fc2b8e7a-5306-4243-9c5a-d89b7fde5fa5 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1392-362/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02616-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 11 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui H. N., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H.

N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas H. N. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 193 351 Eur turtinės žalos ir 1 310 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas H. N. nurodė, kad nuo 2015-06-08 iki 2017-03-23 buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Jis buvo apgyvendintas ne gyvenamosiose patalpose, nes kameros įrengtos negyvenamuose pastatuose, netgi rÅ«siuose ar cokoliniuose aukÅ¡tuose, sanitariniai mazgai kamerose neturi atskiros ventiliacijos, jie atitverti tik simboline 1,5 m sienele, klozetai neturi sifonų, tad kameroje sklido smarvė, sanitariniuose mazguose nėra veidrodžio, praustuvas ir spintelė tualeto reikmenims iÅ¡kelti į kamerÄ , kamerose nėra vėdinimo sistemos, drėgna, krenta tinkas, dažai, grindys betoninės, nėra privalomų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų grotos dvigubos, kameroje žiemÄ Å¡alta, vasarÄ karÅ¡ta, elektrinių Å¡ildytuvų ar ventiliatorių administracija neiÅ¡duoda, langai įstiklinti matiniu stiklu, iÅ¡ iÅ¡orės aptraukti tinklu, kameros neiÅ¡dažytos lengvai valomais dažais, valymo ir dezinfekavimo priemonės į kameras neiÅ¡duodamos, kameros nedezinfekuojamos, pelėsis.

Gultai kamerose savadarbiai, seni, per siauri ir trumpi, ant grindų tarakonai, stovi suglausti, baldų per mažai, nėra taburečių, dėžių daiktams susidėti, tualetinio popieriaus iÅ¡duodama per mažai, muilo, einant į duÅ¡Ä , neiÅ¡duoda, kameros neaprÅ«pintos valymo priemonėmis ir medžiagomis. Paklodės purvinos, sudėvėtos, netinkamos naudojimui, vietoje užvalkalo iÅ¡duodavo dar vienÄ paklodę, čiužiniai neiÅ¡valyti, purvini, nėra nemokomo apatinių ir virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo.

Kalinių sveikata, atvykus į Å TI karantine tikrinama nebuvo, asmenų, pageidaujančių patekti pas gydytojus, neregistravo, duÅ¡e buvo galima nusiprausti tik kartÄ per savaitę. Buvo pažeista jo teisė į 5 kv. m kameros ploto. Maitinimas buvo prastas, maisto mažai, tad jis buvo kankinamas alkiu. Be to, kadangi atskiroms kategorijos (dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, vyrams ir moterims) nustatytos skirtingos maisto normos, jis buvo diskriminuojamas pagal socialinį požymį ir pagal lytį. Jis nebuvo aprÅ«pintas pajamomis, pakankamomis jam ir jo Å¡eimai egzistuoti.

Taip pat jis buvo diskriminuojamas, palyginti su nuteistaisiais, esančiais pataisos namuose, dėl pasivaikščiojimo trukmės, ilgalaikiais pasimatymais ir trumpalaikių pasimatymų trukme. Kamerose nebuvo šilto vandens, tad jis buvo diskriminuojamas moterų, į kurių kameras tiekiamas šiltas vanduo, atžvilgiu. Rūkantys asmenys buvo talpinami su nerūkančiais. Atsakovams teisingumo ministerijai, kuri priėmė neteisėtus įstatymus, ir Kalėjimo departamentui esanti netoleruotina situacija buvo žinoma, tačiau jie nesiėmė jokių priemonių teisės pažeidimams užkardyti.

Dėl to jam sutriko visavertis gyvenimas, jis patyrė stiprų dvasinį sukrėtimÄ , neviltį, pažeminimÄ , bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , liÅ«desį. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 1 310 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat netinkamu įkalinimo įstaigos įrengimu aprÅ«pinimo normų nepaisymu, diskriminaciniu maitinimu, neaprÅ«pinimu pajamomis padaryta turtinė žala, kuri susideda iÅ¡ neiÅ¡duotų priemonių vertės, neįrengto inventoriaus vertės, diskriminacinio maitinimo verčių skirtumo, negautų minimalių orių pragyvenimÄ užtikrinančių pajamų dydžio bei neįvykdytų pagyrÅ«niÅ¡kais pažadais modernizuoti įkalinimo įstaigas įsipareigojimų dydžio.

Viso turtinė žala sudaro 193 351 Eur. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Å¡is teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2018-10-25 pažymos „Dėl H. N.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, nuo 2015-07-14 iki 2017-03-22 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 39,89,103,15,91,8,21,31,23,10,101, kameroje būdavo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 18,7 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, sienelės aukštis ne žemiau kaip 1,81 m, sanitariniu mazgu besinaudojančių asmenų matyti negalima. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu.

Nusiskundimų dėl kamerų bÅ«klės nebuvo. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryÅ¡io įrengimo bÅ«tinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Å varÄ kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo Å¡alinimas. PareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2015-07-30 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 39 dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, 2015-12-21 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 89 pelėsio nėra, 2016-11-07 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 8 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2016-11-30 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 23 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2017-03-13 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 101 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra.

Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija vykdomi. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. DuÅ¡u, pagal teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjas kartÄ per savaitę galėjo naudotis, karÅ¡to vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nenumatytas. Å ildymas į kameras tiekiamas centralizuotai. Patalynė, čiužiniai iÅ¡duodami pagal galiojančias normas, jie Å¡varÅ«s, skalbiami, dezinfekuojami, tualetinis popierius iÅ¡duodamas pagal normas.

Apatiniai rÅ«bai skalbiami nemokomai, virÅ¡utiniai – turint asmeninėje sÄ skaitoje lėšų, tokių neturint, kartÄ per tris mėnesius suteikiama teisė iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rÅ«bus nemokomai pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Maitinimas atitinka fiziologines normas, atlikti patikrinimai pažeidimų nenustatė. Ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami iki 2016-12-31, vėliau pareiÅ¡kėjas savo teise naudojosi .Asmenys, norintys kreiptis į gydytojus, registruojami kasdien.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nurodo, jog ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054, ji dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų kaip neteisėtų veiklų valstybės neatstovauja, tad praÅ¡oma skundÄ atmesti. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodo, jog kontrolės funkcija vykdoma, nagrinėjant asmenų skundus dėl laikymo sÄ lygų ir ginčus dėl priimtų ar nepriimtų sprendimų, pareiÅ¡kėjas dėl to į atsakovÄ nesikreipė, tad praÅ¡oma skundÄ atmesti.

Dėl atsakovų administracinėje byloje. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o Å¡ioje byloje priteisti jo patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ solidariai iÅ¡ atsakovų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Savo skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsakovu yra įtrauktina todėl, kad buvo atlikta nekokybiÅ¡ka teisėkÅ«ra, ko pasėkoje buvo kamerų perpildymas, tuo nevykdant įsipareigojimų piliečiams, diskriminavimo maitinant, be to, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija yra Atsakovo biudžeto asignavimų žalai atlyginti valdytoja, tad sprendimas sukurs jai tiesiogines pareigas.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsakovu yra įtrauktinas todėl, kad jis savo kompetencijos ribose privalėjo ir privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba, tinkamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tad savo pareigų nevykdė ir tinkamai nekontroliavo, bei patvirtino abejotino teisėtumo maitinimo organizavimo taisykles. Pastebėtina, jog Å¡ioje byloje nėra praÅ¡oma iÅ¡tirti teisės aktų teisėtumÄ , tik iÅ¡reiÅ¡kiamos abejonės dėl jų teisėtumo ar kokybės, teismui dėl teisės aktų teisėtumo ar kokybės abejonių nekyla, tad Å¡iuo aspektu nei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nėra atsakovai Å¡ioje byloje.

Turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlygina pagal teismo sprendimÄ Lietuvos valstybė, Å¡iuo atveju neturi įtakos, kas yra biudžeto valdytojas, tad Å¡iuo aspektu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nėra atsakovas Å¡ioje byloje. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos savo kompetencijos ribose privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba, tinkamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tačiau tai nėra susieta su pareiÅ¡kėjo asmeniu konkrečiais veiksmais, jokių vieÅ¡o administravimo veiksmų Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nevykdė, tad Å¡iuo aspektu nei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nėra atsakovas Å¡ioje byloje.

Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nelaikytini atsakovais Å¡ioje byloje. Dėl ieÅ¡kinio senaties PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A.

S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti.

Be to, siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėtina, jog asmens teisės yra pažeidžiamos ne nuo tada, kai teismas pripažįsta, jog jos buvo pažeidžiamos, o atlikus neteisėtus, teisės normoms prieÅ¡taraujančius veiksmus.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas, nuo 2015-06-08 iki 2017-03-23 periodiÅ¡kai kalintas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realiÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, bei higienos normų reikalavimų gyvenamosioms kameroms ir kitoms patalpoms reikalavimų, iÅ¡dėstytų Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie skelbiami lietuvių kalba. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , savo nuomonės nepareiÅ¡kė, įrodymų, dėl ko ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti netaikomas, nepateikė Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Lietuvos Higienos norma HN76:2010, nustatanti bendruosius sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriuje, yra vieÅ¡ai paskelbti teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 13 d. (spaudas ant skundo, 2 b. l., I tomas), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui, nustačius valstybės pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ , ji galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 14 d.

Dėl pažeidimų Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu galiojo Lietuvos Higienos norma HN 76:2010, kuri galiojo iki 2015-10-31, ir Lietuvos Higienos norma HN 134:2015, kuriomis teismas, spręsdamas dėl sÄ lygų kamerose, ir vadovaujasi. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2018-08-31 pažymos Nr. 60/09-30986 „Dėl H. N.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu, kuriam netaikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, buvo nuo 2015-07-14 iki 2017-03-22. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ . Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 39,89,103, 15,91,8,21,31,23,10,101 kalinamas 562 dienas, po 1-6 asmenis kameroje, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 18,7 kv. m kameros ploto.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas visu aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 562 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra bÅ«tina, jam dėl to reikėjo visÄ laikÄ sėdėti ar gulėti. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sÄ lygų vertinimo aspektų, iÅ¡aiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų kameros plotÄ ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieÅ¡ tai, jam teko ne mažiau kaip 3,65 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ Å¡iuo atveju iÅ¡ bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, jog net ir atėmus iÅ¡ kameros plotÄ sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ir padalijus likusį plotÄ iÅ¡ kameroje esančių asmenų skaičiaus, asmeniui lieka ne mažiau kaip 3,30 kv. m kameros ploto (kameroje Nr. 101, ten esant 5 asmenims), kitose kamerose Å¡io ploto tekdavo daugiau. Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mÅ«rine ar OSB sienele, sienelės aukÅ¡tis nuo 1,81 m (kamerose Nr. 8,91) iki 2,30 m (kamerose Nr. 101,103). Vertinant baldų buvimÄ kamerose, iÅ¡ pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtÄ plotÄ â€œ jų perteklius nustatytas kamerose Nr. 15,21,91.

Kameroje Nr. 15 įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų, jos plotas yra 18,85 kv. m, pertekliniai baldai užima 2,53 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 16,32 kv. m. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 2 dienas, kameroje buvo nuo 4 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m (kai kameroje buvo 5 asmenys, 2 dienas) kameros ploto. Kameroje Nr. 21 įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų, jos plotas yra 18,72 kv. m, pertekliniai baldai užima 2,60 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 16,12 kv. m.

PareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas 48 dienas, kameroje buvo nuo 1 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m (kai kameroje buvo 5 asmenys, 1 dienÄ ) kameros ploto. Kameroje Nr. 91 įrengti 4 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų, jos plotas yra 18,45 kv. m, pertekliniai baldai užima 1,35 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 17,1 kv. m. PareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas 3 dienas, kameroje buvo nuo 2 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko 5,7 kv. m (kai kameroje buvo 3 asmenys) kameros ploto. Ä®vertinus tai, teismas laiko, jog 3 dienas pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė buvo apribota daugiau nei bÅ«tina.

Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-08-24 pažymoje Nr. 60/09-29985 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-09-05 pažymoje Nr. 60/09-31655 nurodoma, jog viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu iÅ¡ H. N. nebuvo gauti praÅ¡ymai suteikti jam ilgalaikį pasimatymÄ , 2017-01-07, 2017-02-04 ir 2017-03-04 buvo gauti Ramunės Navickienės praÅ¡ymai suteikti ilgalaikį pasimatymÄ , Å¡ie pasimatymai buvo suteikti.

Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-08-24 pažymoje Nr. 61/04-1899 „Dėl H. N.“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas H. N. laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2017-03-23 kreipėsi su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kamerose. 2016-10-04 buvo pateiktas skundas dėl neužtikrinto maisto ir kitų daiktų asortimento ir prekių kainų dydžio parduotuvėje, atsakymas į skundÄ buvo pateiktas. Nurodoma, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais.

Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62/08-13 apie atliktus remonto darbus matyti, jog 2015 m. kameroje Nr. 21 sausio mėn. buvo išlygintos grindys, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos ir išdažytos sienos, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras, pagamintos grotos, lovos, stalas, suolas, kėdės, lentynos, kameroje Nr. 15 vasario mėn. buvo išlygintos grindys, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos ir išdažytos sienos, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras, pagamintos grotos, lovos, stalas, suolas, kėdės, lentynos, kameroje Nr. 91 birželio mėn. buvo išlygintos grindys, išklijuotos plytelės, ištinkuotos, nuglaistytos ir išdažytos sienos, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras, pagamintos grotos, lovos, stalas, suolas, kėdės, lentynos, kameroje Nr. 8 lapkričio mėn. buvo nuvalytos lubos, sienos, ištinkuotos, nuglaistytos ir išdažytos sienos, sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras, kameroje Nr. 10 lapkričio mėn. buvo sumontuotas naujas klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvaras.

Ä® Å¡ias kameras pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas po remonto darbų atlikimo. IÅ¡ teismui pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 apie atliktus remonto darbus matyti, jog 2016 m. kameroje Nr. 101 rugpjūčio-rugsėjo mėn. buvo nuvalytas pelėsis, uždažyti nuvalyti plotai, suremontuotas apÅ¡vietimas, kameroje Nr. 103 rugpjūčio-rugsėjo mėn. buvo nuvalytas pelėsis, uždažyti nuvalyti plotai. Ä® kamerÄ Nr. 101 pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas po remonto darbų atlikimo, į kamerÄ Nr. 103 - iki remonto darbų atlikimo.

IÅ¡ teismui pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 apie atliktus remonto darbus matyti, jog 2017 m. kameroje Nr. 39 vasario mėn. nuglaistytos, iÅ¡dažytos sienos, hidroizoliuotos ir iÅ¡dažytos lubos, sumontuotas naujas klozetas, praustuvė, nudažyti grotos, baldai, įrengtas mÅ«rinis sanitarinio mazgo atitvaras. Ä® Å¡iÄ kamerÄ pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas iki remonto darbų atlikimo. Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarkÄ , asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytÄ tvarkos papildymÄ , virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai.

PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Å iaulių Visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2015-07-30 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 39 dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, kameroje reikalingas paprastasis remontas, kameros vėdinimas per langÄ galimas, 2015-12-21 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 89 pelėsio nėra, profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas atliekamas pagal planÄ ir suimtųjų praÅ¡ymus, darbai registruojami žurnale.

Å varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose kamerose privalo rÅ«pintis jų gyventojai, kiekviename režiminiame aukÅ¡te yra sukomplektuotas valymo inventorius, kuris iÅ¡duodamas papraÅ¡ius kameros gyventojams, 2016-11-07 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 8 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė nevertinti, nes kamera vėdinama per langÄ , dirbtinė apÅ¡vieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2016-11-30 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 23 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, 2017-03-13 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 101 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, valymo priemonės laikomiems asmenims yra, jos laikomos gyvenamosiose kamerose ar specialiai tam skirtose spintose (bendro naudojimo patalpose). 2016-07-21 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami, netinkamas naudoti inventorius periodiÅ¡kai nuraÅ¡omas. 2015-10-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad rÅ«kantys asmenys laikomi atskirai nuo nerÅ«kančių, maitinimas organizuojamas tris kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytÄ valgiaraÅ¡tį, gyvenamas patalpas valo patys suimtieji, Å¡variu ir tvarkingu inventoriumi jie aprÅ«pinami, patalpose atliekama dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija, minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas. 2016-12-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, 2017-06-29 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, valymo inventorius laikomas kamerose ar režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam tikroje skirtoje vietoje, , karÅ¡tas vanduo į kameras netiekiamas, ir tai atitinka Lietuvos Higienos normos 134:2015 reikalavimus, 2017-01-11 patikrinimo aktu nustatyta, kad sandėlyje laikoma patalynė ir minkÅ¡tas inventorius Å¡varÅ«s, 2017-09-05 patikrinimo aktu nustatyta, kad minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas, nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas, nustačius jų buvimÄ ar gavus skundus dėl jų, atliekami naikinimo darbai, profilaktiniai darbai atliekami, gyvenamÄ sias patalpas valo patys ten laikomi asmenys, valymo inventorius yra, 2017-04-18 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas, sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus sudarytos, 2017-05-19 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas, sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus sudarytos, 2015-09-23 patikrinimo aktu nustatyta, kad laikino sulaikymo, karantino kamerose akivaizdžios neÅ¡varos nenustatyta, 2015-09-23 patikrinimo aktu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Å¡varÅ«s, Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-12-14, 2017-04-05, 2017-08-30 Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktais pažeidimų, susijusių su maisto dalijimu ir kokybe, nenustatyta.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyrius Cheminių tyrimų protokolu, suraÅ¡ytu 2016-12-29, nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2403 kcal, ir protokolu, suraÅ¡ytu 2017-02-22, nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2503 kcal. Susipažinus su asmens sveikatos istorija, matyti, jog pareiÅ¡kėjas skundėsi kaulų laužymu ir nemiga, susijusiais su anksčiau vartotais narkotikais, nudegimais, skausmu petyje, kosuliu, rėmeniu, danties skausmais, odos bėrimu, galvos skausmais, viduriavimu, kad tai bÅ«tų susiję su sÄ lygomis kameroje, nenurodė.

Atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių, jo svoris 2015-06-24 buvo 108 kg, 2016-10-03 buvo 103 kg, 2017-01-09 buvo 107 kg, o 2017-03-10 buvo 109 kg. Pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu nurodė, kad yra rÅ«kantis, vartoja alkoholį, narkotines medžiagas. Dėl neturtinės žalos Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sÄ lygos apgyvendinimo kamerose. IÅ¡ pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso kito buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-07-14 iki 2017-03-22 metu (viso 562 dienas) pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei Å¡is įsakymas numato, kameros plotas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog kai kuriose kamerose nustatytas baldų perteklius, teismas laiko, jog 3 dienas pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė buvo apribota daugiau, negu bÅ«tina.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis buvo apgyvendintas ne gyvenamosiose kamerose, o pastate, kuris nėra gyvenamasis, nes Registrų centro duomenimis jis yra įregistruotas kaip negyvenamosios paskirties pastatas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ III skirsnio „Negyvenamieji pastatai“ 7 straipsnis numato, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, ir 7 straipsnio 16 dalis numato, jog yra specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai), tad tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiÅ¡kia, jog jame negali bÅ«ti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrÄ laiko tarpÄ ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose atmestinas.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ilgÄ laikÄ kamerose, kurios neskirtos apgyvendinimui, nepateikta. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms pilnai paneigtas nėra. Nors patikrinimų metu nustatyta, kad kameroje Nr. 39, Nr. 8 dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 89 pelėsio nėra, kamerose Nr. 23, 101 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, duomenų apie higienos sÄ lygas kitose kamerose nepateikta,, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl sÄ lygų kameroje.

Pažymėtina, jog kameroje Nr. 103 pareiškėjas buvo 15 dienų iki ten atlikto remonto, kurio metu buvo šalinami pelėsio padengti plotai, kameroje, kameroje Nr. 39 pareiškėjas buvo 96 dienas iki ten atlikto remonto, kurio metu nuglaistytos, išdažytos sienos, hidroizoliuotos ir išdažytos lubos, sumontuotas naujas klozetas, praustuvė, nudažyti grotos, baldai, įrengtas mūrinis sanitarinio mazgo atitvaras, tačiau kamerose Nr. 21,15,91,8, kur buvo atliktas pilnas remontas, kameroje Nr. 10, kur buvo įrengtas naujas klozetas, kameroje Nr. 103, kur buvo pašalintas pelėsis, jis buvo patalpintas po remonto atlikimo, šiose kamerose pareiškėjas buvo 211 dienų.

Abejonės dėl kamerų, kur nėra paneigti pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų higienos sÄ lygų, traktuotinos pareiÅ¡kėjo naudai. Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kėjo nurodyti higienos normų pažeidimai ir jų pasekmės (kamerose drėgna, krenta tinkas, dažai, kameros prastai vėdinamos, kameros mažai Å¡ildomos, Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta,) laikytini paneigtais tik iÅ¡ dalies, o abejonės traktuotinos pareiÅ¡kėjo naudai. Atmestinas argumentas dėl elektrinių Å¡ildytuvų ir ventiliatorių neiÅ¡davimo, pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog atsakovas turi diskrecijos teisę iÅ¡duoti ar ne Å¡iuos daiktus, nes jie iÅ¡duodami tik esant poreikiui, neginčijamų argumentų dėl poreikio bÅ«tinumo pateikta nėra, pats pareiÅ¡kėjas tokių praÅ¡ymų pateikęs nebuvo.

Nors pareiškėjas nurodo, jog kamerose buvo betoninės grindys, tačiau to vėl nekonkretizuoja, nors kamerose Nr. 21,15,91 jis buvo po to, kai remonto metu buvo išlygintos grindys ir išklijuotos plytelės, tad tvirtinti, jog visose kamerose grindys buvo betoninės, negalima, tačiau abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai. Grotų, langų stiklų, vielos tinklo ant lango įrengimo teisės aktai nereglamentuoja, tad argumentas dėl netinkamų grotų, stiklų, tinklo atmestini. Iš pateiktų patikrinimo aktų matyti, jog valymo priemonėmis į kameros išduodamos buvo, pats pareiškėjas dėl to skundų neteikė, tad šis argumentas atmestinas.

Kameros dezinfekuojamos. Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi bÅ«ti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ , Å¡iuo argumentu ir pareiÅ¡kėjas grindžia jo privatumo pažeidimÄ , nurodydamas, jog sienelės aukÅ¡tis buvo 1,5 m, sanitarinis mazgas aptvertas iÅ¡ vienos pusės. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus San.

Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 81 cm aukščio kameroje Nr. 8, 91, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta, tačiau, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog pateikta lentelė yra sudaryta 2017-06-01, o duomenų, kada kamerose įrengti sanitarinių mazgų atitvarai, duomenų nėra, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus iÅ¡vyko 2017-03-22.

Vertinant tai, jog kameroje Nr. 39 pareiškėjas buvo iki remonto, kurio metu sumontuotas mūrinis sanitarinio mazgo atitvaras, nesant duomenų, koks buvo atitvaras ir ar jis iš viso buvo, laikytina, jog šioje kameroje privatumo pažeidimas buvo, tačiau kamerose Nr. 21,15,91,8,10, kur buvo sumontuoti atitvarai ir pareiškėjas buvo po remonto atlikimo 147 dienas, privatumo pažeidimo nebuvo, kitose kamerose neginčijamų įrodymų dėl sanitarinių mazgų aptvėrimo ir sienelės aukščio nėra, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai.

Ar visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo veidrodis ir lentynėlės, negalima spręsti, tačiau kokiÄ Ä¯takÄ tai darė pareiÅ¡kėjui, skunde nenurodyta, tik konstatuojama, jog Å¡ių daiktų nebuvo, tad argumentas atmestinas. Lentynos asmeniniams daiktams susidėti kameroje yra, gultų dydis mažiausias 1,92x0,66 cm, tad jie per trumpais ar siaurais nelaikytini. Vertinant baldų trÅ«kumÄ kamerose, pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, jog trÅ«ko taburečių, dėžių daiktams susidėti, tačiau nekonkretizuoja kamerų, kur kokių ir kiek baldų trÅ«ko, be to, nurodo, jog ploto teko per mažai, tad vienoje vietoje skundžia ploto trÅ«kumÄ , kitoje baldų trÅ«kumÄ , kuris leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjui teko didesnis kameros plotas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 435 dienas kameroje buvo laisvas gultas, kurį buvo galima naudoti tiek sėdėjimui, tiek daiktų susidėjimui. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka, ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo, pateikti įrodymai, jog apatinių ir virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas yra užtikrinamas, tad teiginys, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo skalbti rÅ«bų, atmestinas, kaip nėra ir įrodymų dėl pateikiamos netinkamos patalynės ir kito minkÅ¡to inventoriaus, jų bÅ«klės ar kiekio, atlikti patikrinimai pažeidimų nenustatė, pats pareiÅ¡kėjas neteikė praÅ¡ymų ar skundų..

Nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, skundų dėl maisto trūkumo ar netenkinamos kokybės atsakovui pareiškėjas neteikė. Atlikti maisto tvarkymo ir maisto kaloringumo patikrinimai pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas pas gydytojus lankėsi daug kartų, įrodymų, jog jis nebūtų registruotas pas gydytojus, nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo svorio kritimo neužfiksuota, 2016-10-03 jo svoris nustatytas 103 kg, o 2017-03-10 jo svoris yra 109 kg.

Atmestinas argumentas dėl naudojimosi duÅ¡u, tokia tvarka yra nustatyta teisės aktais, pareiÅ¡kėjas nepagrindė bÅ«tinybės naudotis duÅ¡u daugiau nei kartÄ per savaitę. Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“, kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 p. numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjas nepagrindė tokios vidinio ryšio buvimo būtinybės, tad argumentas atmestinas. Pareiškėjas buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu iki 2017-01-01galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422;

TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107) redakcija, kurioje numatyta, jog per mėnesį vyrams iÅ¡duodamas tualetinis popierius (1 ritinėlis), o nuo 2017-01-01 galiojo nauja Å¡io teisės akto redakcija, kurios 4 punktas numato, jog pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Pareiškėjas neginčija, jog tualetinis popierius – 1 pakelis – per mėnesį jam buvo išduodamas, jis tik nurodo, jog jo jam buvo per mažai, tačiau pažymėtina, jog skundų ar prašymų jis neteikė nei dėl tualetinio popieriaus kiekio, nei dėl muilo dušui ar kitų priemonių, tad argumentas yra atmestinas. Nors pareiškėjas nurodo, jog rūkantys asmenys buvo apgyvendinami kartu su nerūkančiais, tačiau iš pirminės gydytojų apžiūros matyti, jog pareiškėjas buvo rūkantis, tad jo apgyvendinimas su rūkančiais jo teisių nepažeidė, jog jis būtų norėjęs būti kameroje su nerūkančiais, įrodymų nėra.

Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog jis ir jo Å¡eima nebuvo aprÅ«pinti pajamomis, pakankamomis jam ir jo Å¡eimai egzistuoti, pažymėtina, jog bÅ«nant tardymo izoliatoriuje, asmuo yra pagal teisės aktų reikalavimus aprÅ«pinamas gyvenamuoju plotu, higienos priemonėmis, maistu, gali bÅ«ti aprÅ«pinamas ir apranga, tad papildomai tokį asmenį aprÅ«pinti dar ir pajamomis valstybė pareigos neturi.

Dėl papildomos materialinės pagalbos pats pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Vertinant jo nurodymÄ , jog turi bÅ«ti aprÅ«pinamas ne tik jis, bet ir jo Å¡eima, teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų apie Å¡eimos asmenų skaičių, Å¡eimos turimas pajams ir turtÄ , nepateikė įrodymų, jog dėl papildomo socialinio aprÅ«pinimo buvo kreiptasi į atitinkamas įstaigas, tad argumentas atmestinas. Atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo.

Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis tokius ilgalaikius pasimatymus tardymo izoliatoriuose numato nuo 2017-01-01, tad tokia teisė suimtiesiems yra užtikrinama, tačiau nei pats pareiškėjas, nei kiti asmenys neteikė prašymų dėl tokių pasimatymų gavimo iki šio laikotarpio, po to prašymus teikė tik pareiškėjo žmona. Nesant tokių prašymų, atsakovui nekyla pareiga organizuoti ilgalaikius pasimatymus. Pažymėtina, jog ilgalaikių pasimatymų kambariai Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti yra, pareiškėjo žmonos teikti prašymai buvo patenkinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus 15 mėnesių nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI.

Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 15 mėnesių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiÅ¡kime.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, tad abejonės traktuotinos pareiÅ¡kėjo naudai, taip pat į tai, kad Å iaulių TI bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos (prastos higienos sÄ lygos kamerose, blogas kvapas iÅ¡ sanitarinio mazgo ir kt.) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui visÄ laikÄ buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, tačiau 3 dienas dėl perteklinių baldų jo judėjimo laisvė, nors ir nežymiai (pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,22 kv. m kameros ploto), bet buvo apribota daugiau, nei bÅ«tina, kitos sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Å¡ioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos (blogas kvapas iÅ¡ sanitarinio mazgo, galimi higienos normų pažeidimai kameroje ir kt.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, pažymint, jog pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 15 mėnesių nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau atsižvelgiant į nepagrįstÄ judėjimo laisvės ribojimÄ , blogÄ kvapÄ kameroje, privatumo pažeidimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiÅ¡kėjui priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl diskriminacijos PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog jis buvo diskriminuojamas, ir nurodo, jog teismo kaltais pripažinti ir laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys yra kalinami trimis skirtingo režimo sÄ lygomis, o suimtieji asmenys turėtų turėti Å¡velnesnį režimÄ , nei kalėjime, tačiau jis buvo diskriminuojamas kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu , palyginant su pataisos namuose esančiais nuteistaisiais, dėl pasivaikščiojimo trukmės, trumpalaikių pasimatymų trukmės, ilgalaikiai pasimatymai jam nebuvo apskritai suteikiami.

Taip pat jis buvo diskriminuojamas moterų, laikomų Å iaulių tardymo izoliatoriuje atžvilgiu, nes į jų kameras nustatytas privalomas Å¡ilto vandens tiekimas. Skiriasi suimtųjų ir nuteistųjų higienos priemonių normos, skiriasi suimtų vyrų ir moterų higienos priemonių normos, tad jis buvo diskriminuojamas. Taip pat jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų atžvilgiu, kurie turi teisę patys gamintis maistÄ , o jis to negalėjo daryti, be to, yra numatytos skirtingos mitybos normos nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims ir dirbančioms moterims.

Jis buvo maitinamas pagal nedirbančio vyro maisto racionÄ , tad buvo diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu. PareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. Pats pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog negali bÅ«ti jokios diskriminacijos tokiais pagrindais, kaip rasė, spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, tautybė ar socialinė kilmė, nuosavybė ar kitos statusas, tačiau savo skunde jis diskriminacijÄ kildina iÅ¡ esmės tuo, kad jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų, esančių pataisos namuose, atžvilgiu.

Å iuo atveju pataisos namai ir tardymo izoliatorius yra skirtingos įstaigos, su skirtingu režimu ir skirtingais tikslais, tad diskriminacija gali bÅ«ti tik tuo atveju, jei skirtingas režimas bÅ«tų taikomas pačiame tarymo izoliatoriuje, iÅ¡skiriant asmenis ir suteikiant jiems skirtingas sÄ lygas, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo teiginys, jog jam nebuvo suteikta ilgalaikių pasimatymų, yra paneigtas bylos medžiaga, pats pareiÅ¡kėjas nėra teikęs praÅ¡ymų ilgalaikiui pasimatymui, tad atsakovui nekilo pareigos tokį pasimatymÄ organizuoti, tačiau kai praÅ¡ymÄ pateikdavo kiti asmenys, ilgalaikiai pasimatymai organizuojami buvo.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra privalomas Å¡ilto vandens tiekimas į kameras, kur laikomos moterys, tad dėl to jis buvo diskriminuojamas, pažymėtina, jog jis nepateikia įrodymų,, o iÅ¡ teisės aktų turinio matyti, jog tokio privalomumo nėra. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, pažymėtina, jog 2017-01-01galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422;

TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107) redakcija nustatė „Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“, tad šios normos jokio statuso pakeitimo nenumato. Pastabose numatyta, jog suimtiesiems išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pats pareiškėjas nurodo, jog jis tuo metu buvo suimtasis, tad diskriminacijos jo atžvilgiu nenustatyta.

Vertinant skirtingas higienos priemonių normas vyrams ir moterims, skirtingus maitinimo racionus nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims ir dirbančioms moterims, pažymėtina, jog toks skirtingas reguliavimas nėra susijęs su diskriminavimu pagal lytį ar kitÄ statusÄ , o su fiziologija bei atitinkamais poreikiais. Diskriminacija nėra suprantama kaip asmens diskriminavimas pagal paties pareiÅ¡kėjo pateiktus požymius apskritai, o kaip asmenų, esančių vienodomis sÄ lygomis, diskriminavimas pagal pateiktus požymius.

Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl diskriminavimo atmestini. Dėl turtinės žalos atlyginimo Teismas dar kartÄ pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, jog bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis patyrė 193,351 Eur turtinę žalÄ , jos dydį grįsdamas tuo, jog pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas neturi turėti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų, o atsakovas, neatlikdamas tinkamo pastatų modernizavimo, neįrengdamas pakankamo skaičiaus kalinimo vietų, neužtikrindamas higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų esančiose įkalinimo vietose, sutaupydamas dėl pastatų įregistravimo gyvenamaisiais, neatlikdamas remonto, neiÅ¡duodamas higienos priemones, nepakankamai įrengdamas kameras, sutaupydamas dėl diskriminacinių maitinimo verčių ir nesutektų privalomų pajamų, sutaupė neteisėtai lėšas, kurios privalo bÅ«ti vertinamos kaip jam padaryta turtinė žala, taip pat turtine žala turi bÅ«tų vertinamos ir be reikalo iÅ¡leistos lėšos, kaip papildomų gultų įrengimas, dvigubos grotos.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų teismas pasisakė, vertindamas pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , kitokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nenurodo. Vertinant patirtÄ pareiÅ¡kėjo turtinę žalÄ , pažymėtina, jog nors pareiÅ¡kėjas ir motyvuoja, jog iÅ¡ neteisės negali gimti teisė, o niekas neturi turėti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų, ir teismas visiÅ¡kai su pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytais teisės principais sutinka, tačiau pareiÅ¡kėjui pirmiausia atsiranda pareiga nurodyti, kokiu bÅ«du ir kokiÄ jis patyrė turtinę žalÄ .

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjas nenurodo, jog jis būtų netekęs turto ar jis būtų sužalotas, kad jis būtų turėjęs papildomų išlaidų ar būtų gavęs pajamų, kas būtų įvykę, jei nebūtų neteisėtų veiksmų.

Visi pareiškėjo nurodyti atsakovo veiksmai, kai atsakovas neatlikdamas tinkamo pastatų modernizavimo, neįrengdamas pakankamo skaičiaus kalinimo vietų, neužtikrindamas higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų esančiose įkalinimo vietose, sutaupydamas dėl pastatų įregistravimo gyvenamaisiais, neatlikdamas remonto, neišduodamas higienos priemones, nepakankamai įrengdamas kameras, sutaupydamas dėl diskriminacinių maitinimo verčių ir nesutektų privalomų pajamų, sutaupė lėšas, ar be reikalo išleido jas, kaip papildomų gultų įrengimas, dvigubos grotos, nėra susiję su pareiškėjo turtu, pajamomis ar nuostoliais, tad prašymas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Teismui pateikti įrodymai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius patyrė iÅ¡laidas, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui, viso 769,65 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , Å¡io straipsnio 5 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 42 straipsnio 1 dalis numato jog jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Tokiu bÅ«du, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintai skundo daliai, tačiau, įvertinus praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos (1,310,000 Eur) ir turtinės žalos (193,351 Eur) dydžius ir priteistÄ neturtinės žalos dydį, likusioje dalyje skundÄ atmetant, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nelaikyti atsakovais Å¡ioje byloje. PareiÅ¡kėjo H. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti H. N. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 (vienas tÅ«kstantis) Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2015-07-14 iki 2017-03-22.

Likusioje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka arba per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius