2024-08-01 Nr. BB-3942-1-01-1-24917-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2932/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24917-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. (S. R.) atstovo advokato Sauliaus Kibildos kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. atstovas advokatas S. Kibilda prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 3 d. nutartį arba šią nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nebuvo pagrįstai atsakyta į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, jie liko iki galo neištirti, taip iš esmės buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, buvo nukrypta nuo teismų praktikos, vertinant ir priimant sprendimą dėl eismo įvykį sukėlusio asmens Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, todėl buvo suvaržytos nukentėjusiųjų teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasatorius nurodo, kad teismai, priėmę išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nepatikrino įrodymų leistinumo ir sąsajumo, objektyviai nevertino byloje esančių duomenų visumos. Teismai netinkamai vertino eismo įvykiui kilti ir sunkiems padariniams atsirasti būtinąją sąlygą, t. y. tik motociklo vairuotojo padarytus KET pažeidimus, nevertino, kad eismo įvykį lėmė išteisintojo veiksmai ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, todėl suformavo ydingą praktiką visas abejones aiškindami išteisintojo asmens naudai, taip pažeidė nukentėjusiųjų teisę į teisingą teismą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-47-648/2024).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu pirmiausia pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo, o ne nukentėjusiojo teisės. Kasatorius dalyje skundo kaip vieną iš pagrindų nurodo nukentėjusiųjų teisių pažeidimą, klaidingai interpretuodamas BPK 369 straipsnio 3 dalį (pavyzdžiui, kasacinio skundo 2.6., 2.7. papunkčiai). Nukentėjusiųjų teisių pažeidimas gali būti siejamas tik su kitu pagrindu – BPK reikalavimų pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Taigi kasatoriaus argumentavimas ne visiškai atitinka BPK 369 straipsnio reikalavimus.

Antra, iš kasacinio skundo nėra aišku, kokiais argumentais ir kaip prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 3 d. nutartį.

Trečia, kasacinis skundas iš esmės yra tapatus apeliaciniam skundui, kuriame taip pat buvo keliami klausimai, susiję su išteisintojo KET pažeidimais, priežastinio ryšio ir kaltės nustatymu, specialisto išvados ir konsultacinės išvados vertinimu, teismų praktikos taikymu. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas, atsakydamas į nukentėjusiųjų atstovo ir prokuroro apeliacinius skundus, pasisakė dėl išteisintojo KET pažeidimų, priežastinio ryšio, išvadų vertinimo, apelianto nurodomos teismų praktikos ir motyvuotai nurodė, kodėl plačiau nepasisako išteisintojo kaltės klausimu. Kasaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys tokių pažeidimų padarymą.

Ketvirta, kasaciniame skunde yra pateikiamas savas susiklosčiusios situacijos vertinimas. Pavyzdžiui, kasatorius nurodo, kad eismo įvykiui kilti įtakos turėjo ne tik išteisintojo KET 101 punkto pažeidimas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet ir KET 9 ir 106 punktų pažeidimas. Taip pat kasatorius nurodo, kad išteisintasis veikė nusikalstamai nerūpestingai ir grindžia tai eismo įvykio faktinėmis aplinkybėmis. Toks skundo teiginių argumentavimas, kuris grindžiamas tik kasatoriaus subjektyvia nuomone, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytinas tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nustatanti veikos faktines aplinkybes, juolab nagrinėjanti apeliaciniu skundu keltus klausimus, dėl kurių pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad kasatoriui nėra priimtinos abiejų instancijų teismų padarytos išvados, savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. atstovo advokato S. Kibildos kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų I. R. ir S. R. (S. R.) atstovo advokato Sauliaus Kibildos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė