Legislator Case Law & Legislation
fc2fda54-c3af-48b2-8a37-ba1198d276b8 AI generated

fc2fda54-c3af-48b2-8a37-ba1198d276b8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number fc2fda54-c3af-48b2-8a37-ba1198d276b8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovė ir atsakovas I. Z. (toliau – ir atsakovas ir/ar tėvas) kartu rÅ«pinasi savo dukros auklėjimu, jos priežiÅ«ra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiÅ¡kai dalyvauja dukters auklėjime; įsipareigoja visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, turėti asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sÄ lygas, nuosavybę, teisę į mokyklÄ , teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad dukra vystytųsi ir tobulėtų, bÅ«tų humaniÅ¡ka ir dora, laikytųsi teisės ir moralės normų;

Legislator headnote

AI generated

fc2fda54-c3af-48b2-8a37-ba1198d276b8 · Vilniaus apygardos teismas: dukros gimtadienį (gegužės 1 d.) motina bendrauja su dukra iki 15 val., o tėvas su dukra bendrauja nuo 15 val. iki 20 val.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1793-653/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03315-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. Å . ieÅ¡kinio atsakovui I.

Z. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė E. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku dukra S. Z. (toliau – ir dukra) tvarkÄ :

1) ieÅ¡kovė ir atsakovas I. Z. (toliau – ir atsakovas ir/ar tėvas) kartu rÅ«pinasi savo dukros auklėjimu, jos priežiÅ«ra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiÅ¡kai dalyvauja dukters auklėjime; įsipareigoja visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, turėti asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sÄ lygas, nuosavybę, teisę į mokyklÄ , teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad dukra vystytųsi ir tobulėtų, bÅ«tų humaniÅ¡ka ir dora, laikytųsi teisės ir moralės normų;

2) tėvas su dukra bendrauja savaitgaliais nelyginėmis mėnesio savaitėmis be nakvynių tokia tvarka: tėvas dukrÄ pasiima iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos nelyginės savaitės Å¡eÅ¡tadienį ir sekantį sekmadienį nuo 10 val. arba kitu Å¡alių iÅ¡ anksto susitartu laiku ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekantį sekmadienį iki 20 val. vasaros laiku (nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.), iki 19 val. žiemos metu (nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 31 d.);

3) apie negalėjimÄ pasiimti dukterį savaitgalį tėvas įsipareigoja informuoti motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas iki susitikimo (tinkamu informavimu laikoma, jei tėvas iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambina arba atsiunčia žinutę motinai į jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , abonento Nr. (duomenys neskelbtini) arba atsiunčia el. laiÅ¡kÄ Ä¯ el. paÅ¡tÄ adresu (duomenys neskelbtini));

4) kai dukra serga, dukrÄ jos slaugos laikotarpiu slaugo motina, nepriklausomai nuo to, kad slaugos dienos sutampa su tėvo bendravimo su dukra dienomis; 5) dukrai bÅ«nant su tėvu savaitgaliais motina skambina dukrai 1 kartÄ per dienÄ , t. y. 15 val., o tėvas įsipareigoja tuo metu atsiliepti ir perduoti telefonÄ dukrai;

6) tėvas poriniais metais su dukra bendrauja pirmÄ jÄ Kalėdų dienÄ nuo 10 val. iki 19 val., o motina poriniais metais su dukra bendrauja per Kūčias (gruodžio 24 d.) ir antrÄ jÄ Kalėdų dienÄ ; tėvas neporiniais metais su dukra bendrauja per Kūčias iki 20 val. ir antrÄ jÄ Kalėdų dienÄ nuo 10 val. iki 19 val., o motina neporiniais metais su dukra bendrauja pirmÄ jÄ Kalėdų dienÄ ;

7) tėvas su dukra bendrauja kiekvienais metais sausio 1 d. nuo 10 val. iki 19 val., o motina su dukra bendrauja gruodžio 31 d.;

8) tėvas su dukra bendrauja kiekvienais metais antrÄ jÄ Velykų dienÄ iki 20 val., o motina su dukra bendrauja pirmÄ jÄ Velykų dienÄ ;

9) tėvas turi teisę praleisti su dukra tėvo dienÄ (pirmÄ birželio mėnesio sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val. vakaro (jei tai yra motinos bendravimo savaitgalis);

10) motina turi teisę praleisti su dukra motinos dienÄ (pirmÄ gegužės mėnesio sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val. (jei tai yra tėvo bendravimo savaitgalis);

11) tėvas turi teisę kiekvienais metais su dukra praleisti savo gimimo dienÄ (liepos 19 d.), o motina turi teisę kiekvienais metais su dukra praleisti savo gimimo dienÄ (rugpjūčio 2 d.);

12) dukros gimtadienį (gegužės 1 d.) motina bendrauja su dukra iki 15 val., o tėvas su dukra bendrauja nuo 15 val. iki 20 val.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu nuolat kyla konfliktai, atsakovas nederina bendravimo su dukra laiko, dažnai bÅ«na iÅ¡gėręs, vairuoja automobilį, atvykęs dukros akivaizdoje konfliktuoja. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad jai kyla baimė, jog dukra, likdama nakvoti su atsakovu, nėra tinkamai prižiÅ«rima, nes atsakovas neužtikrina dukrai bÅ«tinų ir tinkamų vystytis sÄ lygų. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad kai atsakovas pasiima dukrÄ , jÄ dažnai palieka savo tėvų priežiÅ«rai, tačiau kaime, kuriame gyvena atsakovo tėvai, namo teritorija yra neaptverta, namas yra Å¡alia miÅ¡ko, nėra nupjauta žolė, name nėra sanitarinio mazgo (tualetas yra tik lauke), be to, name nėra vandens. IeÅ¡kovė pažymi, kad su atsakovo tėvais gyvena jo sÅ«nus, kuris turi rimtų psichikos sutrikimų, todėl ieÅ¡kovei kyla baimė dėl dukros sveikatos bÅ«nant jai su atsakovo giminėmis, kai dukra paliekama ten nakvoti.

3. Atsakovas I. Z. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti jo nurodytÄ Â bendravimo su dukra tvarkÄ .

4. Atsakovas nurodė, kad niekada nebuvo pasirodęs Å¡alia dukros po alkoholio vartojimo, taip pat nurodė, kad neturi nei vairavimo teisių, nei automobilio. Jo gyvenamoji vieta tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vilniuje, tiek ir jo tėvų name Vilniaus rajone atitinka visas sÄ lygas vaikui apgyvendinti, todėl atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«lymu neleisti dukrai nakvoti pas atsakovÄ . Atsakovas taip pat nurodė, kad visada prieÅ¡ atvykdamas stengiasi įspėti ieÅ¡kovę ne mažiau kaip prieÅ¡ 3 dienas, tačiau ieÅ¡kovė kelias dienas neatsiliepdama į telefono skambučius ir žinutes, neperskambindama sudaro kliÅ«tis bendrauti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. daliniu sprendimu nustatė tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo I. Z. (toliau - tėvas) dalyvavimo auklėjant dukrÄ Â S. Z.(toliau - vaikas) ir bendravimo su ja tvarkÄ : 6.1. Tėvas turi teisę, prieÅ¡ 72 val. įspėjęs motinÄ E. Å . (motina) elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) ir SMS žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos faktinės buvimo vietos kiekvienÄ neporinę metų savaitę nuo penktadienio 18 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.

Å¡iltuoju metų laiku (nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) ir iki 19 val. Å¡altuoju metų laiku (nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 31 d.). Vaikui bÅ«nant su tėvu, motina skambina vaikui 1 kartÄ per dienÄ (15 val.), o tėvas atsiliepia ir perduoda telefonÄ Â vaikui. 6.2. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų metų gegužės 1 d. nuo 15 val. iki 20 val., o motina kiekvienų metų gegužės 1 d. iki 15 val. 6.3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų metų liepos 19 d. nuo 15 val. iki 18 val. darbo dienÄ ir nuo 10 val. iki 15 val. nedarbo dienÄ , o motina turi teisę praleisti su vaiku kiekvienų metų rugpjūčio 2 d. 6.4.

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tėvo dienÄ (pirmÄ birželio mėnesio sekmadienį) nuo 11 val. iki 19 val., nepriklausomai nuo to, ar tai bÅ«tų porinės ar neporinės metų savaitės sekmadienis, o motina turi teisę praleisti su vaiku motinos dienÄ (pirmÄ gegužės mėnesio sekmadienį) nuo 11 val., nepriklausomai nuo to, ar tai bÅ«tų porinės ar neporinės metų savaitės sekmadienis. 6.5. Tėvas turi teisę poriniais metais su vaiku bendrauti pirmÄ jÄ Kalėdų dienÄ (gruodžio 25 d.) nuo 10 val. iki 19 val., o neporiniais metais – per Kūčias (gruodžio 24 d.) nuo 10 val. iki pirmosios Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 10 val. bei antrÄ jÄ Kalėdų dienÄ (gruodžio 26 d.) nuo 10 val. iki 19 val. 6.6.

Tėvas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvienais metais antrÄ jÄ Velykų dienÄ nuo 10 val. iki kitos dienos 10 val., o motina turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais Failas 1 / puslapis 164 9 pirmÄ jÄ Â Velykų dienÄ Â iki antrosios Velykų dienos 10 val. 6.7. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais metais gruodžio 31 d. nuo 18 val. iki kitų metų sausio 1 d. 20 val., o neporiniais metais Naujųjų metų dienÄ (sausio 1 d.) nuo 10 val. iki 20 val. 6.8. Å ioje bendravimo tvarkoje nurodyta tėvo teisė bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tai, kad tėvas turi teisę pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar kitos faktinės buvimo vietos ir leisti laikÄ su vaiku taip, kaip atsakovo esant reikalinga, užtikrindamas vaiko saugumÄ . 6.9.

Tėvas turi teisę prieÅ¡ 1 (vienÄ ) mėnesį įspėjęs motinÄ elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) ir SMS žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimti vaikÄ 2 savaitėms žiemÄ , kol vaikas nelanko mokyklos ir antrai pusei žiemos oficialių atostogų ugdymo įstaigoje, kai vaikas lankys mokyklÄ (tokių paėmimų gali bÅ«ti keli iki bus iÅ¡naudotas 2 žiemos savaičių laikas), taip pat dar 2 savaitėms vasarÄ (tokių paėmimų gali bÅ«ti keli iki bus iÅ¡naudotas 2 vasaros savaičių laikas).

Ä® šį atostogų laikotarpį neįskaičiuojami tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliai pagal Å¡ios bendravimo tvarkos 1 punktÄ . 6.10. Kai vaikas serga, o motina pateikia tėvui tai patvirtinančiÄ pažymÄ ar kitus vaiko ligÄ patvirtinančius įrodymus, vaikÄ slaugo motina, nepriklausomai nuo to, kad slaugos dienos sutampa su tėvo bendravimo su vaiku dienomis. 6.11. Karantino paskelbimas Lietuvoje neriboja tėvo ir vaiko Å¡eiminių santykių, iÅ¡skyrus, jei tai reikalinga dėl kitų bÅ«tinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iÅ¡ užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktÄ su sergančiuoju ir pan., taikymo. 6.12.

Motina užtikrina, kad vaikas, norėdamas pabendrauti su tėvu, turėtų galimybę telefonu ar kitomis nuotolinės komunikacijos priemonėmis tai padaryti kasdien nuo 16 val. iki 20 val., taip pat tėvui skambinant motinai jos telefono numeriu ((duomenys neskelbtini)) kasdien laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val., motina atsiliepia ir perduoda telefonÄ Â vaikui. 6.13. Tiek motina, tiek ir tėvas, norėdami laikinai iÅ¡vykti su vaiku iÅ¡ Lietuvos, privalo iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomos iÅ¡vykos pradžios) apie tai informuoti kitÄ Å¡alį raÅ¡tu (jei informuojama elektroniniu paÅ¡tu, tai turi bÅ«ti naudojami Å¡ie Å¡alių el. paÅ¡to adresai – motinos – (duomenys neskelbtini); tėvo (duomenys neskelbtini)), nurodydami užsienio Å¡alį, į kuriÄ ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę ir tikslÄ .

Tėvas, norėdamas laikinai išvyksti su vaiku iš Lietuvos, kelionę turi derinti prie vaiko atostogų, aptartų šios tvarkos 9 punkte.

2. Teismas nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje iÅ¡vadoje atkreiptas dėmesys į faktinę aplinkybę, kad atsakovas Å¡iuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, o tai reiÅ¡kia, kad siÅ«loma bendravimo tvarka, kai tėvas turės kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį tiesiogiai bendrauti su dukra pasiimant jÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos, bus praktiÅ¡kai neįgyvendinama.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė dažnai neatsiliepia į atsakovo skambučius, o ieÅ¡kovė teismo posėdyje patvirtino, kad yra užblokavusi atsakovo numerį, nustatytina atsakovo siÅ«loma įspėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bendravimo tvarka nustatytina vadovaujantis atsakovo pasiÅ«lyta formuluote, kad tėvas turi teisę pasiimti dukrÄ Â iÅ¡  jos gyvenamosios  ar kitos  faktinės buvimo vietos.

3. Teismas nenustatė, kad vaikui bÅ«tų nesaugu likti nakvoti su tėvu. Byloje yra duomenų, kad atsakovo tėvų gyvenamojoje vietoje (name) yra įrengtas duÅ¡as, tualetas, praustuvė. IÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad namuose tvarkinga, Å¡varu. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad minėtame name gyvena psichikos sutrikimÄ turintis asmuo, pati savaime taip pat nereiÅ¡kia, kad nepilnamečiam vaikui tai sukelia pavojų. Teismas pažymėjo, kad nuolatinė dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, o su tėvu dukra gali bendrauti tik kas antrÄ savaitgalį, todėl uždraudimas dukrai nakvoti jos tėvo gyvenamojoje vietoje neatitiktų ir paties vaiko interesų.

Teismas taip pat atsižvelgė ir į Tarnybos atstovo teismo posėdyje pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turi teisę pasiimti dukrÄ Â su nakvyne. Pažymėjo, kad Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu taip pat sutiko, kad tėvas turi teisę praleisti ilgesnį laikÄ su dukra atostogų metu. IeÅ¡kovės kategoriÅ¡kumas ir siekis patvirtinti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvo bendravimas su dukra bÅ«tų minimalus, neatitinka pačios ieÅ¡kovės nurodomo siekio, kad tiek ji, tiek ir tėvas visapusiÅ¡kai dalyvautų dukros auklėjime.

IeÅ¡kovės siekis apriboti dukros bendravimÄ su seneliais dėl to, kad senelių namas yra Å¡alia miÅ¡ko arba dėl nenupjautos žolės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, tokia ieÅ¡kovės pozicija prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės praÅ¡omai nustatyti bendravimo tvarkai, kad tiek tėvas, tiek ir motina (t. y. ieÅ¡kovė) įsipareigoja užtikrinti dukros teisę bendrauti su giminaičiais (ieÅ¡kovės praÅ¡omos patvirtinti tvarkos 1 punktas). IeÅ¡kovės nenoras, kad dukra viešėtų dukros senelių namuose, nes juose gyvena dukros dėdė, turintis proto negaliÄ , prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės praÅ¡omam patvirtinti Å¡alių įsipareigojimui siekti, kad dukra bÅ«tų humaniÅ¡ka.

4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teismas nurodė, kad vaiko interesams tikslinga nustatyti tokiÄ dukros nuotolinio bendravimo su tėvu tvarkÄ , kai motina užtikrina, kad dukra, norėdama pabendrauti su tėvu, turėtų galimybę telefonu ar kitomis nuotolinės komunikacijos tai padaryti kasdien nuo 16 val. iki 20 val., taip pat ieÅ¡kovė atsakovui skambinant jai telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kasdien laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. atsiliepia ir perduoda telefonÄ Â dukrai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. Apeliantė (ieÅ¡kovė) E. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o priimti ir prijungti prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) raÅ¡ytinius įrodymus, kurie Å¡iuo metu yra aktualÅ«s ir turi įtakÄ bylos nagrinėjimui: Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketÄ , kurioje yra užfiksuoti rizikos veiksniai vaiko atžvilgiu, bei kurioje nurodyta rekomendacija vaikui lankyti psichologo konsultacijos pagal poreikį;

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , kuriame nustatyta, kad vaikas neigiamai kalba apie tėvÄ , nenori su juo bendrauti; 2021 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimai skyriaus pagalbos planas, atsižvelgiant į esamÄ situacijÄ Å¡eimoje, siÅ«loma toliau taikyti atvejo vadybos procesÄ ir socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugų teikimÄ vaiko tėvams; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. balandžio 2 d. dalinį sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-724-l 141-2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ .

6. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Teismas pažeidė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas. Apeliantė pagal savo atstovės nurodymÄ sumokėjo 38 Eur dydžio žyminį mokestį, t. y. už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio mokėjimo nurodymas yra pateiktas į minėtÄ bylÄ . Kadangi apeliantė suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , už kurį, ieÅ¡kinį teikiant elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokamas 75 Eur dydžio žyminis mokestis, tai privalėjo primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

Teismas nutartimi nenustatė termino, per kurį turėjo bÅ«ti primokėta trÅ«kstama žyminio mokesčio dalis ir priėmė ieÅ¡kinį, nepagrįstai pradėjo bylos nagrinėjimÄ bei priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , nes žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iÅ¡ esminių civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme sÄ lygų. 17.2. Teismas turėjo pasiÅ«lyti pateiki papildomus įrodymus. 17.3. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės atstovės praÅ¡ymo apklausti liudytojus, kurių parodymai galėjo turėti įtakų bylos nagrinėjimui, vertinant atsakovo asmenines savybes, jo gyvenimo sÄ lygas, jo santykius su vaiku.

Teismas nepagrįstai nepranešė Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimai skyriui- kaip teismo proceso dalyvei, apie pradėtÄ bylÄ ir nepateikė jai bylos procesinių dokumentų. 17.4. Teismas neatsižvelgiant, kad Atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. deklaravo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, taip pat ieÅ¡kovės atstovės, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo paaiÅ¡kinimus dėl atsakovo gyvenimo užsienyje ilgÄ laikÄ , patvirtino bendravimo su vaiku tvarkÄ ne pagal Å¡iuo metu esamÄ situacijÄ , dėl ko jos neįmanoma realiai įgyvendinti; 17.5.

Teismas nepasiÅ«lė Å¡alims patikslinti pateiktÄ teismui bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Lietuvoje nebegyvena ir nežino kada atvyks gyventi; 17.6. Teismas neįvertino, kad apeliantės ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra maksimali, atsakovas ignoruoja bendravimÄ su Vaikų teisės apsaugos tarnybos atstovais, nevykdo Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimai skyriaus pagalbos plane numatytų uždavinių, nelanko nustatytu laiku psichologės. Apeliantė viena reguliariai bendrauja su Vaikų teisės apsaugos tarnybos atstovais, vykdo Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimai skyriaus pagalbos plane numatytus uždavinius, lankosi nustatytu laiku pas psichologę. 17.7.

Teismas neatsižvelgė į dukros pageidavimus, kuriai Å¡iuo metu yra 5 metai ir ji yra pakankamai pajėgi suformuluoti ir iÅ¡sakyti savo mintis bei norus, nuspręsti kaip ir su kuo norėtų praleisti laikÄ . Teismas tinkamai neįvertino, kad atsakovas neužtikrina dukrai bÅ«tinų gyvenimo ir tinkamų vystytis sÄ lygų; Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas turėjo pravesti pokalbį su vaiku ir apie tai nurodyti savo iÅ¡vadoje teismui;

1. Teismas netinkamai iÅ¡sprendė Apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimÄ , susijusį su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu. Apeliantė buvo nemaloniai nustebinta sužinojusi, kad jos ieÅ¡kinys visiÅ¡kai patenkintas, tačiau jai yra nepriteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

2. Atsakovas I. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ , nes apeliaciniame skunde nėra suformuluotas apeliantės praÅ¡ymas dėl skundžiamo teismo sprendimo pakeitimo; nutarus bylÄ nagrinėti apeliacinėje instancijoje, apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ apeliantės 300 Eur Å¡io atsiliepimo parengimo iÅ¡laidų.

3. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Nereikalaudamas iÅ¡ ieÅ¡kovės primokėti žyminio mokesčio dalį, teismas nepažeidė ieÅ¡kovės teisių, nes ieÅ¡kinys buvo priimtas ir iÅ¡nagrinėtas visa apimtimi (CPK 5 str. 3 d.). Yra draudžiama naikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ dėl formalių trÅ«kumų, nesusijusiu su ginčo iÅ¡sprendimu iÅ¡ esmės (CPK 328 str.); 19.2. IeÅ¡kovė pati 2021 m. kovo 16 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė paÅ¡alinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimai skyrių iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, byloje dalyvauja VTAÄ®T, kurios iÅ¡vada pateikta į bylÄ yra detali ir visiÅ¡kai pakankama ginčui iÅ¡spręsti, apeliaciniame skunde nėra jokių konkrečių argumentų, nuorodų į faktines aplinkybes, kurios galėjo bÅ«ti iÅ¡dėstytos Vilniaus miesto socialinės paramos centro iÅ¡vadoje. 19.3.

Teismas patvirtino tokiÄ tvarkÄ , kurios prašė pati ieÅ¡kovė – ieÅ¡kinyje yra be kita ko suformuluoti kassavaitiniai vaiko pasiėmimai, atsakovo bendravimas su vaiku Å¡venčių metų ir t. t. Toks pat reikalavimas iÅ¡liko ir patikslintame ieÅ¡kinyje, kurį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė jau esant oficialiems duomenims apie atsakovo laikinÄ iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį (Å¡alių bendravimas vyko ir iki to, todėl apie atsakovo iÅ¡vykimÄ ieÅ¡kovė žinojo visada). Atsakovui iÅ¡vykimas į užsienį yra laikinas, teismo posėdyje pažymėjo, kad darbdavys yra Lietuvos pilietis, ketinantis plėsti restoranų tinklÄ , kuriame atsakovas dirba virėju, į LietuvÄ , todėl atsakovas planuoja artimiausiu laiku grįžti į gimtinę.

IeÅ¡kovės tikslas – nustatyti konkrečiÄ atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ , yra pasiektas, tvarka yra nustatyta, vaiko gyvenamoji vieta liko su apeliante. Jos ar dukros teisių bendravimo grafikas nepažeidžia. Tvarka nustato atsakovo, o ne ieÅ¡kovės, teisę bendrauti su dukra, todėl reikalauti vykdyti teismo sprendimÄ turi teisę ne ieÅ¡kovė, o atsakovas. 19.4. Atsakovo santykiai su Sofija yra puikÅ«s, jie labai prisirišę vienas prie kito, smagiai leidžia laikÄ kartu. Atsakovas niekada nepiktnaudžiavau alkoholiu, nė karto nebuvo pasirodęs Å¡alia vaiko po alkoholio vartojimo.

Apeliaciniame skunde apraÅ¡ytas atsakovo ir ieÅ¡kovės sugyventinio konfliktas tebuvo griežtas nurodymas nerÅ«kyti Å¡alia mažametės dukrelės, nes tai sukelia rimtÄ grėsmę vaiko sveikatai. Jokie kiti veiksmai, kuriais apeliantė atsakovÄ melagingai kaltina, nebuvo atliekami. Atsakovas stengiasi įspėti ieÅ¡kovę ne mažiau kaip prieÅ¡ tris dienas, o dažniausiai ir anksčiau, apie ketinimÄ pasimatyti su dukra. Tačiau pati ieÅ¡kovė sudaro kliÅ«tis organizuoti bendravimÄ su vaiku visiems priimtinu bÅ«du.

Primintina, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė kaltino atsakovÄ ir vairavimu iÅ¡gėrus, tačiau apeliacijoje Å¡io kaltinimo atsisakė, nes oficialiai paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo; 19.5. Pažymi, kad Å¡iuo metu apeliantė visai neleidžia vaikui net pasikalbėti su atsakovu, pati sukurdama vaikui nesaugiÄ stresinę situacijÄ . Vykstant bendravimui su vaiku yra nesunkiai paaiÅ¡kinama, kad dėl tėčio laikino gyvenimo užsienyje, atsakovas su dukra negalėsime gyvai bendrauti kas antrÄ savaitgalį.

Tačiau atsakovui atvykus į LietuvÄ , bendraus ir savaitgaliais. Tai yra objektyvi bet kokioje Å¡eimoje galinti atsirasti situacija, tėvo darbas užsienyje nėra vaiko teisių pažeidimas; 19.6. Pažymi, kad atsakovo ir tėvų namuose yra normalios vaikui gyventi sÄ lygos, vaikui yra skirtas vienas kambarys, kuriame yra visi tokio amžiaus reikalingi daiktai, žaislai. 19.7. IeÅ¡kinyje pasiÅ«lyta bendravimo tvarka buvo iÅ¡ esmės pakeista, remiantis atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais: apginta atsakovo teisė pasiimti vaikÄ savaitgaliams su nakvynėmis, ilgalaikėms atostogoms, numatytas vaiko iÅ¡vykimas į užsienį, detalizuota atsakovo nuotolinio bendravimo su dukra tvarka ir t.t.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo tinkamÄ procesinį elgesį ir esminius ieÅ¡kinyje pateiktos bendravimo tvarkos pakeitimus, teisėtai nepriteisė Å¡alims jų patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Nors apeliante apeliaciniame skunde ne visai tiksliai suformulavo reikalavimus bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau, atsižvelgus į apeliacinio skundo turinį, darytina logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) siekia, kad jos reikalavimai, pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme, bÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti.

5. Apeliantės iÅ¡keltas klausimas dėl žyminio mokesčio dalies neprimokėjimo nėra susijęs su teise į pažeistų teisių gynybÄ teismine tvarka (CPK 5 str.). Kadangi ieÅ¡kinys buvo priimtas ir iÅ¡nagrinėtas, todėl, net ir tuo atveju, jei buvo sumokėta ne visa žyminio mokesčio suma, apeliantės teisės Å¡iuo atveju nebuvo pažeistos, todėl negali bÅ«ti ginamos apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad apeliantė turi galimybę gera valia sumokėti jos nurodytÄ trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

6. Apeliantė nekonkretizavo kokių įrodymų Å¡ioje byloje trÅ«ksta, kokius įrodymus teismas turėjo iÅ¡reikalauti ir kokias konkrečiais bylai reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡ie įrodymai galėtų patvirtinti ar paneigti. Apeliantės procesinė pozicija yra nenuosekli: viena vertus, ji teigia, jog siekia užtikrinti, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su vaiku, kita vertus, apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybėmis apie netinkamÄ atsakovo elgesį, netinkamas gyvenimo sÄ lygas ir pan. Toks pozicijos prieÅ¡taringumas vertinamas apeliantės nenaudai, todėl ir liudytojų, kurie apeliantės teigimu nebuvo apklausti, parodymai nebÅ«tų esminiai ginčui teisingai iÅ¡spręsti.

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė ieÅ¡kovės argumentus apie tai, kad vaikui bÅ«tų nesaugu likti nakvoti su tėvu ir pan. Savo iÅ¡vadas teismas grindė byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir Vaikų teisų apsaugos skyriaus iÅ¡vada. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

7. Atsižvelgus į bylos pobÅ«dį, byloje buvo įtraukta dalyvauti iÅ¡vadÄ duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Apeliantė nenurodė kokiÄ Ä¯taikÄ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimai skyriui materialinėms teisėms ir pareigoms galėtų turėti teismo sprendimas Å¡ioje byloje, nenurodė kokiu įstatymu pagrindu ir kokiais klausimais Å¡i įstaiga galėtų duoti iÅ¡vadÄ byloje, nepagrindė Å¡ios įstaigos dalyvavimo bÅ«tinybę byloje dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriui. Be to, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimai skyrius neprašė jį įtraukti į bylÄ teismo proceso dalyve, neskundžia tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo.

8. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta Å¡iuo metu yra ne Lietuvoje (sprendimo 14 p.) ir nustatė bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgus į Å¡iÄ aplinkybę. Kita vertus, akivaizdu, jog, įgyvendinant bendravimo su vaiku tvarkÄ , faktinės aplinkybės natÅ«raliai gali keistis, visos galimos situacijos negali bÅ«ti numatytos tesimo sprendimu nustatant bendravimo tvarkÄ . Tokiu atveju tėvai, tinkamai įgyvendinami tėvų valdžiÄ , turi vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais ir spręsti iÅ¡kilusius klausimus geranoriÅ¡kai.

Tik tuo atveju, jei tėvai nesugeba iÅ¡spręsti nesutarimų geranoriÅ¡kai, bet kuris iÅ¡ vaiko tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Taigi, vien faktas, kad atsakovas Å¡iuo metu gyvena ne Lietuvoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog nustatyta bendravimo tvarka yra neįgyvendinama, tuo labiau, kad tėvas siekia maksimaliai bendrauti su dukra ir neatmeta galimybės grįžti gyventi į LietuvÄ .

9. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovę atstovavo advokato padėjėja, todėl ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma teisė teikti praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, tikslinti ieÅ¡kinį, jei, ieÅ¡kovės nuomone, jos praÅ¡oma nustatyta tvarka bÅ«tų realiai neįgyvendinama. IÅ¡ atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį matyti, kad ieÅ¡kovė apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienyje vėliausiai sužinojo 2021-03-16. NežiÅ«rint į tai, ieÅ¡kovė nusprendė nesinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus.

10. Taigi, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaiko interesams, kad ieškinyje prašoma nustatyti tvarka yra racionalesnė, suteikia geresnę galimybę vaikui maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

11. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad penkių metų vaiko apklausa, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip ir su kuo vaikas norėtų praleisti laikÄ , buvo galima, bÅ«tina ir atitiktų vaiko interesus. Kaip nurodė pati apeliantė, ji siekė nustatyti maksimaliÄ bendravimo tvarkÄ ir byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ riboti vaiko tėvo teisę bendrauti su vaiku bei, kaip pagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė, su kuria gyvena vaikas, turi nekliudyti tėvui bendrauti su dukra ir dalyvauti jÄ auklėjant.

12. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nepriteisti abiem šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

14. Atmestus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apeliantės atsakovo naudai priteistina 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 98 str.). Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės E. Å . atsakovo I. Z. naudai 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina