fc347266-79f0-42bd-b809-e955c4eed183 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-2815-1109/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20416-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Ramonienė, iÅ¡nagrinėjusi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės Aistės Česaitienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ byloje, kurioje S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : S. E. 2020 m. gegužės 27 d., apie 08.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sugyventine Ž. G. ir jos nepilnamete dukra D. G., tyčia rankomis sugriebė D. G. už plaukų ir juos laikydamas pargriovė jÄ ant žemės, taip pat, tęsiantis konfliktui, jis rankomis sugriebė D. G. už deÅ¡inės rankos ir jÄ vienÄ kartÄ trenkė į sienÄ , tokiu bÅ«du smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos nariui D.

G. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis S. E. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su savo sugyventine Ž. G. gyvena Å¡eÅ¡erius metus, veda bendrÄ Å«kį, turi bendrÄ sÅ«nų. Kartu su jais gyvena sugyventinės dukra D. G. bei sugyventinės mama G. O. N.. 2020 m. gegužės 27 d. iÅ¡vakarėse jie su Ž. vartojo alkoholį. Gėrė per visÄ naktį. 2020 m. gegužės 27 d., tikslaus laiko neprisimena, buto koridoriuje jie su sugyventine pradėjo konfliktuoti, vėliau apsistumdė.

Ä® jų konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o ir Ž. dukra D. G.. Pastaroji jį stÅ«mė rankomis, jis jÄ nustÅ«mė nuo savęs. Konflikto metu, kuomet jo sugyventinė Ž. ir jos dukra D. bandė jį iÅ¡stumti iÅ¡ namų, jie visi stumdėsi ir Å¡io susistumdymo metu jis galėjo patempti D. už plaukų. Ar ji (D.) nukrito, dėl savo neblaivios bÅ«senos neprisimena. Konfliktui tęsiantis, jis buvo įpykęs, jos taip pat, todėl konfliktas nerimo ir visiems trims besistumdant, jis netyčia trenkė D. rankÄ Ä¯ sienÄ .

Bet jis tikrai nenorėjo jos sužaloti, o tik norėjo nuo jos atsiginti, kad ji jo nestumdytų. Jis suvokė, kad taip galima sužeisti kitÄ Å¾mogų, bet nemanė, kad taip nutiks. Dėl Å¡io savo poelgio gailisi. D. atsiprašė, ji jam atleido. Jie toliau visi gyvena kartu, nekonfliktuoja. Sutinka bylÄ baigti baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 124, 130). Be kaltinamojo S. E. visiÅ¡ko prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybiniai praneÅ¡imai, specialisto iÅ¡vada, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji nepilnametė D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. ryte, apie 5.00 val., bÅ«dama kambaryje, kuriame miegojo, iÅ¡girdo, kad į namus parėjo S. (E.), kuris dar bÅ«damas koridoriuje necenzÅ«riniais žodžiais pradėjo rėkauti. Suprato, kad jis yra neblaivus. Įėjęs į kambarį, kuriame jie visi gyvena, S. pradėjo rėkti, kad jis uždusins jos Å¡unį ir iÅ¡mes pro langÄ . Ji jam nieko nesakė, apsimetė, kad miega. Žinojo, kad jeigu kÄ nors atsakys, tai konfliktas tęsis kurį laikÄ .

Jis taip rėkavo maždaug 10 minučių, kol grįžo mama. Tada jie abu su mama nuėjo į virtuvę. Maždaug po 10 minučių nukentėjusioji iÅ¡girdo, kad jie susipyko. Tuomet iÅ¡girdo kažkokį kritimo garsÄ . Ji nesuprato kas tai, todėl nuėjo pasižiÅ«rėti ir pamatė, kad mama guli virtuvėje ant žemės, o S. sėdi Å¡alia ant kėdės ir juokiasi. Mama sakė, kad jai skauda kojÄ , todėl ji padėjo mamai atsistoti. Tuomet S. toliau pradėjo daužytis, t. y. jis kumščiais pradėjo daužyti mamai į įvairias kÅ«no vietas, mama rankomis davė jam atgal.

Mama bandė jį raminti, bet jis buvo piktas ir agresyviai nusiteikęs. Todėl ji, norėdama apginti mamÄ , priėjo prie jų (jie stovėjo vienas Å¡alia kito) ir ji S. abejomis rankomis pastÅ«mė, dėl ko jis atsitrenkė į sienÄ . Tuomet jis puolė prie jos, sugriebė jai už plaukų ir juos laikydamas rankose pargriovė jÄ ant žemės. Jai nukritus, S. jÄ paleido, tuomet ji atsistojo, o jis sugriebė jÄ už deÅ¡inės rankos ir vienÄ kartÄ trenkė jos rankÄ Ä¯ sienÄ , dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ .

Tuomet mama priėjo ir jos abi S. iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto. Mama tikėjosi, kad S. nusiramins arba iÅ¡eis, bet jis visÄ laikÄ daužė duris. Tuomet mama nusprendė iÅ¡kviesti policijÄ . S. nurimo tik atvykus policijos pareigÅ«nams. IÅ¡ karto po įvykio ji jautė, kad jai skaudÄ rankÄ (nors jÄ skaudėjo jau po suduoto smÅ«gio). Policijos pareigÅ«nai jÄ nuvežė į ligoninę. Po Å¡io įvykio S. jos atsiprašė, ji jam atleido. Po Å¡io įvykio S. nebegeria ir namuose yra ramu. Atrodo, kad dabar viskas yra gerai (1 t., b. l. 46–50).

Liudytoja Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. E. yra jos sugyventinis. Jie gyvena kartu Å¡eÅ¡erius metus, turi bendrÄ ketverių metų sÅ«nų. Kartu su jais gyvena ir jos dukra D. Pastaroji su Sa. sutaria normaliai. 2020 m. gegužės 26 d. iÅ¡ vakaro ji su S. pas kaimynus Å¡ventė gimtadienį ir į namus grįžo tik ryte apie 8.00 val. Tuomet jie sėdėdami virtuvėje susiginčijo dėl vakarėlio, iÅ¡ kurio buvo grįžę. Tuo metu namuose buvo abu vaikai, jie buvo kambaryje. Taip pat buvo ir jos mama savo kambaryje.

Kilus konfliktui tarp jos ir S., jie susistumdė. Ji nepamena, kad bÅ«tų nukritusi. Tuo metu ji pati buvo neblaivi, todėl mano, kad jei ir buvo nukritusi, tai galėjo nutikti ir dėl jos pačios bÅ«klės. Jai ginčijantis su S. ir bandant jį iÅ¡stumti iÅ¡ namų į virtuvę, atėjo jos dukra D. Dukra jai padėjo stumti S., todėl S. paėmė D. už rankos ir jÄ trenkė į sienÄ . Tuomet ji S. iÅ¡stÅ«mė pro duris, o D. pasakė, kad jai skauda rankÄ . Daugiau, kad kÄ nors bÅ«tų S. daręs jos dukrai, ji nematė arba neprisimena dėl savo neblaivios bÅ«senos.

Ji dėl savęs neturi jokių precizijų, S. jos nemušė, tarp jų vyko abipusis konfliktas, niekas nenukentėjo. IÅ¡vijus S., jis nesiliovė daužyti į duris ir prašė jį įleisti, todėl ji iÅ¡kvietė policijÄ . Vėliau, S. grįžus į namus, jis atsiprašė D. dėl to, kad užgavo jai rankÄ , ji jam atleido. Dabar namuose yra viskas gerai, visi sutaria normaliai (1 t., b. l. 63–66). Liudytoja Gr. O. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su ja kartu gyvena jos dukra Ž. G. su sugyventiniu S. E. ir dviem vaikais Ą.

E. ir D. G.. Dukra su sugyventiniu kartu gyvena apie Å¡eÅ¡erius metus. Dukros sugyventinis labai girtauja. 2020 m. gegužės 27 d., apie 07.00 val., į namus jis grįžo neblaivus. Jis buvo agresyviai nusiteikęs ir jie su jos dukra Ž. sukonfliktavo. Ji (G. O. N.) tuo metu buvo savo kambaryje ir kas vyko nematė, tik girdėjo Å¡Å«kavimus, keikimÄ si. Girdėjo ir anÅ«kės D. balsÄ . Kiek girdėjo, S. E. užsipuolė jos dukrÄ Å½. Taip pat pas jÄ Ä¯ kambarį atbėgusi anÅ«kė D. G. pasakė, kad S. E. jai tampė už plaukų ir užgavo rankÄ .

Buvo iÅ¡kviesta policija ir Vaiko teisių tarnyba. Jos anÅ«kė D. kartu su Vaiko teisių tarnybos darbuotoju iÅ¡vyko į Kauno klinikas dėl patirto sumuÅ¡imo. S. E. smurtauja jau ne pirmÄ kartÄ prieÅ¡ jos dukrÄ (1 t., b. l. 57–60). Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl pirminių veiksmų įvykio vietoje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 27 d. 08.05 val. Kauno apskrities VPK VTV OVS gautas Ž. G. praneÅ¡imas telefonu, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis neblaivus dabar beldžiasi į duris, nori vidun, yra du mažamečiai vaikai, medikų nereikia.

Ä®vykio vietoje atliekami procesiniai veiksmai su liudytoja, apžiÅ«rima įvykio vieta (1 t., b. l. 1). Ä®vykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), – apžiÅ«ra. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , nusikalstamos veikos tyrimui reikÅ¡mingų objektų – kraujo pėdsakų, nepastebėta (1 t., b. l. 16–25). Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2020 m. gegužės 27 d., 08.40 val., (duomenys neskelbtini), Ž.

G. sugyventinis S. E., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,10 promilių girtumas), kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtÄ , t. y., tyčia koja spyrė Ž. G. į kairę kojÄ bei rankomis sudavė tris smÅ«gius Ž. G. į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Ž. G. sužalojimų nepatyrė, į gydymo įstaigÄ nesikreipė. Be to, 2020 m. gegužės 27 d., 08.40 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu Ž. G. dukra D. G. (gimusi (duomenys neskelbtini)) gynė savo mamÄ nuo patėvio S. E., kuris sugriebė D.

G. už plaukų ir jÄ pargriovė, paėmė D. G. už deÅ¡inės rankos ir trenkė D. G. į sienÄ , ko pasekoje D. G. patyrė sužalojimus ir fizinį skausmÄ . Ant D. G. deÅ¡inės rankos rieÅ¡o matėsi patinimas. Dėl sužalojimų S. G. kreipėsi į LSMUL KK, Traumų ir skubios pagalbos centrÄ , kur jai konstatuotas kairės rankos rieÅ¡o ir plaÅ¡takos sumuÅ¡imas. Po apžiÅ«ros iÅ¡leista į namus (1 t., b. l. 26–33). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 10 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1599/2020(02) nurodyta, kad D.

G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – kitų rieÅ¡o ir plaÅ¡takos dalių sumuÅ¡imas – nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, todėl galima teigti, kad D. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymÄ nėra (1 t., b. l. 75). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktikÄ , objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje S. E. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai. Be paties kaltinamojo S. E. visiÅ¡ko prisipažinimo, kad konflikto su savo sugyventine (Ž.

G.) metu jis galėjo patempti į pagalbÄ sugyventinei atėjusiai jos dukrai D. G. už plaukų, (ar D. nukrito ant žemės, dėl savo neblaivios bÅ«senos neprisimena), o konfliktui besitęsiant jis trenkė D.rankÄ Ä¯ sienÄ , patvirtina pačios nukentėjusiosios D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklÅ«s parodymai, kad konflikto metu kaltinamasis, pripuolęs prie jos, sugriebė jai už plaukų ir juos laikydamas rankose pargriovė jÄ ant žemės, o jai nukritus, jis jÄ paleido, tuomet ji atsistojo, o jis sugriebė jÄ už deÅ¡inės rankos ir vienÄ kartÄ trenkė jos rankÄ Ä¯ sienÄ , dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ .

Å ie nukentėjusiosios parodymai atitinka liudytojomis apklaustų jos motinos (Ž. G.) bei tame pačiame bute konflikto metu buvusios močiutės (G. O. N.) duotus parodymus, kad konflikto metu kaltinamasis fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. G., tarnybiniuose praneÅ¡imuose, specialisto iÅ¡vadoje bei kitoje raÅ¡ytinėje medžiagoje byloje užfiksuotus faktinius duomenis. Å ių duomenų visuma patvirtina, jog S. E. vartojo fizinį smurtÄ D. G. atžvilgiu ir ji dėl pavartoto fizinio smurto jautė fizinį skausmÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo neteisėtas veikimas – sugriebimas už plaukų ir pargriovimas ant žemės bei rankos trenkimas į sienÄ , priežastiniu ryÅ¡iu susijęs sukilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios patirtu fiziniu skausmu.

Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji bei liudytojos teigė, kad kaltinamasis konflikto buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina ir pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas. Be to, iš liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad namuose dabar ramu, nes kaltinamasis alkoholio nevartoja. Iš to darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad S. E. pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sugyventine Ž.

G. ir jos nepilnamete dukra D. G., tyčia rankomis sugriebė D. G. už plaukų ir juos laikydamas pargriovė jÄ ant žemės, taip pat, tęsiantis konfliktui, jis rankomis sugriebė D. G. už deÅ¡inės rankos ir jÄ vienÄ kartÄ trenkė į sienÄ , tokiu bÅ«du smurtaudamas sukėlė D. G. fizinį skausmÄ . Å eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi nukentėjusioji D. G. yra kaltinamojo sugyventinės dukra, kuri kartu su jais gyvena, jie yra Å¡eimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). S. E. padarytų veiksmų pobÅ«dis – griebimas nukentėjusiajai už plaukų ir laikant už jų nukentėjusiosios pargriovimas ant žemės, o tęsiantis konfliktui sugriebimas nukentėjusiajai už rankos ir vienÄ kartÄ nukentėjusiÄ jÄ trenkiant į sienÄ â€“ neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu bÅ«ti gali savo sugyventinės dukrai sukelti fizinį skausmÄ , ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra Å¡eimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir stadijÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o bÅ«tent tai, kad praeityje neteistas (1 t., b. l. 92–93), administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ po nusikalstamos veikos padarymo – 2020 m. rugsėjo 7 d. (važiavo visuomeniniu transportu be galiojančio bilieto) (1 t., b. l. 91), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 97), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų neužregistruotas (1 t., b. l. 96).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. E. pareiÅ¡kė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi – laisvės apribojimu, paskiriant įpareigojimus, sutinka (b. l. 136–138).

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ pagrįstai praÅ¡oma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , vietoj intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajam paskiriant įpareigojimÄ nustatytu laiku bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi S. E. nusikalstamÄ veikÄ padarė savo Å¡eimos nariui, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 722 straipsniai), kuri pagrįstai manytina padės pasiekti bausmės tikslus ir turės prevencinį bei auklėjamÄ jį poveikį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas buvo nuo 2020 m. gegužės 27 d. 08.45 val. (b. l. 101–102), iki 2020 m. gegužės 28 d (b. l. 103–104).

Kadangi 2020 m. gegužės 28 d. nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytÄ asmenį nenurodytas tikslus sulaikyto asmens paleidimo laikas, siekiant nebloginti kaltinamojo teisinės padėties, į jam paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinos dvi paros, vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (iÅ¡ (duomenys neskelbtini)), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su Ž.

G. ir D. G. (b. l. 133–134), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, minėta kardomoji priemonė panaikintina. Kompaktinis diskas su nepilnametės D. G. apklausos vaizdo įrašu, saugomas baudžiamoje byloje (1 t., b. l. 50), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : S. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajam paskiriant įpareigojimÄ laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. E. paskirti 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajam paskiriant įpareigojimÄ laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti S. E. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. gegužės 27 d. 08.45 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. (dvi paras), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, S. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminÄ â€“ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę, panaikinti.

Kompaktinį diskÄ , esantį byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo Å¡aukimo gavimo. S. E. taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Jolanta Ramonienė