2022-08-10 Nr. AB-20209-3-62-3-03028-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3550-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03028-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ivetos Pelienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr.21S35173 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr.6K-1690 (toliau- ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir išvyko iš kilmės šalies dėl persekiojimo. Teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas yra ūkininkas, jis (duomenys neskelbtini) dalyvavo streike (duomenys neskelbtini) prieš Vyriausybę, nepritardamas priimamiems įstatymams, kurie yra labai nenaudingi ūkininkams. Jis nuvyko prie (duomenys neskelbtini), prieš protestuotojus buvo panaudota jėga, jie buvo mušami, pareiškėjas su pagaliu gavo 3-4 smūgius. Vėliau streiko dalyviai buvo persekiojami, pareiškėjas atsakomybę už tai priskyrė (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, namiškiai pasakojo, kad kai pareiškėjo nebuvo namuose, buvo atvykę 5-6 žmonės priklausantys (duomenys neskelbtini) ir pareiškė, kad pareiškėjo ramybėje nepaliks. Po šio įvykio, jis tiesiogiai su minėtos partijos nariais nebuvo susidūręs, jam nebuvo grasinamą, jo niekas nemušė ir nekankino. Pareiškėjas, siekdamas išvengti grėsmės savo gyvybei ir sveikatai, išvyko į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą. Jis nesutiko su atsakovo priimtu Sprendimu, teigė, kad Migracijos departamento tyrimas atliktas atmestinai, paviršutiniškai.

3. Pareiškėjo atstovas advokatas Benediktas Paulauskas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas streiko metu buvo mušamas, po to persekiojamas, jo pasakojimas yra nuoširdus, logiškas.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas pažymėjo, kad gavęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau - ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

6. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu pareiškėjas nepateikė jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, prieštaraujantis surinktai kilmės valstybės informacijai. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinęs pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nebuvo nustatyta, atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas paaiškino, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus Sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjas pabrėžė, kad nustatyta draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti D. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo D. K. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalis, o kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis 2021 m. liepos 31 d. iš (duomenys neskelbtini) teritorijos pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pirminės apklauso metu (2021 m. rugpjūčio 24 d.) nurodė, jog (duomenys neskelbtini) stengiasi (duomenys neskelbtini) ūkininkus nužudyti, vyriausybė atėmė žemę iš ūkininkų. 2021 m. spalio 25 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad yra ūkininkas, įrodymus, jog jis ūkininkas turi jo senelis, tačiau jis nėra pasirengęs šių įrodymų pateikti, pareiškėjas nurodė, kad neturi žemės nuosavybės dokumentų. Nepritardamas Vyriausybės žemės ūkio politikai, (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) streike, (duomenys neskelbtini). Pasakojimo pradžioje pareiškėjas teigė, kad jis buvo kankinamas, atsakomybę už tai priskyrė politinėms partijos (duomenys neskelbtini). Vėliau apklausos metu savo pasakojimą paneigė, nurodė, kad ne jis buvo kankinamas, bet kiti protestuotojai. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo grasinama, tačiau įrodymų tą patvirtinti neturi, jie yra pas asmenį vardu (duomenys neskelbtini), kuris atsisako jam tuos įrodymus duoti.

8.2. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.21S35173 nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

8.3. Pareiškėjas Sprendimą apskundė ikiteismine tvarka. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 6K-1690 konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinių ar faktinių pagrindų jį naikinti, todėl nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės grindžiamos tik jo paties pasakojimu. Vertindamas pareiškėjo pasakojimą, teismas akcentavo, kad jis nėra nuoseklus, detalus, o kai kuriais atvejais yra prieštaringas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra ūkininkas, įrodymus, jog jis ūkininkas turi jo senelis, tačiau nėra pasirengęs šių įrodymų pateikti, pareiškėjas nurodė, kad neturi žemės nuosavybės dokumentų. Nepritardamas Vyriausybės žemės ūkio politikai, (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) streike, (duomenys neskelbtini). Pasakojimo pradžioje pareiškėjas teigė, kad jis buvo kankinamas, ir atsakomybę už tai priskyrė politinėms partijos (duomenys neskelbtini), kurios pareiškėjo įsitikinimu, jį persekioja. Vėliau apklausos metu savo pasakojimą paneigė, nurodė, kad ne jis buvo kankinamas, bet kiti protestuotojai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) prieš protestuotojus buvo panaudota jėga, jam su pagaliu buvo suduota 3-4 kartus. Jo namiškiai pasakojo, kad, kai jo nebuvo namie, motociklais atvažiavo 5-6 žmonės, priklausantys (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad pareiškėjo nepaliks ramybėje, nes jis dalyvavo iškeliant vėliavą. Pareiškėjas nurodė, kad po šių įvykių jam niekas negrasino, jo nemušė, nekankino.

10. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodytų aplinkybių apklausos metu nenurodė.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimo streike, vykusiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), faktą, kad prieš jį buvo panaudota jėga, bei kad pas jį į namus buvo atvykę asmenys, priklausantys (duomenys neskelbtini), ir jam grasino. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo grasinama, tačiau įrodymų tą patvirtinti neturi, jie yra pas kažkokį asmenį vardu (duomenys neskelbtini), kuris atsisako jam tuos įrodymus duoti.

12. Teismas konstatavo, kad minėti pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo vizą į (duomenys neskelbtini), po to vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau net nesvarstė prašyti prieglobsčio nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), pats savo noru nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną.

14. Teismas pažymėjo, kad vien tik prieglobsčio prašytojo istorija apie tariamą jo patirtą persekiojimą ir grasinimus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėjas paaiškino, kad į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas dėl jiems kilusios grėsmės nesikreipė. Byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojams apsaugos nuo jų nurodomo persekiojimo, ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas konvencinėmis priežastimis. Migracijos departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

15. Anot teismo, tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dėl 2020-2021 m. vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, žurnalistai ir protestuotojų pagrindini vaidmenį atliekantys žmonės. Pareiškėjas jam gręsiančias grėsmes kildina tik iš vieno įvykio, jo dalyvavimo (duomenys neskelbtini) streike, vykusiame (duomenys neskelbtini). Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie tokių asmenų, kurie remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią, nėra protestų organizatorius. Taip pat ir jis pats nenurodė, kad buvo sulaikytas, ar buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo proteste, jo namuose nebuvo atliekamos kratos, valdžios atstovai nesilankė jo namuose, nebuvo kviečiamas į apklausas policijoje ir pan. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūko konkrečių detalių ir tikslumo. Pareiškėjo pasakojimas buvo nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Be to, net ir nustačius, kad pareiškėjas gali būti pažeidžiamas asmuo, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad prieglobsčio prašymas yra pagrįstas ir jam automatiškai turi būti suteiktas prieglobstis. Pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės.

16. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją, apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, jos vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime.

17. Teismas, įvertinęs anksčiau minėtų aplinkybių visumą, sprendė, kad pareiškėjo nurodoma baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas teigė, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Byloje nenustatyta individualių aplinkybių, padidinančių tokią grėsmės riziką. Todėl teismas darė išvadą, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik būdamas sulaikytas. Todėl teismas sprendė, jog Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, pareiškėjas gali pasislėpti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl laikytina teisėta ir pagrįsta.

19. Teismas pažymėjo, kad nors draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio nustatymą Įstatymas priskiria atsakovo diskrecijai bei pagal byloje surinktą medžiagą galima daryti išvadą, jog pareiškėjai kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas sprendė, kad atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgė į tai, kad iš byloje surinktų įrodymų nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

20. Teismas sprendė, kad kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintinas iki dviejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į dviejų metų laikotarpį.

III. 21. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus.

23. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendime dėl prieglobsčio suteikimo nenurodyta pakankamai konkretūs argumentai ir aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvus, atsakovas padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis, išvadą, kad pareiškėjui galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota, todėl ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

24. Anot pareiškėjo, tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo nuomone, jo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjas pajutęs realią grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo smurto, kurį patyrė savo kilmės šalyje, pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį jam gresia mirtis ir susidorojimas. Pareiškėjas pažymi, kad jo persekiojimas dėl Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.

27. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo. Pareiškėjo pasakojimas nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo pasakojimas nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, dėl to, kad jo profilis (neaktyvus protestuotojas, nepriklausantis partijoms). Apibendrindamas atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis individualiai būtų persekiojimas dėl dalyvavimo demonstracijose, o jo abstraktus, neinformatyvus ir bendro pobūdžio pasakojimas neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti persekiotojo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytoją. Dėl šios priežasties prieglobsčio prašytojo nurodytų aplinkybių neįmanoma kvalifikuoti pagal pabėgėlio statuso taikymo nuostatas, t. y. jos nesudaro pagrindo pripažinti jį „pabėgėliu“, kaip tai apibrėžta 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojas nepateikė informacijos, pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti prieglobsčio prašytojo atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jį apsaugoti. Atsižvelgęs į tai, atsakovas konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo pačio subjektyviu situacijos suvokimu, jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

28. Atsakovas teigia, kad, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjas skunde nepateikė, o vien tai, kad pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.

29. Atsakovas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Anot atsakovo, taip pat nepatvirtinta, kad grįžus į kilmės šalį jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojamas, nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas sąlygotų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, priešingai, atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus, jis visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, savęs neidentifikuoja kaip išsiskiriančio kultūriniame šalies kontekste. Atsakovo nuomone, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negali pakeisti savo profesijos ir pragyvenimo būdo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindų jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl racionaliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs pareiškėjo pateiktų paaiškinimų (aplinkybių) ir duomenų visumą, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu nustatyta, kad užsieniečio gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – ginkluotas karinis konfliktas paskutinį kartą vyko (duomenys neskelbtini). Saugumo situacija (duomenys neskelbtini) yra stabili. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) nevyksta beatodairiškas smurtas ir vien dėl buvimo teritorijoje nekiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas konstatuoja, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

30. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė.

31. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr.21S35173 ir 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr.6K-1690, kuriais nuspręsta nesuteikti pareiškėjui D. K. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į C.SIS II laikotarpius, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nenurodyta pakankamai konkretūs argumentai ir aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvus, Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

38. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

39. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

40. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

42. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

43. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio grindė tuo, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) ūkininkų proteste (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo persekiojamas politinių partijų (duomenys neskelbtini), kurios kankina ir persekioja protestuotojus.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus apklausų metu, Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo visi nurodyti argumentai. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo nustatytiems pasakojimo trūkumams ir laiko juos esminiais, darančiais pasakojimą nepatikimu. Šių atsakovo nustatytų trūkumų nekartodama, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jų nekvescionavo ir niekaip jų nepaaiškino. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus apklausos metu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, detalus, o kai kuriais atvejais yra prieštaringas, faktinės aplinkybės nepagrįstos įrodymais.

46. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad faktines aplinkybes, jog prieš pareiškėją buvo panaudota jėga (jam pagaliu buvo suduota 3-4 kartus), iš pareiškėjo namiškių pasakojimo persekiotojai jo ieškojo namuose, jis nurodė tik teismo posėdžio metu, o apklausos metu Migracijos departamente tvirtino, kad kankinami buvo kiti persekiotojai ne jis.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo pasakojimo nepagrindė jokiais įrodymais. Į Migracijos departamento raginimus pagrįsti tam tikrus faktus, pareiškėjas tvirtindavo, kad įrodymus turi kiti asmenys (senelis, draugo draugas), kurie įrodymų nepateiks.

48. Migracijos departamento tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie tokių asmenų, kurie remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo rizika (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią, nėra protestų organizatorius), apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė, tai paneigiančių teisinių argumentų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pasakojimas nesuderinamas su kilmės valstybės informacija.

49. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjo nurodoma baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią grėsmės riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šių savo argumentų nedetalizavo, todėl konstatuotina, kad šie argumentai iš esmės yra deklaratyvūs. Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, atsakovas pateikdamas kilmės šalies informaciją rėmėsi įvairiais šaltiniais, tarp jų įvairių organizacijų, žurnalistinių straipsnių duomenimis. Šių šaltinių informacija yra suderinta tarpusavyje. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamento šaltiniai nėra aktualūs, teisėjų kolegija nuomone atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų paneigiančių Migracijos departamento surinktą informaciją.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė