A-438-1398-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-1398/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01988-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 9.4.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Tomui Karosui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (6.5)-163 (toliau – ir Klaipėdos apskr. VMI sprendimas); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 68-55 (toliau – ir VMI sprendimas); panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-159 (7-94/2010) (toliau – ir MGK sprendimas).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-159-586/2008 buvo pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų laikymas ir gabenimas) ir nubaustas 2 990 Lt pinigine bauda. Klaipėdos apskr. VMI Akcizų administravimo skyrius pareiškėjui apskaičiavo akcizą. Pareiškėjas pabrėžė, kad sprendimą dėl akcizo apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Klaipėdos apskr. VMI, VMI bei MGK pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus ir įpareigojo sumokėti valstybei 2 708 Lt akcizo, 637 Lt delspinigių ir 271 Lt akcizo baudą. VMI sprendimais buvo konstatuota, jog viso už padarytą nusikalstamą veiklą R. B. valstybei privalo sumokėti 6 606 Lt. Pareiškėjas teigė, kad yra baudžiamas du kartus už tą pačią veiką. Anot pareiškėjo, teismo paskirtą 2 990 Lt baudą, pasiskolinęs pinigų jis sumokėjo. Jo šeimos finansinė padėtis yra labai sunki ir jis neišgali sumokėti mokestinės nepriemokos. Pareiškėjas nurodė, kad su žmona augina penkis nepilnamečius vaikus, kad nusikaltimą, susijusį su naminės degtinės įsigijimu, padarė dėl skurdo, neturėdamas tikslo susilpninti valstybės ekonomiką. Pareiškėjo teigimu, jo šeimai reikalinga valstybės parama, todėl vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsniu mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka galėtų būti pripažinta beviltiška. Anot pareiškėjo, nors pareiga mokėti mokesčius ir pareiga atsakyti už padarytą pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, tačiau Akcizo įstatymas nenumato jokių išimčių etilo alkoholio skiediniams ir namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams kaip akcizo objektams, taip pat nenumato tvarkos, kaip sumokėti akcizą ir kitus mokesčius įsigijus ar pasigaminus stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad šiuo atveju ginčas tarp pareiškėjo ir Klaipėdos apskr. VMI yra kilęs dėl pareiškėjui priskaičiuotų akcizų bei su jais susijusių sumų. Pareiškėjo argumentas, kad jis už tą pačią veiklą yra jau nubaustas baudžiamosios teisės prasme, yra atmestinas. Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį mokestis – tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Ši prievolė yra vykdoma konkrečiame mokesčių įstatyme nustatyta tvarka. Todėl minėtų Akcizo įstatyme nurodytų mokestinių prievolių įvykdymas nėra nuobauda už asmens padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jis negali pakeisti BK nustatytų atsakomybės priemonių ir atvirkščiai – baudžiamosios atsakomybės taikymas negali pakeisti pagal mokesčių įstatymą atsiradusios mokestinės prievolės valstybei. Šioje administracinėje byloje skundžiamais sprendimais pareiškėjui buvo įtvirtinta pareiga sumokėti tam tikrus mokesčius bei tų mokesčių baudas. Atitinkamų mokesčių baudų priskaičiavimas nulemtas įmonės netinkamos veiklos mokesčių teisės srityje – už atitinkamų mokestinių prievolių nevykdymą. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, taigi Klaipėdos apskr. VMI, apskaičiavusi pareiškėjui atitinkamas akcizų ir su jais susijusias sumas, nepažeidė ne bis in idem principo. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Akcizo įstatymo nuostatas prievolė mokėti akcizą atsiranda nuo akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios, todėl vėlesnis šių prekių konfiskavimas ir sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog faktas, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įsigijo ir laikė (gabeno) alkoholinius gėrimus, yra nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-159-586/2008. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui kilo prievolė sumokėti akcizo mokestį bei su juo susijusias sumas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog teismo nuosprendžiu jam jau yra skirta bauda, todėl mokesčių administratoriui apskaičiavus pareiškėjui akcizą ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas, jis yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką. Teismas akcentavo, jog pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga mokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už laiku nedeklaruotą ir nesumokėtą akcizų mokestį pagrįstai pareiškėjui papildomai apskaičiavo 637 Lt akcizų delspinigius. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad mokesčių administratorius, remdamasis MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nenustatęs baudą didinančių aplinkybių bei nustatęs baudą mažinančią aplinkybę (pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi), už laiku nedeklaruotą ir nesumokėtą akcizo mokestį nuo apskaičiuotos 2 708 Lt akcizo sumos pagrįstai skyrė minimalią 10 proc. 271 Lt akcizo baudą.

Teismas akcentavo, jog iš pareiškėjo skundo taip pat matyti, kad jis prašo atleisti jį nuo papildomai apskaičiuotų akcizo delspinigių bei akcizo baudos mokėjimo, atsižvelgiant į sunkią materialinę padėtį. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas jam apskaičiuotos 2 708 Lt akcizo sumos į biudžetą nesumokėjo, todėl konstatuotina, jog MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta būtina atleidimo nuo baudos mokėjimo sąlyga nėra įvykdyta ir nėra pagrindo pareiškėją atleidimo nuo paskirtos akcizo baudos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog MAĮ 113 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Sunkią ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. Taigi, kaip pabrėžė teismas, jeigu pareiškėjas negali sumokėti 2 708 Lt akcizo, 637 Lt akcizo delspinigių bei 271 Lt akcizo baudos dėl sunkios pareiškėjo ekonominės (socialinės) padėties, pareiškėjas turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių (Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją) su prašymu dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl akcizo mokesčio mokėjimo, už neteisėtai laikytas turinčias etilo alkoholio prekes (namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus (naminę degtinę)), kurios, kaip konstatuota įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-159-586/2008, įsigijo bei laikė (gabeno) pareiškėjas D. L.. Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-159-586/2008 matyti, kad šiame nuosprendyje inter alia buvo konstatuota, jog pareiškėjas 2008 m. birželio 6 d., apie 16 val., Švėkšnos miestelyje, Šilutės rajone, turėdamas tikslą realizuoti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 120 litrų 50,8-51,4 proc. namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą (naminę degtinę), supiltą į 12 vnt. plastikinių talpų ir jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) naminę degtinę gabeno į Gardamo miestelį, Šilutės rajoną, tačiau 2008 m. birželio 6 d. apie 16.20 val. pareiškėjas buvo sulaikytas Klaipėdos teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnų. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

Taip pat akcentuotina, kad akcizų mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas. Byloje nagrinėjamų įvykių metu galiojusi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija numatė, kad akcizų objektas yra nedenatūruotas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, įskaitant alų. Tuo tarpu Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Remiantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. Pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus - prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, o minėtos teisės normos 6 punktas numato, jog tokia prievolė kyla už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį Įstatymą akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, jeigu asmuo, pažeisdamas šio Įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną.

Pažymėtina ir tai, jog aiškindamas šias teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „nei [...] ES teisė, nei Akcizų įstatymas, apibrėždami akcizų objektą, tiesiogiai neišskiria tik teisėtai pagaminto alkoholio. Savo ruožtu, kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Ši taisyklė netaikoma, kai prekės pasižymi atitinkamais požymiais, dėl kurių jų civilinė apyvarta valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama ir šios prekės jokia forma ir niekada negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje, kai tarp teisėto ir neteisėto ekonomikos sektorių negalima jokia konkurencija. Tačiau etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas. Jis yra civilinės apyvartos objektas, gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, gali etilo alkoholį gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti. Egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Todėl fiskalinio neutralumo principas šiuo atveju neleidžia mokestine prasme skirtingai vertinti teisėtai ir neteisėtai pagaminto etilo alkoholio. Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai (pavyzdžiui, naminė degtinė), gali būti akcizo objektu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis įsiteisėjusiame Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis, pagrįstai ir teisėtai pripažino pareiškėjo įsigytą ir laikytą (gabentą) namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų kiekį akcizų mokesčio objektu bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (6.5)-163 nurodė papildomai į biudžetą sumokėti 2708 Lt akcizo ir 637 Lt šio mokesčio delspinigių sumas.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, jog mokesčių teisėje turi būti taikomas non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principas, t. y. mokesčių teisinių santykių sritis nėra šio principo taikymo išimtis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 priimtą nutartį mokestinė bauda, vertinant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos vystymąsi, gali prilygti kriminalinei bausmei, kaip ji suprantama Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje. Atitinkamai byloje Nr. A143-2619/2011 iš esmės konstatuota, jog baudos paskyrimas už administracinį teisės pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) bei baudos paskyrimas už mokesčių teisės pažeidimą pagal Mokesčių administravimo įstatymą gali lemti, kad asmuo yra dvigubai nubaudžiamas už tą patį teisės pažeidimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu R. B. už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų įsigijimui ir laikymu (gabenimu) (Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalis), t. y. už tą pačią veiką, dėl kurios buvo atliktas mokestinis patikrinimas bei apskaičiuotas ginčijamas akcizo mokestis, šio mokesčio bauda ir delspinigiai, buvo skirta 2990 Lt dydžio bauda (kriminalinė bausmė) (mok. byla, b. l. 26). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į šią aplinkybę, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad mokesčių administratoriaus pareiškėjui papildomai paskirta bauda už mokesčių teisės pažeidimus (akcizų mokesčio bauda) prilygo jo nubaudimui kriminalinio pobūdžio sankcija vertinant šią teisinę situaciją Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme. Sąlyginai nedidelis baudos dydis (271 Lt) šiuo atveju nepaneigia pritaikytos sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimą baudžiamojo pobūdžio ir prigimties.

Taigi tiek Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, tiek Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatų prasme buvo nubaustas tas pats fizinis asmuo – pareiškėjas R. B., todėl tokia teisinė situacija suponuoja non bis in idem principo pažeidimą. Vadovaudamasi tuo, kas buvo išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas skirti pareiškėjui baudą pagal Mokesčių administravimo įstatymą negali būti paliktas galioti, nes tai reikštų Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies, ta apimtimi, kuria ji draudžia asmenį pakartotinai bausti, pažeidimą.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas panaikinant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (6.5)-163, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 68-55 ir Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-159 (7-94/2010) dalyje dėl įpareigojimo sumokėti 271 Lt akcizo mokesčio baudą. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (6.5)-163, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 68-55 ir Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-159 (7-94/2010) dalyje dėl įpareigojimo sumokėti 271 Lt akcizo mokesčio baudą panaikinti.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Veslava Ruskan