fc33869d-4bce-4dfc-aea0-d4a65178dfea · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-669-611/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 128.2., 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. liepos 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Andžej Maciejevski (pranešėjo),

sekretoriaujant Julijai Å treimikeinei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z. V. apeliacinį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Z. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Zarasų skyriui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėja Z. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji tėvo S. S. įkalinimo metu nuo 1950-09-21 iki 1955-04-14 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, t.y. Grauželių k., tuometiniame Pandėlio rajone. Nurodė, kad ji su Å¡eima gyveno Grauželių kaime, tuometiniame Pandėlio rajone. 1950 m. rugsėjo mėnesį suėmė jos tėvÄ , po ko jų Å¡eima negalėjo gyventi Grauželių kaime, nes buvo nuolat persekiojama. Teko gyventi Biržų, RokiÅ¡kio rajonuose pas motinos pažįstamus. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl tremtinio statuso pripažinimo, siekiant gauti valstybinę paramÄ .Â

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Zarasų skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ Â nurodė, kad dokumentų ar faktų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, neturi, todėl pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. Teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti, nes iÅ¡ Grauželių kaimo Å«kinių knygų matyti, kad S. S. bÅ«nant tremtyje, jo Å¡eima gyveno Grauželių kaime ir žmona dirbo kolÅ«kyje.

 Suinteresuotas asmuo Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo neginčija.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2009-11-19 sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėja neįrodė prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Teismas nustatė, kad pareiškėjos tėvas S.

S. buvo politinis kalinys, nes nuo 1950-09-21 iki 1955-04-14 buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietoje Magadano srityje. Pareiškėja tuo metu buvo nepilnametė. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai: Pandelio rajono, Sriūbiškių apylinkės, Grauželių kaimo ūkinių knygų įrašai patvirtina, kad pareiškėjos šeima nesislapstydama gyveno nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Grauželių kaime ir paneigia liudytojos L. A. S. parodymus. Iš Panevėžio apskrities archyvo pateiktų tuometinio Pandelio rajono, Sriūbiškių apylinkės, Grauželių kaimo ūkinių knygų /b.l. 33-35/ matyti, kad 1950 m. gruodžio mėn. – 1957 m. laikotarpiu Grauželių kaime gyveno E.

S. su dviem vaikais: Z. ir S. S., taip pat Å¡eimoje gyveno S. S. motina M. S. ir brolis A. S.. E. S. buvo kolÅ«kietė. PareiÅ¡kėja lankė pradinę Lydžių mokyklÄ . Å ie surinkti raÅ¡ytiniai įrodymais paneigia liudytojos L. A. S. parodymus.

PareiÅ¡kėja Z. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimÄ panaikinti ir

priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kimas. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai nepaisė suinteresuotųjų asmenų nuomonės, kurie savo atsiliepimuose palaikė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , atmetė ir nevertino liudytojos L. A. S. parodymų, klaidingai vadovavosi į bylÄ iÅ¡ Panevėžio apskrities archyvo pateiktais tuometinio Pandelio rajono, SriÅ«biÅ¡kių apylinkės, Grauželių kaimo Å«kinių knygų duomenimis. PareiÅ¡kėja mano, kad Å¡iose knygose buvo viskas fiksuojama apie Å¡eimÄ jos registravimo metu, bet niekas nefiksuodavo Å¡eimos slapstymosi faktų, todėl teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas.Â

Suinteresuotas asmuo Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidÄ , kad slapstymosi ir negalėjimo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje faktai yra buvę, tačiau kadangi neturi jokių objektyvių duomenų apie slapstymosi ir negalėjimo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje aplinkybes, šį faktÄ patvirtinti ar paneigti turėjo teismas iÅ¡klausęs ir įvertinęs liudytojų parodymus bei iÅ¡nagrinėjęs visus galimus dokumentus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Zarasų skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymėjo, kad Å«kines knygas pildydavo seniÅ«nijų (apylinkių) atstovai nuolat, jose informacija bÅ«davo užraÅ¡oma tiksli. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia slapstymosi faktÄ , pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad ji, bÅ«dama mažametė, beveik penkerius metus negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietovėje.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal LR CPK 444 str. 1 d. teismas nustato tik tuos juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Be to, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Toks teismo tvarka nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti įrodinėjamas visomis LR CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taikant LR CPK įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Pagal LR CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , arba kad jų nėra. Taigi, juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti įrodinėjamas Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais bei kitomis LR CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas byloje surinktus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti visus įrodymus byloje ir jokie įrodymai neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus LR CPK

182 str. ir 197 str. 2 d. nustatytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji nuo 1950-09-21 iki 1955-04-14 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso 1997-06-30 įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. numato, kad tremtiniams prilyginami asmenys tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiais politinių kalinių vaikais, jeigu bent vienas iÅ¡ tėvų buvo įkalintas ir Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Taigi, pareiÅ¡kėja siekia įgyti tremtinio statusÄ . Tai, kad ji po tėvo suėmimo ir tremties negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pareiÅ¡kėja įrodinėja savo paaiÅ¡kinimais ir liudytojos Lionės A. S. parodymais. Minėta liudytoja teismo posėdyje parodė, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima po pareiÅ¡kėjos tėvo suėmimo slapstėsi, tačiau ji neparodė kokiu tai laikotarpiu buvo, iÅ¡ kur ji sužinojo tokius duomenis. Be to, Panevėžio apskrities archyvo pateikti tuometinio Pandelio raj., SriÅ«biÅ¡kių apyl., Grauželių kaimo Å«kinių knygų (b.l. 33-35) iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad 1950 m. gruodžio mėn. – 1957 m. laikotarpiu Grauželių kaime gyveno pareiÅ¡kėjos motina E. S. su dviem

vaikais: Z. ir S. S., taip pat šeimoje gyveno S. S. motina M. S. ir brolis A. S.. E. S. buvo kolūkietė, t.y. buvo

kolÅ«kio narė ir dirbo kolÅ«kyje. E. S. kiekvienais metais nuo 1950 m. iki 1956 m. Å«kinėse knygose pasiraÅ¡ydavo kaip Å¡eimos galva. Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėja su motina po tėvo suėmimo gyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje oficialiai ir nesislapstydama. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kodėl ji su motina ir kitais Å¡eimos nariais po tėvo suėmimo turėjo slapstytis, nepateikė įrodymų, patvirtinančių slapstymosi vietas bei kad pareiÅ¡kėjai su motina buvo kilęs pavojus. Esant prieÅ¡taravimui tarp liudytojos parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmenybę teikė raÅ¡ytiniams įrodymais, gautiems iÅ¡ Panevėžio apskrities archyvo, nes Å¡ie įrodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (LR CPK 197 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančių įrodymų visumÄ , atsižvelgdamas į teismų praktikoje taikomÄ Ä¯rodymų pakankamumo taisyklę, padarė teisingas iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėja neįrodė praÅ¡omo nustatyti fakto buvimo (LR CPK 178 str.).

Tai, kad byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys atsiliepimais neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo fakto nustatymui, nereiÅ¡kia, kad teismas neturėjo vertinti byloje esančių įrodymų ir turėjo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nes jie nėra privalomi teismui. Be to, suinteresuoti asmenys, kaip matyti iÅ¡ jų atsiliepimų, sutiko su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sÄ lyginai, t.y. jeigu teisme įvertinus įrodymus, bÅ«tų pagrindas tenkinti pareiÅ¡kimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus

įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Keisti

ar naikinti šį sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjos apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ , valstybei iÅ¡ jos priteistina 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK

88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš pareiškėjos

Z. V. 8,50 Lt (aÅ¡tuonis litus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

          Â

Kolegijos pirmininkė                                                                          Alma

Urbanavičienė

Teisėjai                                                                                              Â

Henrichas Jaglinskis

                                                                                                           Andžej Maciejevski