutartimi žemės savininkas perleido ginčo sklypÄ .

Atsakovui buvo suteiktos planavimo organizatoriaus teisės ir jis užsakė detaliojo plano rengimÄ uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vakarų regiono projektai“. S. U. geodezinių darbų įmonė atliko atsakovo žemės sklypo geodezinį planÄ . 2010 m. kovo 26 d. teritorijų planavimo dokumentas – ginčo žemės sklypo detalusis planas – buvo patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros skyriaus. 2010 m. gegužės 27 d.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-232 buvo patvirtintas atsakovui priklausančio žemės sklypo detalusis planas.

11. IeÅ¡kovė 0,750 ha žemės Å«kio paskirties sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kretingos r., 2006 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ Z. V., kuriai nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ taip pat buvo atkurtos 2004 m. gruodžio 27 d., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, kaip deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygų 12. Å ioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto, kadangi ieškovė teigia, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė turtinį nuostolį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

13. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io. Teigia, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, atsakovas sÄ moningai pakeitė savo žemės sklypo su ieÅ¡kovės sklypu ribÄ ir jÄ pažymėjo naujais riboženkliais, apie tai neinformuodamas gretimo sklypo savininkės – ieÅ¡kovės. Nurodo, kad Å¡ie atsakovo veiksmai ir jų rezultatas buvo pagrindas tolesnėms detaliojo planavimo procedÅ«roms. Apeliantės teigimu, Å¡iuo atveju atsakovas neteisėtai veikė, nes neįvykdė nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie atliekamus kadastrinius matavimus.

15. Su Å¡iais apeliantės nurodytais argumentais nesutiktina. Pirmiausia atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovas atliko Å¡iuos veiksmus – pakeitė sklypo riboženklius. Remiantis raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad kadastrinius matavimus atliko S. U. įmonė (I tomas, e. b. l. 70–71). Atsakovas organizavo detaliojo plano parengimÄ , o faktinė detaliojo plano rengėja buvo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų regiono projektai“ ir projekto vadovas – Rimvydas GrikÅ¡tas (II tomas, e. b. l. 65). Planuojamo žemės sklypo teritorija – 1,200 ha. Atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas preliminariais matavimais (II tomas, e. b. l. 41–42).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymÄ , jų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Nekilnojamojo turto kadastrÄ , nekilnojamojo turto kadastro statusÄ , Å¡io kadastro steigimÄ , tvarkymÄ , reorganizavimÄ ir likvidavimÄ , matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sÄ lygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal Å¡io įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatÄ , nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Paženklinus žemės sklypo ribas, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodymų, pagrindžiančių jos pozicijÄ , kad atsakovas savavaliÅ¡kai pats pakeitė sklypų riboženklius, į bylÄ nepateikė (CPK 178 straipsnis).

17. Apeliantė teigia, kad atsakovas taip pat atliko neteisėtus veiksmus, kadangi nekvietė apeliantės į sklypo matavimus. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba bÅ«simajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme.

Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su praneÅ¡imu kitai Å¡aliai ir bÅ«tinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nepažeidžiant jos sisteminių ryÅ¡ių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktÄ nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų Å¡io akto ydingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Remiantis raÅ¡ytinais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybinės priežiÅ«ros skyrius 2010 m. kovo 26 d. aktu nustatė, kad detaliojo plano rengimo, derinimo, vieÅ¡o svarstymo procedÅ«ros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo sÄ vado reikalavimus (II tomas, e. b. l. 71–72). Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu patvirtino atsakovo žemės sklypo detalųjį planÄ (I tomas, e. b. l. 8), atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad pateiktas detaliojo plano projektas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, o faktas, kad ieÅ¡kovė nedalyvavo procese, pats savaime nereiÅ¡kia, kad jai nebuvo apie jį praneÅ¡ta.

Taigi ieškovė neįrodė, kad detalusis planavimas buvo atliktas pažeidus nustatytas detaliojo planavimo procedūras.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį deliktinės atsakomybės reglamentavimÄ , konstatuoja, jog apeliantės nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, laikytini nepagrįstais. Laikytina, kad apeliantė neįrodė Å¡ių deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pakeitė sklypo riboženklius ar atliktų kokius kitus neteisėtus veiksmus, ir konstatuota, kad visus matavimus ir su jais susijusius veiksmus atliko S. U. geodezinių darbų įmonė, detaliojo planavimo proceso teisėtumÄ nustatyta tvarka patvirtino kompetentingos institucijos. Vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo bylos apeliantė, nėra pagrindas spręsti, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Pagal teismų praktikÄ , teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Dėl žalos ir jos dydžio kaip deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygų 19. Deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė kyla iÅ¡ asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B., bylos Nr. 3K-3-392/2011).

20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl žalos fakto konstatavimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo žemės sklypas bÅ«tų padidėjęs 553 kvadratiniais metrais. Apeliantės teigimu, po kadastrinių matavimų atsakovo žemės sklypo ribos „įžengė“ į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , dėl ko jos žemės sklypo plotas sumažėjo 553 kvadratiniais metrais. Nurodo, kad atsakovas pasisavino 553 kvadratinius metrus ieÅ¡kovei priklausančios žemės ir padarė ieÅ¡kovei turtinę žalÄ , nes sumažėjo ieÅ¡kovės turto dalis. Teigia, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nusavintos ieÅ¡kovės turto dalies vertė yra 6868 eurai, todėl jai buvo padaryta 6000 eurų dydžio žala.

21. Su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinkama. Pirmiausia nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkcijÄ . Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalÄ â€“ ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).

22. Apeliantė teigia, kad patyrė 6000 Eur žalÄ , kadangi atsakovas užvaldė 553 kvadratinius metrus ieÅ¡kovei priklausančio sklypo. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1,200 ha žemės sklypas, kuris yra padalytas į 8 atskiras dalis (II tomas, e. b. l. 41–57). IeÅ¡kovei, pagal preliminarius duomenis, priklauso 0,7500 ha žemės sklypas (I tomas, e. b. l. 6, II tomas, e. b. l. 59–60, 133–134). Atsakovui detalusis planas buvo rengtas ir tvirtintas dėl 1,2000 ha sklypo (II tomas, e. b. l. 66–76, detaliojo planavimo sÄ lygų 3 punktas), tai yra tokio dydžio, koks yra numatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose (II tomas, e. b. l. 41–57).

Toks sklypo ploto dydis nurodytas ir detaliojo plano sprendimų konkretizavimo 4.4 punktu (I tomas, e. b. l. 10–22) ir patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu (I tomas, e. b. l. 8). Taigi byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas buvo neteisėtai padidintas ieÅ¡kovės sklypo sÄ skaita.

23. Apeliantė grįsdama argumentus dėl žalos dydžio remiasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovei priklausanti žemės sklypo riba, pagal preliminarius matavimus, neatitinka nurodytų linijų ilgių ir taÅ¡kuose 1-2, nurodytose preliminariame plane M 1: 10 000, dengiasi su gretimo žemės sklypo riba 1,8 m; taÅ¡kuose 3-4, matuojant nuo kelio A11 vidurio 19,5 m ir atidedant 36,3 m – persidengimas 2,5 m, o pagal įtvirtintÄ medinį riboženklį – 3,5 m (I tomas, e. b. l. 25–27), ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklauso 0,7500 ha žemės plotas pagal preliminarius matavimus.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė skaičiuodama žalos dydį nurodo, kad jos sklypas buvo 0,7500 ha dydžio ir po patikrinimo nustatyta, kad jos sklypas yra sumažėjęs iki 0,6974 ha, ir teigia, kad jos sklypas sumažėjo iš viso 553 kvadratiniais metrais. Su šiais apeliantės atliktais skaičiavimais nesutiktina, kadangi plotas, pagal pateikus ieškovės duomenis, yra sumažėjęs 0,0526 ha (0,7500 – 0,6974 = 0,0526 ha), kas sudaro 526 kvadratinius metrus.

Laikoma, kad apeliantė neįrodė žalos atsiradimo fakto ir žalos dydžio, kadangi nepagrindė ne tik žalos buvimo fakto, bet ir jos dydžio (553 kvadratinių metrų ploto apskaičiavimo), nors, pagal ieškovės pateiktus duomenis, skirtumas yra 526 kvadratinių metrų. Kaip matyti iš situacijos plano, atsakovo suformuoti žemės sklypai išdėstyti išilgai atsakovės sklypo, sklypo ilgis – daugiau nei 200 metrų, kita dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) bei kitu kadastriniais matavimais suformuotu žemės sklypu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad faktinis sklypo plotas, kuri valdo ieškovė, daugiau tikėtina, neatitinka to ploto, kuris buvo paskaičiuotas atlikus preliminarius matavimus ir kurį ieškovei 2006 m. lapkričio 15 d. pardavė žemės reformos dalyvė. Pažymėtina, kad ieškovė savo sklypo kadastrinius matavimus padėjo 2014 metais, tačiau iki galo šis procesas neužbaigtas, todėl teigti, kad kadastrinius matavimus atlikus jos valdomas žemės sklypas realiai sumažėtų 553 kvadratiniais metrais, nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Kasacinis teismas ne kartÄ konstatavo, jog žalÄ padariusio asmens deliktinė civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Minėtų deliktinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusiam asmeniui – ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui tokių įrodymų nepateikus ir atitinkamai nenurodžius jo reikalavimus patvirtinančių aplinkybių, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje neįrodė visų deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygų.

25. Pažymėtina, kad Å¡alys pačios nedalyvavo žemės reformoje ir jiems nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Žemės sklypo savininkas, kuris dalyvauja privačios žemės perleidimo santykiuose ir iÅ¡ privataus asmens įsigyja žemės sklypÄ , kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiima visÄ rizikÄ ir pasekmes dėl vėliau atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyto mažesnio žemės sklypo ploto, nes tokio iÅ¡ privačių asmenų įsigyto žemės sklypo savininkas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieÅ¡ sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės sklypo ploto trÅ«kumo.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-732/2014). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 26. IeÅ¡kinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi, plačiÄ ja prasme ieÅ¡kinio senatimi yra ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje, veikimas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybÄ .

27. Dėl ieÅ¡kinio senaties instituto specifikos yra nustatomos specialios ieÅ¡kinio senaties terminų eigos skaičiavimo taisyklės. Specialiosios taisyklės, reguliuojančios ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , sustabdymÄ , nutraukimÄ , pratęsimÄ ir atnaujinimÄ , nustatytos CK 1.124–1.135 straipsniuose. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams: Å¡io straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

28. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl 6000 Eur žalos atlyginimo pareikštas 2017 m. gegužės 8 d. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi, atsakovo teigimu, ieškovei apie detaliojo plano rengimo procedūras buvo žinoma, jis vyko 2010 metais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad detalusis planas buvo patvirtintas 2010 m. gegužės 27 d. ir sklypo kadastriniai duomenys viešajame registre įregistruoti 2011 m. balandžio 1 d. taikė ieškinio senatį.

29. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nepagrįstai siejo su detaliojo planavimo procedÅ«romis, nurodydamas, kad ieÅ¡kovei apie Å¡ias procedÅ«ras buvo žinoma. Nurodo, kad ieÅ¡kovė apie tai, kad jos žemės sklypas yra sumažėjęs 553 kvadratiniais metrais, sužinojo gavusi matininko E. P. 2014 m. spalio 20 d. informacinį praneÅ¡imÄ ir žemės sklypo plano bei virÅ¡pločio situacijos schemÄ , todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ siejo bÅ«tent su Å¡iomis procedÅ«romis. Tokios pat pozicijos apeliantė laikėsi ir pirmos instancijos teisme.

30. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

32. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodo, kad apie jos galimÄ teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2014 m. spalio 20 d. gavusi informacinį praneÅ¡imÄ , žemės sklypo planÄ ir virÅ¡pločio situacijos schemÄ . Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė sklypų savininkė yra nuo 2006 m. lapkričio 15 d., atsakovas jam priklausančius sklypus padalijo 2010 metais. IeÅ¡kovė žinodama, kad jos sklypo ribos yra nustatytos vadovaujantis preliminariais matavimais, nuo sklypo įsigijimo turėjo visas galimybes domėtis detaliojo plano rengimu. Pažymėtina, kad nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

33. Kolegijos vertinimu, apeliantė jau nuo 2006 metų turėjo visas galimybes parengti jai priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, domėtis greta esančių žemės sklypų statusu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas detalųjį planÄ parengė 2010 m. gegužės 27 d. ir jį įregistravo 2011 m. balandžio 1 d., ieÅ¡kovė bÅ«dama rÅ«pestinga sklypo savininkė galėjo domėtis vykdomais darbais ir turėjo galimybę vieÅ¡ame registre pasitikslinti sklypo plano sudarymo bei parengimo, jo įregistravimo vieÅ¡ame registre detales, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas suformuotas preliminariais matavimais, kurie po detaliojo plano patvirtinimo su besiribojančiu sklypu gali pakisti.

Tokių veiksmų ieÅ¡kovė neatliko, atliktų kadastrinių matavimų neginčijo, vieÅ¡uosiuose registruose esančių duomenų netikrino, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nustatoma 2011 m. balandžio 1 d., tai yra, nuo to momento, kai atsakovas įregistravo jam priklausančių žemės sklypų padalijimÄ . Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo negalima sieti su 2014 m. spalio 20 d. matininko informaciniu praneÅ¡imu, nes Å¡is dokumentas buvo įteiktas ieÅ¡kovei dėl pačios veiksmų, tai yra pradėjus rengti kadastrinius matavimus 2014 metais.

Nustatyta, kad ieškinys pateiktas 2017 m. gegužės 8 d., todėl siejant su ieškinio momento atsiradimo pradžia 2011 m. balandžio 1 d. darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį.

34. IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovui nebuvo sudaryta galimybė replikuoti į atsakovo atstovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. Remiantis 2018 m. vasario 1 d. teismo posėdžio protokolu nustatyta, kad atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Sutiktina su apeliante, kad pirmos instancijos teisme atsakovui pateikus praÅ¡ymÄ taikyti senatį teismas neatnaujino bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir nesuteikė galimybės ieÅ¡kovei pasisakyti, tačiau iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismo sprendime dėl deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygų ir ieÅ¡kinio senaties taikymo yra iÅ¡samiai pasisakyta, be to, savo teise atsikirsti į šį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė realizavo apeliaciniame skunde.

Pažymėtina ir tai, kad toks neesminis proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ ir pagrįstÄ teismo procesinį sprendimÄ (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

35. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 36. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

37. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o priteisti 605 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Å¡iuo konkrečiu atveju – 817,60 EUR), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 605 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. D. atsakovo V. V. naudai 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Irma Čuchraj Marius Dobrovolskis