fc212e03-45ba-4e34-8a34-3b91ce1b8f65 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-7896-257/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01957-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 20 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Å . A. (Å . A.), nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å .

A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Å . A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas Å . A. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiasi dėl to, kad naktimis buvo Å¡alta miegoti, nebuvo langų, lova buvo per trumpa, tekdavo miegoti sulenkus kojas, iÅ¡ kanalizacijos nuolat sklido smarvė.

Prašė, kad pareigÅ«nai perkeltų į 77 kamerÄ , kurioje sėdėjo pažįstamas, tačiau jo neperkėlė į praÅ¡omÄ kamerÄ . Kameroje Nr. 78 unitazas buvo Å¡alia durų, todėl, norėdamas atlikti gamtinius reikalus, nuolat turėdavo laikraščiu uždengti durų akutę. DidžiausiÄ pyktį laiko dėl pareigÅ«nų savivaliavimo. Jis rašė skundus į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ , tačiau jo praÅ¡ymas kažkur dingo, nes iki Å¡iol negauna jokio atsakymo. Rašė dėl Å¡viestuvų, kriauklės, tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Taip pat kameroje nebuvo spintelės susidėti asmeninius daiktus. Daiktus buvo priverstas laikyti savo kelioniniame krepÅ¡yje. Dėl pablogėjusio regėjimo kreipėsi į gydytojÄ , rašė praÅ¡ymÄ . Neturtinė žala pasireiÅ¡kė kančiomis, kurias patyrė per penkias dienas - kameroje smirdėjo, negalėjo normaliai valgyti, nebuvo kur normaliai atsisėsti, raÅ¡ydavo laiÅ¡kus sėdėdamas lovoje, nuolat tekdavo uždenginėti tualeto skylę, kad nesklistų kanalizacijos smarvė. PareiÅ¡kėjas Å .

A. skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 17 iki 2018 m. rugsėjo 21 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kameroje Nr. 78, kurioje nebuvo padarytas kapitalinis remontas, tualetas atviras, nebuvo jokių atitvarų, todėl kameroje iš kanalizacijos sklisdavo nemalonus kvapas. Kameroje nepakako šviesos, dėl ko vartojo vaistus, nes buvo dirginamos akys. Naktimis buvo šalta miegoti, nes kameroje Nr. 78 nebuvo langų ir paties rėmo, lovos gultas neatitiko jo ūgio, todėl miegojo sulenkęs kojas, be to, kameroje nebuvo spintelių, į kurias galėtų susidėti savo asmeninius daiktus ir higienos priemones, nebuvo kėdės (sėdimos vietos), todėl pastoviai sėdėjo bei valgė ant lovos.

Prašė perkelti į kitÄ kamerÄ , dėl kameros Nr. 78 avarinės bÅ«klės, tačiau jo praÅ¡ymas buvo atmestas. Dėl to jis patyrė emocinius sutrikimus, buvo pažeista jo garbė ir orumas, nebuvo iÅ¡spręstos jo problemos. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 850 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 48).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 30–36) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios.

Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-10-03 pažymos Nr. 60/09-35164 „Dėl Å . A.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas vienas pats kameroje Nr. 78 ir jam teko 6,45 m2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo nuo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Kartu pažymime, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.).

Kadangi kamera vienvietė, niekas pareiÅ¡kėjo negalėjo stebėti pareiÅ¡kėjo, besinaudojančio san. mazgu. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas kameroje buvo vienas, todėl jo reikalavimai dėl antros kėdės nebuvimo ir spintelės trÅ«kumo, nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr.

LVAT 2016 m. gruodžio 22 d., nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Pažymėtina tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Pridedamos atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinės. IÅ¡ 2016 m. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos matyti, kad 2016 m. rugsėjo mėn. kamera Nr. 78 buvo suremontuota. Kamera Nr. 78 pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta dėl jos atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kameroje nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡ioje kameroje kalinti asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Dėl gulimo inventoriaus Vadovaujantis nagrinėjamu laikotarpiu aktualiu LR Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas jokio praÅ¡ymo dėl netinkamos lovos nėra pateikęs. Nurodo, kad esant poreikiui, lovos ilginamos pagal kalinčių asmenų praÅ¡ymus. Pažymi, kad Å . A. dėl gulto prailginimo nesikreipė. Dėl talpinimo į kameras Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å . A. Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2018-09-17 buvo paskirtas į gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 78 ir joje kalinamas iki 2018-09-21. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 pavirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kurio nuostatomis vadovaujantis suimtieji (nuteistieji) yra paskirstomi į kameras.

ApraÅ¡o 10 punkte yra numatyta, kad „Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymÄ Ä¯ gyvenamÄ sias kameras vykdo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, laikydamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, taip pat vadovaujasi įstaigos direktoriaus patvirtintu suimtųjų (nuteistųjų) atskiro laikymo kamerose planu, atsižvelgdami į suimtojo, nuteistojo praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų bei užtikrindami suimtųjų (nuteistųjų) teisę į bendrÄ minimalų plotÄ tenkantį gyvenamojoje kameroje (3,6 kv. m.).

Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai prieÅ¡ paskirdami suimtÄ jį (nuteistÄ jį) į gyvenamÄ jÄ kamerÄ , su juo atlieka tiriamÄ jį, aiÅ¡kinamÄ jį darbÄ . <...>“. Skirdami suimtuosius (nuteistuosius), tame tarpe ir nuteistÄ jį Å . A., į gyvenamÄ sias kameras, pareigÅ«nai su jais kiekvienÄ kartÄ praveda pokalbį, kurio metu bendraujant aiÅ¡kinasi įvairias aplinkybes ar priežastis, dėl kurių suimtasis (nuteistasis) pareiÅ¡kia priežastį negalintis bÅ«ti vienoje ar kitoje kameroje.

Patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo apskaitos žurnalÄ laikotarpiu nuo 2018-09-17 iki 2018-09-21 nustatyta, kad 2018-09-19 Å . A. su žodiniu praÅ¡ymu kreipėsi dėl pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nais. Pokalbis buvo pravestas 2018-09-19. Pokalbio metu nuteistasis reikalavo jį paskirti į jo nurodytÄ kamerÄ , nes joje buvo kalinamas iÅ¡ ankščiau jo pažįstamas asmuo, taip pat nurodė, kad kameroje jis nenori bÅ«ti kalinamas vienas.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pokalbio metu Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nui neiÅ¡sakė jokių nusiskundimų dėl galimai netinkamos gyvenimui kameros Nr. 78 bÅ«klės ar kitų blogų jam gyvenimo sÄ lygų minėtoje kameroje. Pažymi, kad kiekvienu atveju Å iaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai skirdami suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras, laikosi teisės aktų nustatytų atskiro laikymo reikalavimų, užtikrina kameroje nustatytÄ minimalų plotÄ asmeniui, o ne pagal pačių suimtųjų (nuteistųjų) iÅ¡reikÅ¡tus pageidavimus bÅ«ti kalinamiems su jų pačių pokalbių metu nurodytais konkrečiais asmenimis ar konkrečioje kameroje (pridedama Å iaulių tardymo izoliatoriaus kriminalinės Žvalgybos skyriaus 2018-10-15 pažyma Nr. 103/05-1812).

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjo Š. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-10-03 pažyma Nr. 60/09-35104 „Dėl Š. A.“ (b. l. 12), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018-09-17 iki 2018-09-21 (5 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 5 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 5 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 78 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 5,84 m2) teko 5,84 m2 (kameroje 1 asmuo).

IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 18–21) matyti, kad kameroje Nr. 78, kurioje buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai (gultas ir stalas) nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad lovos gultas neatitiko jo Å«gio, todėl miegojo sulenkęs kojas, vertintinas kritiÅ¡kai ir atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 18–21) matyti, kad gultas kameroje Nr. 78 yra 1,77 m ilgio, o kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, tai matyti ir iÅ¡ asmens sveikatos istorijos, pareiÅ¡kėjo Å«gis yra 1,72 m. Taigi, pareiÅ¡kėjui gulto ilgis buvo pakankamas ir jam nereikėjo miegoti sulenkus kojas. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad kameroje Nr. 78 nebuvo spintelių, į kurias galėtų susidėti savo asmeninius daiktus ir higienos priemones, nebuvo kėdės (sėdimos vietos), todėl nuolat sėdėjo bei valgė ant lovos, vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai.

IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 18–21) matyti, kad kameroje Nr. 78 yra tik stalas ir gultas, ties kitais kameroje turėjusiais bÅ«ti baldais pažymos lentelėje yra minuso ženklai (taburetė, suoliukas, pastatomos lentynos). Dėl sÄ lygų kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kameroje Nr. 78 nebuvo padarytas kapitalinis remontas, nepakako Å¡viesos, dėl ko vartojo vaistus, nes buvo dirginamos akys, naktimis buvo Å¡alta miegoti, nes kameroje Nr. 78 nebuvo langų ir paties rėmo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo teiginys dėl nepakankamos Å¡viesos atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normų (koeficientų). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjo argumentas, kad naktimis buvo šalta miegoti, nes kameroje Nr. 78 nebuvo langų ir paties rėmo, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. dar šiltuoju metų laiku. Šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas objektyviais įrodymais, dėstomas remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jo teisingumo nėra galimybės įvertinti Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 22-25) ir 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 (b. l. 24-26) „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 26-28) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tame tarpe ir kamera Nr. 78, kur buvo pelėsio šalinimas, sienų, lubų lyginimas ir perdažymas, san. mazgo išmontavimas, klozeto sumontavimas.

Be to, įvairiose kamerose (numeriai nenurodyti) buvo sumontuota 19 šviestuvų. Taigi, pareiškėjas buvo suremontuotoje kameroje Nr.

78. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų gyvenamoje kameroje Nr. 78 skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje Nr. 78 tualetas atviras, nebuvo jokių atitvarų, todėl jis buvo matomas prižiÅ«rėtojams iÅ¡ koridoriaus, o kameroje iÅ¡ kanalizacijos ir kriauklės sklisdavo nemalonus kvapas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 16-17) matyti, kad kameroje Nr. 78, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB užuolaida, kurios aukÅ¡tis 1,81 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, pateiktos pažymos (b. l. 16-17) matyti, kad sanitarinis mazgas iÅ¡ visų keturių pusių atitvertas, o įėjimas į sanitarinį mazgÄ atitverta erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiÅ¡kėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas.

Juo labiau, kaip nurodė atsakovo atstovas, kamera Nr. 78 yra vienvietė ir pareiÅ¡kėjas kameroje buvo vienas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 78 nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstu pareiÅ¡kėjo teiginį dėl blogo kvapo kameroje. Dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitÄ kamerÄ PareiÅ¡kėjas nurodė, kad prašė perkelti į kitÄ kamerÄ , dėl kameros Nr. 78 avarinės bÅ«klės, tačiau jo praÅ¡ymas buvo atmestas.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018-10-15 pažymos Nr. 103/05-1812 (b. l.

13) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡as, kurio vadovaujantis suimtieji (nuteistieji) yra paskirstomi į kameras. ApraÅ¡o 10 punkte yra numatyta, kad „Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymÄ Ä¯ gyvenamÄ sias kameras vykdo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, laikydamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, taip pat vadovaujasi įstaigos direktoriaus patvirtintu suimtųjų (nuteistųjų) atskiro laikymo kamerose planu, atsižvelgdami į suimtojo, nuteistojo praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų bei užtikrindami suimtųjų (nuteistųjų) teisę į bendrÄ minimalų plotÄ tenkantį gyvenamojoje kameroje (3,6 m2).

Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai prieÅ¡ paskirdami suimtÄ jį (nuteistÄ jį) į gyvenamÄ jÄ kamerÄ , su juo atlieka tiriamÄ jį, aiÅ¡kinamÄ jį darbÄ . Pažymoje nurodyta, kad skirdami suimtuosius (nuteistuosius), tame tarpe ir nuteistÄ jį Å . A.,į gyvenamÄ sias kameras, pareigÅ«nai su jais kiekvienÄ kartÄ praveda pokalbį, kurio metu bendraujant aiÅ¡kinasi įvairias aplinkybes ar priežastis, dėl kurių suimtasis (nuteistasis) pareiÅ¡kia priežastį negalintis bÅ«ti vienoje ar kitoje kameroje.

Patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo apskaitos žurnalÄ laikotarpiu nuo 2018-09-17 iki 2018-09-21 nustatyta, kad 2018-09-19 Å . A. su žodiniu praÅ¡ymu kreipėsi dėl pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nais. Pokalbis buvo pravestas 2018-09-19. Pokalbio metu nuteistasis reikalavo jį paskirti į jo nurodytÄ kamerÄ , nes joje buvo kalinamas iÅ¡ ankščiau jo pažįstamas asmuo, taip pat nurodė, kad kameroje jis nenori bÅ«ti kalinamas vienas.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pokalbio metu Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nui neiÅ¡sakė jokių nusiskundimų dėl galimai netinkamos gyvenimui kameros Nr. 78 bÅ«klės ar kitų blogų jam gyvenimo sÄ lygų minėtoje kameroje. Pažymoje akcentavo, kad kiekvienu atveju Å iaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai skirdami suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras, laikosi teisės aktų nustatytų atskiro laikymo reikalavimų, užtikrina kameroje nustatytÄ minimalų plotÄ asmeniui, o ne pagal pačių suimtųjų (nuteistųjų) iÅ¡reikÅ¡tus pageidavimus bÅ«ti kalinamiems su jų pačių pokalbių metu nurodytais konkrečiais asmenimis ar konkrečioje kameroje.

Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareigÅ«nui iÅ¡sakė, jog kitoje kameroje sėdi jo pažįstamas, paprašė, kad jį perkeltų į kitÄ kamerÄ . Taigi, atsakovo atstovo pareigÅ«nai atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo žodinį praÅ¡ymÄ dėl perkėlimo į kitÄ kamerÄ , pravedė pokalbį, iÅ¡siaiÅ¡kino priežastis, dėl ko pareiÅ¡kėjas nori į kitÄ kamerÄ (kur buvo jo pažįstamas, o ne blogos sÄ lygos kameroje) ir priėmė sprendimÄ jį palikti toje pačioje kameroje Nr. 78, tai atitinka atsakovo atstovo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms bei atitinkama įraÅ¡ui po atsakovo atstovo pareigÅ«no pravesto pokalbio su pareiÅ¡kėju (b. l. 14).

Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė kančias, emocinius sutrikimus, buvo pažeista jo garbė ir orumas, nebuvo išspręstos jo problemos. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

10) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo. Aptariamu laikotarpiu į Sveikatos priežiÅ«ros skyrių pareiÅ¡kėjas kreipėsi vienÄ kartÄ dėl galvos skausmo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl nepakankamos Å¡viesos jam buvo dirginamos akys, dėl to teko vartoti vaistus. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

10) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jam dėl to nebuvo paskirtas gydymas. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. spalio 16 d. pažymos Nr. 61/04-2399 (b. l.

15) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, t. y. neturtinę žalÄ .

Vertinant, kad kameroje Nr. 78 nebuvo kėdės (suoliuko), pastatomos lentynos, nemalonÅ«s kvapai iÅ¡ sanitarinio mazgo, įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, teismas pažymi, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018).

Å iuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo kitos ir jo skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Juo labiau, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tik penkias dienas. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Å . A. (Å . A.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad Å . A. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 21d. buvo pažeista. PareiÅ¡kėjo Å . A. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė