fc2e1a58-7745-4a17-aec0-0ae0e333dd2e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-1938-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02738-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1 skyriaus prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, teistas 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėn. laisvės pribojimo bausme, uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartoti alkoholį, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų per visÄ laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: G. K. nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos nario sveikatÄ . Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: G. K. 2020 m. sausio 18 d., apie 12.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2.08 promilės girtumas), žodinio konflikto su savo sutuoktine J. K. metu, kumščiu sudavė jai vienÄ smÅ«gį į veidÄ , taip padarydamas kraujosruvÄ veido kairėje pusėje, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo G.

K. kaltė įrodyta raÅ¡ytine bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. K. pirminės apklausos metu savo kaltę neigė, tačiau apklaustas papildomai savo kaltę pripažino ir paaiÅ¡kino, kad su sutuoktine J. K. gyvena kartu apie 30 metų. 2020 m. sausio 18 d., apie 5.00 val., ruošėsi į darbÄ , tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Ä®taria, kad žmona yra neiÅ¡tikima. Konflikto metu vienas kitam iÅ¡sakė priekaiÅ¡tus, tuo ginčas ir pasibaigė, abu iÅ¡vyko į darbus (duomenys neskelbtini) centre.

Apie 9.00 val. išėjęs iÅ¡ savo paviljono parÅ«kyti pamatė žmonÄ , kuri prie savo paviljono flirtavo su jam iÅ¡ matymo pažįstamu vyru, kurį įtarė esant žmonos meilužį. Dėl to pasijautė labai įžeistas. Priėjęs prie žmonos, suėmė jÄ už rankos ir nuvedė į jos paviljonÄ , kad niekas negirdėtų jų pokalbio. Žmonai pasakė, kad ji elgiasi negražiai ir tokiu elgesiu jį žemina. Tuo metu į paviljonÄ užėjo pirkėjai, todėl jų pokalbis su žmona pasibaigė, jis nuėjo atgal į savo paviljonÄ .

Po 12.00 val. jis vėl nuėjo pas žmonÄ Ä¯ jos paviljonÄ , su ja bendravo, iÅ¡sakė savo priekaiÅ¡tus. Žmonai reiÅ¡kiami priekaiÅ¡tai nepatiko, todėl ji delnu sudavė jam vienÄ smÅ«gį per žandÄ , smÅ«gis buvo nestiprus, fizinio skausmo jis nejuto. Tuo metu jis nesusivaldė ir savo deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį savo žmonai į kairę veido pusę. Jam atrodė, kad smÅ«gis nebuvo stiprus, tačiau supranta, kad galėjo sukelti žmonai fizinį skausmÄ . Norėdamas iÅ¡vengti tolimesnio ginčo, jis nuėjo į savo paviljonÄ , Å¡iek tiek vėliau Å¡alimais esančiame bare iÅ¡gėrė 200 gramų viskio ir grįžo atgal į savo paviljonÄ .

Vėliau į jo paviljonÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areÅ¡tinę. Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi (b. l. 43-45, 52-54). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiÄ ja apklausta J. K. parodė, kad su savo sutuoktiniu G. K. gyvena apie 30 metų, turi bendrÄ verslÄ (duomenys neskelbtini) paviljone. Jos vyras, bÅ«damas blaivus, yra taikus žmogus, jie sutaria gerai, konfliktų nekyla, tačiau iÅ¡gėręs vyras tampa agresyvus, pradeda kabinėtis, be pagrindo kaltinti jÄ neiÅ¡tikimybe. 2020 m. sausio 8 d. ji buvo paviljone.

Vyras tuo metu kažkur vaikščiojo. Apie 12.00 vyras atėjo į jų paviljonÄ (duomenys neskelbtini) ir, priėjęs prie jos, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ pakankamai stiprų smÅ«gį jai į krÅ«tinę, kairę pusę, dėl ko ji pajautė fizinį skausmÄ . Sudavęs smÅ«gį vyras išėjo. Policijos ji nekvietė. Maždaug po valandos, pro jos paviljonÄ praeinantis kolega jÄ juokais pagÄ sdino, tai pamatęs jos vyras vėl atėjo į paviljonÄ . G. K. pasakė jos atžvilgiu necenzÅ«rinį žodį ir vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai į veido kairę pusę - žandikaulį.

Ji dėl to pajuto stiprų fizinį skausmÄ , tačiau sÄ monės praradusi nebuvo. IÅ¡kart ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus (b. l. 8-12, 14-16). 2020 m. sausio 18 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas J. K. pareiÅ¡kimas, kad 2020 m. sausio 18 d., apie 12.55 val., jos darbe, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis G. K. panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , trenkė vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į krÅ«tinę ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę veido sritį - žandikaulį, dėl ko patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 8-10).

Medicinos dokumentų išraše Nr. LA 20-2883/1030-04131 užfiksuoti J. K. apžiūros rezultatai: veido sumušimas, audinių skausmingumas dešinėje skruosto, žando srityje, kairėje apatinio žandikaulio srityje, mėlynė kairėje pusėje smakro srityje (b. l. 26). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1331/2020 (01) konstatuota, kad J. K. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje, padaryta kietu, buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas iki apžiÅ«ros gydymo įstaigoje 2020 m. sausio 18 d. Dėl nustatyto sužalojimo gali bÅ«ti jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 32-33). Alkotesterio Alcotest 6810 rodmenų kvitas patvirtina, kad G. K. 2020 m. sausio 18 d., 14.09 val., nustatytas 2,08 prom. girtumas (b. l. 60). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Baudžiamojoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis G.

K. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ konflikto metu savo sutuoktinei sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , taip padarydamas jai kraujosruvÄ veido kairėje pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiÅ¡kino veikos padarymo aplinkybes. G. K. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai, kur ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad jos sutuoktinis G. K. jai trenkė vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į kairę veido pusę.

J. K. padarytus sužalojimus patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1331/2020 (01), kurioje konstatuota, kad J. K. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje, sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kietu, buku daiktu, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

J. K. bei G. K. yra sutuoktiniai, kartu gyvena viename bÅ«ste, veda bendrÄ Å«kį, todėl jie teisingai pripažinti Å¡eimos nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės Kaltinamasis prieÅ¡taravimų, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neiÅ¡reiÅ¡kė (b. l. 70-71). Skirdamas bausmę G. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ G. K. padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. K. nedirba, teistas, už analogiÅ¡kÄ veikÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę, baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie jo gydymÄ VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. K. sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena G. K. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Teismo manymu, ši bausmės rūšis ir jos dydis bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į G. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, G. K. skirtini šie įpareigojimai:

1. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bÅ«ti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, 2. tęsti darbÄ , darbÄ praradus per vienÄ mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3. visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. G. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡eimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 722 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant (iÅ¡klausant visÄ Å¡ios programos kursÄ ) per skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminÄ .

Kadangi G. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, numatantis bausmės mažinimÄ vienu trečdaliu. Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų K. K. 2020 m. sausio 18 d., 13.30 val., buvo laikinai sulaikytas ir 2020 m. sausio 19 d., 13.03 val., paleistas (b. l. 36, 58). Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamÄ bausmę įskaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinojo sulaikymo metu (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 56). 2020 m. sausio 18 d. nutarimu J. K. pripažinta nukentėjusiÄ ja. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepateiktas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, G. K. paskirtÄ 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. K. paskirti 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. G. K.

įpareigoti 1. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bÅ«ti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, 2. tęsti darbÄ , darbÄ praradus per vienÄ mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3. visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant (iÅ¡klausant programos kursÄ ) per laisvės apribojimo bausmės terminÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (vienÄ parÄ ), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. G. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. K., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

3. Padavus praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje pagal gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Viktorija Šelmienė