fc2d6031-9dbe-488e-a035-33084bbc95ae · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1900-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00862-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 5 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. Ž.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. Ž. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2–3 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – atsakovas, Å iaulių TI), 10 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl laisvės apribojimo buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-12-12 iki 2015-02-06 perpildytose, Å¡altose, drėgnose kamerose, antisanitarinėmis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjo nuomone, kalėjimas tokiomis netinkamomis sÄ lygomis prilygsta kankinimui, yra nepakeliamas, apgailėtinas, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (57 b. l.).Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (58 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (9–14 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atitinkamais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2014-10-17 iki 2015-02-06 kamerose Nr. 32, 55, 88, 102, 30, 82, 29 su dar 1–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,09 kv. m iki 18,8 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, pažymėjo, jog toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje, Å¡i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendro ploto.

Atsakovas nurodo, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras kamerÄ Nr. 55 tikrino 2014-11-13 (2014-11-24 patikrinimo aktas Nr. EP-523). Nustatyta, kad oro temperatÅ«ra buvo nuo 16,3 iki 17,4 C, tačiau matavimo rezultatai nevertintini, nes kameroje buvo atidarytas langas, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reikalavimus, pelėsio nebuvo, sienos ir lubos iÅ¡dažytos, tualetas nuo kameros atskirtas pertvara. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos MN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl nepakankamo dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , Å¡alčio ar drėgmės, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. vasario 6 d. (2 b. l.). Neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad kamerose buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra galima pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, kamerose buvo Å¡alta, drėgna, antisanitarinės sÄ lygos.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimas Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ).EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nepaprastai didelis kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (2005 m. balandžio 7 d. sprendimas Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimÄ (2011 m. sausio 20 d.

EŽTT sprendimas Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2015-03-31 pažymos Nr. 60/09-11297 (16–18 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas S. Ž. laikotarpiu, kurį nurodė savo skunde (2 b. l.) ir kuriuo apibrėžė skundo reikalavimo ribas, tai yra nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. vasario 6 d., Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje Nr. 88 nuo 2014-12-12 iki 2014-12-19 su dar 3–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,75 iki 4,7 kv. m, kameroje Nr. 102 – nuo 2014-12-29 iki 2014-12-30 su dar 2–3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,15 iki 5,5 kv. m, kameroje Nr. 30 – nuo 2014-12-30 iki 2014-12-31 su dar 5 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,9 kv. m, kameroje Nr. 82 – nuo 2015-01-12 iki 2015-01-15 su dar 2–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,6 iki 7,6 kv. m, kameroje Nr. 29 – nuo 2015-01-15 iki 2015-02-06 su dar 2–4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,3 iki 7,16 kv. m, t. y. pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose buvo drėgna, šalta. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. vasario 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerose Nr. 88, 102, 30, 82, 29, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų, ar kameros atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, reikalavimus, neatliko, kitų įrodymų dėl netinkamos kamerų būklės byloje nėra.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pagal LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl to, kad kalėjo antisanitarinėmis sÄ lygomis. Teismas negali objektyviai įvertinti Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų, nes jie yra deklaratyvÅ«s ir abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokios kalinimo sÄ lygos, jo nuomone, yra antisanitarinės. Teismas pažymi, jog vadovaujantis LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 59 punktu, gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.) bÅ«tina atlikti ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį.

Kaip matyti iÅ¡ 2015-04-03 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-389 (29–31 b. l.), kamerų dezinfekcija įstaigoje atliekama kasdien, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale. Kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų praÅ¡ymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu bÅ«du. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad“. Kamerose, atliekant deratizacijÄ cheminiu bÅ«du, suimtieji (nuteistieji) yra iÅ¡keliami į kitas apgyvendinimo kameras.

Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta. Deratizacija, pagal planÄ , atliekama kartÄ per mėnesį. IÅ¡ 2014-10-03 Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-406 (41–44 b. l.) matyti, jog įstaigos patalpų valymo dezinfekcijos planas paruoÅ¡tas 2014–2015 metams, patvirtintas įstaigos direktoriaus pavaduotojo 2014-09-22 įsakymu Nr. 20/01-2341. Gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras vedamas, vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai.

Yra fiksuojami suimtųjų atsisakymai, kurių kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ 1 proc. tirpalu nevykdyti. Taigi byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI kameros nebūtų valomos ir dezinfekuojamos. Be to, higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, todėl Šiaulių TI negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. 2015-04-03 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-389 (29–31 b. l.) nurodoma, jog suimtieji yra aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Kadangi kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprÅ«pinti valymo inventoriumi, dėl nuolatinio inventoriaus gadinimo ir lėšų stokos valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, Å¡epečiai, WC Å¡epetys, dubenys, soda bei tarkuotas Å«kinis muilas) laikyti. Indams plauti į kameras yra iÅ¡duodama soda.IÅ¡analizavęs nurodytas teisės normas ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad byloje nėra duomenų, jog valdžios institucijos darbuotojai – Å iaulių TI pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o su kalinimu susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009).

Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t. y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ir nenustatęs nei neteisėtų Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmų, nei neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. Ž. skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė