fc2ad7e4-a352-4b91-b91d-709ac2b9d32b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-283-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00084-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.6; 2.6.9.2; 2.6.16.11; 3.3.1.20 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

G., S. G. ir atsakovų D. M., D. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-985-638/2021 pagal ieškovų R. G. ir S. G. ieškinį atsakovams D. M. ir D. M. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu, piniginių lėšų, skirtų atsakovų nekilnojamojo turto pagerinimui, priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovai ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų D.

M. ir D. M. ieÅ¡kovei S. G. 28 240 Eur avansÄ ir 162,48 Eur 5 proc. dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, ieÅ¡kovui R. G. 19 500 Eur avansÄ ir 112,19 Eur 5 proc. dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, ieÅ¡kovui R. G. 2 376,32 Eur nekilnojamojo turto pagerinimo iÅ¡laidas, ieÅ¡kovei S. G. 3 566,60 Eur nekilnojamojo turto pagerinimo iÅ¡laidas, pripažinti ieÅ¡kovo R. G. 2020 m. liepos 1 d. iÅ¡duotÄ vekselį atsakovui D. M. negaliojančiu, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. M. ir D. M. ieÅ¡kovams 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. kovo 15 d. tarp ieÅ¡kovės S. G. ir atsakovo D. M., atstovaujančio svečių namams (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieÅ¡kovė iÅ¡sinuomojo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. nuomos mokestis mėnesiui – 166,66 Eur. Bendras nuomos mokestis visam nuomos laikotarpiui – 2 000 Eur. Tačiau tikrasis Å¡alių susitarimas buvo sudarytas apie 2019 m. gegužės mėn., kurio esmė ta, kad ieÅ¡kovai nusprendė pirkti pastatÄ (duomenys neskelbtini)už aptartÄ 345 000 Eur kainÄ .

3. IeÅ¡kovė S. G. pradėjo mokėti kiekvienÄ mėnesį įmokas į atsakovo sÄ skaitÄ , po 1 570 Eur, kuriomis turėjo bÅ«ti dengiamas atsakovo kreditas bankui. Å ios įmokos turėjo bÅ«ti įskaičiuotos į pastato pirkimo kainÄ ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. spalio 20 d. iÅ¡ viso sudarė 28 240Eur. Kai kurių bankinių pavedimų paskirtyje yra nurodoma „už patalpų nuomÄ â€œ, o kai kurių – „avansas už sodybÄ â€œ, tačiau visi Å¡ie pavedimai buvo mokėjimai už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ .

4. IeÅ¡kovas R. G. paaiÅ¡kino, kad sumokėjo atsakovui D. M. 19 500 Eur įmokų už turtÄ . Ä®mokas mokėjo grynais pinigais, per keletÄ kartų įvairiose vietose. Ä®mokų gavimÄ atsakovas patvirtino paraÅ¡ydamas raÅ¡telius. Taip pat nurodė, kad 2020 m. liepos 1 d. atsakovui iÅ¡davė vekselį 15 000 Eur sumai, kurio sumokėjimo terminas 2021 m. rugsėjo 1 d. ir kuris nėra apmokėtas. Vekselis iÅ¡duotas, nes 2020 m. liepos mėnesį atsakovai pradėjo kelti nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ bei nurodė, kad tokiu bÅ«du bus užtvirtinama pakelta pardavimo kaina. Tačiau atsakovui pardavus turtÄ trečiajam asmeniui, visos egzistavusios prievolės pagal vekselį pasibaigė.

5. IeÅ¡kovai nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio mėnesio pagrįstai tikėdamiesi, jog nekilnojamasis turtas atiteks ieÅ¡kovų nuosavybėn, turėdami atsakovų žodinį pritarimÄ , atliko nekilnojamojo turto remontÄ , nupirko dalį naujų baldų, t. y. atliko nekilnojamojo turto pagerinimus bendrai 5 942,92 Eur sumai. Dalis pagerinimų sumos yra apmokėta ieÅ¡kovo, kita dalis – ieÅ¡kovės.

6. Atsakovai nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė kitam asmeniui ir iÅ¡ ieÅ¡kovų gautų sumų (net dalies) ieÅ¡kovams negrÄ Å¾ino, vekselio originalo ieÅ¡kovui R. G. negrÄ Å¾ino iki pat ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai 6 926,60 Eur be pagrindo gautų lėšų, 142,33 Eur palÅ«kanų, 3 566,60 Eur už turto pagerinimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (10 493,20 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 638,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 4 813,40 Eur be pagrindo gautų lėšų, 100,22 Eur palÅ«kanų, 2 376,32 Eur už turto pagerinimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (7 189,72 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pripažino negaliojančiu 2020 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovo R. G. iÅ¡duotÄ 15 000 Eur sumos vekselį. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

8. Konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų apie namo perdavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų valdymo atsakovams Å¡alys nepateikė, todėl teismas, remdamasis jų paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad namo perdavimo data yra 2020 m. gruodžio 31 d. ir konstatavo, jog ginčo namu ieÅ¡kovai naudojosi 21 mėnesį.

9. Teismas sprendė, kad Å¡alių santykių kvalifikavimas kaip pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai nėra įmanomas, nes daikto pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, sutartyje turi bÅ«ti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.413 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, Å¡alių santykių kvalifikavimas kaip pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai nevisiÅ¡kai atitiktų buvusį realų tų santykių turinį ir nebÅ«tų pakankamas, nes ieÅ¡kovai ne tik mokėjo įmokas už ketinamÄ Ä¯sigyti turtÄ , bet ir tuo turtu naudojosi, subnuomojo poilsiautojams, o turto savininkas tuo metu savo nuosavybe nesinaudojo. Teismas vertino, kad realus Å¡alių santykių turinys pagal tikslus, naudojimo pobÅ«dį, labiau atitiko turto iÅ¡perkamosios nuomos teisinius santykius (CK 6.503 straipsnis).

10. Teismas nustatė, kad Å¡alys sutiko, jog nuomos sutarties nuostatos dėl nuomos kainos neatitiko realaus Å¡alių susitarimo, nes minėta 2019 m. kovo 15 d. nuomos sutartis buvo raÅ¡tu sudaryta tik dėl to, kad ieÅ¡kovė S. G. galėtų registruoti Mokesčių inspekcijoje kambarių nuomos veiklÄ . Nuomos sutarties nuostatos prieÅ¡taravo viena kitai (2.2 ir 2.6 punktai leido nuomininko teisėtÄ veiklÄ ginčo turte, 3.3 ir 5.6 punktuose nustatytas papildomas raÅ¡tiÅ¡kas nuomotojo leidimas subnuomoti), todėl Å¡iomis nuomos sutarties nuostatomis teismas nesivadovavo kaip akivaizdžiai neatitinkančiomis realių Å¡alių susitarimų.

Teismas sprendė, kad esant situacijai, kai Å¡alys nenustatė konkretaus nuomos mokesčio dydžio ar įrašė akivaizdžiai tariamÄ nuomos mokesčio dydį, jis turi teisę nustatyti nuomos mokesčio dydį pagal kriterijus, nurodytus CK 6.313 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, nuomos mokestis už ginčo turtÄ turėjo bÅ«ti 1 800 Eur per mėnesį. Per visÄ turto nuomos laikotarpį (20 mėnesių, nes Å¡alys susitarė nuomos mokestį pradėti skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 1 d.) atsakovai turėjo gauti 36 000 Eur (1 800 x 20 mėn.).

11. Kadangi atsakovas neprieÅ¡taravo, kad vekselis bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, todėl teismas, įvertindamas, jog turto pirkimas–pardavimas neįvyko, tenkino reikalavimÄ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

12. Teismas pripažino, kad raÅ¡teliai, kuriais ieÅ¡kovas R. G. įrodinėjo grynųjų pinigų perdavimÄ atsakovui, neaiÅ¡kÅ«s, dviprasmiÅ¡ki, neparodė, kas, kada ir kokias sumas sumokėjo. Teismas įvertino, kad jeigu atsakovas antruoju raÅ¡teliu bÅ«tų norėjęs nurodyti bendrÄ gautÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo sumÄ 10 000 Eur, tai turėjo antrame raÅ¡telyje aiÅ¡kiai aptarti ryšį su pirmuoju raÅ¡teliu, patvirtinančiu 9 500 Eur gavimÄ arba atsiimti pirmÄ jį raÅ¡telį iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Å iuo atveju atsakovas ryÅ¡io tarp abiejų raÅ¡telių nenurodė, pirmojo raÅ¡telio neatsiėmė. Teismas sutiko, kad pirmuoju raÅ¡teliu atsakovas patvirtino gavęs 9 500 Eur, t. y. 1 500 Eur yra įtraukti į 9 500 Eur sumÄ . Tačiau antrasis raÅ¡telis, teismo nuomone, su pirmuoju jokios akivaizdžios sÄ sajos neturėjo, todėl teismas negalėjo daryti iÅ¡vados, kad  9 500 Eur yra įtraukti į 10 000 Eur sumÄ , kaip kad teigė atsakovas. Teismas padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas grynais iÅ¡ ieÅ¡kovo yra gavęs iÅ¡ viso 19 500 Eur.

Bendra atsakovo iš abiejų ieškovų gauta suma yra 47 740 Eur (28 240 Eur + 19 500 Eur).

13. Kadangi atsakovas kaip nuomos mokestį turėjo gauti iÅ¡ viso 36 000 Eur, todėl skirtumÄ (11 740 Eur) jis turėjo grÄ Å¾inti kaip be pagrindo gautÄ turtÄ (CK 6.242 straipsnio 1 dalis), nes raÅ¡ytinė sutartis dėl turto pirkimo iÅ¡simokėtinai nebuvo sudaryta, tačiau ieÅ¡kovai, tikėdamiesi tokios sutarties sudarymo, mokėjo atsakovams didesnes sumas, negu kad nuomos mokestis kaip dalį kainos už ketinamÄ pirkti namÄ . Teismas suskaičiavo ieÅ¡kovams tenkančias atsakovams sumokėtos sumos proporcijas ir ieÅ¡kovei S. G. priteisė 6 926,60 Eur, ieÅ¡kovui R. G. – 4 813,40 Eur.

14. Teismas įvertino, kad atsakovas, kuris pats pripažino, jog ginčo pastatÄ buvo iÅ¡nuomojęs 21 mėnesį, nutraukdamas nuomos santykius turėjo raÅ¡tu įspėti ieÅ¡kovus, kad sutartį nutraukia, nustatyti terminÄ ieÅ¡kovams pasiimti daiktus, kurie galėjo bÅ«ti atskirti nuo patalpų. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad elgėsi apdairiai, sÄ Å¾iningai ir laikėsi bendrųjų nuomos sutarties nutraukimo reikalavimų, nustatytų CK 6.497 straipsnyje. Todėl teismas, neturėdamas įrodymų apie atsakovo pastangas iÅ¡vengti ginčų, bendradarbiauti su nuomininkais, tinkamai atlikti turto perdavimÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovų reikalavimai dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų yra tenkintini visiÅ¡kai.

Nuomotojas (atsakovas) nutraukė nuomos sutartį nenurodęs jokių pateisinamų priežasčių, raÅ¡tu neįspėjęs nuomininkų, todėl net pagal Å¡alių sudarytÄ nuomos sutartį, jis turėjo atlyginti daikto pagerinimo iÅ¡laidas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 15. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Skundžiamo sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir 36 000 Eur sumos ieÅ¡kovams nepriteisimo yra neteisėta, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė iÅ¡imtinai nuomos teisiniai santykiai, iÅ¡kreipė realius tarp ginčo Å¡alių buvusius susitarimus bei ketinimus ir netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius. Tikrieji ginčo Å¡alių ketinimai buvo tai, kad atsakovų perdavimas valdyti ir naudotis turtu bei gauti pajamas iÅ¡ ginčo turto buvo viso bendro nekilnojamojo turto įsigijimo ateityje susitarimo dalis, o ieÅ¡kovų mokėtos sumos atsakovams laikytinos avansu už nekilnojamojo turto pirkimÄ â€“pardavimÄ ateityje.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad Å¡alių susitarimas turėtų ar neturėtų bÅ«ti laikomas susitarimu dėl avanso už namo pirkimÄ . 15.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino arba visiÅ¡kai nevertino byloje esančių įrodymų ir jų įtakos civilinės bylos baigčiai, spręsdamas, kad nuomos mokestis už ginčo turtÄ turėjo bÅ«ti 1 800 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis ir 329 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, nesutikdamas su nuomos sutartyje Å¡alių aiÅ¡kiai nustatytu nuomos mokesčio dydžiu, turėjo teisę kreiptis į teismÄ siekdamas nuginčyti tarp Å¡alių sudarytÄ nuomos sutartį dalyje dėl nuomos mokesčio dydžio. Å iuo atveju Å¡alys buvo raÅ¡tu ir aiÅ¡kiai susitarusios dėl nuomos mokesčio dydžio, todėl atsakovas net negalėjo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti, kadangi, remiantis CK 6.487 straipsnio 2 dalimi, nepriklausomi ekspertai nuomos mokesčio dydžiui nustatyti gali bÅ«ti skiriami tik tada, jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika.

Teismas neturėjo vadovautis CK 6.313 straipsnio 2 dalimi, nes minėta teisės norma yra taikoma pirkimo–pardavimo, o ne nuomos teisiniams santykiams. Skundžiamame sprendime turėjo bÅ«ti vadovaujamasi bendrÄ ja CK 6.198 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad raÅ¡ytinėje nuomos sutartyje aiÅ¡kiai Å¡alių bendru sutarimu įtvirtinta nuomos kaina, teismas neturėjo pagrindo ja nesivadovauti, kadangi ji yra galiojanti. Teismas skundžiamame sprendime be jokio teisinio pagrindo savavaliÅ¡kai nustatė, kad nuomos mokesčio dydis sutartyje nenustatytas ir nepagrįstai pripažino neva Å¡alių susitarimÄ dėl nuomos mokesčio 1 800 Eur per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismas nesiÅ«lė Å¡alims skirti nepriklausomus ekspertus kainai nustatyti, savo iniciatyva jų taip pat neskyrė, todėl nuomos mokesčio dydį nustatė savavaliÅ¡kai, nesant byloje jokių aktualių ar pagrįstų duomenų tokiai kainai nustatyti. Atsakovai tarp Å¡alių egzistavusių santykių metu niekada neginčijo nuomos sutartyje nustatytos kainos, nesiekė jos pakeisti. Be to teismas, nustatydamas nuomos kainÄ , neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo turtas buvo nuomojamas ne tik sezono metu, kai iÅ¡ jo buvo galimybė gauti pajamų, tačiau ir ne sezono metu, taip pat neįvertino ginčo pastato bÅ«klės nuomos sutarties sudarymo metu. 2019 m. kovo 15 d. nuomos sutartyje nurodyta, kad patalpų nuomos kaina yra 166,66 Eur, todėl nuomos kaina už 20 naudojimosi turtu mėnesių turėtų siekti maksimaliai 3 333,20 Eur (166,66 Eur x 20 mėn.).

16. Apeliaciniame skunde atsakovai praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų priteista 6 926,60 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 3 566,60 Eur už turto pagerinimÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteista solidariai 4 813,40 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 2 376,32 Eur už turto pagerinimÄ , ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1.

Visi mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad iš ieškovo buvo gauta tam tikra pinigų suma patys savaime leidžia spręsti, jog pinigų perdavimo pagrindas buvo nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, t. y. buvo suderinta abiejų sandorio šalių valia dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo, o ne kiti teisinio pobūdžio santykiai tarp šalių. 16.2. Atsakovas nepripažino, kad yra gavęs iš ieškovo 19 500 Eur, nurodė, jog grynais pinigais yra gavęs tik 10 000 Eur. Tokia atsakovo pozicija buvo nuosekli tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Atsakovo paaiÅ¡kinimai buvo logiÅ¡ki ir suprantami. Nurodyti to ko nebuvo – 9 500 Eur gavimo fakto – hipotetiÅ¡kai nėra galima. 16.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Teismų praktikoje akcentuojamos septynios Å¡io instituto taikymo sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta dviejų sÄ lygų (atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); ieÅ¡kovai turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais).

Byloje yra nustatyta, kad Å¡alis siejo nuomos teisiniai santykiai, todėl laikytina, jog turto gavimo pagrindÄ Å¡ioje byloje atsakovai įrodė. 16.4. Atsakovai pažymi, kad leidimo pagerinti patalpas, niekada nėra davęs. IeÅ¡kovai nepateikė nei sÄ matos, nei statybos leidimų, nei rangos sutarčių, nei kokių nors kitų dokumentų, patvirtinančių daikto pagerinimo kaÅ¡tus. Byloje nėra įrodymų, kad pirktos medžiagos buvo panaudotos ginčo turto remontui. Nuomos sutartis suėjus jos terminui tapo neterminuota, todėl jos 5.8 punktas, numatęs, kad nuomotojui savo iniciatyva (ne dėl nuomininko kaltės) nutraukus Å¡iÄ sutartį anksčiau, nei nustatyta sutartyje, jis privalo padengti visas nuomininko remonto, patalpų pagerinimo iÅ¡laidas bei atlyginti dėl to kilusius nuostolius – akivaizdžiai neteko galios.

Teismas, nepriimdamas teismo posėdyje atsakovo atstovo pateiktos 2020 m. kovo 31 d. naujos nuomos sutarties, užkirto keliÄ teisingo sprendimo priėmimui. Å i sutartis buvo rengta ieÅ¡kovų, iÅ¡ ieÅ¡kovo R. G. el. paÅ¡to atsiusta į atsakovo el. paÅ¡tÄ , todėl reikėtų remtis iÅ¡ Å¡ia sutartimi. 16.5. PalÅ«kanos apskaičiuotos neprotingai didelės, nepagristai reikalaujama ir mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, ir kompensavimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų.

17. IeÅ¡kovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 17.1. Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad tarp Å¡alių susiklosčiusius nuomos teisinius santykius patvirtina bankiniai pavedimai, dalies kurių paskirtyje yra nurodyta, jog 1 570 Eur yra mokama „už patalpų nuomÄ â€œ, kadangi byloje esantys įrodymai, Å¡alių teismo posėdžių metu pateikti paaiÅ¡kinimai patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. kad mokėjimai buvo atliekami siekiant ateityje pirkti atsakovų nuosavybės teise turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kaip dalis turto kainos.

Šalių sudarytas susitarimas laikytinas susitarimu dėl avanso, o perduotos sumos negali būti laikomos nuompinigiais, kaip kad teigia atsakovai. 17.2. Atsakovų dėstoma pozicija byloje yra prieštaringa ir nenuosekli, kadangi atsakovas 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 1:58:28), taip pat procesiniuose dokumentuose nurodė, kad „Mano skaičiavimu mes buvom susirašę 350 000 Eur, t. y. bankinė įmoka ir 80 000 man asmeniškai, viso 350 000 Eur“. Tokiais savo teiginiais D.

M. pripažino, kad atsakovams mokėtos mėnesinės bankinės įmokos buvo susijusios iÅ¡imtinai siekiant nupirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , kaip dalis turto kainos, ir visiÅ¡kai nesusijusios su sudaryta nuomos sutartimi. 17.3. Kartu su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovai yra perdavę iÅ¡ viso 47 740 Eur sumÄ , o ne 38 240 Eur sumÄ , kaip teigia atsakovai. Vien lingvistiÅ¡kai vertinant antrojo raÅ¡telio turinį, akivaizdu, kad atsakovas nenurodė, jog gavo iÅ¡ viso 10 000 Eur iÅ¡ R.

G.. Atsakovas raÅ¡telyje, kuris buvo paraÅ¡ytas vėliau, nurodė, kad iÅ¡ R. G. gavo dar 10 000 Eur. Atsižvelgiant į minėtų raÅ¡telių turinį, į tai, kad jų pasiraÅ¡ymo data skiriasi apie pusę metų, konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų yra gavęs mažesnę, nei raÅ¡ytiniuose raÅ¡teliuose nurodytÄ , sumÄ . 17.4. Nagrinėjama situacija visiÅ¡kai atitinka nepagrįstÄ praturtėjimÄ leidžiančias prielaidas, t. y.: 1) atsakovai yra praturtėję dėl ieÅ¡kovų veiksmų – ieÅ¡kovai perdavė pinigines lėšas atsakovams siekdami įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ ateityje, bet turtas buvo parduotas kitam asmeniui, o atsakovai pasiliko sau visas ieÅ¡kovų sumokėtas sumas už turto pirkimÄ ; 2) atsakovai yra praturtėję ieÅ¡kovų sÄ skaita – ieÅ¡kovų perduotos piniginės lėšos buvo gautos atsakovų; 3) egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovų turto sumažėjimo ir atsakovų praturtėjimo; 4) atsakovų praturtėjimui nėra teisinio pagrindo – ieÅ¡kovai, tikėdamiesi ateityje sudaryti namo pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovais, mokėjo atsakovams dideles sumas, kaip dalį kainos už ketinamÄ pirkti namÄ , o ne kaip nuompinigius, todėl atsakovų praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo;

5) nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį;

6) ieÅ¡kovai nebuvo prisiėmę nuostolių atsiradimo rizikos – Å¡alys nebuvo sudarę jokio susitarimo, kad esant kokioms nors sÄ lygoms, ieÅ¡kovai prisiimtų nuostolių atsiradimo rizikÄ ;

7) ieÅ¡kovai Å¡iuo atveju negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais – remiantis teismų formuojama praktika, kai pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali bÅ«ti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. 17.5. IeÅ¡kovai turėjo teisę atlikti patalpų pagerinimus ir remontÄ , kadangi atsakovai buvo suteikę žodinį leidimÄ juos atlikti, niekada nereiÅ¡kė pretenzijų dėl atliktų turto pagerinimų, todėl nagrinėjamu atveju atsakovai privalo kompensuoti ieÅ¡kovų patirtas pagrįstas iÅ¡laidas dėl atlikto patalpų pagerinimo. 17.6.

Atsakovų naujai pateiktas įrodymas – 2020 m. kovo 31 d. nuomos sutartis, galėjo bÅ«ti pateikta pirmosios instancijos teisme, nevilkinant bylos nagrinėjimo ir sÄ Å¾iningai naudojantis bei nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, tačiau atsakovai Å¡io įrodymo tinkamai nepateikė, juo savo atsikirtimų, nurodytų procesiniuose dokumentuose, negrindė.

18. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomas Å¡is esminis argumentas: 18.1. Sugretinus ieÅ¡kovo pervedamų sumų eiliÅ¡kumÄ ir dydžius, periodus, atsakovo ir ieÅ¡kovo sudarytus raÅ¡telius ir susiraÅ¡inėjimus, labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas pinigus pervedė ir perdavė atsakovui už faktinį naudojimÄ si patalpomis, nei kaip avansÄ ar kažkÄ kito. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 6 926,60 Eur be pagrindo gautų lėšų, 142,33 Eur palÅ«kanų, 3 566,60 Eur už turto pagerinimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (10 493,20 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 638,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 4 813,40 Eur be pagrindo gautų lėšų, 100,22 Eur palÅ«kanų, 2 376,32 Eur už turto pagerinimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (7 189,72 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pripažintas negaliojančiu 2020 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovo R.

G. iÅ¡duotas vekselis 15 000 Eur sumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis). IeÅ¡kovai skundu praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi, o atsakovai – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų priteista 6 926,60 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 3 566,60 Eur už turto pagerinimÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteista solidariai 4 813,40 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 2 376,32 Eur už turto pagerinimÄ , ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

21. IeÅ¡kovai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog tarp ginčo Å¡alių susiklostė iÅ¡imtinai nuomos teisiniai santykiai, iÅ¡kreipė realius tarp ginčo Å¡alių buvusius susitarimus bei ketinimus ir netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius. Pasak ieÅ¡kovų, Å¡alių tikrieji ketinimai buvo susitarimas dėl ginčo turto pirkimo pardavimo sandorio sudarymo ateityje, todėl visos ieÅ¡kovų perduotos piniginės lėšos buvo Å¡alių laikomos kaip avansas už nekilnojamojo turto pirkimÄ . Pasak atsakovų, visi mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų buvo gauta tam tikra pinigų suma, patys savaime leidžia spręsti, jog pinigų perdavimo pagrindas buvo nuomos santykiai tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų, kaip nurodė atsakovas ir vertino pirmosios instancijos teismas.

22. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva ir Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; kt.).

Kasacinis teismas išaiškino, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

23. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė S. G. ir atsakovas D. M. yra sudarę 2019 m. kovo 15 d. raÅ¡ytinę turto nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas kaip nuomotojas perduoda ieÅ¡kovams kaip nuomininkams 339 kv.m bendrojo ploto patalpas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Sutarties 4.4 punktas nustatė, kad nuomos mokestis už patalpas pradedamas skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 1 d. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas mokės už nuomÄ po 166,66 Eur per mėnesį, o visas nuomos mokestis bus 2000 Eur.

IeÅ¡kovė nuo 2019 m. birželio mėnesio pradėjo mokėti atsakovui D. M. į sÄ skaitÄ po 1570 Eur. Banko pavedimuose 2019 m. liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, 2020 m. gegužės, rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovė buvo nurodžiusi paskirtį „už patalpų nuomÄ â€œ, kiti pavedimai (2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn.) atlikti paskirtį nurodant „įmoka“ arba „avansas už sodybÄ â€œ. Taip pat byloje pateikti du atsakovo D. M. suraÅ¡yti raÅ¡teliai:

1) pirmojo raÅ¡telio tekstas yra toks (kalba netaisyta): „R. davė 1500 Eur viso davęs 9500 Eur. Sutarimas: iki 2019.10.01 p. R. sutinka ir įsipareigoja sumokėti minimum 30 000 Eur. Po to p. R. įsipareigoja iki 2020.01.03 grÄ Å¾inti visus likusius pinigus be kredito. Tai yra dar 40 000 Eur. Viso iki metų pabaigos viso sumoka 80 000 Eur. Taip pat p. R. įsipareigoja dengti bankines įmokas, kol nebus perraÅ¡ytas kreditas“. PrieraÅ¡as kita raÅ¡ysena: „sutinku su visu tekstu ir pasižadu laikytis įsipareigojimų. R. G.“;

2) antrojo raÅ¡telio tekstas yra toks: „AÅ¡, D. M., esu gavęs iÅ¡ R. G. 10 tÅ«kst. eurų grynais už namo pirkimÄ ir taip pat yra pervesta už 5 mėnesius iÅ¡ S. G. bankinės įmokos už namo pirkimÄ (duomenys neskelbtini). D. M.“.

24. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, bÅ«tina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

25. Å ioje byloje Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės sutarties dėl ginčo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo bendrÄ ja paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme. IeÅ¡kovai tai, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ateityje, įrodinėja mokėjimo nurodymais, raÅ¡teliais, patvirtinančiais, jog jie atsakovams tiek į atsakovo banko sÄ skaitÄ (ieÅ¡kovė pervedė iÅ¡ viso 28 240 Eur), tiek grynais (19 500 Eur perduoti ieÅ¡kovo) perdavė iÅ¡ viso 47 740 Eur. BylÄ nagrinėjęs teismas sprendė, kad realus Å¡alių santykių turinys pagal tikslus, naudojimo pobÅ«dį, labiau atitiko turto iÅ¡perkamosios nuomos teisinius santykius (CK 6.503 straipsnis), tačiau teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo sutikti.

26. Kaip minėta, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau Å¡is veiksmas gali bÅ«ti atliktas įvairių teisinių santykių pagrindu. Nors dalyje ieÅ¡kovės atsakovui atliktų bankinių pavedimų paskirtis nurodyta „už patalpų nuomÄ â€œ, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo pervedama suma, kuri aiÅ¡kiai neatitiko Å¡alių sulygtos patalpų nuomos kainos (166,66 Eur), darytina iÅ¡vada, jog tikroji Å¡alių valia nebuvo nukreipta vien į nuomos santykius; Å¡alys taip pat buvo susitarę dėl ketinimo ateityje sudaryti turto pirkimo–pardavimo sandorį (pažymėtina, kad ir atsakovai neneigia tokio ketinimo, tačiau laikosi pozicijos, jog visos ieÅ¡kovų sumokėtos sumos turėtų bÅ«ti laikomos nuomos mokesčiu vien dėl tos priežasties, kad patys ieÅ¡kovai nesilaikė Å¡alių aptartų mokėjimo už turto įsigijimÄ terminų bei mokėtinų sumų dydžio).

27. IeÅ¡kovė ginčo laikotarpiu atlikdavo panaÅ¡aus dydžio piniginius bankinius pavedimus atsakovui (1 250 Eur– 1 600 Eur) paskirtyje nurodama, kad pavedimas atliekamas už nuomÄ arba kaip įmoka, avansas už sodybÄ . Taigi, viena vertus, visus Å¡iuos mokėjimus laikyti nuomos mokesčio mokėjimais negalima dėl to, kad ieÅ¡kovės atliktų pavedimų dydis akivaizdžiai neatitiko Å¡alių sulygtos nuomos kainos; antra vertus, aiÅ¡kiai apibrėžtu laikotarpiu, panaÅ¡aus dydžio, to paties asmens tam pačiam gavėjui atliekami mokėjimai tarpusavyje negali bÅ«ti vertinami skirtingai, t. y. tik kaip mokėjimai už nuomÄ (kaip teigia atsakovas) arba tik kaip avansiniai mokėjimai už nekilnojamÄ jį turtÄ (kaip tvirtina ieÅ¡kovai).

Bankiniai mokėjimai, nors jų paskirtyje nurodoma, kad apmokama nuoma, labiau tikėtina, buvo atliekami ir siekiant padengti atsakovų kreditÄ bei avansu sumokant atsakovams už ieÅ¡kovų ketinamÄ ateityje pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , kaip dalis turto kainos. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir atsakovo suraÅ¡yto bei ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yto 2019 m. liepos 2 d. raÅ¡telio turinys, kuriame ieÅ¡kovas įsipareigojo dengti atsakovo bankines įmokas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, suraÅ¡ydamas antrÄ jį raÅ¡telį savo ranka, nurodė, jog pinigus paėmė už ginčo namÄ (t. y. namo pardavimÄ , o ne kaip nuomos mokestį).

Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alis siejo ne tik nuomos teisiniai santykiai, bet tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas ir dėl avanso sumokėjimo už ketinamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl ieÅ¡kovės perduotos sumos negali bÅ«ti laikomos vien tik nuompinigiais arba vien tik avansu. Å ie aptarti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų atlikti mokėjimai kvalifikuotini ir kaip avansas, sumokėtas pagal Å¡alių sudarytÄ Å¾odinį susitarimÄ dėl nekilnojamojo turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ieÅ¡kovams, tačiau tarp Å¡alių galiojant nuomos sutarčiai, ieÅ¡kovai taip pat turėjo mokėti ir sutartyje nustatytÄ nuomos kainÄ .

28. Byloje nustatyta, kad namas ieÅ¡kovams nebuvo parduotas. Ä®statyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi grÄ Å¾inti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos Å¡alies prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alis siejo miÅ¡rÅ«s teisiniai santykiai (tiek nuomos, tiek susitarimas dėl namo įsigijimo ateityje), o ieÅ¡kovai byloje įrodė esmines aplinkybes, jog jie atliko ir avansinius mokėjimus už nekilnojamÄ jį turtÄ . Pažymėtina, kad esant galiojančiai tarp Å¡alių sudarytai ir nenuginčytai patalpų nuomos sutarčiai, nei vienai iÅ¡ Å¡alių Å¡ios sutarties neginčijant, teismas neturėjo teisinio pagrindo savavaliÅ¡kai, nesant byloje jokių aktualių duomenų kitokiai negu nurodyta sutartyje nuomos kainai pagrįsti, nustatyti kitos turto nuomos kainos nei Å¡alys buvo susitarusios nuomos sutartyje.

Å alys neginčijo, kad turto nuomos laikotarpis buvo 20 mėnesių, todėl, nesudarius turto pirkimo–pardavimo sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kovų atsakovams sumokėtas pinigines lėšas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams kaip atsakovų įgytas be teisinio pagrindo atitinkamai atėmęs ieÅ¡kovams pagal nuomos sutartį nustatytÄ nuomos sumÄ (166,66 Eur x 20 mėn.).

29. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kovų atsakovams sumokėtÄ sumÄ : atsakovas nepripažįsta, jog yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo 19 500 Eur ir nurodo, kad grynais pinigais yra gavęs tik 10 000 Eur.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad raÅ¡telių turinys nėra aiÅ¡kus, jį galima vertinti kaip dviprasmiÅ¡kÄ , aiÅ¡kiai neparodantį, kada ir kokios sumos buvo mokamos. Todėl vertinant abiejų raÅ¡telių įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, vadovaujamasi CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmajame raÅ¡telyje atsakovas yra aiÅ¡kiai nurodęs, jog ieÅ¡kovas davė jam 1 500 Eur, iÅ¡ viso yra davęs 9 500 Eur, taigi, pirmajame raÅ¡telyje yra nurodoma, kokia suma perduodama jo suraÅ¡ymo momentu ir kokiÄ sumÄ iÅ¡ viso atsakovas yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo. Tokioje situacijoje, tuo atveju, jei ieÅ¡kovas antro raÅ¡telio suraÅ¡ymo metu atsakovui bÅ«tų perdavęs tik 500 Eur, logiÅ¡ka bÅ«tų analogiÅ¡kai kaip ir pirmojo raÅ¡telio atveju, tai nurodyti paties atsakovo suraÅ¡ytame raÅ¡telyje ir įvardinti galutinę iÅ¡ ieÅ¡kovo gautÄ grynųjų pinigų sumÄ .

Å iuo atveju atsakovas antrajame raÅ¡telyje jokio jo ryÅ¡io su pirmuoju raÅ¡teliu nenurodė, o tik patvirtino, kad yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Eur, taip pat, perduodamas ieÅ¡kovui antrÄ jį raÅ¡telį, patvirtinantį jame nurodytos sumos gavimÄ , nepareikalavo, jog ieÅ¡kovas grÄ Å¾intų jam pirmÄ jį raÅ¡telį, kuriuo buvo patvirtintas ankstesnis 9 500 Eur sumos gavimas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad tokioje situacijoje nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog anksčiau gauti 9 500 Eur yra įtraukti į 10 000 Eur sumÄ , kaip kad tvirtina atsakovas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad raÅ¡telių turinys, laikotarpis tarp jų suraÅ¡ymo, Å¡alių elgesys suponuoja labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas grynais pinigais iÅ¡ ieÅ¡kovo yra gavęs iÅ¡ viso 19 500 Eur, t. y. 9 500 Eur sumos gavimÄ patvirtinęs pirmuoju jo ieÅ¡kovui iÅ¡duotu raÅ¡teliu ir 10 000 Eur sumos gavimÄ yra patvirtinęs antruoju raÅ¡teliu.

32. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka ir su namo pagerinimo iÅ¡laidų priteisimu, pažymėdami, kad niekada nėra davę leidimo pagerinti patalpas, o ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių daikto pagerinimo kaÅ¡tus (sÄ matos, statybos leidimų, rangos sutarčių). Atsakovai laikosi pozicijos, kad terminuota nuomos sutartis, suėjus jos terminui, tapo neterminuota, todėl jos 5.8 punktas, numatęs, jog nuomotojui savo iniciatyva (ne dėl nuomininko kaltės) nutraukus Å¡iÄ sutartį anksčiau, nei nustatyta sutartyje, jis privalo padengti visas nuomininko remonto, patalpų pagerinimo iÅ¡laidas bei atlyginti dėl to kilusius nuostolius, neteko galios.

33. Å alių sudarytoje nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad patalpų nuomos trukmė nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. (sutarties 1.2 punktas). Pasibaigus nuomos terminui, nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių jos nenutraukė, nuomininkai ir toliau naudojosi turtu, o nuomotojas nepareikalavo jo grÄ Å¾inti, todėl nuomos sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Atsakovas ginčo pastatÄ ieÅ¡kovams buvo iÅ¡nuomojęs 21 mėnesį, todėl, vadovaujantis CK 6.480 straipsniu, turėjo teisę nuomos sutartį nutraukti tik įspėjęs ieÅ¡kovus prieÅ¡ tris mėnesius, atitinkamai turėjo nustatyti terminÄ ieÅ¡kovams pasiimti daiktus, kurie gali bÅ«ti atskirti nuo patalpų, tačiau Å¡ių reikalavimų nesilaikė, o apie nuomos santykių pasibaigimÄ pranešė ieÅ¡kovams jau po to, kai turtÄ pardavė kitam asmeniui, taigi, ieÅ¡kovams nebuvo sudarytos galimybės pasiimti net name esančius baldus ar kitus daiktus, kurie galėjo bÅ«ti atskirti be žalos pastatui.

Å alių sudarytos nuomos sutarties 5.8 punktas nustatė, kad nuomotojui savo iniciatyva (ne dėl nuomininko kaltės) nutraukus Å¡iÄ sutartį anksčiau, nei nustatyta sutartyje, nuomotojas privalo padengti visas nuomininko remonto, patalpų pagerinimo iÅ¡laidas bei atlyginti dėl to kilusius nuostolius. Taigi, Å¡alys sutartyje buvo numačiusios nuomininko teisę į pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , sutartį nutraukiant nuomotojo iniciatyva, kai nėra nuomininko kaltės. Å iuo atveju atsakovas byloje neįrodinėjo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, jog nuomininkai netinkamai vykdė nuomos sutartį (atsakovas nurodė, kad turtÄ pardavė kitam asmeniui, nes ieÅ¡kovai nesilaikė savo įsipareigojimų dėl turto kainos mokėjimo terminų bei mokėtinų sumų, taigi, nuomos sutarties nutraukimÄ lėmė ne nuomos sutarties, o kitų sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas).

Ta aplinkybė, kad nuomos sutartis iÅ¡ terminuotos tapo neterminuota, savaime nereiÅ¡kia, jog nuomos sutarties sÄ lygos (jos 5.8 punktas) neteko galios. Atsakovui nutraukus nuomos sutartį, nesant nuomininkų kaltės, sutartyje aptarta pareiga atlyginti turto pagerinimo iÅ¡laidas iÅ¡liko (CK 6.501 straipsnis).

34. IeÅ¡kovai nurodė, kad atliko ginčo pastato pagerinimo darbus, ieÅ¡kovė S. G. iÅ¡leido pagerinimams 3 566,60 Eur, ieÅ¡kovas R. G. – 2 376,32 Eur, iÅ¡ viso 5 942,92 Eur. IeÅ¡kovai pateikė įvairių statybos medžiagų, interjero detalių, buitinės technikos įsigijimÄ patvirtinančius kvitus, sÄ skaitas, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad ieÅ¡kovai neįrodė pagerinimo kaÅ¡tų. Paprastojo remonto darbams atlikti statybos leidimas nėra reikalingas, o tokio pobÅ«džio darbai, kokius nurodo atlikę ieÅ¡kovai, gali bÅ«ti atliekami ir Å«kio bÅ«du, todėl rangos sutarčių, sÄ matų nepateikimas savaime nepaneigia turto pagerinimo fakto, tuo tarpu įrodymai apie iÅ¡laidas įsigyjant statybos medžiagas, minėta, yra pateikti.

Be to, pats atsakovas skunde teigia, kad ieÅ¡kovai patalpose buvusius baldus ir interjero detales pakeitė medžio drožlių presuotais baldais ir pan., taigi, atsakovas neneigia paties remonto atlikimo bei kitų pagerinimų fakto, tik laikosi pozicijos, jog už juos neturi ieÅ¡kovams atlyginti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, nors atsakovas ir teigia, jog nedavė sutikimo dėl patalpų remonto, tačiau Å¡alių sudarytoje nuomos sutartyje ir nebuvo numatyta ieÅ¡kovų pareiga prieÅ¡ atliekant remonto darbus gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakovo leidimÄ Å¡iems darbams atlikti.

Å alių sudarytos nuomos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad nuomininkas savo sÄ skaita ir jėgomis įsipareigoja atlikti patalpų gerinimo darbus, vidaus einamÄ jį remontÄ , tačiau, kaip minėta, pagal 5.8 punktÄ nuomotojui nuomos sutartį nutraukus nuomotojo iniciatyva, jis turi atlyginti nuomininkui jo atliktų remonto darbų iÅ¡laidas. RaÅ¡tiÅ¡kas nuomotojo leidimas buvo bÅ«tinas tik patalpų perplanavimui ir rekonstrukcijai (3.3 punktas), tačiau tokios aplinkybės Å¡ioje byloje nebuvo įrodinėjamos.

35. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo prie bylos pridėti 2020 m. kovo 31 d. nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepridėti prie bylos medžiagos Å¡ios nuomos sutarties, nes, visų pirma, ji buvo pateikta pavėluotai: atsakovo atstovas jÄ pateikė tik per paskutinį teismo posėdį – 2021 m. gegužės 25 d., t. y. jau po 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu paskirto termino (iki 2021 m. gegužės 21 d.) papildomiems įrodymams pateikti, antra, vien ta aplinkybė, kad, pasak atsakovo, jis Å¡iÄ nuomos sutartį gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo el. paÅ¡to, nelemia bÅ«tinybės jÄ pridėti prie bylos medžiagos, nes pats atsakovas neigė tokiÄ sutartį pasirašęs, kadangi tuo metu buvo iÅ¡vykęs. Taigi, pirmosios pagrįstai minėtos nuomos sutarties prie bylos medžiagos nepridėjo ir ja nesirėmė, nes ji Å¡alių nebuvo sudaryta.

Atitinkamai nėra ir pagrindo minėtÄ sutartį pridėti prie bylos apeliacinės instancijos teisme.

36. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo priteistomis palÅ«kanomis, nurodydami, kad jos apskaičiuotos neprotingai didelės, nepagristai reikalaujama ir mokėjimo funkcijÄ atliekančių, ir kompensuojamųjų palÅ«kanų.

37. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ , ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

38. Kompensacinių palÅ«kanų mokėjimo tvarkÄ ir dydį nustato CK 6.210 ir 6.261 straipsniai. CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos skolininkui gali bÅ«ti skaičiuojamos (jo praÅ¡ymu priteisiamos) kompensacinės palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iÅ¡kėlus civilinę bylÄ â€“ procesinės palÅ«kanos (CK 6.37, straipsnis).

PalÅ«kanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ . Å ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003; 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006).

39. Atsižvelgdama į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovai, atsakovams praleidus piniginės prievolės įvykdymÄ â€“ negrÄ Å¾inus avanso dalies, turi teisę reikalauti sumokėti kompensacines palÅ«kanas.

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytÄ praktika).

Å ios abi sÄ lygos nagrinėjamoje byloje egzistavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ir procesines palÅ«kanas, o dėl jų skaičiavimo tvarkos teisėjų kolegija pasisakys toliau Å¡ioje nutartyje. Dėl bylos baigties 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus ir kitus apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies suklydo vertindamas bylos įrodymus bei aiÅ¡kindamas Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas iÅ¡ atsakovų priteistinÄ nepagrįsto praturtėjimo sumÄ padidinant.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas kaip nuomos mokestį turėjo gauti iÅ¡ viso 3 333,20 Eur, o ieÅ¡kovai atsakovui yra sumokėję iÅ¡ viso 47 740 Eur sumÄ , todėl ieÅ¡kovams grÄ Å¾intina suma (kainos dalis už ateityje ketinamÄ pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ ) sudaro 44 406,80 Eur (47 740 – 3 333,20) (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kaip jau nustatyta, ieÅ¡kovė S. G. yra sumokėjusi 28 240 Eur, ieÅ¡kovas R. G. yra sumokėjęs 19 500 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų proporcijos atsakovams sumokėtoje sumoje pasiskirstę kaip 59:41 (S. G. sumokėta 28 240 Eur suma sudaro 59 procentus nuo bendros sumokėtos 47 740 Eur sumos, R.

G. dalis – atitinkamai 41 proc.). Taikant 59:41 proporcijÄ grÄ Å¾intinai 44 406,80 Eur sumai, ieÅ¡kovei S. G. priteistina 26 200,01 Eur, ieÅ¡kovui R. G. – 18 206,79 Eur). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieÅ¡kovų praÅ¡ytas priteisti palÅ«kanas pagal CK 6.210 straipsnį, nes palÅ«kanas skaičiavo iki teismo sprendimo priėmimo, o ne iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo. Ikiteisminės kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieÅ¡kinio teisme priėmimo (t. y. bylos iÅ¡kėlimo) dienos.

Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016, 103-105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 22 punktas). Todėl ieškovei S. G. priteistina palūkanų suma iki ieškinio pateikimo dienos sudaro 150,74 Eur (nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. vasario 24 d.), ieškovui R. G. priteistina palūkanų suma sudaro 104,75 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 42. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas ir pirmosios instancijos teisme.

44. Apeliaciniu skundu atsakovai neginčijo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).

45. Laikytina, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkintas 95,14 proc. (prašė priteisti iÅ¡ viso 68 957,59 Eur, priteisiama iÅ¡ viso 65 605,21 Eur (grÄ Å¾inti 44 406,80 Eur, sumokėti už pagerinimus 2 376,32 + 3 566,60, pripažįstamas negaliojančiu vekselis 15 000 Eur, 150,74 Eur ir 104,75 Eur palÅ«kanos).

46. IeÅ¡kovės S. G. bylinėjimosi iÅ¡laidas sudarė 1 297 Eur žyminio mokesčio ir 2 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai, iÅ¡ viso 3 797 Eur. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovų 3 612,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovo D. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas sudarė 1 010 Eur už advokato pagalbÄ . Atsakovui proporcingai atmestiems reikalavimams priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų 49,07 Eur. Atlikus ieÅ¡kovei ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistina 3 563,40 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis), t. y. po 1 781,70 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 47. IeÅ¡kovai skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovams nebuvo priteista 36 000 Eur, kaip be pagrindo atsakovų gautos sumos. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytÄ nuompinigių sumÄ sumažino iki 3 333,20 Eur, taigi, ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintas 90,74 proc. IeÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 765 Eur žyminis mokestis. Byloje ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinus 90,74 proc., ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 694,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

48. Atsakovų apeliacinį skundÄ atmetus (skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų priteista 6 926,60 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 3 566,60 Eur už turto pagerinimÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteista solidariai 4 813,40 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 2 376,32 Eur už turto pagerinimÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jiems neatlyginamos.

49. IeÅ¡kovams ir atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, neatlyginamos, nes nepateikti įrodymai apie tokių iÅ¡laidų turėjimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei S. G., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 26 200,01 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus eurų ir 1 centÄ ) be pagrindo gautų lėšų, 150,74 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų ir 74 centų) palÅ«kanų, 3 566,60 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 60 centus) už turto pagerinimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (29 766,61 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 1 781,70 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 70 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieÅ¡kovui R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 18 206,79 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių du Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus ir 79 centus) be pagrindo gautų lėšų, 104,75 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus ir 75 centus) palÅ«kanų, 2 376,32 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 32 centus) už turto pagerinimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (20 583,11 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovo R. G. iÅ¡duotÄ vekselį 15 000 Eur sumai. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Priteisti ieÅ¡kovei S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 347,08 (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus ir 8 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Asta Radzevičienė