fc2ad515-277b-40ff-9c2f-dcc98226c43b · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-417-289/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01535-2017-0            Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 10 d.Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,nedalyvaujant pareiškėjui L. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L.

K. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: 2017 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjo L. K. skundas (b. l. 2–5), kuriame praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiÅ¡kėjui 10000 Eur neturtinės žalos.Å alys bei jų atstovai į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 51, 53, 54).

Dalyvauti teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas bei atsakovas nepageidavo (b. l. 6, 24).Savo skunde pareiÅ¡kėjas L. K. nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Be to, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys įvairÅ«s baldai, sanitarinis mazgas. Apgyvendinimo kamerose buvo Å¡alta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apÅ¡vietimas, kas kenkė regėjimui, nebuvo Å¡ilto vandens, radio taÅ¡ko, kempinėlių indams plauti, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais, laikino sulaikymo patalpos taip pat neatitiko keliamų reikalavimų, jose buvo Å¡alta, kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, rÅ«bai buvo dedami į neÅ¡varias dėžes, taip pat buvo kitų pažeidimų.

Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, psichologinius sukrėtimas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 10000 Eur (b. l. 2–5). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 17–24) nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216) (aut. pastaba – Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 Lietuvos Higienos normÄ HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pripažino netekusia galios ir patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Nors Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planas pripažintas netekusiu galios, vis dėlto Teismai laikosi nuostatos, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus 3,6 kv. m. plotas nepažeidžia suimtųjų bei nuteistųjų teisių.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-11-07 iki 2017-07-21 įvairiose kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m iki 17,3 kv. m gyvenamojo kameros ploto. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas numato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : „veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais“.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje taip pat netaikytini. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog jo teisės buvo pažeistos, nes jis buvo laikomas Å¡altose ir drėgnose (iÅ¡ esmės netinkamai vėdinamose) kamerose.

Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus ir duris). Administracinių teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog toks patalpų vėdinimo bÅ«das nepažeidžia higienos normų reikalavimų, t. y. iÅ¡ esmės tinkamas.

Be to, pažymėtina, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl, kaip ne kartÄ konstatuota LVAT praktikoje, neįmanoma, be kita ko, įrengti papildomÄ ventiliacijÄ ir taip padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę oro drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ . Pagal higienos normÄ HN 134:2015 veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o ventiliacijos įrengimas bÅ«tent ir susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijas (žr. pvz.

LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje nr. A-963-756/2017), todėl įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų galimų pažeidimų. Dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis nurodė, kad nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ . Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs, be to, skunde nenurodoma, ar jis pats yra rÅ«kantis ar nerÅ«kantis, o skundžiasi abstrakčiai – dėl tariamo rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų asmenų laikymo toje pačioje kameroje fakto.

Ä®staiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Ä®staiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamosiose patalpose. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , pagal kuriÄ tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerÅ«kančiųjų teisės, o ne rÅ«kančiųjų pretenzijos. Dėl priemonių indams plauti iÅ¡davimo nurodė, kad priemonių indams plauti iÅ¡davimo jokie teisės aktai nenumato. Å iaulių tardymo izoliatorius suimtiesiems/nuteistiesiems kaip priemonę indams plauti jų praÅ¡ymu iÅ¡duoda sodÄ , kuri yra puiki priemonė, suteikianti indams Å¡varumo, sugerianti kvapus, paÅ¡alinanti neÅ¡varumus.

Be to, Å iaulių tardymo izoliatoriuje iÅ¡duodami indai yra Å¡varÅ«s ir tinkami naudoti, taip pat turi atitikties deklaracijas (prekės gamintojo iÅ¡duodamas dokumentas, patvirtinantis, kad prieÅ¡ produktui patenkant į rinkÄ buvo atliktos visos atitikties tam tikroms normoms įvertinimo procedÅ«ros ir kad produktas yra saugus vartoti). PareiÅ¡kėjo L. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ taip pat grindžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog minėta Konvencija yra tiesiogiai taikoma Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamoje byloje patikrins, ar atsakovė nepažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio.Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas. Dėl kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, plotų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ atkreiptinas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų skundžia kalinimo laikotarpį nuo 2016-11-07 iki 2017-07-21. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2017-10-04 pažymos Nr. 60/09-36687 „Dėl L. K.“ (b. l. 26–32), pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas nuo 2016-11-07 iki 2017-07-21 kamerose Nr. 5, 7, 12, 23, 30, 37, 65, 74, 81, 83, 99, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo laikomas kamerose, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m iki 17,30 kv. m kameros ploto (iÅ¡ bendro kameros ploto neiÅ¡skaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto).

Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis apie kamerų plotus be sanitarinio mazgo (b. l. 55–59) pareiÅ¡kėjui (vienam kalinamam asmeniui) teko nuo 2,86 kv. m iki 15,64 kv. m kameros ploto (iÅ¡ bendro kameros ploto iÅ¡skaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotÄ ). IÅ¡ Å¡io laikotarpio 70 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 83, 81, 7, 37, pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui kameros ploto normÄ (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiÅ¡kai svyravo nuo 2,86 kv. m iki 3,48 kv. m).

Konstatuotina, kad Å¡iuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimas.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos 2017-10-04 pažymos Nr. 60/09-36687 „Dėl L. K.“ (b. l. 26–32) bei atsakovo pateiktų duomenų apie kamerų plotus be sanitarinio mazgo (b. l. 55–59) matyti, kad pareiÅ¡kėjui (vienam asmeniui) atskirais laikotarpiais (21 dienÄ ), kai buvo laikomas kamerose Nr. 83, 81, 7, 37, teko atitinkamai nuo 2,86 kv. m iki 6,84 kv. m kameros ploto (be sanitarinio mazgo). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas bÅ«tina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sÄ lygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimÄ turi asmuo, kuris ja remiasi.

IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ tenka atsakovui (2012 m. sausio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Remiantis Å¡iomis nuostatomis, kritiÅ¡kai vertintina teismui atsakovo 2017-10-04 pažyma Nr. 60/09-36687 „Dėl L. K.“, kurioje yra nurodyti laikomų asmenų skaičiai dienos pradžioje bei dienos pabaigoje, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos negalima spręsti, kiek laiko per dienÄ kalinamas asmuo buvo laikomas kamerose pažeidžiant ar nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatas, tokia pažyma vertintina kritiÅ¡kai, o jos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo, teigiančio, kad jam nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas, naudai. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas (iÅ¡ bendro kameros ploto iÅ¡skaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotÄ ) iÅ¡ viso 91 dienÄ .Teismas įvertina tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog apgyvendinimo kamerose buvo Å¡alta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apÅ¡vietimas, kas kenkė regėjimui, nebuvo Å¡ilto vandens, radio taÅ¡ko, kempinėlių indams plauti, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais, laikino sulaikymo patalpos taip pat neatitiko keliamų reikalavimų, jose buvo Å¡alta, kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, rÅ«bai buvo dedami į neÅ¡varias dėžes, taip pat buvo kitų pažeidimų.

Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas             Nagrinėjamu atveju taikytinos higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Taisyklių 14.10 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 134:2015 15 punktas nurodo, jog natūralus apšvietimas neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. HN 134:2015 14 punktas nurodo, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx HN 134:2015, 16 punktas numato gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-02-20 patikrinimo akto Nr. PA.6-37 (patikrinimas atliktas 2017-02-13) matyti, kad kamerose Nr. 7, 37, 81, 99 dirbtinė apšvieta per žema. Nustatyta, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kamerose neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (HN 134:2015 IV skyriaus 14 punkto pažeidimas). Kamerose Nr. 81, 99 išmatuota oro temperatūra neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (HN 134:2015 IV skyriaus 16 punkto pažeidimas) (b. l. 44-47).Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-04-18 patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (patikrinimas atliktas 2017-04-04) matyti, kad kamerose Nr. 37, 81 dirbtinė apšvieta per žema (HN 134:2015 IV skyriaus 14 punkto pažeidimas) (b. l. 48-49).

Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Detalias taisykles, susijusias su kalinamų asmenų buitiniu aprūpinimu, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos. Šis teisės aktas, be kita ko, nustato laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas.

Gyvenamojoje patalpoje turi būti lova, spintelė, stalas, taburetė arba stalo ilgio suoliukas ir kiti būtini baldai bei inventorius.Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Radijo taÅ¡ko Å iaulių tardymo izoliatoriuje teisės aktai nenumato.              Dėl sÄ lygų laikino patalpinimo kamerose Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens krata įstaigoje atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal instrukcijos 145 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.Teismui pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017-10-04 pažyma Nr. 60/09-36687 „Dėl L.

K.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas LSP-5 ir LSP-6 septynis kartus – 2016-11-17 , 2016-11-24, 2016-12-19, 2017-02-17, 2017-03-20, 2017-05-11, 2017-06-19 (b. l. 26–32).Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas numato, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-02-20 patikrinimo akto Nr. PA.6-37 (patikrinimas atliktas 2017-02-13) matyti, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) – nešvarūs (HN 134:2015 IV skyriaus 34 punkto pažeidimas) (b. l. 44-47).Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-04-18 patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (patikrinimas atliktas 2017-04-04) matyti, kad kratos patalpose naudojamos vonelės daiktams susidėti yra švarios (b. l. 48-49).

             Dėl rÅ«kančių asmenų kamerose Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ . Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs, be to, skunde nenurodoma, ar jis pats yra rÅ«kantis ar nerÅ«kantis, o skundžiasi abstrakčiai – dėl tariamo rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų asmenų laikymo toje pačioje kameroje fakto.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. PareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas (taip pat ir atsakovas) nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nurodydamas, jog yra nerÅ«kantis, ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).             Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų negalima konstatuoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte numatytų reikalavimų.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.PareiÅ¡kėjas savo skunde konkrečiai dėl savo sveikatos problemų nepasisako, nurodo, kad dėl netinkamų laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, psichologinius sukrėtimus.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Ä®vertinus turimus raÅ¡ytinius duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016-11-07 iki 2017-07-21), pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2016/3 (b. l. 12–16) įraÅ¡us bei atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, negalima konstatuoti, kad bÅ«tent dėl aukščiau nustatytų pažeidimų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota pareiÅ¡kėjo sveikata.Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei anksčiau nurodytų Lietuvos higienos normų pažeidimų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (91 diena), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-550-575/2015 už 245 dienas priteista 1500 Eur, LVAT 2015 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-1530-858/2015 už 562 dienas priteista 3850 Eur, LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-371-662/2015 už 186 dienas priteista 1500 Eur, LVAT 2016 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015 už 11 dienų priteista 100 Eur, LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1805-858/2015 už 432 dienas priteista 3500 Eur), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimÄ perpildytose kalinimo kamerose neturtinei žalai atlyginti priteistina 900 Eur suma.Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti 10000 Eur suma.

Pabrėžtina, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo L. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui L. K. 900,00 Eur (devyni Å¡imtai Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius