Legislator Case Law & Legislation
fc28b910-d22e-4851-a2e1-cbfa361cda05 AI generated

fc28b910-d22e-4851-a2e1-cbfa361cda05 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number fc28b910-d22e-4851-a2e1-cbfa361cda05
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti atsakovo 2009 m. birželio 15 d. įsakymÄ Nr. 297-K “Dėl atleidimo iÅ¡ darbo” neteisėtu ir jį panaikinti; nustatyti, kad 2002 m. balandžio 15 d. darbo sutartis Nr. 02/55 nutraukta 2009 m. birželio 8 d. pagal DK 129 straipsnį;

Legislator headnote

AI generated

fc28b910-d22e-4851-a2e1-cbfa361cda05 · Lietuvos apeliacinis teismas: Tokiu atveju dėl pasikeitusių aplinkybių darbdavys nebeturi teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir sudaro sÄ lygas darbuotojams toliau dirbti, gauti darbo užmokestį, turėti socialines garantijas. Darbuotojui nesutikus su įspėjimo atÅ¡aukimu, jis gali nutraukti darbo sutartį savo praÅ¡ymu (DK 127 str.), siÅ«lyti darbdaviui nutraukti jÄ Å¡alių susitarimu (DK 125 str.) ar kitais darbo kodekse nustatytais pagrindais. Atsakovo teigimu, DK nereikalauja gauti iÅ¡ darbuotojo sutikimÄ atÅ¡aukti įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , darbdavio veiksmai teisėti, o ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-564/2011                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5.; 11.9.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Andžejui Seliavai,atsakovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-290-578/2010 pagal ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį atsakovui Latvijos įmonei AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, darbo užmokesčio ir kitų su juo susijusių iÅ¡mokų priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl darbdavio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį (darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės) teisinės galios; dėl to, ar darbdavys turi teisę atÅ¡aukti įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ be darbuotojo sutikimo, jeigu taip, tai ar tokia darbdavio teisė nepažeidžia darbuotojo teisėtų interesų (teisės nedirbti, teisinio aiÅ¡kumo, stabilumo, socialinių garantijų, kurias darbuotojui suteikia darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės).A.

S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė:

1) pripažinti atsakovo 2009 m. birželio 15 d. įsakymÄ Nr. 297-K “Dėl atleidimo iÅ¡ darbo” neteisėtu ir jį panaikinti;

2) nustatyti, kad 2002 m. balandžio 15 d. darbo sutartis Nr. 02/55 nutraukta 2009 m. birželio 8 d. pagal DK 129 straipsnį;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 1 558,48 Lt skirtumÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis (neatskaičiavus mokesčių);

4) priteisti iÅ¡ atsakovo 97 484,11 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (neatskaičiavus mokesčių);

5) priteisti iÅ¡ atsakovo 8 316,18 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2009 m. liepos 3 d.;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b. l. 1-8, 59-66). IeÅ¡kinį grindė tuo, kad įstatymas nesuteikia teisės darbdaviui vienaÅ¡aliÅ¡kai atÅ¡aukti įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ . Antraip pripažinus darbdaviui teisę bet kada atÅ¡aukti įspėjimÄ nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, bÅ«tų pažeisti darbuotojo teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio apibrėžtumo principai, bÅ«tų paneigti darbo teisinių santykių užtikrinimo, sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo, draudimo piktnaudžiauti savo teise principai (DK 35 str. 1 d.).

Taigi įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ darbdavys gali atÅ¡aukti tik darbuotojo sutikimu. Tokio sutikimo ieÅ¡kovė nedavė, vadinasi, darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta 2009 m. birželio 8 d. pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, o darbdavio 2009 m. birželio 15 d. įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo esant darbuotojo kaltei neteisėtas. Po 2009 m. birželio 8 d. ieÅ¡kovė negalėjo dirbti pas atsakovÄ , nes iÅ¡vyko į kelionę, vėliau susirado kitÄ darbÄ . Pasak ieÅ¡kovės, AAS „Gjensidige Baltic“ valdybos sprendimas iÅ¡saugoti vyriausiojo aktuarÄ etatÄ yra formalus, priimtas dėl akių siekiant iÅ¡vengti pareigų, kylančių dėl darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, vykdymo (mokėti 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ).

Vyriausiasis aktuaras negalėtų atlikti Draudimo įstatymo 25 straipsnyje numatytų funkcijų, nes jos gali bÅ«ti atliekamos tik draudimo įmonėje, o ne draudimo įmonės filiale, kur dirbo ieÅ¡kovė.Atsakovas Latvijos įmonė AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Atsakovas rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos teisės skyriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. raÅ¡tu (b. l. 50-51), kuriame valstybinė darbo inspekcija iÅ¡dėstė savo nuomonę apie darbdavio galimybę atÅ¡aukti įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , jeigu per įspėjimo laikÄ pasikeitė (iÅ¡nyko) konkrečios įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys, pvz., per įspėjimo laikotarpį pasikeitė darbovietės ekonominės, technologinės, finansinės ar kitos sÄ lygos, įvardintos įspėjime apie numatomÄ atleidimÄ , naujai įvertinta ir pakeista įmonės ar organizacijos struktÅ«ra ir dėl to atsirado pagrindas sudaryti sÄ lygas įspėtiems darbuotojams dirbti toliau, tai yra neatleisti darbuotojų įspėjime nurodytais pagrindais.

Tokiu atveju dėl pasikeitusių aplinkybių darbdavys nebeturi teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir sudaro sÄ lygas darbuotojams toliau dirbti, gauti darbo užmokestį, turėti socialines garantijas. Darbuotojui nesutikus su įspėjimo atÅ¡aukimu, jis gali nutraukti darbo sutartį savo praÅ¡ymu (DK 127 str.), siÅ«lyti darbdaviui nutraukti jÄ Å¡alių susitarimu (DK 125 str.) ar kitais darbo kodekse nustatytais pagrindais. Atsakovo teigimu, DK nereikalauja gauti iÅ¡ darbuotojo sutikimÄ atÅ¡aukti įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , darbdavio veiksmai teisėti, o ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 99-102) ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Darbo kodeksas iÅ¡samiai reglamentuoja darbo sutarties nutraukimÄ darbuotojo valia ir numato galimybę darbuotojui per 3 darbo dienas atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį (DK 127 str. 4 d.). Galimybė darbdaviui, įspėjusiam darbuotojÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį, pakeisti savo nuomonę – atsisakyti ketinimo nutraukti darbo sutartį ir atÅ¡aukti įspėjimÄ â€“ DK nereglamentuota.

Tačiau, teismo vertinimu, tai nereiÅ¡kia, kad įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis įspėjimo termino eigos metu negali iÅ¡nykti. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 29 d. teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), apibendrinimo apžvalgoje Nr. 44, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais apie darbdavio pareigÄ iki pat faktinio darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienos dėti visas pastangas, kad iÅ¡laikytų darbuotojÄ Ä¯monėje.

Teismo vertinimu, įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ neįpareigoja darbdavio nutraukti darbo santykius. Kadangi DK 129 straipsnyje numatyta iÅ¡skirtinė darbdavio teisė atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, darbuotojas turi teisę tik praÅ¡yti darbdavio pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo datÄ . Darbdaviui atsisakius savo sprendimo dėl objektyvių aplinkybių, darbuotojui visada iÅ¡lieka teisė nutraukti darbo santykius pagal DK 127 straipsnį. Teismas nustatė, kad siÅ«lymÄ toliau tęsti darbÄ atsakovas ieÅ¡kovei pateikė nepraėjus net pusei įspėjimo termino ir likus daugiau kaip 1 mėn. iki nurodyto termino pabaigos; ieÅ¡kovė atsisakė atsakovo pasiÅ«lymo likti dirbti analogiÅ¡komis sÄ lygomis ir, nutrÅ«kus darbo santykiams su atsakovu, sudarė darbo sutartį su kitu darbdaviu.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ atÅ¡aukimas pažeidė jos teises ir teisėtus lÅ«kesčius. IeÅ¡kovė nenurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų bÅ«tų turėjusi iÅ¡laidų persikvalifikuoti, kelti kvalifikacijÄ , atstatyti darbingumÄ , sveikatÄ ir pan.Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad AAS „Gjensidige Baltic“ valdybos sprendimas iÅ¡saugoti vyriausiojo aktuaro etatÄ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale yra formalus, motyvuodamas tuo, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia draudimo įmonės filialui turėti vyriausiojo aktuaro pareigybės.Teismas sprendė, kad 2009 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovei neatvykus į darbÄ , atsakovas 2009 m. birželio 15 d. pagrįstai jÄ atleido iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 104-108) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinį skundÄ argumentuoja tuo, kad:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai DK 130 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯spėjimÄ prilygino informavimui apie ketinimÄ nutraukti darbo sutartį, t. y. nelaikė įspėjimo juridiniu faktu, kuris lemia darbo sutarties nutraukimÄ . Tai, kad darbdavio darbuotojui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ , turi bÅ«ti laikomas įvykiu, nutraukiančiu darbo sutartį, paaiÅ¡kino Europos Teisingumo Teismas 2005 m. sausio 27 d. prejudiciniame sprendime (bylos Nr. C- 188/03, byla Irmtraud Junk v.

Wolfgang Kuhnel). Minėtoje byloje Europos Teismingumo Teismas aiÅ¡kino atleidimo iÅ¡ darbo turinį pagal 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvÄ 98/95/EB dėl valstybių narių Ä®statymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iÅ¡ darbo, suderinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva įgyvendino 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvÄ 98/95/EB, į tai, Bendrijos teisės nuostatos ir sÄ vokos, kurios jų prasmės ir reikÅ¡mės nustatymo aiÅ¡kiai nenukreipia į valstybių narių teisę, įprastai turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos autonomiÅ¡kai ir vienodai visoje Bendrijoje, ir Lietuvos Respublikos teisėje turi bÅ«ti laikoma, kad juridiniu faktu, kuris nutraukia darbo sutartį, yra darbdavio valios iÅ¡reiÅ¡kimas nutraukti darbo sutarti su darbuotoju, t. y.

įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimas darbuotojui.Po darbdavio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimo darbuotojui laikoma, kad darbo sutartis nutraukta nuo jame nurodytos datos. Kadangi darbo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris (DK 93 str.), tai, darbuotojui akceptavus darbo sutarties nutraukimÄ , darbdavys negali pakeisti savo valios nutraukti darbo sutartį nesant darbuotojo sutikimo. Darbdavio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ atÅ¡aukimas darbuotojo sutikimu traktuojamas kaip darbdavio pasiÅ«lymas atkurti tarp jo ir darbuotojo buvusios darbo sutarties galiojimÄ .

Taip darbdavio iniciatyva nutrauktos darbo sutarties atkÅ«rimo darbdavio iniciatyva galimybę iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-765/2002. Darbdavio pareiga per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį siÅ«lyti darbuotojui kita darbÄ (DK 129 str. 1 d.) neatkuria buvusio darbo teisinio santykio. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad po 2009 m. birželio 8 d. darbo santykiai tarp bylos Å¡alių buvo atkurti ir tęsėsi.

Nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove jai neatvykus į darbÄ po 2009 m. birželio 8 d.Darbo teisėje galioja neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiÅ¡kintis, ar po 2009 m. balandžio 7 d. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo pasikeitė aplinkybės, kurios objektyviai (ne dėl akių) bÅ«tų nulėmusios darbdavio apsisprendimÄ atÅ¡aukti įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , t. y. ar AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale iÅ¡ tikrųjų atsirado bÅ«tinybė turėti vyriausiÄ jį aktuarÄ .

Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡ karto po darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo į atsilaisvinusiÄ vietÄ priėmė dirbti kitÄ asmenį toms pačioms pareigoms, laikytina, kad darbdavio sprendimas iÅ¡saugoti vyriausiojo aktuaro pareigybę buvo priimtas tik dėl akių.Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ atÅ¡aukimas pažeidė jos teises ir teisėtus lÅ«kesčius. Atsakovas, neteisėtai atÅ¡aukęs sprendimÄ nutraukti darbo sutartį nesant darbuotojo kaltės ir vėliau neteisėtai atleidęs ieÅ¡kovę pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , užkirto ieÅ¡kovei teisę gauti darbo sutartyje sulygtÄ (10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Darbo sutartyje iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimas nesusietas su jokiomis papildomomis sÄ lygomis, pvz., lėšų persikvalifikuoti, kelti kvalifikacijÄ , atstatyti darbingumÄ , sveikatÄ ir pan. turėjimu.Atsakovas Latvijos įmonė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 111-115) skundo nepripažįsta ir praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pasak atsakovo, apeliantės nurodytas Europos Teisingumo Teismo sprendimas patvirtina darbdavio veiksmų teisėtumÄ .

ETT sprendimo 36 dalyje nurodyta, kad praneÅ¡imas darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimÄ yra darbdavio sprendimo nutraukti darbo santykius iÅ¡raiÅ¡ka; 45 punkte - kad nutraukti darbo sutartį galima tik pasibaigus numatytoms procedÅ«roms ir tik po to, kai darbdavys įvykdo savo pareigas; 44 punkte - kad sprendimas nutraukti darbo santykius nebÅ«tinai turi bÅ«ti priimtas, t.y. praneÅ¡imas dėl darbo sutarties nutraukimo gali bÅ«ti atÅ¡auktas.PagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro Å¡ių juridinių faktų visuma:

1) tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas);

2) svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis;

3) faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Aptariamu atveju iÅ¡nyko net du privalomi juridiniai faktai. Nesant juridinių faktų visumos, nebuvo teisinio pagrindo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-13/2006). PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ neprilygsta įsakymui dėl darbo sutarties nutraukimo pasibaigus įspėjimo terminui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009 m. birželio 10 d. aprobuodamas teismų praktikÄ dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), pažymėjo, kad darbo sutarties pagal DK 129 straipsnį nutraukimas reiÅ¡kia, kad darbdaviui pačiam galima apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo bÅ«tinumo ir konkrečių pagrindų.

Nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai suponuoja tai, kad tik darbdavys savo valia gali nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir tik darbdavys gali įspėjimo metu iki faktinio darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo atÅ¡aukti įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis (civilinė byla Nr. 3K-3-765/2002), kuria vadovaujasi apeliantė, nagrinėjamoje byloje netaikytina, nes iÅ¡ esmės skiriasi kasacinio teismo nagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės bylų aplinkybės. Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje darbo sutarčiai pasibaigus, darbdavys siekė atkurti, atnaujinti darbo santykius.

Atsakovas sutinka, kad tokiu atveju be darbuotojo sutikimo darbo santykiai negali bÅ«ti atnaujinti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje darbo santykiai nebuvo pasibaigę, todėl jų nereikėjo atnaujinti ar atkurti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), apibendrinimo apžvalga“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi, nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimÄ .

Jeigu įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis jo (įspėjimo termino eigos metu iÅ¡nyko ar panaÅ¡iai (pvz., darbdavys atsisakė ketinimo nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojui įteiktame įspėjime nurodytos priežasties), o atsirado kita priežastis, darbdavio nuomone, suteikianti jam teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, tai jis, norėdamas nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, privalo iÅ¡ naujo įspėti darbuotojÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, bei, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.).Byloje nustatyta, kad 2002 m. balandžio 15 d.

ADB „Snoro garantas“ su ieÅ¡kove sudarė darbo sutartį Nr. 02/55, kuria ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti planavimo-aktuarinio skyriaus vadove (b. l. 9-12). 2003 m. rugpjūčio 25 d. ieÅ¡kovės pareigos buvo pakeistos į vyriausiojo aktuaro. 2004 m. rugpjūčio 23 d. ADB „Snoro garantas“ pakeitė pavadinimÄ Ä¯ ADB „Reso Europa“. Darbo sutarties Å¡alys 2006 m. kovo 31 d. susitarimu Nr. 2 prie darbo sutarties Nr. 02/55 susitarė dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, kad tuo atveju, jeigu darbo sutartis bus nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (pvz., dėl bendrovės reorganizavimo) darbdavys įsipareigoja sumokėti darbuotojui 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (b. l. 14).

ADB „Reso Europa“ valdyba 2008 m. liepos 3 d. protokolu Nr. 10-08 patvirtino ADB „RESO Europa“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ jungimosi sÄ lygas, kurios numatė, kad visas ADB „Reso Europa“ teises ir pareigas perima Latvijos įmonė AAS „Gjensidige Baltic“ (b. l. 15-19). ADB „Reso Europa“ 2009 m. kovo 16 d. pasiÅ«lė ieÅ¡kovei iki 2009 m. kovo 30 d. raÅ¡tu pareikÅ¡ti sutikimÄ (arba nesutikimÄ ) nuo ADB „Reso Europa“ iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro dienos bÅ«ti perkeltai į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ finansų departamento aktuarų skyrių aktuare, nekeičiant visų kitų galiojančios darbo sutarties sÄ lygų, informavo, kad nesutikus su siÅ«lomu darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, ADB „Reso Europa“ bus privesta įspėti apie darbo sutarties nutraukimÄ .

Su Å¡iuo pasiÅ«lymu ieÅ¡kovė nesutiko (b. l. 20). Lietuvos Respublikoje įsteigtas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. ADB „Reso Europa“ 2009 m. kovo 31 d. iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro (b. l. 21).Latvijos įmonės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2009 m. balandžio 7 d. įteikė ieÅ¡kovei įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ (b. l. 22). Ä®spėjime nurodyta, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove bus nutraukta pagal DK 129-130 straipsnius praėjus dviems mėnesiams nuo įspėjimo įteikimo.

LR draudimo įstatymas nenumato pareigos turėti vyriausiÄ jį aktuarÄ filiale, todėl Å¡i pareigybė Lietuvos filialo struktÅ«roje nenumatyta. Vyriausiojo aktuaro funkcijas vykdys AAS „Gjensidige Baltic“ centrinės bÅ«stinės vyriausias aktuaras.AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 2009 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovei buvo pateiktas pasiÅ«lymas toliau tęsti vyriausiojo aktuaro darbÄ , sulygtÄ darbo sutartimi (b. l. 23). RaÅ¡te nurodyta, kad 2009 m. balandžio 6 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta priežastis įspėjimo termino eigos metu iÅ¡nyko, nes AAS „Gjensidige Baltic“ valdyba priėmė nutarimÄ dėl vyr. aktuaro etato iÅ¡saugojimo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, todėl įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ neteko galios.

Darbdavys taip pat paaiÅ¡kino, kad įmonių reorganizavimasis yra susijęs su juridinių asmenų teisinės registracijos pakeitimais, kuriems yra taikomas DK 138 straipsnyje numatytas draudimas. SiÅ«lymo toliau tęsti darbÄ 2009 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė atsisakė ir nurodė, kad atÅ¡aukti įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ be darbuotojo sutikimo negalima, taip pat prašė nutraukti darbo sutartį anksčiau įspėjime nustatyto termino, t. y. nuo 2009 m. gegužės 11 d., pagal DK 129 straipsnį, tinkamai įforminti šį nutraukimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (b. l. 24-25).

AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2009 m. gegužės 7 d. raštu (b. l.

26) su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nesutiko, pažymėjo, kad darbo sutartis darbuotojo pareiÅ¡kimu nutraukiama pagal DK 127 straipsnį, įspėjus darbdavį prieÅ¡ 14 dienų, bei pasiÅ«lė ieÅ¡kovei toliau tęsti darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ . 2009 m. gegužės 13 d. raÅ¡te atsakovui ieÅ¡kovė nurodė, kad 2009 m. gegužės 4 d. praÅ¡yme nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios nutraukti darbo sutartį darbuotojo vienaÅ¡aliÅ¡ku pareiÅ¡kimu ar Å¡alių susitarimu; kad įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ji akceptavo, todėl jis yra galiojantis; kad darbo sutartis turi bÅ«ti nutraukta 2009 m. birželio 7 d. ir su ja visiÅ¡kai atsiskaityta (b. l. 27).

Atsakydamas į šį ieÅ¡kovės raÅ¡tÄ , 2009 m. gegužės 18 d. atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nenutrauks darbo sutarties pagal DK 129 straipsnį nuo 2009 m. birželio 7 d. (b. l. 28). 2009 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovė informavo atsakovÄ , kad birželio 8 d. turi bÅ«ti nutraukta darbo sutartis pagal DK 129 straipsnį bei atliktas atsiskaitymas įstatymų nustatyta tvarka iki darbo dienos pabaigos, taip pat prašė nurodyti darbuotojÄ , kuriam ji turi perduoti dokumentus (b. l. 29). Tos pačios dienos raÅ¡tu atsakovas nurodė ieÅ¡kovei, kad darbo sutartis su ja nebus nutraukta 2009 m. birželio 8 d., ir atkreipė dėmesį, jog tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė 2009 m. birželio 9 d. neatvyksi į darbÄ be svarbių priežasčių, tai suteiks darbdaviui teisę imtis veiksmų dėl drausminės nuobaudos skyrimo (b. l. 30).

IeÅ¡kovė dirbo pas atsakovÄ iki 2009 m. birželio 8 d., birželio 9 d. į darbÄ neatvyko. 2009 m. birželio 10 d. atsakovas pareikalavo ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinti, kodėl ji visÄ darbo dienÄ nebuvo darbe (b. l. 33). Gavęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ , kad darbo teisiniai santykiai 2009 m. birželio 8 d. baigėsi (b. l. 34), darbdavys 2009 m. birželio 15 d. įsakymu (b. l.

36) atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str.), iÅ¡mokėjo kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis (b. l. 37-38). Dėl darbdavio teisės atsisakyti iniciatyvos nutraukti darbo sutartį Nagrinėjamoje byloje atsakovas įspėjo ieÅ¡kovę apie darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Per įspėjimo terminÄ atsakovo valia iÅ¡nyko priežastis, sÄ lygojusi darbo sutarties nutraukimÄ , todėl atsakovas atÅ¡aukė įspėjimÄ ir nenutraukė su ieÅ¡kove darbo santykių DK 129 straipsnyje numatytu pagrindu.

IeÅ¡kovės nuomone, jai pasiraÅ¡ius įspėjimÄ atsakovas neturėjo teisės atsisakyti nutraukti darbo sutartį be jos sutikimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmus pripažino pagrįstais ir teisėtais, konstatavęs, kad darbo sutartis pagal DK 129 straipsnį pasibaigia iÅ¡skirtinai dėl valinių darbdavio, o ne darbuotojo, veiksmų.  Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai DK 130 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯spėjimÄ prilygino informavimui apie ketinimÄ nutraukti darbo sutartį, t. y. nelaikė įspėjimo juridiniu faktu, kuris lemia darbo sutarties nutraukimÄ , bei kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka Europos Teisingumo Teismo praktikos.

DK 129 straipsnio 1 bei 2 dalys numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka; atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ ; darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių.

Ä®monės sujungimas negali bÅ«ti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius (DK 138 str.). Pagal DK 130 straipsnio 1 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raÅ¡tu pasiraÅ¡ytinai įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ du mėnesius. Darbo sutartis pagal DK 129 straipsnį nutraukiama darbdavio iniciatyva, todėl darbdavys pats apsisprendžia dėl darbo sutarties nutraukimo bÅ«tinumo ir konkrečių pagrindų. Ä®statymas įpareigoja darbdavį įspėti darbuotojÄ apie savo valiÄ nutraukti darbo teisinius santykius su darbuotoju kai nėra jo kaltės. Nuo įspėjimo momento darbdavys turi pareigÄ siÅ«lyti darbuotojui kitÄ darbÄ ir Å¡i pareiga turi bÅ«ti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo momento.

IÅ¡ DK 129 ir 130 straipsnių turinio analizės spęstina, kad pagrindÄ nutraukti darbo sutartį darbdavio valia nesant darbuotojo kaltės sudaro tokių juridinių faktų visuma:

1. tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas);

2. svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis;

3. faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, darbo sutarties pasibaigimas DK 129 straipsnio pagrindu negalimas. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimÄ . Jeigu įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis įspėjimo termino eigos metu iÅ¡nyko ar darbdavys atsisakė nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojui įteiktame įspėjime nurodytos priežasties, tai jis nebegali pasinaudoti jam suteikta teise nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį.

Jeigu per įspėjimo laikotarpį atsirado kita priežastis, darbdavio nuomone, suteikianti jam teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, tai darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį dėl kitos priežasties, privalo iÅ¡ naujo įspėti darbuotojÄ . IÅ¡ tokio darbdavio galimybės per įspėjimo laikotarpį modifikuoti savo sprendimÄ nutraukti darbo sutartį aiÅ¡kinimo, spręstina, kad per įspėjimo termino eigÄ darbdavys nepraranda teisės pakeisti sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad darbdavys neturi teisės atÅ¡aukti įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo, kai per įspėjimo terminÄ iÅ¡nyksta darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia nesant darbuotojo kaltės pagrindas. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog darbuotojui pasiraÅ¡ytinai gavus įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , darbdavys negali pakeisti savo valios nutraukti darbo sutartį be darbuotojo sutikimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės darbdavys ADB „RESO Europa“ pasibaigė jam susijungus su Latvijos įmone AAS „Gjensidige Baltic“, kuri perėmė ADB „RESO Europa“ teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikoje įsteigtas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, o ADB „RESO Europa“ iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. AAS „Gjensidige Baltic“ patvirtino naujÄ organizacinę struktÅ«rÄ ir etatų sÄ raÅ¡Ä , pagal kuriuos Latvijos įmonės Lietuvos filiale neliko vyr. aktuaro pareigybės, kuriÄ dirbdama susijungusioje įmonėje užėmė ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta po darbdavio ADB „RESO Europa“ iÅ¡registravimo dirbti AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale finansų departamento aktuarų skyriuje aktuare, nekeičiant visų kitų galiojančios darbo sutarties sÄ lygų.

IeÅ¡kovei nesutikus su siÅ«lomu aktuarės darbu, ji buvo įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį. Ä®spėjimo termino eigos metu AAS „Gjensidige Baltic“ nusprendus iÅ¡saugoti Lietuvos filiale vyr. aktuaro etatÄ , t. y. įspėjime nurodytai darbo sutarties nutraukimo priežasčiai įspėjimo termino eigos metu iÅ¡nykus, atsakovas turėjo teisę atsisakyti sprendimo nutraukti darbo sutartį ir tęsti su ieÅ¡kove darbo teisinius santykius pagal sudarytos darbo sutarties su jos pakeitimais sÄ lygas.

Tai, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu pasiraÅ¡ytinai buvo įspėta apie atsakovo iniciatyvÄ nutraukti darbo sutartį, nesudaro pagrindo spręsti, kad Å¡ios iniciatyvos atÅ¡aukimui atsakovas turėjo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ . IÅ¡nykus svarbiai darbo sutarties nutraukimo priežasčiai ir esant įstatymo draudimui nutraukti darbo sutartį dėl įmonės sujungimo, ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį bÅ«tų neteisėtas. Dėl objektyvių priežasčių darbdaviui atsisakius iniciatyvos nutraukti darbo sutartį, darbuotojui neatsiranda teisė reikalauti iÅ¡ darbdavio Å¡iÄ iniciatyvÄ Ä¯gyvendinti, o iÅ¡lieka teisė tęsti darbo santykius arba pagal darbo kodekso normas pačiam inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ .

Europos Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 27 d. prejudiciniame sprendime dėl 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iÅ¡ darbo, suderinimo 1-4 straipsnių iÅ¡aiÅ¡kinimo, priimtame byloje Irmtraud Junk v. Wolfgang Kuhnel (bylos Nr. C-188/03) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įvykį, kuris laikytinas atleidimu iÅ¡ darbo, sudaro darbdavio pareikÅ¡ta valia nutraukti darbo sutartį, tačiau darbdavys turi teisę vykdyti kolektyvinius atleidimus iÅ¡ darbo tik po to, kai pasibaigia Direktyvos 98/59/EB 2 straipsnyje numatyta konsultacijų procedÅ«ra ir pagal tos pačios direktyvos 3 ir 4 straipsnius praneÅ¡ama apie planuojamÄ kolektyvinį atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Minėto Europos Teisingumo Teismo sprendimo turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vien tik darbdavio valios atleisti darbuotojÄ iÅ¡reiÅ¡kimas nėra pakankamas, kad darbo sutartis bÅ«tų laikoma nutraukta, kadangi tam bÅ«tinos ir kitos sÄ lygos – konsultacijų procedÅ«ros pasibaigimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-765/2002, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, nes Å¡ios kasacinio teismo nagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti yra skirtingas.

Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo aiÅ¡kinamas Å¡iuo metu jau nebegaliojančio Darbo sutarties įstatymo normų taikymas ir sprendžiama dėl darbdavio, panaikinusio (atÅ¡aukusio) įsakymÄ , kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta ir darbuotojas atleistas iÅ¡ darbo, galimybės atkurti darbo teisinius santykius tik esant darbuotojo sutikimui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju taikomas Darbo kodeksas ir sprendžiama situacija, kai darbo teisiniai santykiai tarp Å¡alių nebuvo pasibaigę ir įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia termino eigos metu atsakovas atÅ¡aukė savo sprendimÄ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove dėl priežasties, sÄ lygojusios tokį sprendimÄ , iÅ¡nykimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įsakymo dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo priėmimas ir darbdavio įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo pateikimas darbuotojui nėra tapatÅ«s veiksmai, sukeliantys vienodas teisines pasekmes.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas turėjo teisę be ieÅ¡kovės sutikimo atÅ¡aukti įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ir pirmosios instancijos teismas Å¡iuo klausimu padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad darbdavio sprendimas iÅ¡saugoti vyriausiojo aktuaro pareigybę buvo priimtas tik dėl akių, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino Å¡ios aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės aktuose nenumatytas draudimas draudimo įmonės filialui turėti vyr. aktuaro pareigybės. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 2009 m. gegužės 7 d. raÅ¡tas Nr. 07-2453 patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo informuota, jog AAS „Gjensidige Baltic“ valdyba nusprendė iÅ¡saugoti vyr. aktuaro etatÄ , kurį siÅ«loma užimti ieÅ¡kovei, ir ieÅ¡kovei buvo pateiktas tokį AAS „Gjensidige Baltic“ valdybos sprendimÄ patvirtinantis 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo iÅ¡raÅ¡as.

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas vyr. aktuaro etatas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale nebuvo iÅ¡saugotas. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ atÅ¡aukimas pažeidė jos teises ir teisėtus lÅ«kesčius. Iki atÅ¡auktame įspėjime numatyto termino pabaigos ieÅ¡kovė dirbo sutartimi sulygtÄ darbÄ . IeÅ¡kovė neįrodinėja, kad iki įspėjimo atÅ¡aukimo ji susirado kitÄ darbÄ , o atsakovo valios dėl darbo sutarties nutraukimo pasikeitimas pažeidė jos darbo pasirinkimo laisvę.

Teisėjų kolegijos nuomone, atvirkščiai – įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ atÅ¡aukimas užtikrino ieÅ¡kovės teisę į darbÄ bei su darbo santykiais susijusias socialines garantijas, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡saugota teisė tęsti vyr. aktuaro darbÄ tomis pačiomis sÄ lygomis.2009 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ , motyvuodama tuo, kad pagal įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo 2009 m. birželio 8 d. darbo teisiniai santykiai pasibaigė.

Atsakovui atsisakius iniciatyvos nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove ir darbo sutarčiai nepasibaigus kitais pagrindais, atsakovas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovės neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pripažinti be svarbios priežasties, konstatuoti Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . IeÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu ir pagrįstu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo ir jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                             Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                             Gintaras Pečiulis