fc2027c6-e721-4b4e-9a68-58a427bfa1d3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-3286-957/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59048-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R.

G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojęs BK) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme su 500 Lt turto konfiskavimu;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojęs BK) – vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme su 1500 Lt turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 31 d. nutartimi turto konfiskavimas panaikintas;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 12 MGL (1500 Lt) dydžio bauda. 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 1500 Lt dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams. 2006 m. spalio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu (kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžiu) pagal BK 242 straipsnį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – trijų mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 12 MGL dydžio bauda;6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per Å¡eÅ¡is mėnesius atlyginti priteistÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajam ir per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : R. G. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.35 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.40 promilių girtumas), konflikto metu vienÄ kartÄ rankos delnu sudavė savo tėvui M. G. į veido sritį, taip prakirto apatinę lÅ«pÄ ir sukėlė nukentėjusiajam M. G. fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis gyvena kartu su tėvu M.

G., viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra trys kambariai. 2017 m. lapkričio 11 d. jis savo namuose gėrė kartu su draugais, gal triukÅ¡mavo. Buvo su draugais virtuvėje. Tėvas visÄ laikÄ ateidavo ir reikalaudavo, kad visi eitų namo. Vėliau prie kompanijos prisijungė jo krikÅ¡to sÅ«nus E. J. Jau po vidurnakčio, kai tėvas užėjo eilinį kartÄ su priekaiÅ¡tais, jis buvo stipriai iÅ¡gėręs ir vienÄ kartÄ sudavė tėvui delnu per veidÄ bei prakirto lÅ«pÄ . E. užstojo jo tėvÄ ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas.

Po to E. iÅ¡kvietė policijÄ . Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, praÅ¡o užbaigti tyrimÄ skiriant jam bausmę be teismo (b. l. 26-27).Nukentėjusysis M. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su savo sÅ«numi R. G. 2017 m. lapkričio 11 d. vakare sÅ«nus iÅ¡gėrinėjo virtuvėje su draugais. Apie 22.30 val. jis atėjo pas sÅ«nų ir jo draugus į virtuvę, pasakė, jog baigtų gerti alkoholį ir kad iÅ¡siskirstytų. Jie jo neklausė, toliau gėrė.

Jis visÄ vakarÄ kartojo, jog baigtų gerti ir eitų namo. SÅ«nus, kai bÅ«na neblaivus, tampa labai agresyvus. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.35 val., pas jį į kambarį atėjo sÅ«nus, kuris buvo agresyvus. Jis sÅ«nui pasakė, kad visi turi iÅ¡siskirstyti, tačiau pastarasis jam iÅ¡ rankos, nepamena kurios, delnu trenkė į veido sritį, pataikė į apatinę lÅ«pÄ , jÄ prakirto. Tuomet sÅ«nus grįžo į virtuvę, kurioje sukonfliktavo su jo sÅ«nėnu E. J. SÅ«nėnas buvo virtuvėje ir tuo metu, kai sÅ«nus jam trenkė, nematė, bet matyt girdėjo, todėl bandė jį užstoti, tarp jų kilo konfliktas, dėl ko sÅ«nus iÅ¡kvietė policijÄ .

Atvažiavusi policija nustatė, jog pats R. G. sukėlė konfliktÄ , buvo agresyvus, trenkė jam į veidÄ , todėl jį sulaikė ir iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ . SÅ«nus dažnai bÅ«na agresyvus, kai iÅ¡geria, tačiau tai yra pirmas atvejis, kai jis jam trenkė. Nuo teismo medicinos ekspertizės atsisako (b. l. 9-11).IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.34 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo R. G. praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), agresyvus giminaitis grasina susidoroti, konfliktuoja.

Bekalbant su pranešėju ragelį paėmė krikštasūnius, kuris teigė, kad pranešėjas yra sumušęs jo senelį (b. l. 6).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. 2017 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.35 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), bute agresyvus giminaitis grasina susidoroti, konfliktuoja.

Atvykus į įvykio vietÄ nustatyta, kad policijÄ kvietė R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietÄ pasitiko neblaivus pranešėjas R. G., kuris elgėsi neadekvačiai, agresyviai, Å¡aukė ir varė iÅ¡ namų savo sÅ«nėnÄ E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Bute dar buvo pranešėjo tėvas M. G. (jo lÅ«pa buvo kraujuota). Paklausus, kas atsitiko, vyras paaiÅ¡kino, kad jį sumušė neblaivus sÅ«nus R. G., kumščiu jam trenkė per veidÄ , sukėlė fizinį skausmÄ .

Pabendravus su E. J., pastarasis patvirtino, kad jo dėdė R. G. trenkė seneliui ranka į veidÄ . M. G. greitosios medicinos pagalbos atsisakė. R. G. neneigė, kad trenkė savo tėvui, jis buvo sulaikytas (b. l. 16-17).IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., 1.36 val. R. G. nustatytas 2.40 promilių girtumas (b. l. 31). R. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ sprendžia, kad R. G. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis 2017 m. lapkričio 11 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė kartu su draugais, tėvas visÄ laikÄ reikalaudavo, kad visi eitų namo.

Jau po vidurnakčio tėvas vėl priekaiÅ¡tavo. Kadangi jis (t. y. R. G.) buvo stipriai iÅ¡gėręs, vienÄ kartÄ sudavė tėvui delnu per veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ . Kaltinamojo teigimu, sÅ«nėnas E. J. užstojo jo tėvÄ , tarp jų įvyko žodinis konfliktas, buvo iÅ¡kviesta policija (b. l. 26-27). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka esmines objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo M. G. parodymai bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis M.

G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu esminėse aplinkybėse patvirtino kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes bei nurodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.35 val., bÅ«nant namuose jo sÅ«nus R. G., kuris visÄ vakarÄ su draugais vartojo alkoholį, delnu trenkė jam į veido sritį, pataikė į apatinę lÅ«pÄ , jÄ prakirto. Nukentėjusiojo teigimu, sÅ«nus tai padarė po to, kai jis sÅ«nui pasakė, kad visi turi skirstytis. Nukentėjusiojo teigimu, tuomet sÅ«nus sukonfliktavo su sÅ«nėnu E. J.

SÅ«nėnas buvo virtuvėje ir tuo metu, kai sÅ«nus jam trenkė, nematė, bet matyt girdėjo, todėl bandė jį užstoti, tarp jų kilo konfliktas, dėl ko sÅ«nus iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavusi policija nustatė, jog pats R. G. sukėlė konfliktÄ , buvo agresyvus, trenkė jam į veidÄ , todėl jį sulaikė ir iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ (b. l. 9-11). AnalogiÅ¡kos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio E. Z. 2017 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iÅ¡ kurio, be kita ko, matyti, jog atvykus policijos pareigÅ«nams, nukentėjusiojo M.

G. lÅ«pa buvo kraujuota (b. l. 16-17). Nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes taip pat patvirtina policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog iÅ¡ tiesų 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.34 val. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ kreipėsi jo sÅ«nus R. G., tačiau Å¡iam bekalbant ragelį paėmė krikÅ¡tasÅ«nius, kuris teigė, kad pranešėjas yra sumušęs jo senelį (b. l. 6). Tuo tarpu byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamasis R.

G. buvo neblaivus, kadangi 2017 m. lapkričio 12 d., 1.36 val. jam nustatytas 2.40 promilių girtumas (b. l. 31). Teismas konstatuoja, kad Å¡ių byloje esančių įrodymų visiÅ¡kai pakanka konstatuoti, kad R. G. 2017 m. lapkričio 12 d. prieÅ¡ nukentėjusįjį M. G. panaudojo fizinį smurtÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, jog jie gyvena kartu, nukentėjusysis M. G. yra kaltinamojo R. G. tėvas. Kadangi R. G. smurtavo prieÅ¡ kartu su juo gyvenantį tėvÄ , pastaroji aplinkybė sudaro pagrindÄ kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip padarytÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. G. prieÅ¡ nukentėjusįjį M. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. pareiÅ¡kė, kad sutinka su tuo, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rÅ«Å¡is ir dydis jam yra suprantami (b. l. 47).Nukentėjusiajam M. G. buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu b. l. 49), skundų bei praÅ¡ymų negauta. Dėl R. G. skirtinos bausmės Skirdamas bausmę R. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieÅ¡ Å¡eimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas.

Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – R. G. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį R. G. – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, anksčiau teistas Å¡eÅ¡is kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ (b. l. 34-36, 45-46), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 37-43). Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R.

G. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jo dydį nustatant mažesnį, nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytu įpareigojimu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmÄ kartÄ teisiamas už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , kartu su bausme jam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu įpareigojimu ir BK 722 numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.Pažymėtina, jog prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytas įpareigojimas – išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neskirtinas, kadangi, teismo vertinimu, šis įpareigojimas yra nesuderinamas su kaltinamojo darbu bei su BK 722 numatyta baudžiamojo poveikio priemone.Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R.

G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 12 d., 0.39 val. iki 2017 m. lapkričio 13 d., 14.20 val. (b. l. 20, 21), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, Å¡is R. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.R. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 28-29) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. lapkričio 12 d., 0.39 val. iki 2017 m. lapkričio 13 d., 14.20 val., vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti R.

G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį Å¡eÅ¡is mėnesius (terminÄ skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.R. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. IÅ¡aiÅ¡kinti R. G., kad:1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.3. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.4. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naujÄ bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.6. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas                                                                                    Marijus Kursevičius