2019-04-03 Nr. AB-8278-3-63-3-02124-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-9-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02124-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui (tretieji suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Registrų centras, A. B. Ž., R. Ž.) dėl registro įrašo ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Nekilnojamojo turto registro įrašą apie A. B. Ž. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimą; 2) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-1504 „Dėl registro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. cspr 1-2391 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą, 2007 m. rugsėjo 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN 315-(12.7) pripažinti neteisėtu, panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą ir tenkinti kitus jos reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. teismui pateikė raštą „Dėl nutarties išaiškinimo“, kuriame prašo paaiškinti priimtos nutarties teisėtumą, priimto sprendimo teisėtumą, kodėl nesiremta faktiniais dokumentiniais įrodymais, nurodytomis aplinkybėmis kaltinamajame akte, kodėl nesivadovauta Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, sąžiningumo, protingumo, objektyvumo principais, taip pat paaiškinti, ar įrašas, atliktas suklastoto dokumento pagrindu, yra teisėtas, ar neprieštarauja Konstitucijos, teisės ir teisinės valstybės principams. Šiame rašte pareiškėja apžvelgia ginčo aplinkybes, tvirtina, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra suklastotas, ir pabrėžia, jog tai, kad teismas sprendimą (nutartį) priėmė suklastotų dokumentų pagrindu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-120-602/2015, 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-78-261/2018).

Iš pareiškėjos prašymo matyti, jog ji nesiekia, kad jai būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas, o klausia, kaip turėtų būti suprantami teismo motyvai. Pareiškėja iš esmės siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, pašalinimo, o tolimesnio situacijos aiškinimo (teisinių konsultacijų teikimo) galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Taigi, pareiškėja prašo išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją. ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai būtų sprendimo turinio pakeitimas, kuris yra neleistinas. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, joje nėra jokių dviprasmybių, todėl prašymas ją išaiškinti laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

netenkinti pareiškėjos I. T. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties išaiškinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė