fc2e2c67-1e17-4bd5-b84e-75ccc959ffbc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1205-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13273-2011-6                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 116.1 (S)                                                                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                 NUTARTIS                                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2013 m. sausio 4 d.                                                                           Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) S. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

M. ieÅ¡kinį atsakovui S. M., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                                   NUSTATĖ:           I.GINČOESMĖIeÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu (b. l. 1-2) prašė LR civilinio proceso kodekso (toliau CK) 3.55 straipsnio 1 dalies 4 punkto (kai sutuoktinis atliekÄ laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimÄ ) pagrindu prašė teismo nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės J.

M. ir atsakovo S. M., nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui bei gražinti ieÅ¡kovei ikisantuokinę pavardę. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį – prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės - CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu (kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ ). IeÅ¡kovė nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 14 d.

Netrukus po santuokos sudarymo, 2008 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas aÅ¡tuonerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme. Atsakovas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. IeÅ¡kovė nurodė iÅ¡laikymo sau iÅ¡ sutuoktinio nereikalaujanti, jokio turto santuokos metu Å¡alys neįsigijo. Prašė, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja ir atsakovui nevykdant pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ (nuo vaiko gimimo yra atsiuntęs tik 150 Lt vaikui), priteisti Vyriausybės nustatyto minimalaus dydžio iÅ¡laikymÄ iki sÅ«naus pilnametystės. Papildomai paaiÅ¡kino, kad, jos nuomone, sÅ«nui iÅ¡laikyti reikia maždaug 1 000 Lt per mėnesį, tiek kainuoja vaiko rÅ«bai, vaistai, bÅ«reliai. Kadangi atsakovas melavo bei grasino ieÅ¡kovei, ji nematė galimybės iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b. l. 15), kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo, kadangi nenori ardyti Å¡eimos. Taip pat nurodė, kad po kelių mėnesių jis bus pristatytas lygtiniam paleidimui iÅ¡ įkalinimo įstaigos už gerÄ elgesį.Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad nesutinka nutraukti santuokos, nes nenori ardyti Å¡eimos.

PrieÅ¡ kurį laikÄ atsakovas iÅ¡ kaimynės sužinojo, kad ieÅ¡kovė gyvena kartu su narkomanu, kuris anksčiau ateidavo pas atsakovÄ , ieÅ¡kovei ir atsakovui kartu gyvenant. Atsakovas nurodė, kad galėtų vaiko iÅ¡laikymui skirti po vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio iÅ¡mokÄ per mėnesį. Atsakovo teigimu, jo močiutė padeda iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ . Atsakovas Å¡ių metų gruodžio mėnesį planuojÄ praÅ¡yti lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant.

Teismui pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, ieÅ¡kove J. M., taip pat prašė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iki jo pilnametystės. Priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ , prašė atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO IÅ VADOS IR ARGUMENTAI.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Å alių santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovei paliko ikisantuokinę pavardę „Z“, atsakovui pavardę „M“.

Nepilnamečio vaiko M. M., gimusio 2008 m. rugpjūčio 21 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove J. M.. Priteisė iÅ¡ atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui M. M., gimusiam 2008 m. rugpjūčio 21 d., periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė ieÅ¡kovę J. M.. Priteisė iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei byloje esančių duomenų nustatė, kad Å¡alių santuoka įregistruota 2008 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (b. l.11), joje 2008 m. rugpjūčio 21 d. gimė sÅ«nus M.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis su ieÅ¡kove (b.l.3,19-21,23). Atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžiu yra nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme už tyčinį sunkų nusikaltimÄ (b. l. 28-32).          Teismas taikydamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnį atsižvelgė, kad Å¡alys kartu negyvena, ieÅ¡kovė nenori taikytis, priėjo iÅ¡vados, kad atsakovas iÅ¡naudojo visas galimybes pasikeisti, tačiau to nepadarė, per visÄ bylos nagrinėjimo teisme metu laikÄ Å¡alys nebandė susitaikyti, todėl sprendė esant netikslinga nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, nes laikė jog santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko Å¡eiminių santykių, neveda bendro Å«kio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Vadovaudamasis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kuriÄ laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ , bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad sutuoktiniai neveda bendro Å«kio ir nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, atsakovo patvirtinimais, kad ieÅ¡kovė jau kurį laikÄ nelanko jo laisvės atėmimo vietoje atsakovas nuteistas už tyčinius sunkius nusikaltimus, aÅ¡tuonių metų laisvės atėmimo bausme, bylos nagrinėjimo metu Alytaus pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 5, 32) ir neįrodė, kad ir nuteistas laisvės atėmimo bausme tinkamai atliko pareigas, numatytas sutuoktiniui ir tėvui, priėjo iÅ¡vados, jog atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: visapusiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima bei nepilnamečiu vaiku, nors pateikė įrodymus apie pinigų mokėjimÄ , tačiau neįrodė, kad reguliariai teikė vaikui iÅ¡laikymÄ , Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Nustatydamas iÅ¡laikymo priteistino iÅ¡ atsakovo dydį teismas rėmėsi CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, Aukščiausio Teismo, formuojama praktika, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), tačiau Å¡is kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas iÅ¡ esmės sutiko mokėti mėnesines 150 Lt dydžio iÅ¡mokas vaiko iÅ¡laikymui. Spręsdamas nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgė į vaiko amžių, į abiejų tėvų vienodÄ pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, kad ieÅ¡kovė gyvena nuosavame bute, bylos nagrinėjimo metu nedirba, jos gaunamas pajamas tesudaro socialinė paÅ¡alpa 252 Lt per mėnesį ir 380 Lt socialinė stipendija (b. l. 6, 7, 8, 19), o atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba (b. l. 4, 5).

Tačiau pabrėžė, kad tokioje padėtyje (laisvės atėmimo įstaigoje) jis yra ne dėl objektyvių aplinkybių, o iÅ¡imtinai dėl savo kaltės. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas nustatė iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Lt. III. APELIACINIO SKUNDO MOTYVAI.Apeliaciniu skundu apeliantas prašė sumažinti priteisto iÅ¡laikymo dydį iki iÅ¡laikymo mokamo kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 50 Lt per mėnesį arba 50 procentų nuo jo uždarbio, atleisti nuo priteisto 139 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigoti ieÅ¡kovę sudaryti jam sÄ lygas matytis su sÅ«numi Mantu, remiantis CK 3.176 straipsnio 1 dalimi.

Apeliantas nurodė jog laisvės atėmimo vietoje jis dirba pagal galimybes, tačiau jo darbo užmokestis nėra pastovus, kartais tesudaro 50 Lt per mėnesį, jis uždirbtais pinigais remia dar ir savo neįgaliÄ močiutę. Teismas nustatydamas tokį iÅ¡laikymo dydį pažeidė CK 1.5. straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Nurodė jog buvusi sutuoktinė nevykdo pareigos sudaryti sÄ lygas jam matytis su sÅ«num, nuo 2011 metų gegužės mėnesio nebuvo atvežusi sÅ«naus į pasimatymÄ su tėvu, grasina apribosianti jo tėvystės teises.

Teismas, priteisdamas iÅ¡ apelianto žyminį mokestį neatsižvelgė į CPK nuostatas, pagal kurias socialiai remtini asmenys atleidžiami nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų. IV.       APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO IÅ VADOS IR ARGUMENTAI.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje yra kilęs ginčas iš šeimos santykių.

Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimu jam nustatytÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikų dydį, praÅ¡o įpareigoti užtikrinti jo bendravimÄ su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , bei pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir iÅ¡vadoms. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Dėl iÅ¡laikymo dydžio.Tėvų ir vaikų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigas numato CK Trečios knygos Antrojo skirsnio normos.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato tėvams pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio  2, 3 dalys numato jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį.

Teismas gali priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams iÅ¡ jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ (CK196 straipsnis). Å iuo atveju teismas nustatęs jog apeliantas lėšas vaiko iÅ¡laikymui teikia nereguliariai, kaip matyti iÅ¡ pataisos namų pažymos (b.l. 43), laikotarpiu nuo 2009 03 01 iki 2011 07 25, per daugiau nei du metus ir keturis mėnesius yra pasiuntęs tik 1057, 95 Lt, kai LAT formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalingÄ sumÄ sudaro minimalus atlyginimas, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu sudaręs 800 Lt., pagrįstai konstatavo, kad jo skiriamų lėšų aiÅ¡kiai nepakanka kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad vaiko motina bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbė, vertėsi iÅ¡ paÅ¡alpų, į tai, kad turto į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas apeliantas neturi ir parinko tinkamÄ iÅ¡laikymo bÅ«dÄ periodinėmis iÅ¡mokomis ir tinkamÄ iÅ¡mokų dydį. Apeliantas teigia jog priteista iÅ¡ jo iÅ¡laikymo suma yra per didelė, kad bausmės atlikimo vietoje, kurioje jis randasi bylos nagrinėjimo teisme metu jis dirba, bet jo darbo užmokestis kai kuriais mėnesiais netgi nesiekia sumos, kuri iÅ¡ jo priteista (200Lt).

Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.

5) atsakovas yra nuteistas 8 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Bausmės pabaiga 2016 08 15. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu registruota darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokas ir socialinę paÅ¡alpÄ , gyvena vieno kambario nuosavame bute, jos mėnesines pajamas sudarė apie 500 Lt. Apeliantas yra pateikęs pažymÄ apie jo uždirbamas laisvės atėmimo vietoje lėšas (b.l.

63) už keturis mėnesius, iÅ¡ kurios matyti, kad kai, kuriais mėnesiais jo uždirbtos lėšos nevirÅ¡ijo 200 Lt, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis neturi galimybių uždirbti daugiau. Be to, apeliantas teigia privalÄ s teikti iÅ¡laikymÄ savo nedarbingai močiutei, nors teismo posėdyje (b.l.

53) teigė atvirkščiai jog jo močiutė padeda ieÅ¡kovei iÅ¡laikyti vaikÄ .Kolegija atsižvelgdama į suminėtas faktines aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į apelianto laikinai ribotas galimybes uždirbti lėšų reikalingų sÅ«naus iÅ¡laikymui ir priteisė pusę nusistovėjusioje teismų praktikoje iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteisiamos sumos, kuri esant vienodai abiejų tėvų finansinei padėčiai, paprastai priteisiama. Todėl mažinti Å¡ios sumos nėra galimybių.

Dėl bendravimo su vaiku.Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė neatveža sÅ«naus į pasimatymus su juo, neleidžia bendrauti telefonu ir praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kove sudaryti jam sÄ lygas matytis ir bendrauti su sÅ«numi. Å iuo klausimu kolegija pritaria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakyme apeliantui iÅ¡sakytai pozicijai, jog pasimatymai su tėvu, kalinčiu laisvės atėmimo vietoje gali turėti neigiamos emocinės įtakos vaiko raidai (b.l. 25,26). Be to ieÅ¡kovei įpareigojimas reguliariai atvežti vaikÄ Ä¯ kitame mieste esančiÄ pataisos įstaigÄ , atsižvelgiant į jos gaunamas mažesnes nei minimalus darbo užmokestis lėšas paÅ¡alpų pavidalu, bei priteito iÅ¡laikymo dydį ir kelionės iÅ¡laidas, gali tapti nepakeliama finansine naÅ¡ta.

Ieškovė būtų priversta, dalį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti skirtų lėšų išleisti kelionei. Todėl toks apelianto prašymas netenkinamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Apeliantas nurodo jog jis, kaip socialiai remtinas asmuo turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo tarpu teismas iš jo išieškojo 129 Lt šio mokesčio nepagrįstai ir prašė jį nuo priteisto žyminio mokesčio atleisti. Šiuo klausimu Kolegija išaiškina, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio tvarka nustatyta CPK 83 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleidžiami tik ieÅ¡kovai. Tuo tarpu Å¡iuo atveju iÅ¡ apelianto žyminis mokestis buvo priteistas priimant sprendimÄ byloje, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                           NUTARIA :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .

                   Teisėjai                                                      Aldona Tilindienė                                                                                        Andrius Ignotas                                                                                                 Liuda Uckienė      Â