2019-04-10 Nr. AB-9043-3-63-3-02394-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-256-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02394-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius) dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštą (sprendimą) Nr. 34SD-5039-(14.34.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. ISS-1983-(7.5.), taip pat sustabdyti Tarnybos bei Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus kadastrinių projektų rengimą (ginčo dalyje), kol nėra pagrįstai išspręstas ginčas, ir uždėti areštą jo tėvo J. M. buvusios žemės sklypui, kol pareiškėjui į jį bus atkurtos nuosavybės teisės.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, be kita ko, priėmė nagrinėti pareiškėjo A. M. patikslintą skundą, bet netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumo, nurodė, jog pareiškėjas skundo priėmimo metu argumentais ir įrodymais nepagrindė sunkiai atitaisomos galimos didelės žalos padarymo galimybės ir tikėtino reikalavimo pagrįstumo. Be to, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – areštas – nėra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje.

III. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde, kurį vėliau patikslino, prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir priimti sprendimą dėl priemonių jo reikalavimams užtikrinti, nes tikėtina, kad pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma žala – jis bus neteisėtai nuvarytas nuo buvusios tėvo žemės už simbolinę kainą.

Pareiškėjas paaiškina, jog, kadangi jis 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl papildomos medžiagos pridėjimo teismui išsiuntė po skundžiamos nutarties priėmimo (bet dar jos negavęs), teismas, priimdamas šią nutartį, neturėjo galimybės susipažinti su šiuo prašymu ir prie jo pridedama medžiaga. Pareiškėjas prašo išnagrinėti jo 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. prašymus su jo argumentus pagrindžiančia medžiaga ir priimti sprendimus, užtikrinančius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Jo nuomone, Tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. ISS-2417-(7.5) yra vilkinimo įrodymas. Reikalavimų užtikrinimas yra svarbus siekiant neleisti manipuliuoti įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, teismų praktika.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirminiame skunde (gauta 2018 m. spalio 29 d., b. l. 2–3) suformulavo, be kita ko, šiuos prašymus: sustabdyti Tarnybos ir Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus kadastrinių projektų rengimą (ginčo dalyje), kol nėra išspręstas ginčas (2.5 p.), ir areštuoti jo tėvo buvusios žemės sklypą, kol pareiškėjui į jį bus atkurtos nuosavybės teisės (4 p.). Šiame skunde pareiškėjas tik pateikė Tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. ISS-1983-(7.5) vertinimą, jokių argumentų, pagrindžiančių minėtus jo prašymus, aiškiai nenurodė. Pareiškėjas patikslintame skunde (gauta 2018 m. gruodžio 6 d., b. l. 24–25) prašė, be kita ko, pirminio skundo reikalavimus, nurodytus 2.5 papunktyje ir 4 punkte, laikyti prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau jokių tokio prašymo motyvų nenurodė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrįstas argumentais ir įrodymais, todėl atmestinas.

Pareiškėjas atskirajame skunde neišreiškia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkini jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones motyvais, bet iš esmės mano, jog, jei pirmosios instancijos teismas iki skundžiamos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo būtų gavęs jo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl papildomos medžiagos pridėjimo ir susipažinęs su kartu pateikta medžiaga, kuri teisme buvo gauta 2018 m. gruodžio 21 d., galbūt ši teismo nutartis būtų buvusi kitokia. Taigi, atskirasis skundas yra grindžiamas pareiškėjo teoriniais pasvarstymais apie tai, koks būtų buvęs pirmosios instancijos teismo sprendimas tuo aspektu, jei skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje būtų buvę tie dokumentai, kurių realiai nebuvo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylas, ne kartą yra pažymėjęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia medžiaga, kuri, atsižvelgiant į dokumentuose esančias datas (b. l. 43–53; vėliausia data, esanti ant voko, – ranka darytas prierašas „gauta 2018.12.08“), galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo 2018 m. gruodžio 17 d., nenurodydamas vėlesnio šių dokumentų pateikimo priežasčių ir nepaaiškindamas jų ryšio su jo prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygomis, kokie konkretūs dokumentuose esantys duomenys patvirtina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde ir jo papildyme išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis ar kitaip vertinti bylos aplinkybes.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis pareiškėjui neužkerta kelio pakartotinai teikti teismui motyvuotą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė