2020-12-02 Nr. AB-22960-3-62-3-00661-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1412-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00661-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį šalindamas nustatytus trūkumus tikslino, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 82104-207 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir 2018 m. vasario 2 d. nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. vasario 2 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda dėl operacinės sistemos nustatymų – saugoti tik vienos dienos darbo su kompiuteriu istoriją, bei programinės įrangos „Ampps" sukurtų dviejų vartotojų, kurie neva užkodavo kompiuteryje esančius duomenis ir duomenys nebuvo laisvai prieinami.

3. Pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, jo kompiuteryje buvo įdiegta Linux Mint operacinė sistema. Gavęs administracijos leidimą pareiškėjas įdiegė Linux Ubuntu operacinę sistemą. Abi šios sistemos yra labai panašios, sukurtos ant tos pačios platformos, ir negali būti įdiegtos nesukūrus joms pagrindinio vartotojo ir neapsaugojus jo slaptažodžiu. Atvykus į Marijampolės PN, esanti Linux Mint operacinės sistemos įrašų saugojimo konfigūracija buvo nustatyta iš viso nesaugoti programinės įrangos (application logs), bei įvykių (events logs) įrašų, buvo saugomi tik paslaugų (service logs) ir sistemos (system logs) įrašai, tačiau tai neatkreipė administracijos dėmesio. Intensyviai dirbant su kompiuteriu yra būtina programinė įranga, skirta sisteminio šlamšto pašalinimui, taip pat leidžianti išvalyti operacinės sistemos registrą nuo šiukšlių, kurios stabdo sistemos darbą. Kadangi vidaus tvarkos taisyklės draudžia programinę įrangą, skirtą naikinti kompiuterio darbo istoriją, todėl pareiškėjas nustatė operacinę sistemą kaupti tik vienos dienos kompiuterio darbo istoriją. Programos „Ampps“ nedraudžia vidaus tvarkos taisyklės, tačiau ji automatiškai sukuria du vartotojus „ampps“ ir „mysql“, kurie yra reikalingi, kad ši programinė įranga veiktų Linux operacinėje sistemoje. Nors pareiškėjas kasdien naudojo šią programą, tačiau nei karto nebuvo prašoma šių vartotojų slaptažodžių (šių slaptažodžių patikrinimo metu buvo prašoma tik todėl, kad prie apreiškėjo kompiuterio buvo jungtasi iš kito kompiuterio).

4. Pareiškėjas tvirtino, kad kompiuterio patikrinimą atliko ir pažymą pateikė darbuotojas, neturintis reikiamos kvalifikacijos darbui su Linux operacinėmis sistemomis. Visa pažyma paremta prielaidomis, kurios neturi jokios teisinės reikšmės. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punktas nurodo: kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją. Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas kalėjimas turi pateikti kaliniams kiek įmanoma įvairiapusiškesnes švietimo programas, atsižvelgiant į individualius poreikius ir jų siekius.

5. Laisvės atėmimo bausmės metu pareiškėjui besimokant WEB dizaino ir internetinių projektų programavimą iš pareiškėjo be jokios aiškios priežasties buvo konfiskuotas kompiuteris (mokymosi įrankis) ir skirta nuobauda. Visuose nutarimuose visiškai ignoruotas mokymosi faktas, tai netik paneigia Europos Sąjungos formuojamas vertybes, bet ir prasilenkia su bet kokia logika norint nuteistuosius reabilituoti gyvenimui laisvėje. Asmeninis kompiuteris buvo patikrintas, nebuvo rasta užkoduotų (užkodavimas – informacijos pakeitimas specifiniu kodu) ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat nebuvo nustatyta draudžiama programinė įranga, prisijungimui prie interneto, todėl kaltinimai, kad buvo pažeistas Aprašo 8 punktas, neatitinka tikrovės. Galiojantys teisės aktai nenurodo, kad visi sisteminiai įrašai (darbo su kompiuteriu istorija) turi būti saugomi nuo operacinės sistemos perrašymo dienos iki kompiuterio patikrinimo. Teisės aktuose taip pat nėra parašyta, kad negalima trinti darbo su kompiuteriu istorijos rankiniu ar kitu būdu. Darbo su kompiuteriu istorija yra lengvai atkuriama su specialia programine įranga, skirta ištrintiems duomenims atkurt, todėl įtarus, kad buvo sunaikinta darbo su kompiuteriu istorija, kuri gali atskleisti kažkokius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, išmanantis darbą su Linux operacinėmis sistemomis specialistas lengvai atkurtų visą informaciją ir pataisos namų administracija, remdamasi faktiniais įrodymais, galėtų motyvuotai skirti už tai nuobaudą. Šiuo atveju, kompiuterio patikrinimo 2018 m. sausio 30 d. pažymoje Nr. 14/07-716 (toliau – ir patikrinimo pažyma) nebuvo užfiksuota nieko, kas tiesiogiai pažeistų galiojančius teisės aktus, todėl remiantis prielaidomis, kad ištrintoje istorijoje galėjo būti įrodymų, negali būti skiriamos nuobaudos.

6. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. sausio 25 d. buvo tikrinamas pareiškėjo kompiuteris. Marijampolės PN administracijos reikalų skyriaus specialistas informatikas 2018 m. sausio 30 d. pažymoje Nr. 14/07-716 nurodė pastebėtus pažeidimus – pareiškėjo kompiuteryje saugoma tik vienos dienos darbo su kompiuteriu istorija, kompiuteryje yra sukurti trys sistemos vartotojai, kuriems yra suteikti užkoduoti slaptažodžiai, iš kurių pareiškėjas nurodė tik vieną. Pažymoje specialistas taip pat nurodė, kad galbūt tinklapio kūrimui ir jo dizaino kūrimui bei kitos koncepcijos parsiųstos iš interneto. Kadangi istorijos kompiuteris nekaupia, patvirtinti šio teiginio neįmanoma. Esant specialisto pažymai Nr. 14/07-716, Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas 2018 m. sausio 30 d. užpildė tarnybinį pranešimą Nr. 57/05-228, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Aprašo 8 punkto reikalavimus. Remiantis tarnybiniu pranešimu, bei tuo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. nutarimu, pareiškėjui buvo skirtas papeikimas.

8. Atsakovo įsitikinimu, nurodymas, jog negali būti programinės įrangos naikinti sukauptą šlamštą ir draudimas naikinti darbo su kompiuteriu istoriją yra iš esmės skirtingi draudimai siekiantys skirtingų prevencinių tikslų. Taip pat draudimas turėti programą, skirtą naikinti darbo istoriją, turi būti aiškinama plečiamai ir suprantamas ne kaip įrangos naikinančios istoriją turėjimo draudimas, o draudimas tokią istoriją naikinti. Aprašo 8 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiama prisijungti prie interneto, o be sukauptos darbo su kompiuteriu istorijos Marijampolės PN specialistai neturi galimybės patikrinti, ar šis draudimas nebuvo padarytas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tikrinimo tvarkos aprašas) 12 punkte nustatyta, kad įstaigose laikomi asmenys, pageidaudami sunaikinti kompiuterio naudojimo istoriją, privalo pateikti prašymą administracijos padalinio, atsakingo už daiktų patikrinimą ir apskaitą, viršininkui ir atlikti šį veiksmą tik gavę kompiuterį patikrinusio įgalioto administracijos atstovo rašytinį sutikimą. Taigi savavališkai pareiškėjas to daryti negalėjo, naikinimas yra draudžiamas, todėl tokiais veiksmais padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

9. Taip pat pareiškėjas užkodavo vartotojus, tokiu būdu nuslėpdamas kompiuteryje esančią informaciją. Nors pareiškėjas nurodė, kad programa Ampps automatiškai sukūrė kitiems dvejiems vartotojams užkoduotus slaptažodžius, kurių pats, kaip teigia, pareiškėjas nežinojo, bet galėjo naudotis visomis programomis, o tai reikštų, kad ir kompiuterį tikrinę specialistai turėjo prisijungti prie visų vartotojų be jokių slaptažodžių. Sistema neleido prisijungti prie kitų vartotojų, pareiškėjui nurodžius tik vieno vartotojo slaptažodį. Vadinasi, pareiškėjas užkodavo vartotojus, tokiu būdu nuslėpdamas kompiuteryje esančią informaciją. Tokie veiksmai yra draudžiami Aprašo 8 punktu. Drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, ji atitinka padarytą pažeidimą, paskirta nepažeidžiant terminų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje buvo nustatyta, kad: 2018 m. sausio 25 d. buvo tikrinamas pareiškėjui priklausantis kompiuteris DELL Latitude T276478, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterio patikrinimą atliko Marijampolės PN Administracijos reikalų skyriaus specialistas (informatikas), patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal kompiuterio operacinės sistemos nustatymus kompiuteryje yra saugoma tik vienos dienos darbo su kompiuteriu istorija, todėl negalima buvo patikrinti ankstesnio laikotarpio darbo su kompiuteriu istorijos; kompiuteryje buvo surasti trys sistemos vartotojai „K.“, „mysql“, „ampps“, kurie buvo užkoduoti slaptažodžiu; pareiškėjas pateikė galimus vartotojų slaptažodžius, tačiau pavyko prisijungti tik prie pagrindinio sistemos vartotojo „K.“, kurio slaptažodis „srokas“; kompiuterio patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2018 m. sausio 30 d. pažymoje Nr. 14/07-716 „Dėl kompiuterių patikrinimo“; Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas 2018 m. sausio 30 d. surašė tarnybinį pranešimą; pareiškėjas pateikė paaiškinimus, Marijampolės PN direktorius skundžiamu nutarimu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą; dėl minėto nutarimo išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Kalėjimų departamentas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 2S-776 paliko galioti pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal BVK 12 straipsnį nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių taip pat privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Teismas aptarė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas specialiąsias nuteistųjų pareigas ir draudimus bei pažymėjo, kad pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

14. Remdamasis ištirtais byloje esančiais įrodymais, teismas konstatavo, kad BVK 143 straipsnyje nustatyti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nebuvo pažeisti – pareiškėjui buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda – papeikimas, ji paskirta pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai, skiriant nuobaudą įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, ginčijamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

15. Vertindamas skundo argumentus dėl nutarimo nepagrįstumo, teismas pažymėjo, nuteitųjų teisė naudotis elektros prietaisais nustatyta BVK 96 straipsnyje, o Apraše detalizuojama leidžiamų naudotis elektros prietaisų techniniai parametrai, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi tvarka. Teismas pažymėjo, jog pagal Aprašo 8 punktą, be kitų reikalavimų, kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją. Iš esmės tokie patys reikalavimai buvo nustatyti ir Tikrinimo tvarkos aprašo 5 punkte.

16. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN specialisto informatiko A. V. patikrinimo pažymoje buvo nurodyta, kad 2017 m. liepos 12 d., prieš perduodant kompiuterį nuteistajam naudotis Marijampolės PN, kompiuteryje buvo įdiegta Linux Mint operacinė sistema, nuteistasis kreipėsi į administraciją su prašymu leisti iš naujo įdiegti kompiuterio operacinę sistemą, prašymas buvo patenkintas, tačiau nuteistasis operacinę sistemą įsidiegė nedalyvaujant administracijos darbuotojams; patikrintame kompiuteryje yra įdiegta Linux Ubuntu operacinė sistema, tačiau kompiuteryje yra saugoma tik vienos dienos darbo su kompiuteriu istorija ir negalima patikrinti ankstesnio laikotarpio darbo su kompiuteriu istorijos, pagal esamus duomenis šiuo kompiuteriu nebuvo jungtasi prie interneto; kompiuteryje surasti trys sistemos vartotojai „K.“, „mysql“, „ampps, kurie yra užkoduoti slaptažodžiu; nuteistasis pateikė galimus vartotojų slaptažodžius, bet prisijungti pavyko tik prie pagrindinio sistemos vartotojo – „K.“, kurio slaptažodis yra „srokas“; kompiuteryje buvo aptikta kuriama interneto svetainė, kurios turinyje rašoma, kad greitu laiku atsiras galinga „DarkNet“ parduotuvė, kurioje bus galima atsiskaityti tik nauja kripto valiuta, o šios kripto valiutos pigiai galima įsigyti jau ir dabar; šis tinklapis kuriamas ir skirtas talpinti internete, o jam naudotas dizainas bei kitos koncepcijos greičiausiai parsiųstos taip pat iš interneto.

17. Įvertinęs patikrinimo pažymos turinį, papildomus A. V. 2018 m. kovo 8 d. pažymoje Nr. 14/07-1699 užfiksuotus paaiškinimus, pareiškėjo teiktus paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo (pareiškėjas nurodė, kad administracija turėjo dalyvauti kuomet jis gavęs leidimą perrašyti kompiuterio operacinę sistemą ją perrašinėjo, įstatymai (vidaus tvarkos taisyklės) nebuvo pažeistos, kadangi leidimą perrašyti operacinę sistemą turėjo, bei visi duomenys buvo laisvai prieinami) ir teisme liudytoju apklausto A. V. paaiškinimus, teismas atmetė skundo argumentą dėl pareiškėjo kompiuterio nustatymo kaupti tik vienos dienos darbo istoriją.

18. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašą draudžiama bet kokia programinė įranga, kuria būtų galima naikinti darbo su kompiuteriu istorija, todėl nuteistasis ne tik negali naudoti programinės įrangos kuri naikina darbo su kompiuteriu istoriją, bet ir rankiniu ar kitokiu būdu negali naikinti darbo su kompiuteriu istorijos. Nepaisant to, kad pareiškėjas kompiuterio istoriją naikino ne programinės įrangos pagalba, o kompiuteryje esančių nustatymų pagalba, vertinamas pats tokio veiksmo padarinys – sunaikinta istorija. Teismas nurodė, kad kompiuterio darbo istorija turi būti vientisa ir tik administracijai leidus kompiuterio operacinę sistemą galima įdiegti iš naujo. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai pakeičiant operacinės sistemos nustatymus taip, kad operacinė sistema darbo su kompiuteriu istoriją kauptų tik 24 valandas, reiškia, kad nuteistasis panaudodamas operacinės sistemos galimybes – automatiniu būdu sistemingai trina darbo su kompiuteriu istoriją ir kiekvieną dieną įdiegia iš naujo operacinę sistemą.

19. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad sisteminis „šlamštas“ stabdo programinės įrangos darbą. Atsižvelgdamas į Tikrinimo tvarkos aprašo 12 punkto reikalavimus, teismas nurodė, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo darbą su kompiuteriu stabdo galbūt esantis „šlamštas“ bei esama darbo istorija, privalėjo kreiptis į Marijampolės PN pareigūną su prašymu sunaikinti „šlamštą“, darbo istoriją. Savavališkai pareiškėjas to daryti negalėjo, naikinimas yra draudžiamas, todėl savavališkai naikindamas darbo su kompiuteriu istoriją, pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

20. Atsižvelgęs į tai, kad patikrinus pareiškėjo asmeninį kompiuterį buvo nustatyta, kad kompiuteryje yra saugoma tik vienos dienos darbo su kompiuteriu istorija ir negalima patikrinti ankstesnio laikotarpio darbo su kompiuteriu istorijos, teismas konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Aprašo 8 punkto nuostatas.

21. Dėl pareiškėjo kompiuteryje sukurtų vartotojų ir jų užkodavimo slaptažodžiais teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis tik žinojo pagrindinį slaptažodį ir galėjo naudotis visomis programomis bei prisijungti prie kitų vartotojų, buvo nepagrįstos, nes Marijampolės PN specialistai tokiu pat būdu turėjo prisijungti prie kitų vartotojų, tačiau sistema to neleido. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginius, kad kompiuterį tikrinęs specialistas nekompetentingas, paneigė į bylą pateikti įrodymai.

22. Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, išklausęs liudytojo parodymus, teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN direktorius 2018 m. vasario 2 d. nutarimu pagrįstai pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nenustatė pagrindo. Likusius tiek pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas vertino kaip perteklinius ir neturinčius juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl nurodė, kad jų detaliau nedėstys ir neanalizuos.

III. 23. Pareiškėjas K. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 82104-207 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pageidauja bylos nagrinėjime dalyvauti vaizdo konferencijos būdu.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes teismas pripažino savo kompetencijos įrodyti negalinčio Marijampolės PN specialisto (informatiko) patikrinimo pažymą, o pareiškėjo paaiškinimus atmetė, nors pareiškėjo kompetencija ne žemesnė ar net aukštesnė. Skundžiamame nutarime pripažinta, kad daugelis patikrinimo pažymoje aprašytų aplinkybių negali būti vertinamos kaip pažeidimai, tačiau pareiškėjas buvo nubaustas dėl to, kad buvo saugoma tik vienos dienos darbo su kompiuteriu istorija. Būtent darbo su kompiuteriu istorijos trūkumas buvo pripažintas pažeidimu ir tik šios aplinkybės vertinimas turėtų nulemti 2018 m. vasario 2 d. nutarimo pagrįstumą.

26. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į liudytojo A. V. parodymus, jog automatiškai susinaikinusį sisteminį šlamštą buvo galima atkurti, tačiau specialisto niekas tai daryti neįpareigoja. Taigi liudytojas paneigė teiginius, kad be sukauptos darbo su kompiuteriu istorijos Marijampolės PN specialistai neturi galimybės patikrinti, ar buvo jungiamasi prie interneto. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė bendrauti su kompiuterį tikrinusiu specialistu (tarpininkavo informacinių technologijų neišmanantis kitas pareigūnas), aptarti nustatytus pažeidimus ir pateikti išsamius paaiškinimus. Bet kokia kompiuteryje buvusi informacija yra nesunkiai atkuriama, taigi valstybės tarnautojas negali nesinaudoti šiomis galimybėmis, siekiant visapusiškai išsiaiškinti kilusią situaciją.

27. Pareiškėjo kompiuteryje surasti vartotojai nebuvo užkoduoti slaptažodžiais, t. y. klaidingai interpretuojamas kompiuterio apsaugojimas slaptažodžiu, kadangi šia apsauga neatliekami jokie užkodavimo veiksmai. Užkodavimas – tai informacijos pateikimas specifiniu kodu, Aprašo 8 punkte šiuo terminu siekiama uždrausti užkoduoti failus ar dokumentus kriptografinėmis programomis, dėl ko tampa neaišku, kokia informacija yra užkoduota (vaizdai, programos ar kt.).

28. Dėl vartotojų „ampps“ ir „mysql“ slaptažodžių pareiškėjas nurodo, kad tikrintojui pateikė pagrindinio vartotojo slaptažodį (per šį vartotoją galima naršyti kitų vartotojų duomenis be papildomų slaptažodžių), pareiškėjas buvo nustatęs neprašyti slaptažodžio prisijungiant. Jeigu tikrintojas turėdamas pagrindinio vartotojo slaptažodį, leidžiantį prieiti prie visų duomenų, prisijungti negalėjo, tai reiškia, kad jis arba nekompetentingas, arba šališkas.

29. Pareiškėjo teigimu, jo sukurto tinklapio dizainas yra unikalus ir jo paties sukurtas, todėl kaltinimai plagijavimu prilygintini šmeižimui. Pareiškėjas moka dirbti kompiuteriu (programuoti, kurti kompiuterinę grafiką, maketuoti ir kt.), todėl pats gali susikurti įrankius, būtinus tinklapio kūrimui. Partikrinimo pažymoje nurodomos įtarimą keliančios frazės yra tik teksto imitacija, todėl negali būti sureikšmintos. Skundžiamu nutarimu, atsižvelgiant į patikrinimo pažymą, kurią surašė neturintis kompetencijos specialistas, iš pareiškėjo pusei metų buvo paimtas kompiuteris – mokymosi įrankis.

30. Tikrinimo tvarkos aprašo 13 punkte pataisos įstaigos administracijai suteikiama teisė naudoti specialią programinę įrangą, kitas technines priemones, siekiant kontroliuoti, ar nuteistieji nesinaudoja internetu, tačiau Marijampolės PN šiomis teisėtomis priemonėmis nesinaudoja.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčas kilo dėl Marijampolės PN specialisto nekompetencijos, t. y. pareiškėjo kompiuterį tikrino savo kompetencijos negalintis įrodyti tarnautojas. Liudytojo apklausos metu pareiškėjas buvo pertraukinėjamas vieno iš teisėjų, todėl buvo trukdoma pateikti klausimus apie reikšmingas bylai aplinkybes. Tai pareiškėjas vertina kaip nuolatinį Kalėjimų departamento ir bausmių vykdymo institucijų spaudimą teismui.

32. Teismas be pagrindo teisės aktus aiškino plečiamai. Darbo su kompiuteriu istorijos nekaupimas neturėtų būti prilyginamas programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją, turėjimui, nes tai visiškai skirtingo pobūdžio draudimai. Vietoje vieno teisės akto negali būti taikomas panašus teisės aktas. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas apkaltintas pažeidęs Aprašo 8 punktą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad darbo su kompiuteriu istoriją buvo galima atkurti ir Marijampolės PN darbuotojai galėjo atlikti šiuos veiksmus.

33. Pareiškėjas pateikė 2019 m. gegužės 28 d. prašymą prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 5 d. pareiškėjui adresuotą atsakymą, prof. N. G. 2019 m. vasario 26 d. ekspertinį išaiškinimą ir 2017 m. gruodžio 15 d. A. V. pažymą, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

34. Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 82104-207 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, liudytojo parodymus, konstatavo, kad pareiškėjas padarė Aprašo 8 punkto pažeidimą, o jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas yra proporcinga pažeidimo sunkumui, paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekse 143 straipsnyje nustatytos tvarkos.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka, akcentuodamas, jog teismas sprendimą grindė išimtinai atsakovo ir kompetencijos neturinčio Marijampolės PN specialisto (informatiko) paaiškinimais, plečiamai aiškino teisės aktų nuostatas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjui buvo kliudoma užduoti klausimus liudytojui. Skundžiamame nutarime ir patikrinimo pažymoje pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas duomenų užkodavimu, nors programinės įrangos vartotojų apsaugojimas slaptažodžiais nelaikytinas duomenų kodavimu, pareiškėjas taip pat nepagrįstai apkaltintas darbo su kompiuterio istorijos duomenų naikinimu, nors jis jų nenaikino, o tik nustatė atitinkamus programinės įrangos nustatymus.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo galima suprasti, kad jis pageidauja bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka – nurodoma, jog pageidauja bylos nagrinėjime dalyvauti vaizdo konferencijos būdu.

41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

42. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių žodinio proceso būtinybę pagrindžiančių argumentų. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas teismo posėdžiuose žodžiu išdėstė savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, jo teisė teikti paaiškinimus ar papildomus įrodymus nebuvo ribojama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

44. Byloje nustatyta, kad ginčijamu Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punktą, kadangi 2018 m. sausio 25 d. patikrinus pareiškėjui priklausantį kompiuterį buvo nustatyta, kad pagal kompiuterio operacinės sistemos nustatymus kompiuteryje yra saugoma tik vienos dienos darbo su kompiuteriu istorija ir negalima patikrinti ankstesnio laikotarpio darbo su kompiuteriu istorijos; kompiuteryje buvo surasti trys sistemos vartotojai – „K.“. „mysql“ ir „ampps“, kurie buvo užkoduoti slaptažodžiu; nuteistajam pateikus vartotojo „K.“ slaptažodį („srokas“), pavyko prisijungti tik prie pagrindinio sistemos vartotojo „K.“.

45. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl skundžiamo Marijampolės PN direktoriaus nutarimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas yra nuteistasis, atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, t. y. jis yra specifinį teisinį statusą turintis asmuo, kuriam paskirtos bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas (1 str. 1 d.). Šio kodekso 10 straipsnyje yra nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

46. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos BVK (čia ir toliau taikoma 2017 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XIII-493 redakcija) 142 straipsnyje nurodytos nuobaudos, iš kurių viena yra papeikimas (1 d. 1 p.). Pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus reglamentuojančio BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vadovaujantis BVK 96 straipsniu, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais (1 dalis); nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius (2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavęs, kad nuteistųjų teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti (žr., pvz., 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013).

47. Vadovaudamasis BVK 96 straipsnio 2 dalimi, Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtino Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą. Aprašas nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK numatytų elektros prietaisų (toliau – elektros prietaisai) techninius parametrus, elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką (1 punktas). Aprašo 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.

48. Bylos duomenys patvirtina (šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas), kad pareiškėjui gavus Marijampolės PN administracijos leidimą buvo įdiegta Linux Ubuntu operacinė sistema, kuri sukūrė pagrindinį vartotoją, tačiau jis buvo apsaugotas slaptažodžiu, t. y. siekiant naršyti kompiuteryje ir pasiekti jo duomenis, buvo būtina suvesti slaptažodį. Pateiktame paaiškinime Marijampolės PN, vėliau – ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neneigė: pareiškėjas nurodė, kad jo pateiktas slaptažodis Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui netiko, tačiau juo neapsaugoti jokie neprieinami duomenys. Taigi, jau vien dėl to, kad priėjimas prie pareiškėjo kompiuteryje esančių duomenų apsaugotas slaptažodžiu, apie kurį Marijampolės PN atsakingi pareigūnai nebuvo informuoti įdiegiant į įrenginį programinę įrangą, konstatuotina, kad pareiškėjo turimas elektros prietaisas neatitiko jam keliamų Aprašo 8 punkte išvardintų reikalavimų, todėl juo naudodamasis pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir šiuo atveju buvo pagrindas skirti pareiškėjui BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą.

49. Byloje nepaneigta ir tai, kad įdiegtos programinės įrangos parametrai nustatyti taip, kad iš esmės nesaugoma darbo su kompiuteriu istorija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšminga, kokiu būdu (atskiros programos pagalba ar nustatant programinės įrangos parametrus) ši istorija šalinama iš kompiuterio Aprašo 8 punkto prasme. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis specialios programos, skirtos trinti darbo su kompiuteriu istoriją, nebuvo įdiegęs ir pažeidimo nepadarė, ar kad tikrinęs kompiuterį specialistas privalėjo ištrintus duomenis atkurti siekiant patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi teisės aktų reikalavimų.

50. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų visumą įvertino nepažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais bei nagrinėjamą ginčą reglamentuojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą.

51. Atsižvelgiant į išdėstytas išvadas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl Marijampolės PN specialisto kompetencijos, netinkamo teisės aktų aiškinimo, neteisingai vartojamų terminų ir darbo su kompiuteriu atminties neišsaugojimo aplinkybių) kilusio ginčo išsprendimui tampa teisiškai nereikšmingi ir detaliau nagrinėjami nebus. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Marijampolės PN administracija pareiškėjo kompiuterį iš jo paėmė skundžiamu nutarimu, nes tokia poveikio priemonė, kuri nelaikytina nuobauda, įtvirtinta BVK 96 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra Marijampolės PN nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, o ne kitas individualus administracinis aktas, kuriuo nuspręsta laikinai iš pareiškėjo paimti jam priklausantį elektros prietaisą.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog bylą nagrinėjant teismo posėdyje jam buvo trukdoma užduoti klausimus liudytoju apklausiamam Marijampolės PN specialistui (informatikui). Išklausiusi teismo posėdžio, vykusio 2018 m. lapkričio 27 d., garso įrašą, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės teikti klausimus dėl ginčo kompiuterio patikrinimo ir nustatytų pažeidimų. Vien tai, kad teismas nesudarė galimybių pareiškėjui užduoti visų pageidaujamų klausimų liudytoju apklausiamam asmeniui, kaip nesusijusių su ginčo esme, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo procesinė teisė dalyvauti liudytojo apklausoje buvo suvaržyta.

53. Dėl pareiškėjo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nusistatęs prieš pareiškėją, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdžiuose, teikti paaiškinimus, įrodymus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas ar tendencingas.

54. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

55. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 5 d. pareiškėjui adresuotą atsakymą, prof. N. G. 2019 m. vasario 26 d. ekspertinį išaiškinimą ir 2017 m. gruodžio 15 d. A. V. pažymą), tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių tokio pobūdžio įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kodėl būtinybė juos pateikti iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

57. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas teikdamas prašymą prijungti papildomus įrodymus sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. ABTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinama, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Kadangi procesinio pobūdžio prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami, pareiškėjo 2019 m. balandžio 30 d. sumokėtas žyminis mokestis (15 Eur) grąžinamas pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui K. M. sumokėtą 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė