Legislator Case Law & Legislation
fc2b167a-83f9-4801-a5fa-6b356d49c354 AI generated

Appeal dismissed in part; court remands damages and costs to first instance while upholding design injunction denial.

Case Number fc2b167a-83f9-4801-a5fa-6b356d49c354
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeal regarding the denial of the design injunction but remanded the claims for damages and costs to the first instance for further proceedings. The plaintiff alleged copyright infringement and unfair competition, while the defendants argued for settlement or contested the specific damages. The court ruled that the procedural outcome regarding the injunction stands, but the financial claims require re-evaluation by the lower court.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai: When an appellate court partially dismisses an appeal, it must remand the unresolved claims to the first instance court, rendering the appeal inadmissible for the remanded portion.

Keywords

AI generated
partial appeal dismissal remand to first instance copyright infringement unfair competition procedural costs allocation design protection injunction denial

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai
             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2016 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                       Civilinė byla Nr. e2-620-798/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00158-2015-8                       Procesinio sprendimo kategorijos:                       2.7.1.1.;2.7.4.5.;2.7.5.;2.8.1.3.;2.8.1.7.;3.3.1.18.4             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d.Vilnius                       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-687-173/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

S., uždarajai akcinei bendrovei „Art Glacio“ dėl autorinių turtinių teisių pažeidimo, nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercijos paslapties atskleidimo bei įgijimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Monolith Frost GmbH.                     Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ICECO“ ieÅ¡kinyje, kurį patikslinusi prašė:uždrausti atsakovei UAB „Art Glacio“ naudoti patikslinto ieÅ¡kinio 1 paveikslėlyje pavaizduotÄ Å¾ymenį ir pakuočių dizainus, kurių pavyzdžiai yra pateikti patikslinto ieÅ¡kinio prieduose Nr. 12 ir Nr.13, kaip pažeidžiančius ieÅ¡kovės UAB „Iceco“ turimas autorių turtines teises;priteisti ieÅ¡kovės naudai 37 650,60 Eur dydžio kompensacijÄ už autoriaus turtinių teisių pažeidimÄ solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A.

S.; priteisti ieÅ¡kovės naudai 852 060,40 Eur dydžio žalÄ , patirtÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S.; priteisti ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. 6 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, patikslintame ieÅ¡kinyje ir dublike nurodė, jog atsakovai:

a) pažeidė ieÅ¡kovės turtines autoriaus teises į apeliantui nuosavybės teisėmis priklausantį „besmegenio / sniego senio“ atvaizdÄ (toliau – ir ginčo prekės ženklas), jį naudojo be apelianto leidimo;

b) pažeidė ieÅ¡kovės turtines autoriaus teises į apeliantui nuosavybės teisėmis priklausančias ledų pakuotes (pakuotę turint omenyje kaip atskirÄ kÅ«rinį, iÅ¡reikÅ¡tÄ spalvinėmis bei grafinėmis kompozicijomis) (toliau – ir ginčo dizainai);

c) pažeidė ieÅ¡kovės turimas teises į prekių ženklÄ â€žTirpukas“ pagal Konkurencijos įstatymÄ ;

d) pažeidė sutartinį ir įstatyminį reikalavimÄ neperduoti ir nenaudoti apelianto komercinę paslaptį sudarančios informacijos bei tokiu bÅ«du perviliojo vienÄ iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės klientų Monolith Frost GmbH (toliau – ir trečiasis asmuo)ir padarė žalÄ ieÅ¡kovei negautų pajamų forma.Atsakovai UAB „Art Glacio“ ir A. S. atsiliepime ir triplike prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teigė, jog ieÅ¡kovė nėra autorių turtinių teisių subjektas, todėl nėra pagrindo konstatuoti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, kadangi:

a) autorių teisių perėmimo fakto vien tik sÄ skaitos faktÅ«ros neįrodo, o iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ 2010 m. lapkričio 11 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog BUAB „Kraitenė“ parduoda ieÅ¡kovei registruotus prekių ženklus, kurios perdavė pagal intelektinės nuosavybės objektų suvestinę, tačiau tokia suvestinė į bylÄ nepateikta;

b) ginčo prekių ženklu ir dizainais pažymėti ledai gaminami tik trečiajam asmeniui, nenurodant jokių UAB „Kraitenė“ rekvizitų ir nuo 2011 m. gegužės 5 d. įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas trečiojo asmens vardu;

b) A. S. ir ieÅ¡kovės darbo teisiniai santykiai baigėsi 2012 m. vasario 17 d., o atsakovas UAB „Art Glacio“ įsteigė 2013 m. rugsėjo 3 d., kai gavo pasiÅ«lymÄ iÅ¡ trečiojo asmens bendradarbiauti ir vykdyti valgomųjų ledų gamybÄ ;

c) ieÅ¡kovė neįrodė, jog patyrė žalÄ dėl atsakovų veiksmų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „ICECO“ atsakovei UAB „Art Glasio“ 15 000,00 Eur ir iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Monolith Frost GmbH, 3 615, 41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei 112,22 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Dėl ieÅ¡kovės reikalavimų, susijusių su atsakovų padarytais autorių turtinių teisių pažeidimais IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad iÅ¡raÅ¡ytomis 2006 m. lapkričio mėn. 7 d. ir lapkričio 16 d.

PVM sÄ skaitomis–faktÅ«romis UAB „Rodiklis“ yra grindžiama aplinkybė, jog UAB „Kraitenė“ įgijo autorių turtines teisė į Prekių ženklÄ ir DizainÄ . Teismo vertinimu, Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros nepatvirtina, jog UAB „Kraitenė“ įgijo turtines teises į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus, kadangi jose nėra aiÅ¡kiai identifikuojamas kÅ«rinys, t. y. prie iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų nėra pridėtų priėmimo–perdavimo aktų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, koks kÅ«rinys tokių sÄ skaitų pagrindu galėjo bÅ«ti sukurtas bei perduotas UAB „Kraitenė“.

Viename iš teismui pateiktų dizainų pavyzdžių gamintoju nurodytas trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH. Pavadinimas „Monolith Frost GMBH“ buvo pradėtas naudoti 2009 m., kai buvo pakeistas G. S. Tiefkuhlkost GMBH pavadinimas. Tai reiškia, kad ieškovės pateiktas ginčo dizainų pavyzdys negalėjo būti UAB „Rodiklis“ sukurtas 2006 m. Ant pakuočių nurodytos valgomųjų ledų galiojimo datos (2004 m. rugpjūčio 14 d. ir 2004 m. lapkričio 10 d.) patvirtina aplinkybę, jog ginčo prekių ženklas ir ledų pakuočių dizainai buvo sukurti ir trečiojo asmens naudojami iki 2006 m., o ieškovės teigimu, tokie dizainai kartu su prekių ženklu buvo sukurti 2006 m.

Teismo vertinimu, ledų pakuočių dizainai buvo naudojami bei ledai Å¡iose pakuotėse buvo parduodami Monolith dar 2004 m., todėl ir Å¡ių pakuočių ginčo dizainų UAB „Rodiklis“ 2006 m. sukurti negalėjo. Byloje nėra įrodymų, jog autorių turtinės teisės į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus nebuvo įtrauktos į UAB „Kraitenė“ buhalterinę apskaitÄ , o tai patvirtina, jog UAB „Kraitenė“ autorinių teisių į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus nebuvo įgijusi.

Liudytoja A. V. parodė, jog 2008 m. UAB „Kraitenė“ užsakymu IÄ® A. V. dizaino studija sukÅ«rė valgomųjų ledų pakuotės dizainÄ . Visos autorinės turtinės teisės į nurodytÄ pakuotės dizainÄ buvo perduotos UAB „Kraitenė“, kuri pilnai apmokėjo dizaino pakuotės sukÅ«rimÄ ir autorinių teisių perdavimÄ pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai prekiauja valgomaisiais ledais Vokietijoje bei ledų pakuotėms naudojamas IĮ A.

V. dizaino studijos sukurtas dizainas.Dėl ieÅ¡kovės turtinių teisių į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad autorių turtines teises į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus įgijo pagal Be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovų nurodytos aplinkybės, jog nuo pat veiklos pradžios UAB „Kraitenė“ nuosekliai registravo visus jai priklausančius ir jos užsakymu sukurtus prekių ženklus, tačiau registruoti ginčo prekių ženklÄ , dėl kurio kilo ginčas, iniciatyvos niekada nesiėmė, nors prekės ženklas „sniego senis“ buvo sukurtas 2000–2001 metais, o tai reiÅ¡kia, jog UAB „Kraitenė“ suprato, kad ginčo prekių ženklas bei autorinės teisės jai nepriklauso.

Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojų A. B., D. P. ir G. S. (G. S.) parodymai, kad nuo pat ginčo prekių ženklo ir dizainų sukÅ«rimo tarp UAB „Kraitenė“ ir trečiojo asmens Monolith Frost GmbH buvo susitarimas, dėl ginčo objektų priklausomybės trečiajam asmeniui. Be varžytinių parduodamo daikto pirkimo–pardavimo sutarties 2.1. papunktyje nurodyta, jog 2010 m. spalio 3 d. vieÅ¡ame turto pardavime pirkėjui parduotas UAB „Kraitenė“ nuosavybės teise priklausantis visas turtas, esantis Fabriko g. 8, Marijampolėje.

Sutarties 2.1. papunktyje pateikiama parduodamo (perduodamo) turto detalizacija ir joje nėra nurodytos jokios ieÅ¡kovės įsigyjamos autorių teisės. Ginčijamos autorių teisės į UAB „Kraitenė“ buhalterinę apskaitÄ neįtrauktos. Tai reiÅ¡kia, jog autorių turtinės teisės į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus negalėjo bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovės turtu bei perduotos tretiesiems asmenims be varžytinių parduodamo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi. Kadangi minėta pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė siekė įsigyti visÄ UAB „Kraitenė“ turtÄ , taip pat ir autorių turtines teises į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus, bet jai negalėjo bÅ«ti perduotos autorių teisės į aiÅ¡kiai neidentifikuotus autoriaus kÅ«rinius, teismas konstatavo, kad ginčo autorių turtinės teisės negalėjo bÅ«ti perduotos ir nebuvo perduotos.

Be varžytinių parduodamo daikto pirkimo–sutarties 2.1 punkte nurodoma, jog ieÅ¡kovui perduodami tik registruoti prekių ženklai pagal suvestinę. Prekių ženklų perdavimo – priėmimo akte bei sÄ skaitoje faktÅ«roje, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta už perduodamus prekių ženklus, įvardijami ieÅ¡kovei perduodami prekių ženklai ir teisės, tačiau tarp jų autorių turtinės teisės į ginčo Prekių ženklÄ ir Dizainus nenurodytos. Bankrutavusios UAB „Kraitenė“ administratorius parodė, kad buvo parduodamas visas bankrutavusios UAB „Kraitenė“ turtas, bet jis nežino, ar autorių bei kitos teisės į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus priklausė UAB „Kraitenė“, ar jie buvo parduoti ieÅ¡kovei, ar autorinės teisės į juos buvo įtrauktos į UAB „Kraitenė“ buhalterinę apskaitÄ .

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Be varžytinių parduodamo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi neįgijo teisių į ginčijamus prekių ženklÄ ir dizainus.Dėl praÅ¡omos priteisti kompensacijos dėl ginčo prekių ženklo ir dizainų naudojimoTeismas nustatė, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 37 650,00 Eur dydžio kompensacijÄ už autorių teisių pažeidimÄ , kaip negautas pajamas už naudojimÄ si jai priklausančiu ginčo prekių ženklu ir dizainais bei ieÅ¡kovės gaminamos produkcijos vartotojų suklaidinimu.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nebuvo ir nėra ginčo prekių ženklo ir dizainų savininkė, todėl neturi teisės gauti mokestį ar kitas pajamas už trečiojo asmens naudojimÄ si ginčo prekių ženklu ir dizainais. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog ginčo prekių ženklo ir dizainų naudojimas negalėjo klaidinti ieÅ¡kovės produkcijos vartotojų, sukelti jiems painiavos, nes nei ginčo prekių ženklas, nei dizainai niekada nebuvo naudojami ieÅ¡kovės produkcijai žymėti, ant dizainų nėra nurodyta jokių ieÅ¡kovės duomenų ar rekvizitų.

Ant dizainų yra nurodyti tik Monolith rekvizitai ir logotipai, todėl vartotojai neturėjo galimybės sieti ginčo prekių ženklÄ ar dizainus su ieÅ¡kove. Liudytojas A. B. parodė, kad bendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu ir G. S. pradžioje UAB „Kraitenė“ buvo iÅ¡kelta bendradarbiavimo sÄ lyga, jog visi ženklai, visos sukurtos etiketės, skirtos į VokietijÄ gaminamai produkcijai, bus trečiojo asmens ir G. S. nuosavybė. Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnyba 2016 m. kovo 15 d. sprendimu byloje Nr. 10 239 C ieÅ¡kovės paraiÅ¡kÄ atmetė.

Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad UAB „Kraitenė“ negali bÅ«ti laikoma įgijusia autorių turtines teises į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus, todėl negalėjo jų perleisti ieÅ¡kovei. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti kompensacijÄ yra nepagrįstas.Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmųIeÅ¡kovė nėra ginčo prekių ženklo savininkė, jai nepriklauso autorių teisės į prekių, todėl, teismo vertinimu, atsakovė UAB „Art Glasio“ negalėjo pažeisti ieÅ¡kovės teisių, kurių ji neturėjo.

Prekių ženklÄ , kaip Bendrijos prekių ženklÄ , savo vardu 2001 m. gegužės 5 d. įregistravo trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH, kuris yra teisėtas ginčo prekių ženklo savininkas ir naudotojas. Atsakovai, žinodami, kad trečiojo asmens vardu yra registruotas Bendrijos prekės ženklas, kuris atitinka ginčo prekių ženklÄ , neturėjo pagrindo atsisakyti gaminti ledus pagal trečiojo asmens užsakymus, t. y. atsakovų veiksmuose nėra kaltės, kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

IeÅ¡kovė produkcijos, pažymėtos ginčo prekių ženklu į mažmeninę rinkÄ netiekė (tokių įrodymų nėra), o vienintelis ieÅ¡kovės klientas, pirkęs produkcijÄ , pažymėtÄ prekių ženklu, buvo trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH. Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad ginčo prekės ženklas ir dizainas neturėjo sÄ sajų su ieÅ¡kove, o dizainai buvo pažymėti trečiojo asmens logotipu. Ant pakuočių, žymimų prekių ženklu, nebuvo jokių ieÅ¡kovės duomenų ar rekvizitų, todėl produkcija negalėjo bÅ«ti siejama su ieÅ¡kove.

Ginčo prekių ženklas ir dizainai buvo užsakyti bei sukurti trečiojo asmens užsakymu ir interesais, kurių ieškovė jokiai kitai produkcijai žymėti nenaudojo. Teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo prekių ženklas nebuvo siejamas su ieškove. Teismas nesivadovavo UAB „Factus dominus“ apklausos išvadomis, kadangi apklausa atlikta ieškovės iniciatyva. Dėl tos pačios priežasties nesivadovavo ir atsakovės UAB „Art Glasio“ iniciatyva atliktos apklausos išvadomis.

Teismas konstatavo, jog nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog ginčo prekių ženklo ir dizainų naudojimas galėjo sukelti painiavos su ieÅ¡kovės subjektu ar jo veikla, kad buvo siekiama nesÄ Å¾iningai pasinaudoti ieÅ¡kovės reputacija.Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimoTeismas sprendė, jog atsakovas A. S. nepažeidė konfidencialumo pareigos ir ieÅ¡kovė neįrodė, kad A. S. trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH atskleidė ieÅ¡kovės konkurencinę paslaptį.

Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimoTeismas sutiko su atsakovų argumentu, kad draudžiami tik aktyvÅ«s veiksmai, tokie, kaip siÅ«lymas darbuotojams nutraukti darbo sutartis. Teismo vertinimu, atsakovai tokių aktyvių veiksmų neatliko. Apklausti liudytojai: D. K., A. K., M. O., M. D. parodė, jog jų netenkino darbo sÄ lygos UAB „ICECO“, atmosfera, požiÅ«ris darbuotojÄ , todėl jie nutraukė darbo teisinius santykius su ieÅ¡kove. Liudytojai neparodė, kad atsakovas A.

S. jiems siūlė nutraukti darbo teisinius santykius su ieškove. Kadangi UAB „Art Glasio“ dirba apie 40 darbuotojų, iš jų tik 4 dirbo pas ieškovę, teismas sprendė, kad ieškovės 4 buvusių darbuotojų įsidarbinimas atsakovo įmonėje negalėjo pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti. Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimųKadangi ieškovė nėra ginčo prekių ženklo ir dizaino savininkė, todėl atsakovės UAB „Art Glasio“ veiksmai, susiję su ginčo prekių ženklu ar dizainu, negali pažeisti jos teisių ar jos interesų.

Prekių ženklas yra registruotas trečiojo asmens Monolith Frost GmbH vardu.Dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudaryta 2011 m. sausio 28 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. 28/01/11-02 baigė galioti 2011 m. gruodžio 31 d. Nuo 2012 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens bendradarbiavimas tęsėsi nesudarius tokios sutarties. Trečiasis asmuo produkcijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pirkdavo pagal kiekvienÄ kartÄ derinamus atskirus užsakymus. Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad trečiais asmuo neturėjo ilgalaikio įsipareigojimo produkcijÄ pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo, t. y. ieÅ¡kovė negalėjo tikėtis bei numatyti, kad bendradarbiavimas su trečiuoju asmeniu tęsis neribotÄ laikÄ , dėl ko ieÅ¡kovės nurodytos pajamos, kaip patirti nuostoliai, negali bÅ«ti pripažinti kaip pagrįstai numatyti gauti iÅ¡ anksto, įrodyti bei neiÅ¡vengiami.

Teismas byloje nustatęs, jog atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, UAB „ICECO“ praÅ¡ymo priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 852 060,40 Eur netenkino.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTeismas, sprendė iÅ¡ dalies tenkinti praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės UAB „Art Glasio“ turėtas 24 298,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažino iki 15 000,00 Eur. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Monolith frost GmbH praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 615,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas tenkino pilnai.

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisė 112,22 Eur iÅ¡laidų už procesinius dokumentų įteikimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „ICECO“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „ICECO“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo Å¡ios nesutikimo su skundžiamus sprendimu argumentus:Dėl UAB „Iceco“ reikalavimų, susijusių su UAB „Art Glacio“ ir A.

S. padarytais autorių turtinių teisių pažeidimaisApeliantės nuomone, raÅ¡ytinės sutarties, patvirtinančios, jog UAB „Kraitenė“ įgijo autoriaus turtines teises į ginčo prekės ženklÄ ir dizainus nepateikimas nėra pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kadangi CK 1.93 straipsnio 6 dalis numato galimybę net ir nesant raÅ¡ytinės sutarties, jos sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti liudytojų parodymais. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog byloje susiklostė sÄ lygos, numatytos CK 1.93 straipsnio 6 dalies 2, 4 punktuose.

Apeliantė nebuvo pirminis autorių turtinių teisių subjektas, nes šias teises sutarčių pagrindu buvo įgijusi UAB „Kraitenė“, kuriai buvo iškelta bankroto byla. Ginčo prekės ženklas (atvaizdas) galėjo būti sukurtas 2000–2001 m., nes, remiantis G. S. parodymais, Monolith tuo laikotarpiu pradėjo bendradarbiauti su UAB „Kraitenė“ ir ant gaminamų ledų pakuočių buvo ginčijamas prekės ženklas. Ginčijamas dizainas (pakuotės) „Šeima“ sukurtos 2006 m. ir 2008 m., kūrimo procese apeliantė nedalyvavo, užsakove buvo UAB „Kraitenė“.

Autorė A. V. 2008 m. sukÅ«rė pakuotę „Šeima“ bei paliudijo, kad pagal tuo metu susiklosčiusiÄ praktikÄ , jokių sutarčių ji nesudarinėjo, turtines teises perduodantis dokumentas buvo sÄ skaita faktÅ«ra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojų parodymų, kurie patvirtino, kad „besmegenio“ atvaizdas buvo vienas iÅ¡ UAB „Kraitenė“ veikloje naudotų „besmegenių“ serijos / linijos, kuriuos UAB „Kraitenė“ naudodavo modeliuojant savo gaminamų ledų pakuotes, o taip pat naudodavo gaminant ir pakuojant ledus, skirtus iÅ¡imtinai konkrečiam užsakovui.

IÅ¡ sukurtų „besmegenių“ eskizų, parengtų UAB „Kraitenė“, rinkosi ir Monolith bei galiausiai iÅ¡sirinko. UAB „Kraitenė“ nuosekliai plėtojo ir stiprino savo gaminamos valgomųjų ledų produkcijos vizualinį sÄ ryšį su „besmegenio“ koncepcija, todėl ilgainiui „besmegenio“ žymuo tapo UAB „Kraitenė“ gaminamų ledų atributu. Apeliantės žiniomis, pirmasis prekės ženklas „besmegenis“ buvo „Tirpukas“, sukurtas apie 1996 m. ir pateiktas registruoti 1996 m. kovo 12 d., paraiÅ¡koje įvardijamas „sniego žmogučiu“.

„Tirpuko“ personažas reklaminėse priemonėse buvo modifikuojamas, tačiau visada buvo išlaikomas bendras bruožas – personažas „besmegenis“ arba „sniego žmogutis“, pristatantis UAB „Kraitenė“ gaminamus ledus. Aplinkybes dėl skirtingų „besmegenių“ atvaizdų buvimo patvirtino ir liudytojai G. S., A. B.. Taigi, UAB „Kraitenė“, prieš pradėdama gaminti ledus Monolith Frost GmbH, savo produkcijos asortimente ir reklamos priemonėse naudojo savo sukurtus įvairiomis variacijomis „besmegenius“ ir autoriaus turtinės teisės priklauso UAB „Kraitenė“.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, jokių sutarčių, įrodančių savo teises į ginčo prekės ženklÄ ir dizainus, nepateikė. Kadangi aplinkybė apie pakuotės „Šeima“ platinimÄ Vokietijoje iÅ¡kelta tik skundžiamame sprendime, todėl apeliantei kilo bÅ«tinybė pateikti įrodymus, kad Vokietijoje Å¡iuo metu yra prekiaujama ledais, įpakuotais „Šeimos“ pakuotėje, ant kurios anglų kalba paraÅ¡yta „Made in Lithuania“ (liet. k.

„pagaminta Lietuvoje“). Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ant apeliantės pateiktų pakuočių yra nurodytas Monolith, nors esÄ Å¡is stilizuotas pavadinimas kaip prekės ženklas pradėtas naudoti tik 2009 m., todėl UAB „Rodiklis“ Å¡ių pakuočių esÄ negalėjo sukurti 2006 m., yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Ä® bylÄ pateikti ne pakuočių galutiniai eskizai, kuriuos 2006 m. UAB „Rodiklis“ perdavė UAB „Kraitenė“, o Å¡ių eskizų pagrindu sukurtos realios pakuotės, kurios naudotos produkcijos pakavimui.

Apeliantė neteigia, kad pakuočių sudėtinė kompozicinė dalis, kuriÄ irgi sukÅ«rė UAB „Rodiklis“ bÅ«tų apskritimas / stilizuota snaigė su Monolith užraÅ¡u. Å is užraÅ¡as yra atskira dalis, nesusijusi su autoriaus objektu – pačiomis pakuotėmis. Autoriaus darbÄ sudaro pakuotės atvaizdai, sukurti iÅ¡ stilizuoto besmegenio, juostos, ledų puodelio ir kitų elementų. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje esančias UAB „Rodiklis“ sÄ skaitas faktÅ«ras.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Kraitenė“ bÅ«tų perdavusi įgytas autoriaus turtines teises į pakuotes Monolith Forst GmbH arba atsakovams. Taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad UAB „Kraitenė“ Å¡ių teisių pati neįgijo, nes tokiu atveju ji nebÅ«tų galėjusi naudoti pakuočių, pakuoti savo gaminamos ledų produkcijos į jas ir t.t.Dėl UAB „ICECO“ turtinių teisių į atvaizdÄ ir pakuotesPirma, intelektinių teisių subjektas pats nusprendžia, kokia forma ir tvarka saugoti savo intelektinę nuosavybę.

UAB „Kraitenė“ turėjo turtines autoriaus teises į atvaizdÄ ir tuo laiku jai pakako tokios apsaugos. Autorių turtinės teisės neiÅ¡nyksta dėl to, kad kÅ«rinys nėra įregistruotas prekių ženklų ar patentų registruose. Be to, 2005 m. UAB „Kraitenė“ veikloje prasidėjo ekonominiai sunkumai, privedę įmonę prie bankroto, todėl tuo laikotarpiu ir prasidėjus bankroto procesui, įmonė nevykdė jokių registravimo procedÅ«rų. Monolith Frost GmbH daugiau kaip 8 metus neregistravo atvaizdo kaip prekės ženklo, t. y. nelaikė savo nuosavybe.

„Besmegenį“ Bendrijos ženklu savo vardu Monolith Frost GmbH įregistravo tarpiniu laikotarpiu, kuomet UAB „Kraitenė“ veikla buvo perdavinėjama UAB „ICECO“. Apeliantės nuomone, keičiantis bankrutuojančios UAB „Kraitenė“ savininkams, Monolith Frost GmbH siekė nesÄ Å¾iningai pasinaudoti situacija ir įgyti svetimÄ turtÄ . Antra, teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktÄ Be varžytynių parduodamo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad buvo perkamas ne konkretus daiktas ar daiktai, bet iÅ¡ esmės visa UAB „Kraitenė“ kaip įmonė.

Dėl to sutartimi apeliantui perėjo ir turtinės autoriaus teisės į ginčo prekės ženklÄ ir dizainus.Dėl praÅ¡omos priteisti kompensacijos, dėl atvaizdo ir dizainų naudojimo UAB „Kraitenė“ turėjo turtines autoriaus teises į atvaizdÄ ir pakuotes, kurias vėliau Be varžytynių parduodamo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo apeliantė, todėl turi teisę į maksimaliÄ numatytÄ kompensacijÄ , kadangi pažeidimas yra žymus, daromas plačioje teritorijoje bei atsakovai nenutraukė ledų žymėjimo apeliantei priklausančiu prekės ženklu net ir prasidėjus ginčui.

Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Nr. 10 239 C yra apskųstas ir neįsiteisėjęs.Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų Apeliantės ir atsakovų pateiktos vartotojų apklausos patvirtina, kad vartotojai atvaizdÄ painioja su prekių ženklu „Tirpukas“. Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo prekės ženklas yra panaÅ¡us į prekės ženklÄ â€žTirpukas“. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo byloje esančiomis vartotojų apklausomis.

Apeliantės nuomone, teismas privalėjo pateikti argumentus, kuo konkrečiai Å¡ios apklausos įrodymų turinio prasme yra ydingos ir neatitinkančios įrodymų patikimumo kriterijaus. Apeliantė praÅ¡o Lietuvos apeliacinio teismo vadovautis apklausomis, nes jos patvirtina svarbiÄ aplinkybę – vartotojų klaidinimÄ . Vartotojų apklausa patvirtina, kad vartotojai „besmegenį“ sieja su „Tirpuku“, todėl egzistuoja „besmegenio“ ir ieÅ¡kovo prekės ženklo supainiojimo tikimybė.

Taip pat pirmosios instancijos teismo motyvai, kad UAB „Art Glacio“ neturėjo pagrindo atsisakyti gaminti ginčo prekės ženklu pažymėtų ledų, nes ženklas, kaip Bendrijos prekių ženklas, buvo įregistruotas Monolith Frost GmbH vardu, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė neprašė pirmosios instancijos teismo atlyginti žalÄ už jau atliktus neteisėtus naudojimo veiksmus, todėl teismo iÅ¡vados apie atsakovų atliktų veiksmų teisėtumÄ / neteisėtumÄ , Å¡iuo aspektu neturi teisinės reikÅ¡mės.Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo Apeliantė savo reikalavimų byloje negrindė aplinkybe dėl gaminamų ledų sudėtinių dalių ar receptÅ«ros sutapimo.

Monolith Frost GmbH taip pat neteigė, kad sprendimÄ nutraukti komercinius santykius su apeliante ir pradėti su UAB „Art Glacio“ lėmė receptÅ«ros ar ledų skonio klausimai. Taigi, teismas pasisakė dėl bylai nereikÅ¡mingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja, kad atsakovas A. S. žinojo ir perdavė atsakovei UAB „Art Glacio“ komercinę paslaptį, kuria įmonė pasinaudojo. A. S. buvo pasirašęs susitarimÄ dėl komercinės paslapties iÅ¡saugojimo, todėl privalėjo saugoti ieÅ¡kovės komercinę paslaptį du metus nuo darbo santykių pasibaigimo, tačiau šį įsipareigojimÄ pažeidė.

Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog niekas iÅ¡ esÄ perviliotų apeliantės darbuotojų nenurodė, kad atsakovas A. S. siÅ«lė jiems nutraukti darbo santykius su apeliante; o darbo santykius nutraukė ir pas atsakovÄ Ä¯sidarbino tik 4 darbuotojai, kai viso UAB „Art Glacio“ dirba apie 40 darbuotojų; darbo santykių nutraukimÄ lėmė iÅ¡imtinai darbo sÄ lygų pas apeliantÄ netenkinimas.

Pirma, pas apeliantę dirbo Å¡ie UAB „Art Glacio“ darbuotojai: A. K. (gamybos cecho technologinių linijų derintojas), D. K. (gamybos cecho vyriausiasis technologinių linijų derintojas), M. O. (gamybos cecho administracijos meistrė), kurie turėjo reikÅ¡mingos darbinės patirties, o perėję į UAB „Art Glacio“ realiai vykdo tapačias darbines funkcijas, t. y. UAB „Art Glacio“ gavo apmokytus darbuotojus, į kurių mokymÄ nieko nereikėjo investuoti. Antra, visi minėti darbuotojai iÅ¡ darbo UAB „ICECO“ išėjo savo noru, nenurodė jokių išėjimo priežasčių, išėjo artimu vienas kitam laikotarpiu ir nedelsiant įsidarbino UAB „Art Glacio“.

Trečia, minėti darbuotojai turėjo reikšmingos patirties ir žinių, disponavo nevieša komercine informacija, su jais buvo sudarytos sutartys dėl komercinių paslapčių apsaugos. Ketvirta, 2016-03-24 teismo posėdyje apklausti darbuotojai paliudijo, kad darbo UAB „ICECO“ metu neturėjo drausminių nuobaudų, buvo skatinami, nebuvo susipykę su apeliantės vadovybe, kai kurie turėjo įsipareigojimų bankui, augino mažamečius vaikus, todėl, apeliantės vertinimu, neįtikinama versija, kad jie darbo sutartis nutraukė prieš tai nesusitarę su UAB „Art Glacio“.

PrieÅ¡ingas elgesys bÅ«tų neracionalus ir nelogiÅ¡kas bei neatsakingas. Penkta, darbuotojų liudijimai, kad jiems nepatiko jų nuolatinis svėrimas, buvo neva sunkios darbo sÄ lygos ir pan. nepagrįsti, nes neaiÅ¡ku kodėl jie kentė eilę metų ir nusprendė nebekęsti bÅ«tent įsteigus UAB „Art Glacio“, kuriai vadovavo perviliotų darbuotojų buvęs virÅ¡ininkas A. S.. Å eÅ¡ta, atsakovai procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog galutinis tikslas, kuriam buvo įdarbinti visi darbuotojai, buvo užpildyti atitinkamas darbo pozicijas, kurioms patirtį Å¡ie darbuotojai jau turėjo.

Dėl apeliantės patirtos žalos, padarytos nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, iki Å¡ios dienos perka ledų produkcijÄ iÅ¡ UAB „Art Glacio“, t. y. trečiojo asmens poreikis produkcijai neiÅ¡nyko. Vadinasi nesant neteisėtų veiksmų Monolith Frost GmbH ir toliau bÅ«tų pirkęs ledų produkcijÄ iÅ¡ apeliantės. Monolith Frost GmbH iki 2014 m. balandžio mėn. pabaigos pirko produkcijÄ iÅ¡ apeliantės, todėl jeigu ne neteisėti veiksmai, nėra jokių aplinkybių, kurios objektyviai leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė negalėjo tikėtis bendradarbiavimo tęstinumo. Apeliantės nuomone byloje yra visi įrodymai pagrindžiantys patirtos žalos dydį bei faktÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos vertinti, skundžiamame sprendime nepasisakė dėl žalos skaičiavimo ir / ar dydžio pagrįstumo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai UAB „Art Glacio“, A.

S. ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Monolith Frost GmbH praÅ¡o skundÄ atmesti; netenkinti praÅ¡ymo dėl naujai teikiamų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo prie bylos; priteisti iÅ¡ UAB „ICECO“ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Ginčo prekių ženklas ir dizainai buvo kuriami iÅ¡imtinai trečiojo asmens naudai bei interesais Pažymi, kad nuo trečiojo asmens ir UAB „Kraitenė“ bendradarbiavimo pradžios (apie 1999 m., kai Monolith grupės įkÅ«rėjas V.

V. (Waldemar Völker) ir G. S. (G. S.) atvyko į LietuvÄ bei susitiko su UAB „Kraitenė“ atstovais); tarp Å¡ių bendrovių buvo susitarimas, kad visi prekių ženklai, pakuočių dizainai, kurie sukuriami Å¡io bendradarbiavimo metu, priklauso trečiajam asmeniui bei joks kitas subjektas, įskaitant ir UAB „Kraitenė“, be trečiojo asmens sutikimo neturi teisės naudoti savo veikloje nei ginčo prekių ženklo, nei ginčo dizainų. Taigi, ginčo prekių ženklas bei dizainai buvo sukurti bÅ«tent trečiojo asmens interesais, jo naudai, niekam kitam ledai ginčo dizainų pakuotėse ar pažymėti ginčo prekių ženklu nebuvo parduodami. 2000–2001 m., kai buvo kuriamas ginčijami prekių ženklas bei dizainai, Lietuva dar nebuvo Europos SÄ jungos narė, komunikacija tarp Vokietijoje bei Lietuvoje veikiančių verslo subjektų dėl tuometinės informacinių technologijų (internetas, telefonas, kompiuteriai ir kt.) aplinkos buvo kur kas sudėtingesnė, todėl dauguma bendradarbiavimo klausimų buvo sprendžiama asmeniÅ¡kai G.

S. atvykus į LietuvÄ . Dėl Å¡ių priežasčių UAB „Kraitenė“, kaip tarpininkė, dalyvavo ginčo prekių ženklo bei dizainų kÅ«rimo procese; Å¡alys buvo susitarusios, kad į pačių valgomųjų ledų bei jų supakavimo kainÄ Ä¯eina ir atitinkamo ginčijamų prekių ženklo bei pakuočių dizainų sukÅ«rimo kaina. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat veiklos pradžios UAB „Kraitenė“ nuosekliai registruodavo visus jai priklausančius ir jos užsakymu sukurtus prekių ženklus, tačiau registruoti „sniego senio“ prekių ženklÄ , dėl kurio kilo ginčas Å¡ioje byloje, iniciatyvos niekada nesiėmė, nors Å¡is „sniego senis“ buvo sukurtas dar 2000–2001 m.

Taip pat autorių turtinės teisės į ginčijamus prekių ženklÄ ir dizainus nebuvo įtrauktos į UAB „Kraitenė“ buhalterinę apskaitÄ , jos nebuvo atspindėtos nei vienoje iÅ¡ bankroto administratoriaus rengtų ataskaitų. Liudytojų A. B., D. P. ir G. S. parodymai, patvirtina, jog nuo pat ginčo prekių ženklo ir dizainų sukÅ«rimo tarp Å¡alių buvo griežtas susitarimas, kad teisės į Å¡iuos intelektinės nuosavybės objektus priklauso bÅ«tent trečiajam asmeniui. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ilgainiui „besmegenio“ žymuo tapo UAB „Kraitenė“ gaminamų ledų atributu, kadangi:

a) apeliantė nedalyvavo trečiojo asmens ir UAB „Kraitenė“ tarpusavio santykiuose, b) nei trečiajam asmeniui, nei G. S. nebuvo įdomus „Tirpuko“ prekių ženklas ar kiti UAB „Kraitenė“ tuo metu valdyti prekių ženklai, nes rusakalbiai asmenys, gyvenantys Vokietijoje ir kitose Europos Å¡alyse apie UAB „Kraitenė“ ir Å¡ios įmonės vardÄ , jo patikimumÄ nieko nežinojo. IeÅ¡kovė bandė suklaidinti pirmosios instancijos teismÄ dėl ginčo prekių ženklo ir dizainų autorystės BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantės pozicija dėl autorių turtinių teisių į ginčo prekių ženklÄ bei dizainus įgijimo UAB „Kraitenė“ naudai nuolat keitėsi, dar kartÄ keičiasi ir apeliaciniame skunde. 2015 m. vasario 26 d. ieÅ¡kinyje bei 2015 m. rugsėjo 7 d. patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė laikėsi kategoriÅ¡kos pozicijos, kad ginčo prekių ženklÄ („besmegenio“ pieÅ¡inį kaip tokį) bei dalį dizainų (iÅ¡skyrus ledų pakuotės-dėžės, sukurtÄ A.

V. IÄ®) dar 2006 m sukÅ«rė UAB „Rodiklis“ pagal UAB „Kraitenė“ užsakymÄ ir Å¡ias aplinkybes grindė UAB „Rodiklis“ 2006 m. lapkričio 7 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. RRR043952 ir 2006 m. lapkričio 16 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. RRR045048. Tokius pačius argumentus, ieÅ¡kovė pakartojo ir 2015 m. gegužės 7 d. dublike bei pateikė R. R. 2015 m. birželio 8 d. raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , kuriame R. R., buvęs UAB „Rodiklis“ akcininkas bei direktorius, raÅ¡tu patvirtino, kad UAB „Rodiklis“ 2006 m. pagal UAB „Kraitenė“ užsakymÄ sukÅ«rė ginčo prekių ženklo žymenį („sniego senį“) bei dizainus, o visos nuosavybės teisės į tokius kÅ«rinius tuo pačiu laikotarpiu atlygintinai buvo perduotos UAB „Kraitenė“.

Ä® bylÄ atsakovai bei trečiasis asmuo pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie paneigė ieÅ¡kovės teiginį, kad ginčo prekių ženklas bei dizainai buvo sukurti UAB „Rodiklis“ 2006 m., nes Å¡ie autorių turtinių teisių objektai buvo sukurti gerokai anksčiau. IeÅ¡kovės advokatas M. L., teismo posėdyje duodamas paaiÅ¡kinimus, patvirtino, kad „besmegenis“ buvo sukurtas apie 2000–2001 m., t. y. jau ne 2006 m. lapkričio mėn., ir, jo nuomone, „besmegenį“ sukÅ«rė UAB „Kraitenė“ (t. y., ne UAB „Rodiklis“).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad autoriaus darbÄ sudaro pakuotės atvaizdai, sukurti iÅ¡ stilizuoto besmegenio, juostos, ledų puodelio, kitų elementų, tačiau be tokių neapibrėžtų paaiÅ¡kinimų, jokių konkrečių nuorodų į UAB „Rodiklis“ sukurtus bei tiksliai atliktus darbus neva kuriant dizainus nepateikta. Taigi, apeliantės pozicija dėl ginčo prekių ženklo ir dizaino autorių turtinių teisių turėtojo, jį sukÅ«rusio autoriaus yra nenuosekli, nuolat besikeičianti, netiksli.

Kita vertus, apeliaciniame skunde teigiama, kad autorių turtinės teisės į ginčo prekių ženklÄ priklauso ieÅ¡kovei, tačiau nėra paaiÅ¡kinta, kas ir kada jį sukÅ«rė. UAB „Rodiklis nesukÅ«rė ginčo prekių ženklo ir dizainų, o UAB „Kraitenė“ į jus niekada neįgijo autorių turtinių teisiųApeliantė, teigdama, kad UAB „Kraitenė“ buvo autorių teisių subjektas, turėjo pareigÄ teismui pateikti tai patvirtinančiÄ raÅ¡ytinę autorių turtinių teisių perleidimo sutartį, tačiau Å¡ias aplinkybes grindžia tik UAB „Rodiklis“ iÅ¡raÅ¡ytomis 2006 metų lapkričio mėn. sÄ skaitomis faktÅ«romis.

Atsakovų manymu, minėtos sÄ skaitos faktÅ«ros nepatvirtina, jog UAB „Kraitenė“ įgijo turtines teises, nes jose aiÅ¡kiai nėra identifikuojamas kÅ«rinys. Viename iÅ¡ pateiktų dizainų pavyzdžių kaip gamintojas yra nurodomas Monolith Frost GmbH, nors toks trečiojo asmens pavadinimas buvo pradėtas naudoti tik 2009 m., kai buvo pakeistas ankstesnis Å¡ios bendrovės pavadinimas G. S. Tiefkühlkost GmbH. Taigi, patikslinto ieÅ¡kinio priede Nr. 12 pateikiamas dizainų pavyzdys negalėjo bÅ«ti sukurtas UAB „Rodiklis“ 2006 m., nes 2006 m.

Monolith Frost GmbH pavadinimas nebuvo naudojamas bei neegzistavo. Taigi UAB „Rodiklis“ 2006 m. lapkričio 7 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. RRR043952 ir 2006 m. lapkričio 16 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. RRR045048 negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytos apeliantės nurodomų dizainų ir prekių ženklo sukÅ«rimo paslaugų UAB „Kraitenė“ pagrindu. Kartu su 2016 m. kovo 4 d. praÅ¡ymu dėl raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo, apeliantė pateikė analogiÅ¡kos pakuotės kopijÄ , kurioje kaip trečiojo asmens pavadinimas nurodomas nebe Monolith Frost GmbH, tačiau G.

S. Tiefkühlkost GmbH (kartu atitinkamų pakuočių supainiojimÄ aiÅ¡kino apsirikimu). Atsakovų nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog apeliantė, gaminusi ledus pagal Monolith Frost GmbH užsakymÄ , turi visų pakuočių eskizus ir gali juos pateikti teismui, priderindama prie atitinkamų UAB „Rodiklis“ sÄ skaitų. Kita vertus, prie UAB „Rodiklis“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų nėra pridėtų jokių priėmimo–perdavimo aktų, kurie leistų aiÅ¡kiai identifikuoti, koks kÅ«rinys tokių sÄ skaitų pagrindu galėjo bÅ«ti sukurtas bei perduotas UAB „Kraitenė“.

Pažymi ir tai, kad valgomieji ledai iš esmės analogiškose dizainams pakuotėse trečiojo asmens užsakymu buvo gaminami dar iki 2006 m. lapkričio mėn. (ir dėl to UAB „Rodiklis“ 2006 m. lapkričio mėn. negalėjo sukurti), patvirtina ir trečiojo asmens užsakymu gamintų ledų pakuočių pavyzdžiai, ant kurių ne tik nurodytas „S.“ ženklas, kuris galėjo būti naudojamas tik iki 2006 m. birželio 30 d., kai buvo pakeistas senas trečiojo asmens pavadinimas iš G. S. Tiefkühlkost GmbH į G.

S. Tiefkühlkost GmbH, kuris vėliau dar kartÄ buvo pakeistas į Monolith Frost GmbH, tačiau ir ledų Å¡iose pakuotėse galiojimo terminai. Å iuo atveju ant pakuočių yra nurodyta aiÅ¡ki galiojimo data (2004 m. rugpjūčio 14 d. ir 2004 m. lapkričio 10 d.). Kadangi ledų galiojimo data paprastai yra vieneri metai nuo pagaminimo, Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo prekių ženklas bei ledų pakuočių dizainai buvo sukurti ir trečiojo asmens naudojami dar iki 2006 m. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ledų pakuotes trečiasis asmuo saugoja ne nuo 2004 m., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o nuo 2003 m., kai jos buvo pagamintos (ant ledų pakuočių nurodyta jų galiojimo data, kuri yra vieneri metai po ledų pagaminimo datos).

Kadangi, per laikotarpį nuo 2003 m. keitėsi G. S. pavardė iš „S.“ į „S.“, o ant išsaugotų pakuočių nurodytas dar „S.“ prekių ženklas“, vėliau keitėsi ir paties trečiojo asmens pavadinimas, pakuotės buvo ir yra saugojamos tiesiog siekiant išsaugoti nebenaudojamų pakuočių pavyzdžius. Trečiasis asmuo būtų galėjęs pateikti ir daugiau įvairių ledų pakuočių pavyzdžių, kadangi saugo ir jas, tačiau iki apeliacinio proceso apeliantė neginčijo ir neabejojo šių pakuočių autentiškumu.

Atveju, jei apeliantė abejoja trečiojo asmens pateiktų ledų pakuočių autentiškumu, jai tenka pareiga įrodyti, kad šios pakuotės yra suklastotos. Trečiojo asmens interneto puslapis, kuriame nurodyta siūloma produkcija, nėra dažnai atnaujinamas, jame tiesiog yra paliktas ledų pakuotės atvaizdas su šiuo metu jau nebenaudojamu „S.“ prekių ženklu. Trečiojo asmens vadovo ir akcininko G. S. senoji pavardė „S.“ nenaudojama nuo 2005 m. birželio 10 d. UAB „Kraitenė“ dar 2004 m. ir 2005 m. gamino ir pardavė trečiajam asmeniui valgomuosius ledus:

„Eis Plombir“, „Eis Schockoladnoe“, „Eis Slivotschnoe“ vaniliniai grietininiai, „Eis Slivotschnoe“ su rieÅ¡utais, „Eis Slivotschnoe“ su razinomis, „Eis“ su sutirÅ¡tintu pienu, ragelius 200 ml, o tokie pavadinimai yra identiÅ¡ki UAB „Rodiklis“ sÄ skaitose nurodytų ledų pakuočių pavadinimams. Taigi, ledų pakuočių dizainai buvo naudojami bei ledai Å¡iose pakuotėse buvo parduodami trečiajam asmeniui dar ir 2004 m., todėl akivaizdu, jog Å¡ių pakuočių dizainų UAB „Rodiklis“ pagal pateikiamas vėlesnes, t. y. 2006 metų lapkričio mėn., sÄ skaitas faktÅ«ras naujai sukurti negalėjo.

Liudytojai D. K., M. O., A. B. ir G. S. patvirtino, kad „sniego senio“ prekių ženklÄ pažymėti ledai buvo gaminami iki bankroto bylos UAB „Kraitenė“ iÅ¡kėlimo; tai yra vokiečių ledų pakuotė, vadinama „Švyno“ ledų pakuote; 1999 m. į UAB „Kraitenė“ atvyko vokiečių bendrovės atstovas Valdemaras, kuris norėjo gaminti ledus pagal jų sukurtÄ privatų ženklÄ , su sÄ lyga, kad visos etiketės ir visi prekių ženklai priklausys bÅ«tent vokiečių bendrovei;

„sniego senis“ ant pakuočių buvo 2000 m.; ledai su sniego senio prekių ženklu bei ginčo dizainų pakuotėmis buvo skirti tik į VokietijÄ ir tik tai įmonei, kuriai atstovauja G. S., kuris bendradarbiavimÄ su UAB „Kraitenė“ pradėjo 2000 m.; „sniego senio“ prekių ženklas ir dizainai buvo sukurti apie 2000–2001 m.Dėl A. V. kurto dizaino Patikslinto ieÅ¡kinio 3 paveikslėlyje nurodytas pakuotės dizainas taip pat yra pažymėtas trečiajam asmeniui priklausančiais prekių ženklais (sniego senio prekių ženklu bei vaflinio puodelio su kaspinu prekių ženklu, kurie yra trečiojo asmens vardu registruoti prekių ženklai).

A. V. originalaus kÅ«rinio sukÅ«rimo darbų neatliko, kadangi jau anksčiau sukurtus elementus, kurie yra trečiojo asmens vardu registruoti prekių ženklai, tiesiog sumaketavo į vienÄ visumÄ . Tokie A. V. IÄ® atlikti veiksmai nėra laikytini kÅ«rinio sukÅ«rimu, ji atliko tik maketavimo darbus. Be kita ko, užraÅ¡as rusų kalba „?????2008“ buvo sugalvotas G. S., kadangi 2008 m. Rusijoje buvo paskelbti Å¡eimos metais. Pažymi, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kÄ reiÅ¡kia užraÅ¡as „?????“ ir kodėl buvo pasirinktas bÅ«tent skaičius „2008“.IeÅ¡kovė neįgijo autorių turtinių teisių į prekių ženklÄ ir dizainus bei nėra jų savininkė Ginčo prekių ženklas ir dizainai UAB „Kraitenė“ niekada nepriklausė, todėl nebuvo ir negalėjo bÅ«ti parduoti kartu su UAB „Kraitenė“ priklausančiu turtu.

Sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, kad pardavėjas, 2010 m. spalio 3 d. įvykusiame vieÅ¡ame turto pardavime, pardavė pirkėjui UAB „Kraitenė“ nuosavybės teise priklausantį visÄ turtÄ , esantį Fabriko g. 8, Marijampolė bei pateikiama perduodamo turto detalizacija, nurodant konkrečiai perduodamÄ turtÄ , tarp kurio jokios įsigyjamos autorių turtinės teisės nurodytos nėra. Taip pat autorių turtinės teisės į ginčo prekių ženklÄ ir dizainus nebuvo apskaitytos UAB „Kraitenė“ buhalterinėje apskaitoje.

Sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, jog ieÅ¡kovei perduodami tik registruoti prekių ženklai pagal suvestinę. Apeliantei yra žinoma, jog UAB „Kraitenė“ kreditorių komiteto posėdžiuose nebuvo svarstomi klausimai dėl bet kokių autorių turtinių teisių perleidimo ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė neturi teisės reikalauti kompensacijos iÅ¡ atsakovų dėl priekių ženklo ir dizainų naudojimo Apeliantė nepatyrė jokios žalos. Nors apeliantė ir teigia, kad žala pasireiÅ¡kia kaip negautos pajamos už naudojimÄ si neva jai priklausančiais ginčo prekių ženklu ir dizainais bei jos gaminamos produkcijos vartotojų suklaidinimu,.

šie UAB „ICECO“ teiginiai nepagrįsti. Apeliantė nėra ir niekada nebuvo ginčo prekių ženklo ir dizainų savininke, atitinkamai ir jų naudojimas negalėjo klaidinti apeliantės produkcijos vartotojų, sukelti jiems painiavos. 2016-06-27 teismo posėdyje apeliantės advokatė R. D. nurodė, kad iš esmės ta pakuotė nėra ginčo, kad ta pakuotė ir tas „besmegenis“ buvo naudojamas tik Monolith ledams gaminti; konkrečiai šita privati pakuotė buvo skirta Monolith. Šiuo atveju UAB „ICECO“ nėra autorių teisių subjektas, negali vadovautis ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktu bei reikalauti šioje normoje įtvirtintos kompensacijos atlyginimo.

Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnyba 2016 m. kovo 15 d. sprendimu byloje Nr. 10 239 C apeliantės paraiÅ¡kÄ dėl prekių ženklo, kaip bendrijos prekių ženklo, registracijos panaikinimo atmetė. Nei vienas iÅ¡ atsakovų neatliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, o ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti žalos dydis nepagrįstasNors ir apeliaciniame skunde ir teigiama, jog UAB „Art Glacio“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktus, o A. S. pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu, tačiau, atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir negalėjo pažeisti apeliantės teisių, kurių ji niekada neturėjo.

Ginčo prekių ženklÄ , kaip Bendrijos prekių ženklÄ , savo vardu 2011 m. gegužės 5 d. yra įregistravęs trečiasis asmuo, kuris yra teisėtas prekių ženklo savininkas bei naudotojas. Atsakovė UAB „Art Glacio“, naudodama ginčo prekių ženklÄ , nesukėlė painiavos apeliantės produkcijos vartotojams, nes jos produkcijos, pažymėtos prekių ženklu, į mažmeninę rinkÄ netiekė, o vienintelis klientas, nuo 2000 m. pirkęs produkcijÄ , pažymėtÄ ginčo prekių ženklu, buvo trečiasis asmuo.

Dėl prekių ženklo „sniego senis“ panaÅ¡umo į prekių ženklÄ â€žTirpukas“ Mano, jog remiantis kasacinio teismo suformuota praktika suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti nustatoma remiantis visuomenės nuomone. Atsakovų ir trečiojo asmens nuomone, UAB „Factus dominus“ atlikta apklausa yra nereprezentatyvi (neatspindi visuomenės nuomonės), nes:

a) apklausoje apskritai nėra keliamas klausimas dėl ginčo prekių ženklo ir prekių ženklo „Tirpukas“ panaÅ¡umo, b) apklausa atlikta tik Marijampolės apskrityje, o ne visoje Å¡alies teritorijoje, c) buvo užduodami menami klausimai, pateikiant galimų atsakymų variantus bei taip nepagrįstai formuojant respondentų nuomonę, d) apklausos klausimai yra suformuluoti ydingai, netinkamai bei nėra aiÅ¡kÅ«s, respondentų buvo klausiama ne apie prekių ženklų panaÅ¡umÄ / nepanaÅ¡umÄ , o apie „pagalvojimÄ â€œ, net neminint galimo suklaidinimo.

Atsakovės UAB „Art Glacio“ užsakymu atliktas Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės tyrimas dėl klaidinančio prekių ženklų panaÅ¡umo (toliau – tyrimas), kurio metu buvo apklausti 1005 respondentai nuo 18 iki 75 metų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 24 proc. visų apklaustų respondentų nurodė, kad ginčo prekių ženklas yra panaÅ¡us į prekių ženklÄ â€žTirpukas“, tuo tarpu 67 proc. apklaustųjų pripažino, kad ginčo prekių ženklas ir prekių ženklas „Tirpukas“ nėra panašūs. Pažymi, jog prekių ženklas „Tirpukas“ Vokietijoje jokios reputacijos neturi, nežinomas.

PrieÅ¡ingai, ginčo prekių ženklas Vokietijoje siejamas bÅ«tent su trečiuoju asmeniu, kuris Å¡ios Å¡alies teritorijoje prekybÄ produkcija, pažymėta ginčo prekių ženklu, vykdo jau keliolika metų. Dėl apeliantės į bylÄ pateiktos M. L. iÅ¡vados M. L. iÅ¡vados pagrindžia, kad ginčo prekių ženklas ir prekių ženklas „Tirpukas“ nėra identiÅ¡ki ar klaidinančiai panašūs kÅ«riniai, juolab, kad jais yra skirtingai pateikiamas tas pats bendrinis personažas – sniego senis.

Kita vertus, M. L. iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, o apeliaciniame skunde modifikuojami ankstesni apeliantės teiginiai (pavyzdžiui, patikslintame ieÅ¡kinyje įrodinėjimo, kad ginčo prekių ženklas yra „Tirpuko“ atgaminimas, t. y. kopija), o skunde nurodo, jog ginčo prekių ženklas yra „Tirpuko“ „iÅ¡vedinys“. Mano, jog M. L. pateikė tik savo subjektyviÄ , o ne visuomenės nuomonę. Atsakovai nepažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto A. S. jokių apeliantės komercinių paslapčių neteisėtai nepanaudojo ir neperdavė tretiesiems asmenims.

A. S. ir apeliantės darbo santykiai baigėsi 2012 m. vasario 17 d., po to, kai A. S. atsisakė vykdyti, jo nuomone, nepagrįstus apeliantės direktoriaus V. Å . reikalavimus. NutrÅ«kus darbo santykiams su apeliante, A. S. ilgÄ laikÄ buvo bedarbis, buvo įsiregistravęs darbo biržoje kaip darbo ieÅ¡kantis asmuo. 2012 m. lapkričio 16 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Solis“, kurioje dirbo iki 2013 m. rugsėjo 4 d. Trečiasis asmuo 2013 m. liepos mėn. pradžioje kreipėsi į A. S. bei pasiÅ«lė jam bendradarbiauti, nes nusprendė nutraukti ledų pirkimÄ iÅ¡ apeliantės. Ledus iÅ¡ UAB „Art Glacio“ trečiasis asmuo pradėjo pirkti nuo 2014 m. balandžio mėn., o 2011 m. sausio 28 d. trečiojo asmens bendradarbiavimo sutartis su apeliante nebuvo pratęsta, nes jos galiojimas baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d., jokie įsipareigojimai Å¡alių nesaistė.

Trečiasis asmuo nuo pat UAB „Art Glacio“ įsteigimo daug investavo į įmonę, t. y. paskolino 1 400 000,00 Eur, o A. S. investicijos sudarė 46 339,20 Eur. Vienas A. S. nebÅ«tų finansiÅ¡kai pajėgus įsteigti naujÄ Ä¯monę bei savarankiÅ¡kai pradėti ledų gamybÄ , juo labiau primesti trečiajam asmeniui savo bendradarbiavimo sÄ lygų. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. kovo 25 d. Trečiasis asmuo ir A. S., vykdydami iÅ¡ankstinį susitarimÄ , sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria trečiasis asmuo iÅ¡ UAB „Art Glacio“ įsigijo 1785 vienetus paprastųjų vardinių įmonės akcijų.Nėra pagrindo teigti, jog A.

S. atskleidė apeliantės komercines paslaptis, susijusias su trečiuoju asmeniu, o informacija (pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos, pardavimo kaina, vykdymo sÄ lygos) buvo pateikta UAB „Art Glacio“ trečiojo asmens siÅ«lant bendradarbiauti. Po darbo santykių su apeliante nutraukimo atsakovas neturėjo objektyvių galimybių konkuruoti bei suteikti trečiajam asmeniui pačias paslaugas, kaip ir apeliantė, nes A. S. neturėjo jokių galimybių vykdyti ledų gamybos veiklÄ , ilgÄ laikÄ ieÅ¡kojo darbo, o po to įsidarbino UAB „Solis“.

Ledų gamybos veiklÄ atsakovai pradėjo vykdyti tik sulaukę investicijų iÅ¡ trečiojo asmens. Apeliantės ir trečiojo asmens bei A. S. ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių sÄ lygos (ledų pardavimo kaina) yra identiÅ¡kos, todėl nepagrįsta teigti, jog A. S., neteisėtai pasinaudojo apeliantės komercine paslaptimi, sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu jam palankesnėmis sÄ lygomis. Atsakovai nepažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto Apeliaciniame skunde minimi tik 3 darbuotojai (A.

K., D. K., M. O.), o M. D. tariamas perviliojimas neapeliuojamas. Atsižvelgiant į darbuotojų teismo posėdžio metu duotus parodymus apie perėjimo į UAB „Art Glacio“ aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovai jokių aktyvių veiksmų, siekiant pervilioti buvusius apeliantės darbuotojus neatliko ir niekada nesiÅ«lė bei neįkalbinėjo apeliantės darbuotojų pereiti dirbti pas atsakovę. Pavienių darbuotojų savanoriÅ¡kas perėjimas dirbti iÅ¡ vienos įmonės į kitÄ nesudaro pagrindo pripažinti tokius veiksmus nesÄ Å¾iningais.

UAB „Art Glacio“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Apeliantė nėra nei ginčo prekių ženklo, nei dizaino savininkė. Ginčo prekių ženklas registruotas kaip Bendrijos prekių ženklas, trečiojo asmens vardu, todėl trečiasis asmuo turi teisę jį naudoti savo nuožiūra, o atsakovai, gamindami ledus pakuotėse, pažymėtose ginčo prekių ženklu, neatlieka jokių neteisėtų veiksmų.Apeliantė nepatyrė žalos dėl atsakovų veiksmų Pažymi, jog su Kauno apygardos teismo argumentais, susijusiais su apeliantės reikalaujamų priteisti nuostolių nepagrįstumu, sutinka.

Apeliantės negautos pajamos, kurias neva ji turėjo gauti iÅ¡ trečiojo asmens, nebuvo realios bei neiÅ¡vengiamos. Tarp apeliantės ir trečiojo asmens buvo pasiraÅ¡yta 2011 m. sausio 28 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. 28/01/11-02, kuri baigė galioti 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi, nuo 2012 m. sausio 1 d. Å¡alių bendradarbiavimas tęsėsi nesudarius bendradarbiavimo sutarties, nes trečiasis asmuo valgomuosius ledus pirkdavo pagal kiekvienÄ kartÄ derinamus atskirus užsakymus. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu bÅ«tų atsiradusi žala, nes nesiekė pervilioti trečiojo asmens kaip kliento.

Apeliantės pajamų praradimÄ lėmė ne atsakovų neteisėti veiksmai, o trečiojo asmens savarankiÅ¡ki veiksmai, kuriais buvo nuspręsta pakeisti produkcijos tiekėjÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl nagrinėjamos bylos ribųCPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Dėl naujų įrodymųPagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teisme leidžiamas naujų įrodymų pateikimas, jei tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso Å¡alims turi bÅ«ti sudarytos galimybės suformuluoti bei iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ apie naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ , jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016), o apeliacinės instancijos teismui tenka procesinė pareiga Å¡iuos Å¡alių argumentus įvertinti priimant procesinį sprendimÄ . Å i apeliacinės instancijos teismo procesinė pareiga susijusi su fundamentaliais proceso principais, tokiais kaip Å¡alių procesinis lygiateisiÅ¡kumas ir teisė bÅ«ti iÅ¡klausytomis, todėl tokio pobÅ«džio Å¡alių argumentų, nors ir neiÅ¡dėstytų apeliaciniame skunde, įvertinimas nelaikytinas neleistinu apeliacijos ribų konkrečioje byloje peržengimu.Apeliaciniame skunde UAB „ICECO“ praÅ¡o priimti ir prijungti prie bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus: 2008 m. balandžio 9 d.

A. V. IÄ® PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ DIZ Nr. 044; iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ internetinio tinklalapio ir vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ bei pakuotes ir čekius lietuvių kalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai realiai galėjo bÅ«ti pateikti ir pirmosios instancijos teisme ir apeliantė nepagrindė bÅ«tinybės minėtus dokumentus pateikti vėliau, todėl teisėjų kolegija Å¡ių dokumentų nepriima ir prie bylos neprideda.Atsakovai bei trečiasis asmuo pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos prijungti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnybos Ketvirtosios apeliacinės tarybos 2017 m. gegužės 8 d. sprendimÄ .

Kadangi Å¡io dokumento turinys ieÅ¡kovei ir atsakovams žinomas, Å¡is dokumentas priimamas ir pridedamas prie bylos.Dėl UAB „ICECO“ nuosavybės teisės į ginčijamus prekės ženklÄ ir dizainus Patikslinto ieÅ¡kinio 1 paveikslėlyje pavaizduotas ginčo prekės ženklas „sniego senis / besmegenis“ (t. IV, b. l. 5). Bylos duomenimis iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Kraitenė“ valgomųjų ledų gamybos veikloje naudojo „besmegenių / sniego senių“ atvaizdų serijÄ / linijas, kuriuos modeliuodavo ant savo gaminamų ledų pakuočių, naudodavo ledų reklamose.

IÅ¡imtinai konkrečiam užsakovui pagamintų ledų pakuotes buvo pažymėtos modifikuotais „sniego senių / besmegenių“ atvaizdais. Tiek UAB „Kraitenė“, tiek ir UAB „ICECO“ užsakovui (trečiajam asmeniui) Monolith Frost GmbH tiekta pagamintų ledų produkcija buvo pažymėta ginčo „besmegenio / sniego senio“ atvaizdu. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, jog trečiasis asmuo ginčo prekių ženklais ir dizainais žymėjo ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigytÄ produkcijÄ , tačiau ir produkcijÄ Ä¯sigytÄ iÅ¡ kitų gamintojų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje (AB „Premia KPC“, AB „Klaipėdos pienas“,, Wera Nova Ltd.).

Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnyba 2016 m. kovo 15 d. sprendimu byloje Nr. 10 239 C, atmetė ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl trečiajam asmeniui priklausančio prekės ženklo „sniego senis“ kaip Bendrijos prekių ženklo registracijos panaikinimo. Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnybos Ketvirtoji apeliacinė taryba 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo.

Vadovaujantis Europos tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 57 straipsniu, Bendrijos prekių ženklo savininko teisės yra panaikinamos tik tuomet, kai Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnyba, nagrinėjanti skundus dėl Bendrijos prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu ar Bendrijos prekių ženklo savininko teisių panaikinimo, priima sprendimÄ dėl Bendrijos prekių ženklo savininko teisės panaikinimo arba ženklo paskelbimo negaliojančiu, o toks sprendimas tampa galutiniu.

Å iuo atveju galutiniu Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimu konstatuotos nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, paneigiančios apeliacinio skundo argumentus:

1) nėra įrodymų, kad UAB „Kraitenė ar koks nors trečiasis asmuo kada nors naudojo ginčijamÄ Å¾ymenį prieÅ¡ pateikiant paraiÅ¡kÄ (iÅ¡skyrus prekes, parduodamas Europos SÄ jungos bendrijos prekių ženklo (toliau – ir ESPŽ) savininko pavadinimu);

2) prieÅ¡ pateikiant ESPŽ registracijos paraiÅ¡kÄ pakuotė su ginčijamu žymeniu buvo gaminama, parduodama ir naudojama ESPŽ savininko naudai ar jo vardu, kadangi ant visų pakuočių pavyzdžių, kuriuos pateikė abi Å¡alys, tiek su datomis, tiek be jų, yra ESPŽ savininko Monolith Frost GmbH logotipas – „Monolith“ bendrovės pavadinimas ir snaigės emblema – ir visada yra nuoroda, kad gaminiai pagaminti (vok. k. hergestellt für) ESPŽ savininkui ir jo direktoriui G. S. (po 2005 m. pavardės pakeitimo – S.);

3) Å¡alių pateikta pakuotė nurodo skirtingas datas, bet anksčiausia yra 2004 m., kuri yra galiojimo data, nurodyta ant ESPŽ savininko pateiktų etikečių. Net dalis pakuočių, pateiktų pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio pripažinti registracijÄ negaliojančia, kartu su praÅ¡ymu pripažinti registracijÄ negaliojančia, nurodo G. S., bet ne S. pavardę, kuri turėtų bÅ«ti nurodoma, jei jos bÅ«tų pagamintos 2006 m., kaip teigia pareiÅ¡kėjas (apeliantė), praÅ¡antis pripažinti registracijÄ negaliojančia;

4) faktas, kad UAB „Kraitenė“ užsakė ir sumokėjo už pakuotės dizainÄ ir gamybÄ 2006 m. ir 2008 m. nėra pakankamas nuspręsti, kad ji elgėsi savo vardu ir savo sÄ skaita;

5) nors 2010 m. lapkričio mėn. pirkimo–pardavimo sutartis numato, kad visas UAB „Kraitenės“ turtas buvo parduotas pareiÅ¡kėjui (apeliantei), praÅ¡ančiam pripažinti registracijÄ negaliojančia, turtas yra aiÅ¡kiai iÅ¡vardintas ir tuose pateiktuose dokumentuose nėra jokių nuorodų į ginčijamÄ maÅ¾Ä senį besmegenį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog Europos SÄ jungos Intelektinės nuosavybės tarnybos 2017 m. gegužės 8 d. galutiniu sprendimu pripažinta, kad UAB „ICECO“ nėra nei vienintelis teisių perėmėjas, nei teisėtas UAB „Kraitenės“ teisių perėmėjas, tačiau tik 2010 m. lapkričio mėn. pirkimo–pardavimo sutartyje iÅ¡vardinto turto pirkėjas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus:

1) uždrausti atsakovei UAB „Art Glacio“ naudoti patikslinto ieÅ¡kinio 1 paveikslėlyje pavaizduotÄ Å¾ymenį ir pakuočių dizainus, kurių pavyzdžiai yra pateikti patikslinto ieÅ¡kinio prieduose Nr. 12 ir Nr.13, kaip pažeidžiančius ieÅ¡kovės UAB „ICECO“ turimas autorių turtines teises bei 2) priteisti ieÅ¡kovės naudai 37 650,60 Eur dydžio kompensacijÄ už autoriaus turtinių teisių pažeidimÄ solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S.. Pirmosios instancijos teismas bylÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡sprendė teisingai, todėl nėra pagrindo skundžiamojo sprendimo dalį naikinti dėl CPK 28 straipsnio 2 punkto pažeidimo.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.Dėl ginčo prekių ženklo panaÅ¡umo į prekių ženklÄ â€žTirpukas“Prekės ženklas „Tirpukas“ buvo sukurtas 2000 m. Nuo 2001 m. gegužės 21 d. yra UAB „ICECO“ registruota nuosavybė (t. IV, b. l. 112). Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinamo panaÅ¡umo, turi bÅ«ti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas);

Å¡is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumÄ reikÅ¡mingų bylos aplinkybių; turi bÅ«ti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panaÅ¡umas, o iÅ¡vada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus Å¡ių aspektų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013). Ginčo žymenys turi bÅ«ti lyginami laikantis Å¡ių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrÄ jų sukuriamÄ Ä¯spÅ«dį vidutiniam vartotojui.

Vertinant žymenų panaÅ¡umÄ turi bÅ«ti atsižvelgiamam į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o iÅ¡vadÄ dėl jų panaÅ¡umo ar skirtingumo daro pagal bendrÄ jo atmintyje iÅ¡likusį įspÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016). Taip pat kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ginčo žymenys turi bÅ«ti lyginami laikantis Å¡ių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrÄ jų sukuriamÄ Ä¯spÅ«dį vidutiniam vartotojui.

Vertinant žymenų panaÅ¡umÄ turi bÅ«ti atsižvelgiamam į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o iÅ¡vadÄ dėl jų panaÅ¡umo ar skirtingumo daro pagal bendrÄ jo atmintyje iÅ¡likusį įspÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017).VieÅ¡ai žinoma, jog senis besmegenis ir /ar sniego senis yra antropomorfinė žmogaus skulptÅ«ra, pagaminta iÅ¡ sniego; besmegenis statomas iÅ¡ trijų tokių kamuolių, kurie simbolizuoja pilvÄ , krÅ«tinę ir galvÄ , iÅ¡ Å¡ono prilipdomos ar iÅ¡ Å¡akų padaromos rankos.

TradiciÅ¡kai besmegenio nosį vaizduoja morka, o akis ir burnÄ â€“ anglių gabalėliai, gali bÅ«ti dekoruojamas kepure, Å¡luota, drabužiais. Liudytojo A. B., buvusio BUAB „Kraitenė“ steigėjo, akcininko bei gen. direktoriaus, parodymais, prekių ženklas „Tirpukas“ buvo sugalvotas kaip naujas lietuviÅ¡kas personažas, netradicinis, lyginant su paprastu sniego seniu, kuris populiarus Rusijoje ir matytas animaciniuose filmuose; prekių ženklas „Tirpukas“ trečiajam asmeniui ir G.

S. buvo neįdomus; kadangi „Tirpukas“ asocijuojasi su jaunu sniego žmogeliuku ir toks buvo jo kūrėjų tikslas, o senis besmegenis nuo senų laikų yra žiemos personažas, kuris Vokietijoje gyvenantiems rusams (ledų pirkėjams) labiau asocijuojasi su ledais arba su jų gimtine. Teisėjų kolegijos vertinimu lyginami priekių ženklai yra nepanašūs. Vizualiai ginčo prekės ženklas yra panašesnis į tradicinį sniego senį / besmegenį, o „Tirpukas“ yra modifikuotas tradicinio sniego senio / besmegenio atvaizdas, t. y. jo išvaizda pakeista iš senio į jaunuolį, nepakeičiant tradicinių besmegenio vaizdavimo elementų: balta spalva, nosyje vaizduojama morka, yra dekoruotas.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti Å¡alių užsakytas ir į bylÄ pateiktas vartotojų apklausas. Visuomenės klaidinimo galimybė yra fakto klausimas. IÅ¡ apeliantės užsakymu atliktos 2015 m. birželio 9–11 d. UAB „Factus dominus“ apklausos ataskaitos duomenų nustatyta, kad tyrime dalyvavo 400 respondentų; 48,5 proc. turimo dalyvių ginčo prekės ženklÄ priskyrė UAB „ICECO“, 33,8 proc. – UAB „Kraitenė“ bei 1,5 proc.

– UAB „Art Glacio“; 71,3 proc. ginčo prekės ženklÄ priskyrė „Tirpuko“ ledams., 10 proc. – „Dadu“ ledams, 2 proc. – UAB „Art Glacio“ gaminamiems ledams. IÅ¡ atsakovės užsakymu atliktos Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės tyrimo ataskaitos duomenų nustatyta, jog buvo apklausti 1005 respondentai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; 24 proc. nurodė, kad ginčo prekių ženklas yra panaÅ¡us į prekių ženklÄ â€žTirpukas“, 67 proc. apklaustųjų pripažino, kad ginčo prekių ženklas ir prekių ženklas „Tirpukas“ nėra panašūs; 68 proc. respondentų nurodė, kad nesuklystų įsigydami atitinkamais prekių ženklais pažymėtÄ produkcijÄ , 22 proc.

– kad galėtų suklysti; 47 proc. nurodė, kad produkcijÄ , pažymėtÄ ginčo prekių ženklu ir prekių ženklu „Tirpukas“, gamina skirtingi gamintojai, 19 proc. negalėjo atsakyti į pateiktÄ klausimÄ , 23 proc. – kad produkcijÄ gamina ekonomiÅ¡kai susiję gamintojai ir 11 proc. nurodė, kad produkcijÄ gamina tas pats gamintojas. Teisėjų kolegija, palyginusi apklausų duomenis, konstatuoja, jog UAB „Factus dominus“ apklausoje dalyvavusiems respondentams buvo pateiktas tik ginčo „sniego senio / besmegenio“ vizualinis atvaizdas (prekės ženklas) ir nebuvo pateiktas „Tirpuko“ vizualinis atvaizdas; taip pat respondentams buvo užduoti klausimai ne dėl dviejų prekės ženklų panaÅ¡umo, o dėl ginčo prekės ženklo priskyrimo atsakymuose iÅ¡vardintiems gamintojui ir ledams (pavadinimui).

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavusiems respondentams buvo pateikti ginčo bei „Tirpukas“ prekių ženklai, jiems buvo užduoti klausimai dėl perkės ženklų tarpusavio panaÅ¡umo / nepanaÅ¡umo. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl prekių ženklų panaÅ¡umo / nepanaÅ¡umo vadovaujamasi atsakovės užsakymu atliktos Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės tyrimo ataskaitos duomenimis, kurie patvirtina faktÄ , kad, visuomenės vertinimu, ginčo prekių ženklas ir prekių ženklas „Tirpukas“ nėra panašūs, kadangi daugiau nei pusė (68 proc.) respondentų nurodė manantys, kad ginčo prekių ženklas ir prekių ženklas „Tirpukas“ yra nepanašūs, taip pat daugiau nei pusė (66 proc.) respondentų nurodė, jog lyginamais prekių ženklais žymimÄ produkcijÄ gamina skirtingi gamintojai arba negalėjo atsakyti į šį klausimÄ , pripažįstama, kad didžioji dalis vartotojų nesuklystų rinkdamiesi tarp ginčo prekių ženklu ir prekių ženklu „Tirpukas“ pažymėtų prekių, kadangi prekių ženklai nėra panašūs. Pažymėtina ir tai, Vidaus rinkos derinimo tarnybos 2016 m. kovo 15 d. sprendime byloje Nr. 10 239 C pasisakyta, jog prekių ženklas „Tirpukas“ aiÅ¡kiai skiriasi nuo ginčo prekių ženklo (t.

V, b. l. 135). Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog apeliantės teiginys, kad ginčo prekės ženklas yra prekių ženklo „Tirpukas“ iÅ¡vedinys, atkartojantis „Tirpuko“ bruožus ir kÅ«rybinę idėjÄ , yra nepagrįstas. UAB „Art Glacio“, naudodama ginčo prekių ženklÄ , negalėjo sukelti painiavos UAB „ICECO“ produkcijos vartotojams, kadangi prekių ženklai „Tirpukas“( t. IV, b. l. 112) ir „sniego senis / besmegenis“ (t. IV, b. l.

5) yra nepanašūs ir skiriasi. Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovė UAB „Art Glacio“ (toliau – ir atsakovė) pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktus, o atsakovas A. S. (toliau – ir atsakovas) – Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu.Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų taikymoNustatyta, jog apeliantė ir atsakovas buvo sudarę 2011 m. vasario 28 d. komercinės paslapties iÅ¡saugojimo susitarimÄ , kurio atsakovas įsipareigojo nenaudoti, neatskleisti įmonės komercinės paslapties du metus nuo darbo teisinių santykių pasibaigimo (Susitarimo 2.2.6. p.).

Taip pat 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu atsakovui buvo suteiktos papildomos teisės, numatytos įmonės vadovui įstatų atitinkamuose punktuose. Byloje esančiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose yra užfiksuotos aplinkybės apie apeliantės darbuotojų atsakovui A. S. išsiųstus elektroninius laiškus, laikotarpiu, kai A. S. dirbo UAB „ICECO“ gamybos direktoriumi (2011-02-28–2012-02-14), kurie patvirtina aplinkybes, jog atsakovas bei darbuotojai disponavo apeliantės nevieša komercine informacija: a) 2012 m. vasario 10 d. R.

K. laiÅ¡kas apie ledų savikainas VICI, b) 2012 m. vasario 8 d. G. K. laiÅ¡kas apie ledų gamybos organizavimÄ , c) 2012 m. vasario 9 d. R. K. laiÅ¡kas apie ledų savikainas, d) 2011 m. spalio 3 d. R. V. laiÅ¡kas apie savikainas monolitui, e) 2011 m. birželio 9 d. O. K. laiÅ¡kas apie planines savikainas – LEDAI bei 2012 m. vasario 15 d. G. K. laiÅ¡kas, dėl ragelių, iÅ¡siųstas po atsakovo išėjimo iÅ¡ apeliantės darbo (t. II, b. l. 54). Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant neteisėtas informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimÄ , perdavimÄ , skelbimÄ be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimÄ iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui.Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai.

Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis. Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai.

Tokiu atveju ji gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Komercinės paslaptys – konfidencialÅ«s duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikÅ¡mingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytÄ laikÄ negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors bÅ«du galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).UAB „ICECO“ teigia, jog atsakovas A.

S., turėdamas sutartinį įsipareigojimÄ dvejus metus nuo darbo teisinių santykių nutraukimo pabaigos neatskleisti apeliantės komercinės paslapties, perdavė atsakovei UAB „Art Glacio“ UAB „ICECO“ komercinę paslaptį – informacijÄ apie apeliantės užsakovo Monolith Frost GmbH ledų gamybos bei tiekimo kainodarÄ , įsigyjamų ingredientų kainas, savikainas ir pan.Teisėjų kolegijos vertinimu, informacija apie apeliantės klientÄ (užsakovÄ ) Monolith Frost GmbH atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus tiek, kad ji bÅ«tų laikoma komercine paslaptimi, nes tie duomenys atitiko komercinės paslapties požymius, buvo neprieinami tretiesiems asmenims, juos žinojo atsakovas A.

S., kuris nuo 1997 m. dirbo UAB „Kraitenė“ bei buvo atsakingas už ledų gamybÄ ; o UAB „Kraitenė“ bankrutavus, nuo 2011 m. pradėjo dirbti UAB „ICECO“, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2012 m. vasario 14 d. dirbo UAB „ICECO“ gamybos direktoriumi bei, kaip minėta, turėjo įsipareigojimÄ du metus nuo darbo teisinių santykių pasibaigimo saugoti apeliantės komercines paslaptis. Apeliantė teigia, UAB „ICECO“ klientas Monolith Frost GmbH, su kuriuo apeliantę siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, perėjo į A.

S. įsteigtÄ atsakovę UAB „Art Glacio“, kuriai atsakovas atskleidė komercinę paslaptį, susijusiÄ su valgomųjų ledų gamyba užsakovei Monolith Frost GmbH. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tais atvejais, kai Å«kio subjektas, įgijęs ar naudojantis komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , siekia nesÄ Å¾iningai konkuruoti, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, taip pat taikomas ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).Nustatyta, jog A.

S. nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. dirbo UAB „Solis“. 2013 m. rugsėjo 3 d. atsakovas įregistravo UAB „Art Glacio“. Atsakovė su buvusiu apeliantės užsakovu (trečiuoju asmeniu) Monolith Frost GmbH sudarė 2013 m. rugsėjo 24 d. bendradarbiavimo sutartį (praėjus 21 d. nuo atsakovės įmonės įsteigimo). Šiuo metu UAB „Art Glacio“ akcininkai yra trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH, nuo 2014 m. kovo 25 d. turi 1 785 vienetus paprastųjų vardinių įmonės akcijų (51 proc.), likusios akcijos priklauso A.

S., kuris yra ir Å¡ios įmonės direktorius. Atsakovai paaiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo 2013 m. liepos mėn. pradžioje kreipėsi į A. S. bei pasiÅ«lė jam bendradarbiauti; atsakovas sutiko ir 2013 m. rugsėjo 3 d. įregistravo UAB „Art Glacio“. Liudytojas G. S. parodė, kad sužinojo aplinkybę, jog 2013 m. gegužės mėn. apeliantė pradėjo trečiojo asmens ledų asortimentÄ pardavinėti Vokietijoje trečiojo asmens konkurentams, todėl 2013 m. liepos 1 d. G. S. pakvietė apeliantės vadovÄ V.

Å . į Monolith grupės įmonių savininkų susirinkimÄ , kuris vyko Prahoje. Å io susitikimo metu Monolith grupės partneriai pareiÅ¡kė apeliantei, kad jiems nepriimtinas toks elgesys, kai jos produktai yra platinami konkurentams Vokietijoje. V. Å . buvo įspėtas, jeigu nenustos pardavinėti produkcijos Monolith grupės konkurentams Vokietijoje, trečiasis asmuo bendradarbiavimÄ nutrauks. Tame pačiame susitikime Monolith grupės partneriai pasiÅ«lė apeliantei sudaryti naujÄ sutartį, pagal kuriÄ trečiasis asmuo įsipareigotų kasmet nupirkti valgomųjų ledų už 2 000 000,00 Eur, o apeliantė įsipareigotų neparduoti trečiojo asmens iÅ¡vystytų produktų konkurentams Vokietijoje, tačiau V.

Å . su tokia sÄ lyga nesutiko (Å¡ias aplinkybes taip pat patvirtina 2013 m. birželio 3 d – birželio 12 d. elektroninis susiraÅ¡inėjimas). Po Å¡io susitikimo su V. Å . (2013 m. liepos 1 d.), Monolith grupės įmonių savininkai nusprendė, kad jų valdomos įmonės ateityje produkcijos iÅ¡ apeliantės nepirks, ir arba atidarys naujÄ savo fabrikÄ , gaminantį ledus, arba perduos gaminti produkcijÄ kitam fabrikui. Po 2013 m. liepos 1 d. susitikimo G. S. paskambino A. S. bei papasakojo apie trečiojo asmens planus, susijusius su planuojama ledų gamyba Lietuvoje bei paklausė, ar A.

S. galėtų dirbti trečiajam asmeniui bei gaminti valgomuosius ledus. Tokiu bÅ«du buvo įsteigta UAB „Art Glacio“, kurios akcininku vėliau tapo trečiasis asmuo. IÅ¡ nustatytų aplinkybių visumos spręstina, kad komercinio bendradarbiavimo tarp apeliantės ir trečiojo asmens nutraukimas buvo sÄ lygotas trečiojo asmens sužinojimui apie UAB „ICECO“ platinamus produktus Monolith Frost GmbH konkurentams Vokietijoje bei apeliantės nesutikimu neparduoti trečiojo asmens iÅ¡vystytų produktų konkurentams Vokietijoje.

Tarp minėtų šalių nesutarimų dėl apeliantės gaminamų ledų sudėtinių dalių ir / ar receptūros nebuvo; receptūros ar ledų skonio klausimai nelėmė Monolith Frost GmbH sprendimo nutraukti komercinius santykius su apeliante bei pradėti bendradarbiauti su UAB „Art Glacio“. UAB „ICECO“ konkuruojanti įmonė UAB „Art Glacio“ buvo įsteigta trečiojo asmens produkcijai gaminti Monolith grupės įmonių savininkams nusprendus ir trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH bei atsakovui A.

S. susitarus dėl bendradarbiavimo, t. y. buvo atidaryta nauja trečiojo asmens produkcijos (ledų) gamykla – A. S. įsteigta UAB „Art Glacio“, kurios didžioji dalis akcijų priklauso trečiajam asmeniui, ir kuri gamina trečiojo asmens produkcijÄ . A. S. disponavo UAB „ICECO“ komercinę paslaptį sudarančia informacija, susijusia su Monolith Frost GmbH ledų gamyba bei tiekimu klientams, t. y. žinojo apie apeliantės komercinius santykius su užsakovais, taip pat įskaitant ir Monolith Frost GmbH, jų poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, savikainas, rinkos konjunktÅ«rÄ ir kt., todėl nutraukęs darbo teisinius santykius su UAB „ICECO“ minėtos informacijos negalėjo atskleisti du metus nuo darbo teisinių santykių pasibaigimo (iki 2014-02-14), tačiau nepasibaigus minėtam terminui, 2013 m. liepos mėn., trečiajam asmeniui pasiÅ«lius, A.

S. sutiko bendradarbiauti ir po dviejų mėnesių po bendradarbiavimo (2013-09-03) įsteigė UAB „Art Glacio“ bei pasirašė su trečiuoju asmeniu bendradarbiavimo sutartį (2013-09-24). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtas pasinaudojimas komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis (kliento atstovų, atsakingų už užsakymų teikimÄ kasatoriui, kontaktai, informacija apie klientÄ ir jo ypatumus, iÅ¡ kliento gautos pajamos, klientui taikoma kainodaros metodika (savikaina, nuolaidos, finansinės galimybės taikyti nuolaidas, marža), su klientu sudarytų sutarčių ypatumai) turėtų bÅ«ti atsiradusių neigiamų padarinių (kliento netekimo) priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovas A. S. ir jo įsteigta atsakovė UAB „Art Glacio“, nepraėjus dvejiems metams po A. S. išėjimo iÅ¡ UAB „ICECO“, neteisėtai pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija apie apeliantės užsakovÄ Monolith Frost GmbH, kas sÄ lygojo neigiamus padarinius – UAB „ICECO“ kliento Monolith Frost GmbH praradimÄ . Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siÅ«lymÄ konkuruojančio Å«kio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ yra nurodęs, kad, taikant Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ apie sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ : ar ginčo Å¡alys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siÅ«lymu siekė sumažinti kito Å«kio subjekto gebėjimÄ konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Å ios aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiÅ¡kinantis darbuotojų darbo sÄ lygas, sulygtÄ darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieÅ¡kovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvacijÄ dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip Å«kio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, prieÅ¡ingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei bÅ«klei mastÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).

Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).Akivaizdu, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui susitarus dėl bendradarbiavimo (įkÅ«rus naujÄ gamyklÄ , kurioje gaminama ir trečiojo asmens produkcija), naujai įsteigtos įmonės veiklai vykdyti buvo reikalingi specialiai parengti ir kvalifikuoti darbuotojai.

Apeliantė teigia, jog atsakovai perviliojo šiuos darbuotojus:

1) gamybos cecho technologinių linijų derintojÄ A. K., 2) gamybos cecho vyriausiasis technologinių linijų derintojÄ D. K., 3) gamybos cecho administracijos meistrę M. O.. Nustatyta, kad D. K. praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru pateikė 2013-10-07, iÅ¡ darbo atleistas 2013-10-18, tÄ pačiÄ dienÄ jis įsidarbino UAB „Art Glacio“. A. K. praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru pateikė 2013-10-07, iÅ¡ darbo atleistas 2013-10-25, UAB „Art Glacio“ įsidarbino 2013-10-21 (dar dirbdamas pas apeliantę ir jai nežinant).

M. O. praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru pateikė 2014-02-26, iÅ¡ darbo atleista 2014-03-14, tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯sidarbino UAB „Art Glacio“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad buvę UAB „ICECO“ darbuotojai darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukė be svarbių ir objektyvių priežasčių (savo noru) ir be to, iÅ¡ karto įsidarbino konkuruojančiame Å«kio subjekte. Darbuotojai išėję iÅ¡ UAB „ICECO“ įsidarbino UAB „Art Glacio“ praėjus beveik mėnesiui UAB „Art Glacio“ įsteigimo (2013-09-03).

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas darbuotojų skaičius (37), kurį teismas palygino su įsidarbinusiųjų asmenų iÅ¡ UAB „ICECO“ skaičiumi (4), leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog pervilioti darbuotojai sudaro tik maÅ¾Ä dalį visų UAB „Art Glacio“ darbuotojų. Tačiau bylos duomenimis visi iÅ¡ UAB „ICECO“ išėję darbuotojai UAB „Art Glacio“ įsidarbino iki Å¡i įmonė 2014 m. kovo pradžioje pradėjo gamybos procesÄ ir įsidarbinimo metu buvo vieninteliai UAB „Art Glacio“ darbuotojai, įskaitant atsakovÄ .

Be to, pas atsakovę perėjo dirbti ne vienas, o keli darbuotojai, kurie iÅ¡ esmės dirba tapačiose pareigose, kaip ir dirbo UAB „ICECO“, Å¡ie darbuotojai turi gamybinės patirties, kompetencijų bei specialių žinių (technologinių linijų derintojai ir meistrė), taip pat disponavo UAB „ICECO“ nevieÅ¡a komercine informacija (buvo sudarytos sutartys dėl komercinių paslapčių apsaugos). Taigi, įdarbinusi kvalifikuotus darbuotojus UAB „Art Glacio“ iÅ¡ karto įgijo pranaÅ¡umÄ , palyginti su padėtimi, jei bÅ«tų įdarbinusi darbuotojus, neturinčius specialių žinių ir patirties bei kompetencijos.

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „ICECO“ patyrė žalÄ dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pažeidimo – dėl A. S. perduotos UAB „ICECO“ komercinę paslaptį sudarančios informacijos UAB „Art Glacio“ apeliantė neteko ilgamečio užsakovo ir kvalifikuotų, parengtų bei iÅ¡manančių darbuotojų, atitinkamai ir apeliantės iÅ¡ užsakovės Monolith Frost GmbH gauti finansiniai srautai perėjo pas konkuruojantį subjektÄ UAB „Art Glacio“.

Dėl bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimoLietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kada žala padaryta nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais (inter alia, nurodytais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 d. 1–4, 6 p.), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, nes lex specialis (Konkurencijos įstatyme) specialiųjų nuostatų dėl žalos atlyginimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).Tais atvejais, kai žala padaroma bendrais kelių subjektų veiksmais, reikia nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų civilinės atsakomybės sÄ lygas ir ribas.

Tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl:

1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo;

2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo;

3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausia atskirai įvertinti kiekvienÄ iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų (nagrinėjamu atveju – negautos pajamos ir nepagrįstas praturtėjimas) – kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiÅ¡kė. Veiksmų bendrumas, kaip minėta, vertinamas kiekvieno reikalavimo atžvilgiu atskirai. Atsižvelgusi į CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, ir CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ asmens pareigÄ grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad už tokių pajamų grÄ Å¾inimÄ atsako jas gavęs asmuo.

Pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtÄ gavusiam asmeniui. Jo atsakomybė negali bÅ«ti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visai atvejais turi bÅ«ti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo. Taigi prievolės dalys nustatomos tokiu bÅ«du: nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis.

Jei prievolės dalių nustatyti negalima, Å¡iam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 68-92). Solidariosios atsakomybės taikymo sÄ lygos iÅ¡dėstytos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-59/2008; kt.).Dėl žalos (negautų pajamų), patirtos dėl atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmųNagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A.

S. 852 060,40 Eur dydžio negautas pajamas, kuriÄ grindžia aplinkybe, kad užsakovas Monolith Frost GmbH nutraukė pirkimus iÅ¡ apeliantės ir tapo UAB „Art Glasio“ užsakovu; dėl atsakovės UAB „Art Glacio“ neteisėtų veiksmų apeliantė laikotarpiu 2013-09-24 – 2015-09-07 negavo pajamų. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io reikalavimo nepasisakė, kadangi sprendė, jog atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu bÅ«tų atsiradusi ieÅ¡kovės nurodoma žala.Bylos duomenimis 2011 m. sausio 28 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp apeliantės ir Monolith Frost GmbH, baigė galioti 2011 m. gruodžio 31 d.

Tolimesnis UAB „ICECO“ ir Monolith Frost GmbH bendradarbiavimas tęsėsi nesudarius bendradarbiavimo sutarties, pagal kiekvienÄ kartÄ derinamus atskirus užsakymus. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Monolith Frost GmbH pirko produkcijÄ iÅ¡ UAB „ICECO“ iki 2014 m. balandžio mėn. pabaigos. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo nusprendė nutraukti bendradarbiavimÄ su apeliante nuo 2013 m. liepos 1 d. Apeliantė 852 060,40 Eur (714 d. × 4 120,44 Lt gryno pelno = 2 941 994,16 Lt) negautas pajamas skaičiuoja laikotarpiu nuo UAB „Art Glacio“ ir Monolith Frost GmbH sudarytos 2013 m. rugsėjo 24 d. produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 130901 iki 2015-09-07 (patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos), tačiau patikslintame ieÅ¡kinyje žalÄ skaičiuoja pagal vidutiniÅ¡kai gautÄ 4 120,44 Lt grynÄ jį pelnÄ per vienÄ bendradarbiavimo su Monolith Frost GmbH dienÄ laikotarpiu nuo 2011-01-28 (2011 m. sausio 28 d. bendradarbiavimo sutarties sudarymo) iki 2013-09-24 (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieÅ¡kovo veiklÄ , iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, ir pajamos suprantant jas kaip sumÄ , kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiÅ¡kia negautÄ pelnÄ , t. y. tai, kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis.

Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi bÅ«ti minusuojamos iÅ¡laidos, kurių bÅ«tų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi bÅ«ti grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). IÅ¡skaičiavus sÄ naudas iÅ¡ visų pajamų (įplaukų), o iÅ¡ Å¡ių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ , asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 3K-336/2008; kt.).

Pažymėtina, jog reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo grindžiamas laikotarpiu 2013-09-24 –2015-09-07, kai UAB „ICECO“ negavo pajamų pagal užsakovo Monolith Frost GmbH teiktus atskirus užsakymus iki 2014 m. balandžio mėn. pabaigos, kadangi 2011 m. sausio 28 d. bendradarbiavimo sutartis jau nuo 2011 m. gruodžio 31 d. negaliojo, t. y. Monolith Frost GmbH neturėjo ilgalaikio ir pastovaus įsipareigojimo pirkti valgomuosius ledus iÅ¡ apeliantės. Tačiau žalÄ visgi apeliantė skaičiuoja pagal vidutiniÅ¡kai gautÄ grynÄ jį pelnÄ per vienÄ bendradarbiavimo su Monolith Frost GmbH dienÄ laikotarpiu nuo 2011-01-28 iki 2013-09-24.

Negautos pajamos gali bÅ«ti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016; kt.). Dėl bylos procesinės baigtiesApeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.) nėra absoliuti, nes jÄ riboja CPK 327 straipsnis.

Pagal šį CPK straipsnį apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstÄ teismo sprendimÄ , turi teisę perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik trimis atvejais:

a) kai sprendimas panaikinamas dėl CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų;

b) kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme;

c) kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl žalos skaičiavimo ir / ar dydžio pagrįstumo. Žalos dydis – fakto klausimas, susijęs su bylÄ nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu (CPK 178 str.). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai iÅ¡samiai turėtų bÅ«ti iÅ¡tirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant Å¡alių rungimosi principÄ (CPK 7, 12, 42 str., 176 str. 1 d., 177 str.1 d., 179, 185 str.;

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamojoje byloje dėl nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų UAB „ICECO“ kilo neigiamos pasekmės (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 p.) ir ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę, tačiau negautas pajamas grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad teismas turi iÅ¡nagrinėti ir įvertinti Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ visais faktiniais pagrindais taikytinų ginčui materialiųjų įstatymų požiÅ«riu.

Dėl to panaikinama Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti ieÅ¡kovės UAB „ICECO“ naudai 852 060,40 Eur dydžio žalÄ , patirtÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. ir perduodama byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str.1 d. 2 p., 326 str. 4 p.)UAB „ICECO“ tikslintina pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamos laikotarpiu 2013-09-24–2015-09-07 negautos pajamos (CPK 12, 178 str.).

Viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių yra ekspertizės iÅ¡vada.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia Å¡alių dėmesį ir akcentuoja, jog atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį tarp verslo subjektų bei abipusių nuolaidų ir kompromiso bÅ«du, bet kurioje proceso stadijoje ginčo Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi (CPK 51 str. 1 d.), taip pat Å¡alys skatinamos pasinaudoti taikinamuoju tarpininkavimu – teismine mediacija, kurios paskirtis yra padėti Å¡alims civilinėse bylose iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų             Byloje priėmus spendimÄ iÅ¡ esmės teismas turi iÅ¡spręsti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismo galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimo dalį, teismas grÄ Å¾ina bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių.

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Art Glacio“ naudoti patikslinto ieÅ¡kinio 1 paveikslėlyje pavaizduotÄ Å¾ymenį ir pakuočių dizainus, kurių pavyzdžiai yra pateikti patikslinto ieÅ¡kinio prieduose Nr. 12 ir Nr.13, kaip pažeidžiančius ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ turimas autorių turtines teise ir priteisti ieÅ¡kovės naudai 37 650,60 Eur dydžio kompensacijÄ už autoriaus turtinių teisių pažeidimÄ solidariai iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Art Glacio“ ir A.

S., palikti nepakeistÄ .             KitÄ bylos dalį, dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Art Glacio“ ir A. S. ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ naudai 852 060,40 Eur dydžio žalÄ , patirtÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, 6 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                         Konstantinas Gurinas                                                                                                                      Antanas Rudzinskas                                                                                                                      Egidijus Žironas