2021-05-26 Nr. AB-11273-3-64-3-00041-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1718-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00041-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir A. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai V. S. ir A. J. 2020 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 31S-101-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. S.” (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuosavybės teisės D. S. į jai tenkančią buvusio savininko J. M. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 1,2 ha ploto žemės, atkurtos atlyginant pinigais (neindeksuota vertė – 2 262 Eur), bei įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo buv. (duomenys neskelbtini) žemės sklype Nr. A, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas yra suformuoti naujus žemės sklypus D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimo ir patvirtinimo.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jų motinai D. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkurtos ne į visą jai tekusią buvusio savininko J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 13,03 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. A (toliau – ir Sklypas Nr. A) dalyje, t. y. liko 1,2 ha. Administracijos direktoriui 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu (numeris nežinomas) ir 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-917 nusprendus pradėti rengti valstybinės žemės sklypų Sklype Nr. A formavimo ir pertvarkymo projektus, buvo suprojektuoti laisvos valstybinės žemės sklypai: teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), – 0,5074 ha ploto (liko nesuformuotas), o teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) – 0,5129 ha ploto (suformuotas). Administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (6.1E)SG-1137 informavo pareiškėjus, kad Sklypo Nr. A teritorija priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes ginčo teritorijoje yra didžiuliai pastatai, kuriuose vykdoma veikla, ir nėra galimybės šioje teritorijoje suformuoti racionalaus dydžio bei formos žemės sklypą grąžinimui natūra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir nepaisydamas pareiškėjų 2019 m. gruodžio 16 d. pareikšto nesutikimo, Tarnybos Šiaulių skyrius ginčijamu 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu 31S-101-(14.31.3.) (gautas 2020 m. sausio 4 d.) nutarė nuosavybės teises į likusią žemės dalį D. S. atkurti atlyginant pinigais bei parengė 2019 m. gruodžio 19 d. pažymą dėl valstybės išperkamos žemės vertės Nr. 31PAŽ1-44-(14.31.47.). Pareiškėjų nuomone, aptarti valstybės ir savivaldybės įstaigų veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys jų, kaip D. S. paveldėtojų, teisėtus lūkesčius, kadangi Administracija likusios negrąžintos Sklypo Nr. A dalies teritoriją nepagrįstai pripažino valstybės išperkama žeme, o Tarnybos Šiaulių skyrius, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi šia Administracijos pateikta klaidinga informacija (išvada), iš esmės nemotyvavo sprendimo nuosavybės teises D. S. atkurti atlyginant pinigais.

3. Pareiškėjai teigė, kad formuojamas 0,5074 ha ploto laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypas buvo nepagrįstai priskirtas valstybės išperkamai žemei. Į numatytą 0,5074 ha sklypo teritoriją nepatenka jokie statiniai (statomi ar pastatyti), todėl šis sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjų parengta teritorijos schema-analizė patvirtina galimybę pilnavertiškai eksploatuoti šalia sklypo esančius negyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tuo atveju, jeigu bus suformuotas dabartinių ribų 0,5074 ha žemės sklypas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 6 punktą apskaičiuotas nurodytiems pastatams eksploatuoti reikalingas minimalus žemės plotas – 2 603 kv. m. Pagal schemą, galimas formuoti šiems pastatams eksploatuoti žemės plotas, kuris nepatenka į formuojamo 0,5074 ha žemės sklypo teritoriją, yra 5 960 kv. m ploto, todėl 0,5074 ha sklypas nėra reikalingas nurodytiems pastatams eksploatuoti. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad pagal Šiaulių miesto bendrojo plano sprendinius, 0,5074 ha sklypo teritorija priskirtina intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai, tad nurodytuose negyvenamuosiuose pastatuose vykdoma ūkinė veikla negali būti plečiama į formuojamą teritoriją.

4. Pareiškėjų vertinimu, 0,5074 ha žemės sklypas yra pakankamai racionalaus ploto ir formos, jis nėra pernelyg siauras ir ilgas. Dėl sklype esančios vielos tinklo tvoros gali būti išskiriamos dvi sklypo dalys (kurios gali būti suformuotos kaip du atskiri sklypai): 0,2172 ha ploto ir 0,2902 ha ploto. Su šiuo sklypu besiribojančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Armoverus“ bei besiribojančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai A. M., N. M. ir UAB „Armoverus“ yra davę sutikimus iš pareiškėjų įsigyti galutinai suformuotą žemės sklypą arba prijungti jį ar jo atskiras dalis prie jiems priklausančių sklypų, rengiant bendrą formavimo ir pertvarkymo projektą ir tampant naujai suformuoto žemės sklypo bendraturčiais. Schemoje taip pat pavaizduotas galimas racionalus ir visos apimties ginčo teritorijos panaudojimo planas, numatyti galimi servitutai ir 12 m skersmens apsisukimas specialiosioms priešgaisrinėms transporto priemonėms. Susisiekimas su 0,5074 ha sklypu numatomu 5 m pločio keliu galimas tiek iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek iš naujai suformuotos (duomenys neskelbtini) gatvės atšakos. (duomenys neskelbtini) gatvės atšakos, suformuotos kaip atskiras žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčiai A. M., N. M. ir UAB „Armoverus“ pareiškėjams raštu yra suteikę leidimą naudotis šiuo žemės sklypu susisiekimui. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis 2020 m. kovo 3 d. antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, viena 0,5074 ha sklypo dalis, atskirta vielos tinklo tvora, yra visiškai apleista (užžėlusi seniai nešienauta, aukšta žole, krūmais, jaunais medžiais), netvarkinga ir užteršta aplinkai pavojingomis atliekomis (tepalų statinėmis, senomis lempomis ir pan.). Joje esantys atviri vandens telkiniai apaugę žolėmis, juose kaupiasi padangos, šiukšlės ir kitos atliekos. Kita sklypo dalis yra aptverta, tačiau tuščia ir naudojama kaip automobilių stovėjimo aikštelė, joje primėtyta senų automobilių padangų bei statybinio laužo.

5. Pareiškėjų įsitikinimu, nuosavybės teisės turėtų būti atkuriamos natūra ir grąžinant Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A-745 suformuotą 0,5129 ha ploto laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypą. Mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Altagis“ parengtas projekto sprendinių brėžinys patvirtina, kad šis sklypas yra laisvas (neužstatytas), jo teritoriją sudaro ariama žemė. Tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. kovo 10 d. rašte patvirtino, jog 0,5129 ha sklypas yra buvusio savininko J. M. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribose. Nepaisant to, nuosavybės teisės į šią teritoriją D. S. iki šiol neatkurtos.

6. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

7. Administracija paaiškino, kad suformuotam 0,5129 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypui šiuo metu atliekami kadastriniai matavimai. Patvirtinus sklypo kadastro duomenis, byla bus perduota Tarnybai, galimybei grąžinti žemės sklypą natūra įvertinti. Atsižvelgiant į tai, Sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo minėtu aspektu galbūt yra keistina.

8. Administracija teigė, kad nuosavybės teisės negali būti atkuriamos į Sklypo Nr. A dalį, kurioje suprojektuotas 0,5074 ha ploto valstybinės žemės sklypas, nes ši teritorija priskirtina valstybės išperkamai žemei. Šiuo atveju Sklypo Nr. A teritorijoje yra didžiuliai pastatai, kuriuose vykdoma veikla, ir nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio bei formos žemės sklypą, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 ir 33 punktų reikalavimus, grąžinimui natūra.

Atsakovas pažymėjo, kad formuojamo 0,5074 ha žemės sklypo projekto viešinimo metu Tarnyba ir projekto rengėjas MB „Altagis“ gavo UAB „Dirida“ ir prie bendrovės prašymo prisidėjusių V. Z. įmonės ir UAB „Andriaus transportas“ 2019 m. spalio 23 d. prašymą (paslaugos bylos Nr. ZSFP-62546), kuriame nurodoma, kad planuojamoje teritorijoje veikia subjektai, teikiantys logistikos ir transportavimo paslaugas bei savo veikloje naudojantys vilkikus ir kitą didžiagabaritį transportą; pagal rengiamą projektą aplink pastatą paliekama vos 1–3 m teritorija, kas akivaizdžiai riboja galimybes šiuo pastatu tinkamai ir efektyviai naudotis, jį eksploatuoti įmonės veikloje; planuojamoje teritorijoje veikiantiems subjektams paliekamas siauras įvažiavimas į teritoriją bei nepakankama erdvė vilkikų apsisukimui betoninėje aikštelėje; rengiant projektą turi būti vadovaujamasi racionalios žemėnaudos principais, įvertinti automobilių stovėjimo vietoms reikalingi plotai, privažiavimai prie sklypų, pastatų, privalomieji žalieji plotai, tačiau pagal parengtą projekto versiją yra neatsižvelgta į UAB „Dirida“ ir kitų teritorijoje veikiančių verslo subjektų interesus, poreikius, ilgametį teritorijos naudojimo būdą, neužtikrinta galimybė naudoti teritorijoje esančius pastatus vykdomai veiklai.

Paaiškėjus aplinkybėms apie negalimumą suformuoti žemės sklypo racionalias ribas, taip, kad juo būtų galima tinkamai naudotis pagal paskirtį ir naudojimo būdą, 0,5074 ha sklypo formavimo procedūra nebuvo užbaigta. Be to, atsakovas akcentavo, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-798 buvo patvirtinta laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinė schema, kurioje numatytos žemės sklypų, kurie yra laisvi (neužstatyti) ir numatyti grąžinimui natūra, ribos.

Ginčo teritorija nebuvo patvirtinta kaip laisva (neužstatyta) teritorija, numatyta grąžinimui natūra. Kita vertus, paaiškėjus, jog dalis pastatų galbūt nunyko, Administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-1300 buvo pradėta žemės sklypų, esančių teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, kurios metu buvo pakartotinai išnagrinėta galimybė Sklype Nr. A papildomai atkurti nuosavybės teises natūra. Rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Sklypo Nr. A teritorijoje buvo suprojektuoti du žemės sklypai atkūrimui natūra, o likusi teritorija palikta esamiems statiniams eksploatuoti.

Šio projekto sprendiniams buvo pritarta Tarnybos 2017 m. birželio 12 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-931-(8.26), o projekto sprendiniai patvirtinti Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A-957.

9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šiaulių skyriaus, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.

10. Tarnyba tvirtino, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. M. valdytą žemę buvo atkurtos natūra tiek, kiek ji gavo informacijos iš Administracijos. Tarnyba nekontroliuoja ir negali kitaip įtakoti Administracijos sprendimų dėl galimų grąžinti natūra žemės sklypų Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, neturi teisinio pagrindo nepasitikėti Administracijos siunčiamais raštais, nuosavybės teises atkuria tik į tuos žemės sklypus, kurių planus, patvirtintus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, gauna.

Pareiškėjai nepateikė nė vieno įrodymo, kad Administracijos direktorius buvo Tarnybai perdavęs savo priimtą įsakymą ir juo patvirtintą galimo grąžinti natūra pretendentei D. S. žemės sklypo planą, o Tarnyba turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą suformuoti konkretaus ploto nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą) ir jį grąžinti natūra, bet delsė atlikti šį veiksmą. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir Tarnybos Šiaulių skyrius ne kartą raštais (2003 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. S-1382-(2.7.), 2007 m. birželio 9 d. raštas Nr. S- 718-(2.7.), 2017 m. vasario 13 d. raštas Nr. 31SD-1128-(l4.31.137E), 2017 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 31SDS-3279-(14.31.7.), 2019 m. spalio 14 d. raštas Nr. 31SD-7131-(14.31.137E)) kreipėsi į Administraciją dėl Sklypo Nr. A teritorijoje galimų grąžinti natūra sklypų suformavimo, žemės sklypų bylų parengimo, taigi Tarnyba atliko aktyvius veiksmus, siekdama priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Administracija 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S-3833 pranešė, kad ginčo teritorijoje buvo rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nuosavybės teisėms atkurti, tačiau dėl toje vietoje esančių didžiulių pastatų, kuriuose vykdoma veikla, nėra galimybės suformuoti natūra grąžinamo žemės sklypo, minėta teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei. Tik gavusi šį patvirtinimą, reiškiantį, kad Administracija nepateiks žemės sklypo plano, Tarnyba priėmė ginčijamą 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 31S-1O1-(14.31.3.).

Tarnyba teigė, kad žemė valstybės išperkamai priskiriama ne raštais. Savivaldybės teritorijoje yra įvairiais laikotarpiais parengti bendrieji, detalieji, specialieji teritorijų planavimo dokumentai, valstybės išperkamos žemės planai, kuriuose suplanuota, kuri žemė Šiaulių mieste yra užstatyta, užimta gatvių ir kitų objektų, yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinama natūra. Tarnyba neturi teisės revizuoti ar kitaip įtakoti Šiaulių miesto savivaldybės ar jos administracijos priimamų sprendimų savivaldybių kompetencijai priskirtais klausimais.

11. Tarnyba nesutiko su pareiškėjų pateikta schema-analize ir skaičiavimais, kad ginčo teritorijoje esantiems pastatams eksploatuoti reikalingas minimalus 2 603 kv. m žemės plotas ir kad teritorijoje galima suformuoti 5 960 kv. m žemės sklypą. Pastatams eksploatuoti pagal jų pagrindinę paskirtį reikalingi valstybinių žemės sklypų plotai negali būti nustatomi remiantis vien tik skaičiavimais, kuriuos siūlo taikyti pareiškėjai, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto ir neįvertinus visų teisės aktų visumos (taip pat ir Statybos techninių reglamentų nuostatų).

Nagrinėjamu atveju Administracija 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. S-3629 informavo Tarnybos Šiaulių skyrių, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą planuoja patvirtinti iki 2019 m. gruodžio 15 d, o kadastrinius matavimus atlikti iki 2020 m. vasario 20 d., nurodė, kad formuojamas 0,5074 ha ploto žemės sklypas (ZPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-62546), tačiau situacija pasikeitė. Kaip minėta, Administracija 2019 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. S-3833 pranešė, kad Sklypo Nr. A teritorijoje nėra galimybės suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, nurodė 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. S-3629 laikyti negaliojančiu.

Toks raštas suponavo išvadą, kad pareiškėjai nebegali turėti lūkesčių, jog bus suformuotas natūra grąžinamas žemės sklypas, o Tarnyba nebegali delsti neapibrėžtą laiką ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais. Tarnybos vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad suprojektuotas 0,5074 ha žemės sklypas gali būti grąžintas natūra. Rengiant minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo gautas 2019 m. spalio 23 d. raštas iš UAB „Dirida“ ir prie šio prašymo prisidėjusių asmenų, kuriame nurodoma, kad grąžinamo natūra sklypo projektiniais sprendiniais ribojamas toje teritorijoje esamų pastatų eksploatavimas (įvažiavimai, apsisukimo vietos, privalomieji žali plotai), žlugdomas verslas.

Iš pateikto žemės sklypų formavimo brėžinio (formuojamos teritorijos plotas – 5 074 kv. m), parengto A. T. 2019 m. spalio mėn., matyti, kad žemės sklypas buvo formuojamas neracionalių ribų, netaisyklingos formos, nesprendžiant automobilių parkavimo klausimų. Tarnybos nuomone, tais atvejais, kai nėra akivaizdžiai laisvo plyno lauko, kol esamiems fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams (Sklypo Nr. A teritorijoje) eksploatuoti nėra suformuoti racionalių formų ir ribų žemės sklypai, išvis nėra galimybės nustatyti, kiek galėtų būti žemės, kuri bus nebepriskiriama valstybės išperkamai žemei ir galbūt ateityje grąžinama natūra.

12. Tarnybos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 0,5129 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 1) yra suprojektuotas žemės sklypų, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos. Administracija teismui 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. SJ-120 pateikė duomenis ir patvirtino, kad šiuo metu atliekami 0,5129 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai, patvirtinus kadastro duomenis byla bus skubiai perduota Tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo grąžinimui natūra priėmimo. Tarnyba pabrėžė, jog ji, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, visais atvejais (t. y. ir esant priimtam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo o) informuoja piliečius apie žemės nebepriskyrimą valstybės išperkamam turtui, nurodo galimus tokių žemės sklypų perleidimo privačion nuosavybėn būdus. Šiuo atveju Sprendimas dar nėra įgyvendintas (nepateikti paveldėjimo teisės liudijimai dėl kompensacijos paveldėjimo ir prašymai dėl piniginių lėšų pervedimo į konkrečių piliečių sąskaitas), todėl, gavusi iš Administracijos nustatyta tvarka patvirtintą žemės sklypo planą (patvirtintame plane tikslus plotas gali skirtis nuo projekte nurodyto ploto paklaidos ribose), Tarnyba praneštų pareiškėjams apie galimą grąžinti natūra žemės sklypą ir, jiems sutikus, sprendimas būtų keičiamas administracine tvarka. Be to, Tarnyba manė, jog kadangi Administracija šiuo metu atlieka aktyvius veiksmus dėl 0,5129 ha žemės sklypo plano patvirtinimo ir jo perdavimo Tarnybai, o pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingas žemės sklypas dar nesuformuotas (pastatams eksploatuoti reikalinga žemė laikoma valstybės išperkama, Atkūrimo įstatymo 12 str.), Administracija negali būti įpareigota per 20 darbo dienų spręsti dėl naujų žemės sklypų formavimo-projektų rengimo nuosavybės teisių atkūrimui (grąžinimui natūra).

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 4 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų V. S. ir A. J. skundą, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 31S-101-(14.31.3.), įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti 0,5129 ha žemės sklypo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), projektavimą, sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, patvirtinti žemės sklypo planą, atlikti visas kitas procedūras, susijusias su 0,5129 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimu ir patvirtinimu, taip pat per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti visas procedūras, susijusias su 0,5074 ha žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimu ir patvirtinimu.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir pažymėjo, kad sprendžiant dėl skundžiamo akto teisėtumo, pirmiausiai spręstina, ar Administracija pagrįstai pareiškėjų nurodytą žemės sklypą buv. (duomenys neskelbtini) žemės sklype Nr. A, (duomenys neskelbtini) (0,5074 ha ploto žemės sklypas teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), ir 0,5129 ha ploto žemės sklypas teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl to neatliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) jos kompetencijai priskirtų veiksmų; būtina nustatyti, ar yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti; ar šie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir ar šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu ginčo žemės sklypai būtų grąžinti natūra.

15. Dėl 0,5129 ha žemės sklypo teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A-745 buvo patvirtintas žemės sklypų, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo suformuotas ir 0,5129 ha dydžio laisvos valstybinės žemės sklypas, kuriam šiuo metu yra atliekami kadastriniai matavimai. Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinus minėto žemės sklypo kadastro duomenis, byla bus perduota Tarnybai sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra galimybės priėmimui, todėl Sprendimas dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į 0,5129 ha plotą galbūt administracine tvarka bus pakeistas. Teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus termino (20 darbo dienų terminas yra per trumpas būtiniems veiksmams atlikti) bei Tvarkos 1061 punktą, nusprendė, kad egzistuoja pagrindas įpareigoti Administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti 0,5129 ha žemės sklypo projektavimą, sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, patvirtinti žemės sklypo planą, atlikti visas kitas procedūras, susijusias su 0,5129 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimu ir patvirtinimu.

16. Dėl 0,5074 ha ploto žemės sklypo teismas nustatė, kad pareiškėjas V. S. 2019 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas laisvoje valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą, kuris būtų grąžinamas atkuriant nuosavybės teises į likusią buvusio savininko J. M. žemę.

17. Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-917 nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo Sklypo Nr. A teritorijoje formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra. MB „Altagis“ parengtais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais teritorijoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), buvo formuojamas 0,5074 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas, o teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformuotas 0,5129 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas.

18. Administracijos 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Tarnybos Šiaulių skyriui informuojama, kad „buvusioje (duomenys neskelbtini) Nr. A teritorijoje, piliečiui pageidaujant atkurti nuosavybės teises natūra, yra rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nuosavybės teisėmis natūra. Šiuo metu projekto sprendiniai yra viešinami. Planuojame, jei nekils teisminių ginčų, projektą patvirtinti iki šių metų gruodžio 15 dienos, o kadastrinius matavimus atlikti iki 2020 m. vasario 20 d. Šiuo metu grąžinimui natūra formuojamas 0,5074 ha žemės sklypas.“

19. Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (6.1E)SG-1137 nurodoma, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 32, 33 punktuose numatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalinių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, kad buvusioje (duomenys neskelbtini) sklype Nr. A yra didžiuliai pastatai, kuriuose yra vykdoma veikla ir nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio bei formos žemės sklypo grąžinimui natūra, pranešame Jums, kad pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359, likusi buvusi (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. A12 teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei. Tokiu atveju, žemė, vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytais atvejais iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.“

20. Administracijai ir MB „Altagis“ adresuotame UAB „Dirida“ 2019 m. spalio 23 d. prašyme nurodoma, kad G. A., A. A., R. S. ir L. S. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai. Šiame pastate yra registruota ir veiklą vykdo G. A. įmonė UAB „Dirida“, užsiimanti logistikos ir transporto paslaugų verslu. Gretimame pastate (duomenys neskelbtini), taip pat įsikūrę kiti ūkio subjektai, pavyzdžiui, UAB „Metalsteka“, V. Z. įmonė, UAB „Andriaus transportas“ ir kt. UAB „Dirida“ savo veikloje naudoja vilkikus su priekabomis, kuriais teikia logistikos, transportavimo paslaugas. Techninei priežiūrai, saugojimui ir kt. sunkvežimiai atvyksta į įmonės buveinę (duomenys neskelbtini). Šiuo metu esama projekto versija yra parengta neatsižvelgiant į UAB „Dirida“ ir kitų teritorijoje veikiančių verslo subjektų interesus, poreikius, ilgametį teritorijos naudojimo būdą (t. y. buvo naudojama visa teritorija, apjuosta tvora), neužtikrinta galimybė naudoti teritorijoje esančius pastatus vykdomai veiklai, todėl prašė taisant projektą įvertinti šiuos aspektus ir atlikti atitinkamas korekcijas. Šiame prašyme taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jei rengiant projekto sprendinius nebus atsižvelgta į nurodytas aplinkybes (į projektą neįtraukiant pakankamos teritorijos vilkikų apsisukimui, nustatant joje servitutą ar pan.), UAB „Dirida“ ir kiti teritorijoje veikiantys subjektai ketina ieškoti kitų savo teisių ir teisėtų interesų gyvinimo būdų, pavyzdžiui, teismo tvarka siekti servituto nustatymo toje dalyje, kuri faktiškai reikalinga vilkikų privažiavimui prie šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esančios rampos, apsisukimui ir kitoms reikmėms.

21. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis bei Administracijos paaiškinimus, konstatavo, kad Administracija sprendimą, jog likusi Sklypo Nr. A teritorija priskirtina valstybės išperkamai žemei, priėmė atsižvelgdama išimtinai į minėtame UAB „Dirida“ prašyme nurodytus argumentus. Teismui nepateikti įrodymai, kad galiojant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimui Nr. T-798 ir papildomai išnagrinėjus situaciją rengiant žemės sklypų, teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, 0,5074 ha dalis jau buvo laikoma valstybės išperkama, priešingai – 2019 m. birželio 25 d.

įsakymu buvo pradėtas rengti žemės sklypo Sklype Nr. A formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą, nuosavybės teisėms atkurti natūra. Teismas atkreipė dėmesį į antstolio 2020 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0136/20/05 nurodytas aplinkybes, kad viena formuojamo sklypo dalis yra už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos tvoros, tarp tvoros ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Ši sklypo dalis apleista, seniai nešienauta, užžėlusi aukšta žole, krūmais, jaunais medžiais; joje buvo rasti pastatų sienų likučiai, suverstas statybinis laužas (betono luitai), sudėtos senos betono plokštės, primėtyta įvairių šiukšlių (dienos lempų ir kt.) (nuotraukos Nr. 1, 2, 3, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30).

Šioje sklypo dalyje yra du nedideli tvenkiniai. Mažesnysis tvenkinys yra prie pastato teritorijos tvoros, jis visiškai užžėlęs. Ant tvenkinio kranto, prie tvoros, sudėtos automobilių padangos, tepalų statinės ir kitos atliekos (nuotraukos Nr. 6, 7, 8, 10, 11, 18, 19, 20). Prie Sklypo, kur yra mažesnysis tvenkinys, yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa (nuotrauka Nr. 5). Didesniajame tvenkinyje yra vandens, jame matėsi primėtyta padangų ir kitų šiukšlių (nuotraukos Nr. 2, 3, 4, 9, 12, 41, 44). Ties (duomenys neskelbtini) gatve, prie formuojamo sklypo (prie tvoros), rasta automobilių padangų bei statybinio laužo krūva (nuotraukos Nr. 46, 47).

Atsižvelgdamas į tai, teismas nepritarė Administracijos pozicijai, kad Sklypo Nr. A teritorijoje visame ginčui aktualiame žemės plote yra vykdoma veikla, tretieji asmenys eksploatuoja visą pareiškėjų prašomą suformuoti 0,5074 ha žemės sklypą.

22. Teismas, spręsdamas dėl Administracijos išvados, kad ginčo teritorijoje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio bei formos žemės sklypą grąžinimui natūra, pagrįstumo, rėmėsi teismų praktika, kurioje, be kita ko, akcentuota, kad nuostata, jog numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (Atkūrimo įstatymo 5 str. 3 d.) neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra. Teismo vertinimu, Administracija nei pareiškėjui skirtame 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (6.1E)SG-1137, nei Tarnybos Šiaulių skyriui skirtame 2019 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. S-3833 nepagrindė, kodėl būtent ginčo teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kodėl (kokiais kriterijais remiantis) būtent ši teritorija yra svarbi visuomenei / vietos bendruomenei, kokie su šia teritorija susiję viešieji poreikiai yra susiformavę, ar šie poreikiai objektyviai negali būti patenkinti kitaip nei paimant šį nuosavybės objektą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į UAB „Dirida“ 2019 m. spalio 23 d. prašyme minimą galimybę ginčo teritorijoje nustatyti servitutą. Teismas laikė, kad teritorija, kurioje suprojektuotas 0,5074 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas, Atkūrimo įstatymo požiūriu nėra valstybės išperkama žemė, todėl Administracija įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti visas procedūras, susijusias su 0,5074 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą D. S. nuosavybės teisėms atkurti natūra, rengimu ir patvirtinimu.

23. Dėl Sprendimo teismas, remdamasis anksčiau padarytomis išvadomis, nusprendė, kad, nesant teisėto pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, šis administracinis aktas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas.

III. 24. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti visas procedūras, susijusias su 0,5074 ha žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą D. S. nuosavybės teisėms natūra turėtoje vietoje atkurti, rengimu ir patvirtinimu.

25. Administracija nesutinka su teismo vertinimu, kad Sklypo Nr. A teritorija, kurioje suprojektuotas 0,5074 ha žemės sklypas, nepagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei. Pakartoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-798 patvirtintoje (papildytoje) Laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, informacinėje schemoje ginčo teritorija nebuvo pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė (schemoje pažymėta ne mėlyna, o balta spalva). Ginčo teritorijos priskirtinumą valstybės išperkamai žemei papildomai patvirtina Administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-1300 pradėtos žemės sklypų, esančių teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros metu padarytos išvados. Šio projekto sprendiniams buvo pritarta Tarnybos 2017 m. birželio 12 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-931-(8.26), o projekto sprendiniai patvirtinti Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A-957. Administracijos nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurie teisiškai įregistruoti ir eksploatuojami jų vykdomoje veikloje. Kiek statiniui eksploatuoti reikia žemės, nustatoma teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais, todėl šiuo metu negalima nustatyti, kiek yra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri galėtų būti grąžinta nuosavybės teises atkuriant natūra, bei suformuoti racionalaus dydžio bei formos žemės sklypą. Teismas, įpareigodamas Administraciją priimti konkretaus turinio administracinius sprendimus, t. y. suformuoti konkretaus ploto ir ribų žemės sklypą, neįvertino, ar, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais žemės sklypų formavimą, Administracija turės galimybę suformuoti tokį žemės sklypą (kv. m tikslumu).

26. Pareiškėjai V. S. ir A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Administracijos apeliacinį skundą.

27. Pareiškėjai apžvelgia ginčo aplinkybes, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, kad 0,5074 ha žemės sklypas nepagrįstai priskirtas valstybės išperkamai žemei. Pažymi, kad UAB „Dirida“ ir kiti verslo subjektai, veikiantys teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neturi jokių teisių į pastatams eksploatuoti naudojamą valstybinę žemę, pavyzdžiui, nėra sudarę žemės nuomos ar panaudos sutarčių. Jų suinteresuotumo nebuvimą patvirtina ir tai, kad minėti juridiniai asmenys nėra įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Be to, minėti juridiniai asmenis valstybine žeme faktiškai naudojasi tik tvora aptvertos teritorijos ribose, tačiau didžioji dalis suprojektuoto sklypo yra už tvoros ir visiškai apliesta. Pareiškėjai teigia, kad Administracija net neįrodinėja konkretaus visuomenės poreikio ginčo teritorijai (tik keleto privačių juridinių asmenų interesus). Mano, kad teismas pagrįstai nesirėmė dabartinės faktinės situacijos neatitinkančia ir informacinio pobūdžio Laisvų (neužstatytų) ir nesuplanuotų teritorijų, numatomų grąžinti natūra Šiaulių mieste, schema, patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-798. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba neginčija teismo sprendimo. Priešingai, jau yra inicijuotas nuosavybės teisių atkūrimas natūra D. S. į suformuotą 0,5129 ha žemės sklypą.

28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šiaulių skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti Administracijos apeliacinį skundą.

29. Tarnyba sutinka su Administracijos vertinimu, kad teritorija, kurioje suprojektuotas 0,5074 ha žemės sklypas, priskirtina valstybės išperkamai žemei, atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T-798 patvirtintą schemą (kurios pareiškėjai niekada neginčijo) bei į poreikį suformuoti žemės sklypą pastatams eksploatuoti. Iš 0,5074 ha žemės sklypo projekto brėžinio, parengto MB „Altagis“, matyti, kad į šio sklypo plotą įtraukta dalis kiemo, per kurį važinėjama transporto priemonėmis į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Teismas neatsižvelgė į tai, kad, nesant suformuoto žemės sklypo pastatams eksploatuoti, nėra galimybės nustatyti, kuri žemė yra laisva (neužstatyta) ir nebepriskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl jis nepagrįstai įpareigojo Administraciją suformuoti konkretaus ploto žemės sklypą. Tarnyba akcentuoja, kad toje pačioje teritorijoje, kurioje Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-917 buvo nuspręsta pradėti rengti 0,5074 ha ploto žemės sklypo projektą, Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. A-1022 buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą jame esantiems pastatams eksploatuoti. UAB „Geodezijos linija“ rengiamas projektas apima visą 1,3120 ha valstybinės žemės teritoriją (įskaitant ginčo 0,5074 ha plotą). Pastarojo projekto sprendiniai yra parengti, bet dar nepatvirtinti. Patvirtinus minėtą projektą, būtų nustatyta, ar ginčo teritorijoje dar yra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti grąžinama natūra.

Tarnyba paaiškina, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai nebuvo įtraukti į administracinės bylos nagrinėjimą, nes šioje byloje nėra sprendžiama, kiek žemės reikėtų jų eksploatuojamiems pastatams. Kita vertus, vykdant skundžiamą teismo sprendimą, t. y. įpareigojimą atlikti būtent 0,5074 ha ploto natūra grąžinamo žemės sklypo suformavimo procedūras, minėti juridiniai asmenys nebegalės reikšti nuomonės dėl formuojamo pastatams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, nebegalės prie savo pastatų privažiuoti transporto priemonėmis, tokiu būdu bus pažeistas jų teisėtas lūkestis iš valstybės pirkti ar nuomoti žemę, reikalingą pastatams eksploatuoti.

Taip pat pastebėta, kad pareiškėjai neprašė teismo įpareigoti Administraciją suformuoti konkretų (ploto ir ribų) žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

31. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, aktualios nagrinėjamoje byloje, įtvirtina, kad valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

32. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, akcentuojamas detaliųjų planų patvirtinimas, bei aplinkybė, kad juose turi būti suformuoti pastatams statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai. Įstatymo nuostatos esmė – valstybės išperkamai žemei priskirti žemės sklypus, kurie reikalingi eksploatuoti pastatams, statiniams, įrenginiams suponuoja aiškinimą, kad šie pastatai turi būti naudojami pagal jų paskirtį, o žemės sklypai priskiriami valstybės išperkamiems tokio dydžio, kurie būtini jiems eksploatuoti pagal paskirtį. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos riboja pretendentų galimybes atkurti nuosavybės teises natūra, todėl, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo paskirtį ir tikslus, pretendentų teises ribojančios nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, teikiant prioritetą privačiam interesui nuomoti ar kitais pagrindais naudoti valstybei priklausančius didesnio ploto žemės sklypus, negu jie būtini turimiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tai reiškia, kad nesant teritorijų planavimo dokumente – detaliajame ar jam prilyginamame plane suplanuoto žemės sklypo pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, arba įrodžius, kad detaliajame plane suplanuotas žemės sklypas nėra reikalingas visas ar jo dalis pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nes jie nėra realiai naudojami pagal paskirtį, žemės sklypas ar jo dalis negali būti priskiriama valstybės išperkamai, ir turi būti sprendžiama dėl žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui.

33. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją, paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. ir 2002 m. gegužės 10 d. nutarimuose yra pažymėjęs, jog miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuos privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, jog žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pavyzdžiui, toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo plano), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tuo tarpu detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-263/2003, 2006 m. birželio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad įrodyti, jog yra realus, objektyviai išreikštas visuomenės poreikis detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui tenka atsakovui, nesutinkančiam su pareiškėjo reikalavimu suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014).

35. Byloje apeliantas neįrodė, kad rengiant žemės sklypų teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, ginčo žemės sklypo (0,5074 ha) dalis atitinka konkretaus visuomenės poreikio teisinius kriterijus, dėl kurių tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Priešingai, kad tokio teisinę reikšmę turinčio fakto nėra, liudija šios aplinkybės: 2019 m. birželio 25 d. įsakymu buvo pradėtas rengti žemės sklypo Sklype Nr. A formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra; antstolio 2020 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0136/20/05 nurodyta, kad viena formuojamo sklypo dalis yra už pastato (duomenys neskelbtini), teritorijos tvoros, tarp tvoros ir (duomenys neskelbtini) gatvės, ši sklypo dalis apleista, seniai nešienauta, užžėlusi aukšta žole, krūmais, jaunais medžiais, joje buvo rasti pastatų sienų likučiai, suverstas statybinis laužas (betono luitai), sudėtos senos betono plokštės, primėtyta įvairių šiukšlių (dienos lempų ir kt.) (nuotraukos Nr. 1, 2, 3, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30), šioje sklypo dalyje yra du nedideli tvenkiniai: mažesnysis tvenkinys yra prie pastato teritorijos tvoros, jis visiškai užžėlęs, ant tvenkinio kranto, prie tvoros, sudėtos automobilių padangos, tepalų statinės ir kitos atliekos (nuotraukos Nr. 6, 7, 8, 10, 11, 18, 19, 20), prie Sklypo, kur yra mažesnysis tvenkinys, yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa (nuotrauka Nr. 5), didesniajame tvenkinyje yra vandens, jame matėsi primėtyta padangų ir kitų šiukšlių (nuotraukos Nr. 2, 3, 4, 9, 12, 41, 44), ties (duomenys neskelbtini) gatve, prie formuojamo sklypo (prie tvoros), rasta automobilių padangų bei statybinio laužo krūva (nuotraukos Nr. 46, 47).

36. Šios byloje nustatytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kaip paneigiančios apelianto argumentus, kad visame ginčo žemės sklype (Sklype Nr. A) yra vykdoma veikla ir toks žemės sklypas atitinka teisinius valstybės išperkamos žemės, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kriterijus.

37. Tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurie teisiškai įregistruoti ir eksploatuojami jų vykdomoje veikloje, yra teisinis pagrindas formuoti tokią racionalią žemėnaudą, kuri yra būtina vykdomai veiklai, nepažeidžiant teisės į nuosavybės teisės į žemę atkūrimą natūra.

38. Šioje Nutartyje paminėtas teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo formuojama oficialioji konstitucinė doktrina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisės aiškinimo bei taikymo praktika (ABTĮ 15 str. 1 d.) suponuoja interesų darnos ir pusiausvyros užtikrinimo imperatyvus, kurie inter alia (be kita ko) apeliantui suformuoja pareigą siekti, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui natūra būtų teikiamas prioritetas.

39. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo Administraciją priimti konkretaus turinio administracinius sprendimus, t. y. suformuoti konkretaus ploto ir ribų žemės sklypą, neįvertinęs, ar, vadovaujantis teisės aktais, reguliuojančiais žemės sklypų formavimą, Administracija turės galimybę suformuoti tokį žemės sklypą (kv. m tikslumu). Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Administraciją atlikti žemės sklypo nuosavybės teisėms į žemę atkurti natūra suformavimui reikalingus veiksmus 0,5129 ha žemės sklypo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu, įvertinant šioje Nutartyje aptartus konkretų visuomenės poreikį, kaip pagrindą taikyti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apibrėžiančius kriterijus, ir turi būti suformuotas atitinkamų ribų bei ploto žemės sklypas. Taigi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo Administraciją priimti konkretaus turinio administracinius sprendimus.

40. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius