fc2f9616-0e66-44ba-896f-e22b2c5bfec3 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-19-491/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. kovo 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai JackÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, suinteresuotam asmeniui R. I., gynėjui advokatui Irmantui Ruželei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs K. I. (K. I.), kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovo advokato Irmanto Ruželės skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria K. I. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, taikymas, nustatė:

1. IÅ¡ bylos matyti, kad K. I. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal dvi teismų nutartis: 1.1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi K. I., nepakaltinamumo bÅ«senoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje; 1.2. To paties teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi K. I., nepakaltinamumo bÅ«senoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 28 d. nutartimi K. I. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis buvo pakeistas į jo stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. Å i priverčiamoji medicinos priemonė jam taikoma iki Å¡iol.

3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi K. I. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors K. I. psichikos bÅ«klė yra stabili, tačiau jis iÅ¡lieka nepakankamai kritiÅ¡kas susirgimui ir padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl ko jo socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs ar iÅ¡nykęs. Taip pat teismas nurodė, kad nėra galimybių užtikrinti K. I. ambulatorinio gydymo tęstinumo.

4. Skundu K. I. atstovas advokatas I. Ruželė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį ir K. I. taikomÄ stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į jo ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Skunde nurodo, kad K. I. priverstinai stacionare gydomas jau ilgÄ laikÄ , jo psichikos bÅ«klė yra pagerėjusi ir stabili, kas sudaro pagrindÄ jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę pakeisti į Å¡velnesnio pobÅ«džio.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, K. I. ambulatorinį gydymÄ si padėtų užtikrinti jo sesuo R. I.. Teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių užtikrinti R. I. dalyvavimÄ teismo posėdyje, taip iÅ¡klausant jos nuomonę. R. I. sutinka prižiÅ«rėti K. I., t. y. suteikti jam gyvenamÄ jÄ vietÄ , prižiÅ«rėti, kad jis reguliariai vartotų vaistus, lankytųsi pas gydytojus, stebėti jo psichikos bÅ«klę bei apie jos pasikeitimus praneÅ¡ti jį gydantiems gydytojams.

5. Teismo posėdyje gynėjas ir suinteresuotas asmuo prašė skundÄ patenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti.

6. Skundas tenkinamas.

7. Apeliantas skunde nurodo, kad K. I. psichikos bÅ«klė yra stabili bei pagerėjusi, jo priverstinio gydymo ambulatorinėmis sÄ lygomis tęstinumÄ bei veiksmingumÄ Ä¯sipareigoja užtikrinti jį prižiÅ«rėsianti ir stebėsianti sesuo R. I.. Apelianto nuomone, tai sudaro pagrindÄ K. I. pakeisti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį į Å¡velnesnę.

8. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimÄ tenkino iÅ¡ dalies – pratęsė K. I. priverstinį gydymÄ . Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės užtikrinti K. I. priverstinio gydymosi ambulatoriÅ¡kai, kadangi jis iÅ¡lieka nepakankamai kritiÅ¡kas susirgimui ir padarytoms nusikalstamoms veikoms bei neatsirado asmenų, kurie sutiktų prižiÅ«rėti jo tokio gydymosi procesÄ .

9. SkundÄ nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumÄ , sveikatos pokyčius, paties asmens savo ligos vertinimÄ ir motyvacijÄ tęsti gydymÄ . Vertindamas K. I. psichikos bÅ«klę ir su ja susijusį socialinį pavojingumÄ , apylinkės teismas priėmė bylos duomenimis nepagrįstÄ nutartį, pernelyg sureikÅ¡mino K. I. psichikos bÅ«klėje iÅ¡likusį jo psichikos ligai bÅ«dingÄ elgesį, neįsitikino jo sesers R. I. pozicija dėl brolio priežiÅ«ros. Visa tai lėmė apylinkės teismo netinkamÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies taikymÄ bei nepagrįstos nutarties priėmimÄ .

10. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ yra pažymėjęs, kad iÅ¡ asmens negali bÅ«ti atimta laisvė vien dėl to, jog jis „psichiÅ¡kai nesveikas“. Tam turi bÅ«ti iÅ¡pildytos trys sÄ lygos: turi bÅ«ti aiÅ¡ku, jog asmuo turi psichikos negaliÄ , t. y. kad asmuo aiÅ¡kiai serga psichikos liga, kuri nustatyta objektyvia medicinos iÅ¡vada; psichikos negalia turi bÅ«ti tokio pobÅ«džio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį izoliavimÄ ; priverstinio izoliavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar psichikos sutrikimas iÅ¡lieka (W. prieÅ¡ Nyderlandus, Series A. no 33, § 37, 1979 m. spalio 24 d.;

S. prieÅ¡ BulgarijÄ , Nr. 36760/06, § 145 ECHR 2012). EŽTT pabrėžė ir tai, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymÄ galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar vieÅ¡ajam interesui apsaugoti (O. G. prieÅ¡ LatvijÄ , Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieÅ¡ RumunijÄ , Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ teismas priima nutartį pakeisti pirmiau asmeniui taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu jo sveikatos bÅ«klė pasikeitė. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ . Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichikos bÅ«klė ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

12. Vertindamas K. I. psichikos bÅ«klę ir su ja susijusį socialinį pavojingumÄ , apylinkės teismas padarė bylos duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K. I. socialinis pavojingumas nėra iÅ¡nykęs ar sumažėjęs. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog K. I. psichikos bÅ«klė yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebėta, jo elgesys pakankamai tvarkingas, jis skirtus vaistus vartoja, laikosi nustatytų elgesio normų, savo psichikos ligÄ bei padarytas nusikalstamas veikas, nors ir formaliai, bet pripažįsta. Šias aplinkybes apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės atstovė bei papildomai nurodė, jog K.

I. gali gydytis ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis. Vien tai, kad K. I. klinikoje iÅ¡lieka negatyvieji paranoidinės Å¡izofrenijos simptomai (emocijų blankumas, neadekvatumas, skurdžios emocijos ir pan.), negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, užkertančia keliÄ pakeisti jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Vis tik, K. I. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kurį turintis asmuo ne visuomet yra emociÅ¡kai adekvatus, jo mÄ stymas nėra nuoseklus ir pan. Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad toks asmuo yra pavojingas sau ar aplinkiniams. Dėl to Å¡iuo atveju bÅ«tina spręsti, ar tokios aplinkybės rodo iÅ¡likusį K.

I. socialinį pavojingumÄ . IÅ¡ bylos matyti, jog K. I. neatsisako vartoti jam skiriamų vaistų, nebuvo stebėta jokių jo ligos paÅ«mėjimų, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie netinkamÄ jo elgesį ligoninėje ar, juo labiau, prieÅ¡ingų teisei veikų darymÄ . Tai rodo, kad Å¡iuo metu yra reikÅ¡mingai sumažėjęs K. I. socialinis pavojingumas. Å ie duomenys leidžia spręsti, jog iÅ¡ jo galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio. Kaip jau minėta, priverčiamoji medicinos priemonė pakeičiama, jei asmens sveikatos bÅ«klė pasikeitė. Įvertinus tai, kad K.

I. psichikos bÅ«klė yra pagerėjusi bei stabili, o jo socialinis pavojingumas reikÅ¡mingai sumažėjęs, tai sudaro pagrindÄ jam pakeisti taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę į Å¡velnesnę (BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

13. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, tęsimÄ K. I. iÅ¡ esmės motyvavo tuo, jog jam pakeitus Å¡iÄ priemonę į gydymÄ ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis, nebÅ«tų kam nuolat stebėti jo psichikos bÅ«klę bei prižiÅ«rėti jo vaistų vartojimÄ , lankymÄ si pas gydytojus. Tačiau, sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimÄ , teismui viena iÅ¡ esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, visų pirma, turi bÅ«ti K.

I. psichikos bÅ«klė bei jo socialinio pavojingumo įvertinimas, kas Å¡iuo atveju suteikia pagrindÄ jam keisti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, o ne nuo pačio K. I. nepriklausančių faktorių vertinimas. BPK nėra keliama sÄ lyga kokiu nors bÅ«du užtikrinti taikomÄ ambulatorinį stebėjimÄ . Be to, taikant Å¡iÄ priverčiamosios medicinos priemonės rūšį asmuo turi reguliariai lankytis pas gydytojÄ bei laikytis jo nurodymų.

14. Be viso to, kartu su skundu buvo pateiktas K. I. sesers R. I. praÅ¡ymas brolį iÅ¡leisti gyventi ir gydytis pas jÄ . Å iame praÅ¡yme R. I. sutiko, kad K. I. gyventų su ja (ji turi sÄ lygas bei galimybes jį apgyvendinti), nurodė prižiÅ«rėsianti, kad jis reguliariai nuvyktų pas gydytojÄ , vartotų vaistus, taip pat stebėsianti jo psichikos bÅ«klę bei apie jos pasikeitimus informuosianti gydytojus. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės atstovė apylinkės teisme posėdžio metu patvirtino, kad K. I. nori gyventi su seserimi, padėti jai Å«kyje. Taigi, byloje nėra paneigti duomenys, kad K. I. suvokia ir pakankamai atsakingai žiÅ«ri į gydymo tęstinumÄ , į tolimesnio gyvenimo perspektyvÄ . Toliau laikyti K. I. izoliuotÄ nuo visuomenės nėra pagrindo. Pablogėjus K. I. psichikos bÅ«klei ir atsiradus pagrindui, visada bus galima kreiptis į teismÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės jam pakeitimo.

15. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , K. I. pagerėjusiÄ psichikos bÅ«klę, taip pat į tai, jog jam taikomas medikamentinis gydymas, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymas jam šiuo metu dar yra bÅ«tinas, tačiau Å¡ios priemonės tikslÄ pasiekti galima toliau jį gydant ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis. Apygardos teismo vertinimu, tokia priemonė ne tik leis tęsti K. I. tinkamÄ gydymÄ , bet ir sudarys sÄ lygas jam grįžti į pilnavertį visuomeninį gyvenimÄ , stiprinti ir plėtoti jo socialinius ryÅ¡ius. Kadangi apygardos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių K.

I. toliau negalėtų bÅ«ti taikomas gydymas Å¡velnesnėmis, t. y. ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria: Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : K. I. (K. I.) taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, pakeisti į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – jo ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Valdas Petras Meidus