Legislator Case Law & Legislation
fc292b0d-6d11-46cf-ace4-ea35b9daa1a1 AI generated

fc292b0d-6d11-46cf-ace4-ea35b9daa1a1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number fc292b0d-6d11-46cf-ace4-ea35b9daa1a1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti ieÅ¡kovei teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi ieÅ¡kovei priklausančios Negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos pagrindais; įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kove raÅ¡tytinę Žemės sklypo nuomos sutartį. IeÅ¡kovė nurodė, kad minėtas NegyvenamÄ sias patalpas (471,88 kv.m) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu Valdu R. Ž. įsigijo 2004 m. gegužės 6 d. Dovanojimo sutarties pagrindu ir tapo Negyvenamojo pastato, esančio Laisvės pr. 31, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendratute. Kiti Negyvenamojo pastato bendraturčiai yra UAB „S. M.“, nuosavybės teise valdantis 522,25 kv.m ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, nuosavybės teise valdantis 1437,63 kv.m ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

fc292b0d-6d11-46cf-ace4-ea35b9daa1a1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nurodė, kad jam nėra suprantami ir pagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kuriais tvirtinama, kad vienintelė kliÅ«tis jai įteisinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius yra tai, kad trečiasis asmuo nepripažįsta ieÅ¡kovės teisių į Žemės sklypÄ , ant kurio stovi ieÅ¡kovei priklausanti statinių dalis (įskaitant ir savavaliÅ¡kai pastatytÄ PriestatÄ ) bei per ilgÄ laikÄ susiklosčiusių Å¡alių santykių ir įsiteisėjusių teismo sprendimų. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotas neteisėto statinio rekonstravimo faktas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,sekretoriaujant Linai KeleviÅ¡ienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės T. Ž. atstovui advokatui P. V., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovei S. A., trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atstovei advokatei I. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl teisės į žemės sklypÄ nuomos pagrindais pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti raÅ¡ytinę nuomos sutartį, tretieji asmenys byloje: ieÅ¡kovės pusėje, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų - Valdas R. Ž., atsakovo pusėje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Nekilnojamojo turto fondas”, UAB „S. M.”, n u s t a t ė: teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. priimtu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė:

1) pripažinti ieškovei teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi ieškovei priklausančios Negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos pagrindais;

2) įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kove raÅ¡tytinę Žemės sklypo nuomos sutartį. IeÅ¡kovė nurodė, kad minėtas NegyvenamÄ sias patalpas (471,88 kv.m) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu Valdu R. Ž. įsigijo 2004 m. gegužės 6 d. Dovanojimo sutarties pagrindu ir tapo Negyvenamojo pastato, esančio Laisvės pr. 31, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendratute. Kiti Negyvenamojo pastato bendraturčiai yra UAB „S. M.“, nuosavybės teise valdantis 522,25 kv.m ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, nuosavybės teise valdantis 1437,63 kv.m ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad įsigyjant NegyvenamÄ sias patalpas, prie jų jau buvo įrengtas priestatas, kurio plotas 31,52 kv.m (toliau – Priestatas), ir jis užima dalį bendro naudojimo negyvenamosios paskirties statinio – rampos – ploto. Teigė, kad Priestatas netrukdo nei vienam iÅ¡ bendrasavininkių, kadangi jis įrengtas ne ant žemės sklypo, o ant teisėtai stovinčio komercinės paskirties statinio, papildomo žemės sklypo ploto neužima, todėl iÅ¡ esmės jokie žemės sklypo valdytojo interesai nėra pažeidžiami.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2009 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas SavavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. (101)-11.11-170 nustatė, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai vykdydama statybos darbus pastatė PriestatÄ rampos zonoje pastato, pažymėto indeksu 1E2b, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įpareigojo ieÅ¡kovę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu įpareigojo ieÅ¡kovę nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ PriestatÄ , kuris yra prijungtas prie ieÅ¡kovei priklausančių patalpų ir atlaisvinti bendro naudojimo patalpas – rampÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

IeÅ¡kovė siekdama įteisinti savavaliÅ¡kÄ Priestato statybÄ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ statinio 1E2B, t. y. Priestato, statybai. Miesto plėtros departamentas 2011 m. sausio 3 d. raÅ¡tu atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovės kaip statytojos, teisė gali bÅ«ti įgyvendinta tik tuo atveju, jei statomas statinys yra ant žemės sklypo, priklausančio jai nuosavybės teise ar valdomo kitais teisėtais pagrindais.

Ieškovė pažymėjo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribos nustatytos Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1357 „Dėl sklypo Laisvės pr. 31 ribų ir ploto nustatymo“. Ieškovė nei viso, nei dalies sklypo nuosavybės teise neįsigijo, o naudojosi po jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiu pastatu esančiu žemės sklypu, kurį patikėjimo teise valdo atsakovas, nuo 2003 m. gegužės 6 d. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas niekada neprieštaravo faktinei nuomai, neprašė pašalinti (nugriauti) jai nuosavybės teise priklausantį statinį.

Pažymėjo, kad už sklypÄ , t. y. jo dalį ant kurios stovi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausanti statinių dalis, ji mokėjo nuomos mokestį. IeÅ¡kovės teigimu, egzistuoja faktiniai žemės sklypo dalies nuomos santykiai, tačiau siekiant įteisinti PriestatÄ , jai nebuvo pripažintas statytojos statutas, laikant, kad ji neturi teisėto žemės sklypo, ant kurio stovi jos statinys, valdymo pagrindo. IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį į tai, kad faktinės žemės sklypo nuomos santykių bÅ«vimÄ jau yra konstatavęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu, tačiau atsakovas ir suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Å¡io fakto nepripažįsta, ieÅ¡kovės nuomone, nesant tam pagrindo.

IeÅ¡kovės teigimu, sudarius raÅ¡ytinę Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, Å¡alių santykiai bÅ«tų modefiktuoti, t. y. reikÅ¡tų ne faktinį jų egzistavimÄ , tačiau įgytų oficialaus raÅ¡ytinio susitarimo, įforminto sutartimi, formÄ , kas sudarytų ieÅ¡kovei teisę ir galimybę realizuoti jos kaip komecinės paskirties nekilnojamojo objekto dalies savininkės teises ir įteisinti prie jai priklausančių patalpų pastatytÄ PriestatÄ .Trečiasis asmuo Valdas R. Ž. atsiliepimo nepateikė.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovė siekia ne sudaryti valstybinės žemės, reikalingos ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti, nuomos sutartį, bet pripažinti jos teisę naudotis žemės sklypo dalimi kaip faktiÅ¡kai valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkei. Atsakovas pabrėžė, kad ginčas susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, kurių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvÅ«s. Pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimÄ bei susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ sandorių objektu laikytinas tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir vieÅ¡ajame registre įregistruotas žemės sklypas, ir atvirkščiai, teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuoti ir neįregistruoti žemės plotai nelaikytini žemės sklypais ir negali bÅ«ti civilinių teisinių santykių objektais.

Nurodė, kad ginčo Žemės sklypas, esantis Laisvės pr. 31, Vilniuje, nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre, todėl tarp ieÅ¡kovės ir Lietuvos Respublikos negalėjo susiklostyti faktiniai žemės nuomos santykiai. Atsakovo teigimu, Å¡ios aplinkybės nepaneigtų faktas, kad ieÅ¡kovė galimai mokėjo nuomos mokestį, nes žemės nuomos mokestis gali bÅ«ti mokamas ir už kitÄ naudojimÄ si valstybine žeme. Atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kove, kaip vieÅ¡ajame registre įregistruotų patalpų savininke, galėtų bÅ«ti sudaryta valstybinės žemės, reikalingos patalpų eksploatavimui, nuomos sutartis tuo atveju, jei bÅ«tų įvykdytos visos teisės aktuose numatytos tokios sutarties sudarymo sÄ lygos, tačiau nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu turi tokiÄ teisę naudotis valstybine žeme, bÅ«tina patalpoms eksploatuoti, nuomos pagrindais.          Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu atkreipė dėmesį, kad ginčas yra kilęs iÅ¡ valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, todėl dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad jam nėra suprantami ir pagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kuriais tvirtinama, kad vienintelė kliÅ«tis jai įteisinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius yra tai, kad trečiasis asmuo nepripažįsta ieÅ¡kovės teisių į Žemės sklypÄ , ant kurio stovi ieÅ¡kovei priklausanti statinių dalis (įskaitant ir savavaliÅ¡kai pastatytÄ PriestatÄ ) bei per ilgÄ laikÄ susiklosčiusių Å¡alių santykių ir įsiteisėjusių teismo sprendimų. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotas neteisėto statinio rekonstravimo faktas.

Nurodė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybÄ leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Leidimui rekonstruoti statiniui gauti turi bÅ«ti pateikiamas;

1) prašymas;

2) rekonstravimo projektas ir kompiuterine laikmena su rekonstravimo projekto iraÅ¡u arba tik kompiuterine laikmena su rekonstravimo projekto įraÅ¡u, jeigu šį projektÄ privalantys pasiraÅ¡yti asmenys jį pasirašė elektroniniais paraÅ¡ais;

3) rekonstravimo projekto ekspertizes aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma);

4) statinio kadastro duomenų byla;

5) statinio bendraturčių sutikimas;

6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise;

7) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitÄ Å¾emės sklypÄ (teritorijÄ ) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis (sutikimas) su Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;

8) dokumentas, patvirtinantis Statybos įstatymo I priede nurodytos įmokos už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ sumokėjimÄ , ir dokumentai, pagrindžiantys Å¡ios įmokos apskaičiavimo dydį, - savavaliÅ¡kos statybos, dėl kurios suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, atveju. Tik turint visus privalomus, teises aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, ieÅ¡kovei gali bÅ«ti iÅ¡duodamas statybÄ leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu ji įgytų statytojo teises. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas sietinas su statybÄ leidžiančio dokumento, iÅ¡pildžius visas bÅ«tinas sÄ lygas, gavimu, o ne su tuo, ar trečiasis asmuo pripažįsta ieÅ¡koves teisę į Žemės sklypÄ , ar ne.

Kita vertus, Inspekcija, vertindama aplinkybes, susijusias su savavaliÅ¡ka statyba, jos įteisinimu, vertina tik teisės aktuose įtvirtintus raÅ¡ytinius dokumentus, kurie patvirtina ar paneigia statybos teisėtumÄ . Trečiasis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovė jam nėra pateikusi jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių vykdytos statybos teisėtumÄ ir leidžiančių konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo faktÄ . Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto fondas” atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kniu nesutinka.

Prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė klaidina teismÄ teigdama, kad jos savavaliÅ¡kai pastatytas Priestatas netrukdo nei vienam iÅ¡ bendrasavininkių naudotis jiems priklausančiomis nekilnojamjo daikto dalimis, nepažeidžia ir neriboja jų nuosavybės teisių. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė neteisėtai pastatė PriestatÄ be bendrasavininkių sutikimo, savavaliÅ¡kai užėmė bendra nuosavybės teise valdomų patalpų dalį, todėl trečiasis asmuo neturi galimybės jomis nadotis, yra tukdoma praeiti pastato rampa, iÅ¡krauti daiktus.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė daugiau kaip du metus nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ PriestatÄ ir tokiu bÅ«du ir toliau pažeidžia bendraturčių teises. Nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto fondas” nėra davęs ieÅ¡kovei sutikimo Priestato statybai ir tokio sutikimo neduos, todėl ieÅ¡kovė neturi jokios galimybės įteisinti neteisėtÄ statybÄ . Atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, nėra aiÅ¡kiai nustatyta dalis, reikalinga ieÅ¡kovės statinio daliai eksploatuoti, todėl nuomos sutartis su ieÅ¡kove negali bÅ«ti sudaryta.

Trečiasis asmuo UAB „S. M.” atsiliepimo nepateikė.Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti. Sutiko su aplinkybe, kad Žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tačiau nurodė, kad, jo nuomone, Nuomos sutartį galima sudaryti ir dėl idealiosios žemės sklypo dalies, konkrečiai nenurodant ieÅ¡kovei paskirtos naudotis žemės sklypo dalies koordinačių.Atsakovo atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė šį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Akcentavo, kad Žemės sklypas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl negali bÅ«ti nuomos objektu. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, kaip suinteresuotas iÅ¡sinuomoti valstybinį žemės sklypÄ asmuo, pati turi inicijuoti šį procesÄ . Duomenų, kad ieÅ¡kovė įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovÄ dėl nuomos sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė nėra pateikusi.Trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto fondas” atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė siekia įteisinti neteisėtai pastatytÄ PriestatÄ . Atkreipė dėmesį, kad Å¡iam veiksmui atlikti, ieÅ¡kovei reikalingas Žemės sklypo bendrasavininkių sutikimas, kurio tretieji asmenys tikrai neduos. IeÅ¡kinys netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovės teisės iÅ¡sinuomoti dalį valstybinės žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė NegyvenamÄ sias patalpas (471,88 kv.m) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu Valdu R.

Ž. įsigijo 2004 m. gegužės 6 d. Dovanojimo sutarties pagrindu ir tapo Negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturte. 2009 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas SavavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. (101)-11.11-170 nustatė, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai vykdydama statybos darbus pastatė PriestatÄ rampos zonoje pasato, pažymėto indeksu 1E2b, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įpareigojo ieÅ¡kovę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu įpareigojo ieÅ¡kovę nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ PriestatÄ , kuris yra prijungtas prie ieÅ¡kovei priklausančių patalpų ir atlaisvinti bendro naudojimo patalpas – rampÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydams į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , 2011 m. sausio 3 d. raÅ¡tu atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovės kaip statytojos, teisė gali bÅ«ti įgyvendinta tik tuo atveju, jei statomas statinys yra ant žemės sklypo, priklausančio jai nuosavybės teise ar valdomo kitais teisėtais pagrindais. IeÅ¡kovė nei viso, nei dalies sklypo nuosavybės teise neįsigijo, o nuo 2003 m. gegužės 6 d. naudojosi po jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančių pastatų esančiu žemės sklypu, kurį patikėjimo teise valdo atsakovas.

Dėl teisės iÅ¡sinuomoti valstybės žemės sklypo dalį.Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės įstatyme nustatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai iÅ¡reiÅ¡kia vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad žemė bÅ«tų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų Å«kio Å¡akų racionaliam teritoriniam iÅ¡dėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos iÅ¡saugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis).

Teismas pažymi, kad valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas. Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus.

Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (Civilinio kodekso 1.80, 1.96 straipsniai). AnalogiÅ¡ki reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–3399/2011; 2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–173/2014; kt.).

Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) 2.2 punkte įtvirtinta, kad Å¡ios Taisyklės, be kita ko, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių.

Taisyklėse nustatyta, kad: naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau – asmenys) (27 punktas); išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (28.1 punktas);

žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ Å¡ių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (30.11 punktas). Taigi žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo bÅ«ti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį reikmes.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas), (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; kt.).Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotÄ ir ginamÄ teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis V. Ž. 2004 m. gegužės 6 d. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise Dovanojimo sutarties Nr. 8-4446 pagrindu įgijo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ Parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilnius. Remiantis VÄ® „Registų centras” iÅ¡raÅ¡u ieÅ¡kovė iki Å¡iol yra minėtų negyvenamųjų patalpų savininkė.

Byloje taip pat yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ieÅ¡kovė už naudojimÄ si valstybine žeme, ant kurios pastatyti jai priklausantys statiniai, mokėjo ir moka valstybei mokesčius. Bet to, teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendime, teismas konstatavo, kad ginčo pastatas yra senos statybos, tad tarp jo savininkų ir žemės savininko yra seniai susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ teisinį valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimÄ bei remdamasis byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad teisė nuomotis valstybinę žemę ieÅ¡kovei yra nustatyta įstatymais, faktiniai nuomos teisiniai santykiai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieÅ¡kovės teisė į valstybinės žemės nuomÄ nėra pažeista, Å¡ios ieÅ¡kovės teisės neginčija ir bylos Å¡alys.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymu numatytos ir nepažeistos teisės bÅ«vimo konstatavimas nesukels ieÅ¡kovei jokių teisinių pasekmių, todėl šį ieÅ¡kovės reiklavimÄ teismas palieka nenagrinėtÄ . Dėl įpareigojimo sudaryti Žemės sklypo dalies nuomos sutartį.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kelia reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ sudaryti raÅ¡ytinę žemės sklypo, ant kurio stovi ieÅ¡kovei priklausanti statinių dalis, dalies nuomos sutartį su ieÅ¡kove. Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės sklypu laikoma teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamo turto registre.

Civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.546 staripsniu, žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės ar privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje nurodo, kad Civilinio procesko kodeko 6.546 straipsnis yra imperatyvi norma, todėl pirmiausia kaip atskiras žemės sklypas turėjo būti suformuota ieškovei priklausanti ginčijamo žemės sklypo dalis ir tik po to sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2006; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2007 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad sandorių objektu laikytinas tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir vieÅ¡ame registre įregistruotas žemės sklypas. Teismas pažymi, kad žemės sklypo dalis, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant kurios yra pastatyti ieÅ¡kovei priklausantys pastatai, nėra suformuota kaip atskiras sklypas ir todėl nėra įregistruotas VÄ® „Regisrtų centre”, kas yra bÅ«tina sÄ lygu seka norit sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Teismų pratikoje taip pat pažymima, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokiÄ teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008). Teismas pažymi, kad nors remiantis teismų prejudicija tarp ieÅ¡kovės ir valstybinės žemės patikėtinio susidarė faktiniai nuomos santykiai žemės sklypui, ant kurio yra pastatyti ieÅ¡kovei priklausantys pastatai, tačiau tai yra tik faktiniai santykiai, o ne teisiniai, kurių pagrindu bÅ«tų galima sudaryti nuomos sutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 “Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 34 punktu, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę iÅ¡sinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietÄ pageidaujamo iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba Valstybės turto fondui (toliau – valstybinės žemės nuomos procedÅ«rÄ vykdanti institucija) – pateikia: praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ (jo dalį) ir nurodo statinių ir įrenginių, esančių praÅ¡omame iÅ¡nuomoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius, žemės sklypo suteikimÄ ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų (jeigu yra) įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas; naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai praÅ¡ymo pateikimo metu praÅ¡omas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ .

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems sudaryti nuomos sutartį, todėl ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama pageidavimÄ iÅ¡simuomoti žemės sklypo dalį, esančiÄ po nuosavybės teise valdomais statiniais, turėjo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasikreipusi dėl nuomos sutarties sudarymo, taip pat apie tai, kad valstybinės žemės patikėtinis bÅ«tų atsisakęs sudaryti nuomos sutartį su ieÅ¡kove. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pati nesikreipdama į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, nepasinaudojo savo teise inicijuoti raÅ¡ytinės nuomos sutarties sudarymÄ . Nesant pažeistos ieÅ¡kovės teisės į raÅ¡ytinės valstybinės Žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymÄ , nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ Å¡iÄ sutartį sudaryti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį teismas atmetė.

Tokiu būdu iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ naudai priteistinos jo patirtos ir įrodymais pagrįstos 500 eurų teisnės pagalbos ir atstovavimo išlaidos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,94 euro priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai. (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Iešknį atmesti.Netenkinti ieškovės T.

Ž. reikalavimo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos įpareigojimo sudaryti raÅ¡ytinę Žemės sklypo, esančio adresu Laisvės pr. 31, Vilniuje, nuomos sutartįPriteisti trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, j. a. k. 124997937, iÅ¡ ieÅ¡kovės T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 eurų (penkių Å¡imtų eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidas.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,94 euro (trijų eurų, 94 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Ramunė Mikonienė