fc2ecc3a-b46c-493e-a0a2-1202a3ccde73 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-478/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10806-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. V. (D. V.) skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. 1.1. 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu D. V. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 25 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 26 d. 3. 2018 m. lapkričio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis turi paskatinimų, neturi drausminių nuobaudų, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su Å¡eima. Komisija pripažino stebimus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, todėl sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. V. darydamas iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo asmenybė įvertinta kaip linkusi nusikalsti, ir jį taisyti neizoliavus nuo visuomenės negalima. Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ jis nuosekliai ir pastoviai nedarė pakankamos pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , ir nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų, net ir taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

5. Nuteistasis D. V. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 5.1. Skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, prieÅ¡inga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai, Europos SÄ jungos teisės aktams, teismų praktikai. Apylinkės teismas neįteikė nuteistajam prokuroro pateikto atsiliepimo, priėmė prieÅ¡ingÄ ir siurprizinę nutartį netvirtinti Komisijos nutarimo, tuo pažeidė D.

V. teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ ir teisę į aiÅ¡kų ir motyvuotÄ baigiamÄ jį teismo aktÄ . Skundo autoriaus vertinimu, apylinkės teismas Komisijos jau iÅ¡spręstÄ klausimÄ nagrinėjo pakartotinai bei vienasmeniÅ¡kai, netikrino Komisijos nutarimo teisėtumo, kas nesuderinama su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis. 5.2. Skunde apeliantas kritikuoja apylinkės teismo teiginius, jog nuteistasis pataisos namuose nedirba, ir nurodo, kad Å¡i jo teisė dėl darbo aprÅ«pinimo nebuvo realizuota.

Apylinkės teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ non bis in idem principÄ , nes skundžiamoje nutartyje iÅ¡vardijo ne tik nusikalstamas veikas, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, bet ir nusikalstamas veikas ir bausmes, kurias jis jau atlikęs. Toks teismo baigiamojo akto motyvavimas nepriimtinas ir verčiantis manyti, kad į Å¡ias aplinkybes, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimÄ , buvo atsižvelgta. 5.3. Nuteistasis tvirtina, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22 Lietuvos Respublikai yra ne rekomendacinio pobÅ«džio, o privalomojo, kadangi Lietuva yra Europos Tarybos narė, o LR tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis nustato visų tarptautinių sutarčių nuostatų virÅ¡enybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu.

Skunde nurodo, jog valstybė turi pareigÄ nepažeisti ne tik piliečio teisių, bet ir jo teisėtų lÅ«kesčių. Skundžiama apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, joje teismas neįvardijo aiÅ¡kių ir tikslių reikalavimų nuteistajam bei nepateikė motyvų, jog D. V. jų neatitinka. Europos Tarybos rekomendacijų nepaisymas yra piliečio teisėtų lÅ«kesčių pažeidimas. 5.4. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra visumos aplinkybių teigti, jog D. V. pakeitė nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi tik Komisija, vadovaujantis BVK 164 straipsniu, minėta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22, Komisijos nuostatais, gali priimti nekaltumo prezumpcijos principui prieÅ¡taraujantį verdiktÄ , jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 5.5.

Nuteistasis tvirtina, jog teismas jį diskriminuoja, kadangi yra patvirtinęs eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodikÄ buvo aukÅ¡tesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni. Be to, nelogiÅ¡kas teismo teiginys, jog lygtinis paleidimas <...> neužtikrintų skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Å iuo teiginiu teismas kvestionuoja įsiteisėjusio ir vykdomo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Kauno apygardos teisme gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro K. G. atsiliepimas į nuteistojo D. V. skundÄ , kuris prokuroro nepasiraÅ¡ytas.

7. Nuteistojo D. V. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau bÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ bei teismui pateiktÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Komisijos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, savo sprendimÄ ir motyvus tinkamai pagrindė ir, pasinaudojant teismui suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo priimtÄ sprendimÄ pakankamai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas, D. V. savo skunde nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista jo teisė į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino D. V. asmenybės charakteristikÄ , iÅ¡kraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

11. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ . Nuteistasis atliko įstatymo numatytÄ privalomÄ paskirtos bausmės dalį bei įvykdė individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Tačiau vien Å¡ių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, iÅ¡analizavus Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus duomenis, kitÄ teismui pateiktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ leidžia manyti, jog D. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, kad D. V. koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis pradėjo mokytis profesinio rengimo centre apdailininko (statybininko) specialybės, palaiko ryÅ¡ius su visais artimaisiais, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo programose yra skatintas du kartus, drausmine tvarka nebaustas, yra gauta pažyma dėl nuteistojo galimo įdarbinimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ autoÅ¡altkalvio padėjėju. Be to, nuteistasis sėkmingai baigė pozityvaus elgesio kaitos programas, savanoriÅ¡kai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose „Padėk sau“, ,,PilietiÅ¡kumo ugdymo kelias“, ,,Žalioji oazė“.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekcijÄ , tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pripažintina, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nenusveria neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios medžiagos bei sričių, kurias vis dar bÅ«tina koreguoti.

13. IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog D. V. socialinė aplinka 2018 m. lapkričio 16 d. buvo iÅ¡tirta „OASys“ metodikos pagalba ir nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas 74 balai. Å is rezultatas pakitęs, jį lyginant su ankstesniu 2018 m. vasario 19 d. atliktu vertinimu, t. y. sumažėjęs 10 balų. Nustatyti ir nusikalstamo elgesio rizikÄ patvirtinantys statiniai (40 balų) bei dinaminiai (34 balai) veiksniai, todėl spręstina, kad 34 balus D. V. dar gali koreguoti ir bent jau priartėti prie žemos rizikos grupės nuteistųjų.

Kadangi D. V. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu. BÅ«tina nustatyti ir akivaizdžiÄ bei įtikinančiÄ jo elgesio korekcijÄ , leidžiančiÄ daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

14. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus. Jam kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas nutartyje nevardijo nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis bausmę yra atlikęs, tačiau aptarė vienÄ iÅ¡ nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai. Å iuo metu nuteistasis bausmę atlieka už du apysunkius nusikaltimus (BK 294 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad dabartinis teisės pažeidimas – bÅ«dingas nusikaltimų modelis, nes vyrauja smurtinio pobÅ«džio nusikaltimai, taip pat ir apsvaigimo nuo alkoholio faktas.

Pastarojo aspekto nuteistasis neneigia, supranta, kad tai yra problema, kad turėtų mažinti alkoholio vartojimÄ , tačiau aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis dalyvavo tik vienoje programoje, susijusioje su priklausomybėmis, nedalyvavo anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, taip pat nelankė jokių smurtinio elgesio mažinimui skirtų reabilitacijos programų, nesikonsultavo su pataisos įstaigoje dirbančiais psichologais dėl mÄ stymo bei elgesio problemų. Taigi, aktyviai turimų problemų nuteistasis nesprendžia.

Be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta ir tai, kad dabartinį nusikaltimÄ nuteistasis pripažįsta tik dalinai. Å iuo aspektu aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis jÄ tik iÅ¡ dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiÅ¡ka stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, nėra prasmės kalbėti apie paskirtos bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimÄ .

15. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti net septyni kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, statuso tarp draugų svarba, alkoholio vartojimo problemos, prognostinių įgÅ«džių stoka, elgesio pasekmių suvokimo stoka, kontroliuojantis elgesys ir impulsyvumas, tačiau teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis per mažai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse, kuriomis jo elgesys bÅ«tų keičiamas pozityvia linkme. Ta aplinkybė, jog nuteistajam bÅ«dingas nusikalstamo elgesio modelis, rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, nes patvirtina, kad jis veikia pagal susiformavusias smurtinio elgesio nuostatas.

Nuteistasis laikas nuo laiko nusikalsta, jam svarbus jo statusas draugų tarpe, yra sunkumų atsiribojant nuo jų. Vertinant nuteistojo mÄ stymo ir elgesio veiksnius nustatyta, kad nuteistasis suvokia, jog turi problemų, tačiau jas ne visiÅ¡kai atpažįsta. Savo nusikalstamÄ elgesį linkęs pateisinti, jį vertina nesuprantamai ir dviprasmiÅ¡kai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo dalyvavimas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytose programose, paskaitų iÅ¡klausymas ir dalyvavimas sporto renginiuose bei laisvalaikio leidimas skaitant spaudÄ ar knygas, žiÅ«rint televizorių, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis aktyviai stengiasi sumažinti ar eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.

Gyvenimo stilius ir draugai yra vienas iÅ¡ aktualiausių D. V. kriminogeninių veiksnių, tačiau jokių duomenų, ar nuteistasis yra pasiryžęs keisti savo draugų ratÄ , t. y. vengti nusikalsti linkusių asmenų kompanijos, bylos medžiagoje nėra. Nors nustatyti ir apsauginiai veiksniai – tinkamos gyvenimo sÄ lygos, teigiama nuostata darbo atžvilgiu, ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais, aukÅ¡ta motyvacija nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojimas, savo elgesio priežasčių, pasekmių dalinis suvokimas, gebėjimas iÅ¡sikelti tikslus ir jų planingai siekti, ganėtina motyvacija laikytis teismo skirtų įpareigojimų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie faktoriai egzistavo ir nuteistajam bÅ«nant laisvėje, tačiau nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, t. y.

D. V. praktiÅ¡kai visada turėjo pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaikė glaudžius ryÅ¡ius su artimaisiais, nevartojo narkotinių medžiagų, tačiau vis tiek padarė nusikaltimus, bÅ«dingus jo nusikalstamo elgesio modeliui.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad sėkminga probacija verčia abejoti ir nuteistojo darbinė motyvacija. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistasis motyvuotas dirbti, tik jei bÅ«tų mokamas normalus atlyginimas, pataisos namuose įdarbintas nebuvo dėl darbo trÅ«kumo. Toks požiÅ«ris į darbÄ atspindi nuteistojo abejingumÄ siekti pozityvaus darbinio užimtumo ir sÄ Å¾iningai užsidirbti pragyvenimui. Nors pateikta medžiaga liudija, jog nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo bus įdarbintas autoÅ¡altkalvio padėjėju, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ios specialybės ir tokio pobÅ«džio darbo patirties nuteistasis neturi, todėl sėkmingo realaus įsidarbinimo galimybė mažai tikėtina.

Nuteistajam bÅ«dingas ne tik smurtinio, bet ir turtinio nusikalstamo elgesio modelis, todėl netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės, gali skatinti pakartotinį nusikalstamumÄ . Pataisos įstaigoje nuteistasis gyvena iÅ¡ artimųjų atsiųstų pinigų, priteistų ieÅ¡kinių pagrindu kiekvienÄ mėnesį savanoriÅ¡kai moka po 10 Eur, sumokėta 60 Eur. Taigi, ir nuteistojo finansinius įsipareigojimus, nors ir maža dalimi, atlygina ne jis pats, o jo artimieji. Tai rodo, jog D.

V. yra linkęs elgtis savanaudiÅ¡kai, savo interesus iÅ¡kelti aukščiau kitų asmenų interesų. Nors lėšų tvarkymas ir pajamos Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje neįvardyta kaip kriminogeninis veiksnys, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tai neabejotinai artimas kriminogeniniams veiksnys, kadangi D. V. bausmę atlieka už nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytÄ bÅ«tent dėl finansinių motyvų.

17. Pažymėtina ir tai, kad bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, kas rodo, jog pataisos namų administracija jo elgesio nevertina kaip itin pažangaus, leidžiančio bausmę toliau tęsti lengvosios grupės sÄ lygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateikta bylos medžiaga nerodo nuteistojo akivaizdžios ir reikÅ¡mingos pažangos, patvirtinančios pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiÅ«ra, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio modelius, kurie padės jam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtÄ elgesį.

18. Tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka D. V. lÅ«kesčių, nėra jo neteisėtumÄ ar prieÅ¡ingumÄ Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjų valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams bei teismų praktikai lemiantis veiksnys. Apygardos teismas taip pat nenustatė nuteistojo diskriminacijos požymių. Diskriminacija – tai teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt.

IÅ¡ pateikto skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes lygtinis paleidimas yra taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodikÄ buvo aukÅ¡tesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai (0-40 balų), vidutinei (41-99 balai) arba aukÅ¡tai (100-168 balai) rizikos grupei, yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ .

Kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai, todėl galimos situacijos, kai nuteistajam su aukÅ¡ta ar vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, aktyviai besistengiančiam sumažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, gali bÅ«ti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o nuteistajam su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nededančiam didelių pastangų keisti savo netinkamÄ elgesį bei mÄ stysenÄ , lygtinis paleidimas netaikomas.

19. AukÅ¡tesnysis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ non bis in idem principÄ ar veikė ultra vires (virÅ¡ijant įgaliojimus). Savo įgalinimų ribose ir vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apylinkės teismas vertino Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo D. V. ir savo teisinę iÅ¡vadÄ pakankamai aiÅ¡kiai motyvavo. Tai, kad apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada buvo prieÅ¡inga Komisijos iÅ¡vadai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas netinkamai įgyvendino savo pareigÄ â€“ patikrinti Komisijos nutarimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

20. Nepagrįstas yra ir skundo argumentas dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ privalomumo. Tai rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas, kuris nepakeičia Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiÅ¡kias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

21. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma skunde, aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė, jog apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ bei daromÄ pažangÄ , pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ . Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl, sprendžiant šį klausimÄ visapusiÅ¡kai (visų duomenų kontekste), įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ veikÄ , BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti tinkamai nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtinis institutas, kuris taikomas tuo atveju, jei yra pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti įgyvendinti asmeniui bÅ«nant laisvėje. Jei tokiam manymui pagrindo nėra, teismo sprendimu paskirta bausmė turi bÅ«ti vykdoma visa apimtimi, kadangi bausmė paskiriama įvertinus visumÄ bylos aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir pan., bei nusprendus, kokio dydžio ar trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. IÅ¡ to seka, kad apylinkės teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nekvestionavo įsiteisėjusio ir vykdomo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau įvertino lygtinio paleidimo klausimui reikÅ¡mingus duomenis bei padarė iÅ¡vadÄ , kad lygtinis paleidimas nuteistajam dar negalimas.

22. Nepagrįstas ir skundo teiginys, jog nuteistojo teisės buvo pažeistos, neįteikiant jam prokuroro atsiliepimo. BPK 360 straipsnyje, reglamentuojančiame Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėjimo tvarkÄ , numatyta tik nuostata, suteikianti prokurorui teisę per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nagrinėjimÄ iÅ¡siuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimÄ . Å ia teise prokuroras pasinaudojo. Minėtame BPK straipsnyje nėra numatyta, jog prokuroro pateikta atsiliepimo kopija turi bÅ«ti iÅ¡siųsta nuteistajam susipažinti, todėl teigti, jo buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingÄ teismÄ , nėra jokio pagrindo.

23. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo D.

V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra klausimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei teisėtų lÅ«kesčių principai nėra pažeisti, apylinkės teismo nutartis neprieÅ¡tarauja nei Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjų valiai, Europos SÄ jungos teisės aktams bei teismų praktikai.

SkundžiamÄ nutartį naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D. V. (D. V.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika